TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. balandžio 7 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Dempingas – Reglamentas (EB) Nr. 384/96 – 3 straipsnio 5, 7 ir 9 dalys – 6 straipsnio 1 dalis – Reglamentas (EB) Nr. 926/2009 – Tam tikrų Kinijos kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno importas – Galutinis antidempingo muitas – Žalos grėsmės nustatymas – Atsižvelgimas į duomenis, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio“
Sujungtose bylose C‑186/14 P ir C‑193/14 P
dėl dviejų apeliacinių skundų, pateiktų pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį 2014 m. balandžio 14 d. (C‑186/14 P) ir 2014 m. balandžio 15 d. (C‑193/14 P),
ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s., įsteigta Ostrava-Kunčice (Čekijos Respublika),
ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, įsteigta Romane (Rumunija),
Benteler Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas – Benteler Stahl / Rohr GmbH, įsteigta Paderborne (Vokietija),
Ovako Tube & Ring AB, įsteigta Hufoše (Švedija),
Rohrwerk Maxhütte GmbH, įsteigta Zulcbache-Rozenberge (Vokietija),
Dalmine SpA, įsteigta Dalmine (Italija),
Silcotub SA, įsteigta Zaleu (Rumunija),
TMK-Artrom SA, įsteigta Slatinoje (Rumunija),
Tubos Reunidos SA, įsteigta Amurijuje (Ispanija),
Vallourec Oil and Gas France SAS, ankstesnis pavadinimas – Vallourec Mannesmann Oil & Gas France SAS, įsteigta Olnua Emri (Prancūzija),
Vallourec Tubes France SAS, ankstesnis pavadinimas – V & M France SAS, įsteigta Bulonėje-Bijankūre (Prancūzija),
Vallourec Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas – V & M Deutschland GmbH, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija),
Voestalpine Tubulars GmbH & Co. KG, įsteigta Kindberge (Austrija),
Železiarne Podbrezová a.s., įsteigta Podbrezovoje (Slovakija),
atstovaujamos Rechtsanwalt G. Berrisch ir solisitoriaus B. Byrne,
apeliantės,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd, įsteigta Huang Shi (Kinija), atstovaujamai Rechtsanwältin N. Niejahr, advokatų Q. Azau ir H. Wiame ir baristerės F. Carlin,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai J.-P. Hix, padedamo solisitoriaus B. O’Connor ir advokato S. Gubel,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Europos Komisijai, atstovaujamai J.-F. Brakeland ir M. França, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje (C‑186/14 P),
ir
Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix, padedamo solisitoriaus B. O’Connor ir advokato S. Gubel,
apeliantė,
palaikoma
Italijos Respublikos, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. Collabolletta,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd, įsteigtai Huang Shi, atstovaujamai baristerės F. Carlin, taip pat solisitorės M. Healy, Rechtsanwältin N. Niejahr ir advokatų Q. Azau ir H. Wiame,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
Europos Komisijai, atstovaujamai J.-F. Brakeland ir M. França, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s., įsteigtai Ostrava-Kunčice,
ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, įsteigtai Romane,
Benteler Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas – Benteler Stahl / Rohr GmbH, įsteigtai Paderborne,
Ovako Tube & Ring AB, įsteigtai Hufoše,
Rohrwerk Maxhütte GmbH, įsteigtai Zulcbache-Rozenberge,
Dalmine SpA, įsteigtai Dalmine,
Silcotub SA, įsteigta Zaleu,
TMK-Artrom SA, įsteigtai Slatinoje,
Tubos Reunidos SA, įsteigtai Amurijuje,
Vallourec Oil and Gas France SAS, ankstesnis pavadinimas – Vallourec Mannesmann Oil & Gas France SAS, įsteigtai Olnua Emri,
Vallourec Tubes France SAS, ankstesnis pavadinimas – V & M France SAS, įsteigtai Bulonėje-Bijankūre,
Vallourec Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas – V & M Deutschland GmbH, įsteigtai Diuseldorfe,
Voestalpine Tubulars GmbH & Co. KG, įsteigtai Kindberge,
Železiarne Podbrezová a.s., įsteigtai Podbrezovoje,
atstovaujamoms Rechtsanwalt G. Berrisch ir solisitoriaus B. Byrne,
įstojusioms į bylą šalims pirmojoje instancijoje (C‑193/14 P),
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro antrosios kolegijos pirmininko pareigas einanti pirmosios kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai J. L. da Cruz Vilaça (pranešėjas), A. Arabadjiev, C. Lycourgos ir J.-C. Bonichot,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. birželio 10 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniais skundais ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s., ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, Benteler Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas – Benteler Stahl / Rohr GmbH, Ovako Tube & Ring AB, Rohrwerk Maxhütte GmbH, Dalmine SpA, Silcotub SA, TMK-Artrom SA, Tubos Reunidos SA, Vallourec Oil and Gas France SAS, ankstesnis pavadinimas – Vallourec Mannesmann Oil & Gas France SAS, Vallourec Tubes France SAS, ankstesnis pavadinimas – V & M France SAS, Vallourec Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas – V & M Deutschland GmbH, Voestalpine Tubulars GmbH & Co. KG, Železiarne Podbrezová a.s. (toliau kartu – ArcelorMittal ir kt.) ir Europos Sąjungos Taryba prašo panaikinti 2014 m. sausio 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Hubei Xinyegang Steel / Taryba (T‑528/09, EU:T:2014:35, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas patenkino Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd (toliau – Hubei) prašymą panaikinti 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 926/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, galutinis surinkimas (OL L 262, p. 19; toliau – ginčijamas reglamentas).
Teisinis pagrindas
2 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) buvo pakeistas ir kodifikuotas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51 ir klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22). Tačiau, atsižvelgiant į ginčijamo reglamento priėmimo datą, apeliaciniai skundai turi būti nagrinėjami remiantis Reglamentu Nr. 384/96, iš dalies pakeistu 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, p. 17; toliau – pagrindinis reglamentas).
3 Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1, 5, 7 ir 9 dalyse buvo numatyta:
„1. Pagal šį reglamentą sąvoka „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantama kaip materialinė [didelė] žala Bendrijos pramonei, materialinės [didelės] žalos grėsmė Bendrijos pramonei arba materialinės [didelės] kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinama pagal šio straipsnio nuostatas.
<...>
5. Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį tiriamai Bendrijos pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius, tokius kaip: pramonės pastangas atsigauti po dempingo ar subsidijavimo praeityje padaryto poveikio, esamo dempingo skirtumo dydį, esamą ir galimą pardavimų, pelno, produkcijos, rinkos dalies, produktyvumo, investicijų grąžos, pajėgumų panaudojimo sumažėjimą; Bendrijos kainas įtakojančius veiksnius; esamą ir galimą neigiamą poveikį pinigų srautams, atsargų kiekiui, užimtumui, darbo užmokesčiui, gamybos plėtrai, galimybėms sukaupti kapitalą ir pritraukti investicijas. Šis sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami.
<...>
7. Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal 6 dalį. Tokio pobūdžio veiksniai gali būti: ne dempingo kainomis parduodamo importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir Bendrijos gamintojų, technologijos pažanga, Bendrijos pramonės eksporto plėtra ir gamybos našumo augimas.
<...>
9. Materialinės [didelės] žalos grėsmė vertinama remiantis faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis. Aplinkybių, dėl kurių dempingas sąlygotų žalą, pasikeitimas, turi būti aiškiai numatomas ir neišvengiamas.
Sprendžiant, ar gresia materialinė [didelė] žala, reikėtų atsižvelgti taip pat ir į tokius veiksnius:
a) ar importo dempingo kaina į Bendrijos rinką augimo tempas rodo tendenciją, kad importas žymiai didės;
b) pakankami eksportuotojo disponuojami pajėgumai arba neišvengiamas tokių pajėgumų žymus didėjimas, patvirtinantis importo dempingo kaina į Bendriją didėjimo tikimybę, atsižvelgiant į tai, ar yra kitų eksportuotojui prieinamų rinkų papildomam eksportui;
c) ar importas įvežamas tokiomis kainomis, kurios ženkliai nusmukdytų kainas arba trukdytų kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis, ir tikriausiai padidintų importuojamų produktų paklausą;
ir
d) kokios yra aptariamo produkto atsargos.
Joks iš šių išvardytų veiksnių nėra pats savaime lemiantis, bet apsvarstytų veiksnių visuma turi lemti išvadą, kad neišvengiamai gresia tolesnis importas dempingo kaina ir kad nesiėmus apsaugos veiksmų bus padaryta materialinė [didelė] žala.“
4 Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta
„Inicijavus tyrimo procedūras Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradeda tyrimą Bendrijos mastu. Toks tyrimas turi apimti ir dempingą, ir žalą, todėl jie tiriami kartu. Siekiant pagrįstų išvadų, parenkamas tiriamasis laikotarpis – paprastai tiriant dempingą imamas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis iki tyrimo pradžios. Į informaciją, nesusijusią su tiriamuoju laikotarpiu, paprastai neatsižvelgiama.“
Ginčo aplinkybės
5 2008 m. liepos 9 d. gavusi Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto skundą Komisija paskelbė Pranešimą apie importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno antidempingo tyrimo inicijavimą (OL C 174, p. 7).
6 Remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu Komisija nusprendė tyrimą atlikti tik dėl atrinktų įmonių. Todėl ji atrinko keturis Kinijos eksportuojančius gamintojus, kurių bendras eksportas sudarė 70 % viso nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą. Vienas iš šių eksportuojančių gamintojų buvo Hubei.
7 2009 m. balandžio 7 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 289/2009, kuriuo nustatomas importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno laikinasis antidempingo muitas (OL L 94, p. 48; toliau – laikinasis reglamentas).
8 Laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. liepos 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.
9 Laikinojo reglamento 89 ir 126 konstatuojamosiose dalyse Komisija atitinkamai nusprendė, kad nebuvo padaryta žalos Sąjungos pramonei ir kad egzistuoja žalos šiai pramonei grėsmė.
10 2009 m. rugsėjo 24 d. Taryba priėmė ginčijamą reglamentą.
11 Šio reglamento 35–81 konstatuojamosiose dalyse Taryba patvirtino laikinajame reglamente pateiktas Komisijos išvadas dėl žalos Sąjungos pramonei nebuvimo ir žalos grėsmės šiai pramonei egzistavimo. Šiuo klausimu Taryba atsižvelgė į duomenis, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. kovo mėn.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
12 Ieškiniu Hubei prašė panaikinti ginčijamą reglamentą. Šį ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2009 m. gruodžio 30 d. Komisija ir ArcelorMittal ir kt. įstojo į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
13 Grįsdama ieškinį Hubei nurodė tris pagrindus. Trečiasis iš jų susijęs su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies, 9 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes grindžiant ginčijamą reglamentą padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, kiek tai susiję su didelės žalos grėsmės buvimu.
14 Bendrasis Teismas nurodė tik trečiąjį Hubei pateiktą ieškinio pagrindą ir jį patenkino iš esmės nuspręsdamas, jog Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai, pirma, patvirtino Komisijos išvadą, kad Sąjungos pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama, ir, antra, nusprendė, kad šiuo atveju buvo žalos grėsmė.
15 Todėl Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą.
Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
16 ArcelorMittal ir kt. ir Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– priteisti iš Hubei bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir pirmojoje instancijoje išlaidas.
17 Hubei Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinius skundus ir
– priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.
18 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnį Komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– priteisti iš Hubei bylinėjimosi išlaidas.
19 2014 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑186/14 P ir C‑193/14 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.
20 2014 m. rugpjūčio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Italijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų byloje C‑193/14 P.
Dėl apeliacinių skundų
Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmos dalies byloje C‑186/14 P ir apeliacinio skundo pirmojo ir ketvirtojo pagrindų byloje C‑193/14 P
Šalių argumentai
21 ArcelorMittal ir kt. tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 61 ir 63 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai sąvokai „pažeidžiamumas“ suteikė savarankišką reikšmę ir ją laikė tokia svarbia, kokia ji nėra. Iš tiesų pagrindiniame reglamente neminimi žodžiai „pažeidžiamas“ ar „pažeidžiamumas“ ir juo labiau nenumatyta sąlyga, jog tam, kad būtų galima konstatuoti žalos grėsmę, Sąjungos pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje turi būti „pažeidžiama“.
22 ArcelorMittal ir kt. priduria, kad skundžiamo sprendimo 64 ir 65 punktuose pateikti motyvai, susiję, pirma, su Sąjungos pramonės galimybėmis investuoti ir didinti gamybos apimtį ir, antra, su tuo, kad Sąjungos pramonė nebuvo atsigavusi po dempingo, vykdyto anksčiau nei tas, kuris yra ginčijamo reglamento dalykas, yra klaidingi.
23 Taryba, palaikoma Italijos Respublikos, mano, kad nors sąvoka „pažeidžiamumas“ nėra pateikta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje, ją galima vartoti siekiant, kaip nagrinėjamu atveju, nustatyti, ar yra žalos grėsmė. Taigi nagrinėjant Sąjungos pramonės padėtį atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksnius visų pirma buvo įvertintas šios pramonės pažeidžiamumas.
24 Taryba taip pat teigia, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atliko neišsamų ir atrankinį svarbių ekonominių veiksnių ir rodiklių, kaip antai atsargų lygio, pardavimo apimties, Sąjungos pramonės rinkos dalies, užimtumo lygio, pardavimo kainų, investicijų grąžos ir šios pramonės pelno, vertinimą. Tarybos teigimu, tai, jog Bendrasis Teismas neišnagrinėjo visų veiksnių, reiškia, kad jis iškraipė jam vertinti pateiktus įrodymus ir nevisiškai išnagrinėjo pažeidžiamumo klausimą.
25 Be to, Taryba, palaikoma Komisijos, teigia, kad Sąjungos pramonės padėties tyrimas ir paskesnis žalos grėsmės nustatymas yra sudėtingos ekonominio pobūdžio operacijos. Vadinasi, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Sąjungos institucijos šioje srityje turi plačią diskreciją, kurios teisminė kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas neapsiribojo tokia kontrole ir Tarybos ir Komisijos atliktą sudėtingų ekonominių veiksnių vertinimą pakeitė savuoju.
26 Komisija priduria, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai sąvoką „pažeidžiamumas“ pripažino nauju teisiniu kriterijumi pagal pagrindinį reglamentą.
27 Hubei ginčija ArcelorMittal ir kt. ir Tarybos argumentus.
Teisingumo Teismo vertinimas
28 Skundžiamo sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai patvirtino laikinajame reglamente pateiktą Komisijos išvadą, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonė buvo pažeidžiama.
29 Tam, kad padarytų tokią išvadą, skundžiamo sprendimo 61 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog ekonominiai duomenys, kuriais rėmėsi Taryba ir Komisija, nepagrindžia šių institucijų išvados, tačiau jų visuma patvirtina pramonės stiprumą, o ne jos silpnumą ar pažeidžiamumą.
30 Visų pirma reikia pažymėti, jog Bendrasis Teismas nemanė, kad Sąjungos pramonės pažeidžiamumas yra sąlyga tam, kad būtų galima konstatuoti žalos grėsmę.
31 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip savo išvados 48 punkte nurodė generalinis advokatas, jog tam, kad Sąjungos institucijos galėtų nustatyti, ar gresia didelė žala Sąjungos pramonei, būtina žinoti esamą šios pramonės padėtį. Iš tiesų tik atsižvelgdamos į šią padėtį Sąjungos institucijos gali nustatyti, ar dėl ateityje neišvengiamai padidėsiančio importo dempingo kaina bus padaryta didelė žala Sąjungos pramonei, jeigu nebus imtasi jokių prekybos apsaugos priemonių.
32 Be to, laikinojo reglamento 126 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad, nesiėmus prekybos apsaugos priemonių, dėl importo dempingo kaina iš Kinijos ir taip pažeidžiamai Sąjungos pramonei per labai trumpą laikotarpį būtų padaryta didelė žala. Taryba patvirtino šią pirminę išvadą ginčijamo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje. Taigi, atrodo, Sąjungos institucijos, vertindamos žalos grėsmę, atsižvelgė į tariamą Sąjungos pramonės pažeidžiamumą.
33 Be to, savo apeliaciniame skunde Taryba nurodė, kad pažeidžiamumo vertinimas buvo susijęs su Sąjungos pramonės padėtimi ir buvo pirmas nagrinėjimo, kurį atlikus galima padaryti išvadą, kad yra žalos grėsmė, etapas.
34 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi plačią diskreciją. Vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę reikia tik patikrinti, ar laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (žr., be kita ko, Sprendimo Simon, Evers & Co., C‑21/13, EU:C:2014:2154, 29 punktą ir Sprendimo Fliesen-Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 44 punktą).
35 Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad Bendrojo Teismo atliekamas įrodymų, kuriais Sąjungos institucijos grindžia savo išvadas, tikrinimas nėra naujas faktinių aplinkybių vertinimas, pakeičiantis tų institucijų vertinimą. Šis tikrinimas nedaro poveikio plačiai šių institucijų diskrecijai prekybos politikos srityje, tačiau tik parodo, ar tie įrodymai gali pagrįsti institucijų padarytas išvadas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 68 punktą).
36 Iš to matyti, kad skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas nedarydamas teisės klaidos galėjo konstatuoti, kad jis turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus reikšmingus duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompleksinę situaciją, ir ar jie gali pagrįsti laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje ir ginčijamo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonė buvo pažeidžiamoje padėtyje.
37 Vis dėlto reikia patikrinti, ar atlikdamas šį tikrinimą Bendrasis Teismas neiškraipė minėtų įrodymų.
38 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, nesant reikalo iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (Sprendimo Europäisch-Iranische Handelsbank / Taryba, C‑585/13 P, EU:C:2015:145, 49 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Iš tiesų toks vertinimas nepatenka į apeliacinį skundą nagrinėjančio Teisingumo Teismo jurisdikciją.
39 Taryba kaltina Bendrąjį Teismą, jog šis atliko atrankinį veiksnių, kuriuos jis turėjo įvertinti pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį tam, kad konstatuotų, jog Sąjungos pramonė yra pažeidžiamoje padėtyje, nagrinėjimą. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neatsižvelgė į visus veiksnius, kurie turėjo būti įvertinti siekiant nustatyti ne tik žalos, bet ir pažeidžiamos padėties egzistavimą.
40 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Bendrasis Teismas neprivalo motyvuoti kiekvieno savo vieno, o ne kito įrodymo pasirinkimo, kai grindžia savo sprendimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 161 punktą).
41 Nagrinėtu atveju, siekdamas paaiškinti, kaip kito Sąjungos pramonės padėtis tiriamuoju laikotarpiu, skundžiamo sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas priminė svarbius ekonominius rodiklius, kuriuos Komisija nustatė laikinajame reglamente pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį ir Taryba pakartojo ginčijamame reglamente.
42 Skundžiamo sprendimo 61 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, išskyrus Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimą, kiti dvylika nustatytų ekonominių rodiklių yra pozityvūs, o jų visuma patvirtina pramonės stiprumą, o ne jos silpnumą ar pažeidžiamumą.
43 Kadangi Bendrasis Teismas tik pakartojo minėtus rodiklius, kaip juos laikinajame reglamente nustatė Komisija, jo negalima kaltinti padarius akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą.
44 Remiantis tuo darytina išvada, kad Bendrasis Teismas Sąjungos institucijų atlikto vertinimo nepakeitė savuoju ir kad Tarybos kaltinimas, susijęs su įrodymu iškraipymu, yra nepagrįstas.
45 Be to, dėl Sąjungos institucijų pateikto ir ArcelorMittal ir kt. pakartoto argumento, jog importo iš Kinijos augimas apribojo Bendrijos pramonės galimybes investuoti ir didinti gamybos pajėgumus siekiant prisitaikyti prie rinkos augimo, skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šio argumento nepatvirtina kitos šiai bylai reikšmingos aplinkybės.
46 Dėl minėtų institucijų tvirtinimų, jog Sąjungos pramonė dar nebuvo visiškai atsigavusi po iki 2006 m. vykdyto importo dempingo kaina, skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad šie tvirtinimai nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais.
47 Kaip savo išvados 112 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tų pačių institucijų kaltinimais, susijusiais su skundžiamo sprendimo 64 ir 65 punktais, nenurodant kokio nors įrodymų iškraipymo, siekiama, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų faktines aplinkybes, o tai nepatenka į apeliacinį skundą nagrinėjančio Teisingumo Teismo vykdomos kontrolės sritį.
48 Todėl šie kaltinimai turi būti atmesti.
49 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmą dalį byloje C‑186/14 P ir apeliacinio skundo pirmąjį ir ketvirtąjį pagrindus byloje C‑193/14 P.
Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo byloje C‑186/14 P ir apeliacinio skundo antrojo pagrindo byloje C‑193/14 P
Šalių argumentai
50 ArcelorMittal ir kt. ir Taryba kaltina Bendrąjį Teismą tuo, jog jis skundžiamo sprendimo 63 punkte nusprendė, kad atsižvelgimas, siekiant nustatyti žalos grėsmę, į ekonominės situacijos pablogėjimą pagrįstas teisės klaida, nes pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį tokie veiksniai, kaip paklausos sumažėjimas, negali būti siejami su importu dempingo kaina.
51 Šiuo klausimu apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino minėtą nuostatą ir klaidingai rėmėsi Sprendimu Komisija / NTN ir Koyo Seiko (C‑245/95 P, EU:C:1998:46). Nors nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, Sąjungos institucijos nuosmukį laikė svarbia aplinkybe siekiant nustatyti, kad Sąjungos pramonei padaryta žala, šioje byloje, siekdamos pagrįsti žalos grėsmės konstatavimą, jos nenurodė tokio nuosmukio. Jos taip pat nesiejo nuosmukio pasekmių su importu dempingo kaina. Tačiau jos konstatavo, kad neįprastai didelė paklausa slėpė realų žalingą importo dempingo kaina poveikį ir kad šis poveikis paaiškėtų, jei paklausos lygis vėl taptų įprastas.
52 Komisija teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neteisingai susiejo „žalos grėsmės“ ir „priežastinio ryšio“ buvimo nustatymą, nors pagrindiniame reglamente šios dvi sąvokos aiškiai atskirtos.
53 Hubei ginčija ArcelorMittal ir kt. ir Tarybos argumentus.
Teisingumo Teismo vertinimas
54 Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį turi būti nagrinėjami ir kiti nei importas dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina. Šioje nuostatoje kaip vienas iš šių veiksnių nurodytas paklausos sumažėjimas.
55 Taigi Sąjungos institucijos privalo išnagrinėti, ar žalą, kuria jos ketina grįsti savo išvadas, iš tikrųjų lemia importas dempingo kaina, ir atskirti ją nuo bet kurios žalos, atsiradusios dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, paklausos sumažėjimo (šiuo klausimu žr. Sprendimo Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba, C‑10/12 P, EU:C:2013:865, 23 punktą ir Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 35 punktą).
56 Teisingumo Teismo praktikos, įtvirtintos skundžiamo sprendimo 63 punkte nurodytame Sprendime Komisija / NTN ir Koyo Seiko (C‑245/95 P, EU:C:1998:46, 43 punktas), negalima netaikyti vien dėl to, kad, skirtingai nuo šios bylos, bylos, kurioje priimtas Sprendimas Komisija / NTN ir Koyo Seiko (C‑245/95 P, EU:C:1998:46), aplinkybės susijusios su Sąjungos pramonės nuosmukiu, nebent būtų pakenkta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalies veiksmingumui.
57 Be to, apeliančių argumentas, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, Sąjungos institucijos nagrinėjo numatomą paklausos sumažėjimą ne analizuodamos importo dempingo kaina ir žalos priežastinį ryšį, bet nustatydamos žalos grėsmę, grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo supratimu.
58 Iš tiesų skundžiamo sprendimo 63 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog Sąjungos institucijų nurodyta aplinkybė, kad Sąjungos rinka būtų neapsaugota nuo galimo žalingo importo dempingo kaina poveikio, jei ekonominė tendencija pasikeistų, tam tikrais atvejais leistų nustatyti pramonės pažeidžiamumą ateityje. Bendrasis Teismas pridūrė, kad tokia aplinkybė yra nereikšminga sprendžiant, ar Sąjungos pramonė buvo pažeidžiama tiriamojo laikotarpio pabaigoje.
59 Remiantis tuo darytina išvada, kad pateikiant skundžiamo sprendimo 63 punkte išdėstytus motyvus nepadaryta jokios teisės klaidos.
60 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas byloje C‑186/14 P ir apeliacinio skundo antrasis pagrindas byloje C‑193/14 P turi būti atmesti.
Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo ir apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antros dalies byloje C‑186/14 P ir apeliacinio skundo trečiojo pagrindo byloje C‑193/14 P
Šalių argumentai
61 ArcelorMittal ir kt. mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį ir jo 6 straipsnio 1 dalį, kai rėmėsi duomenų, susijusių su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, ir duomenų, surinktų per tiriamąjį laikotarpį, nesutapimais. Tokių duomenų, susijusių su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, naudojimas nagrinėjant žalos grėsmę nėra patikimas, nes jie atspindi suinteresuotųjų gamintojų veiksmus po to, kai pradėta antidempingo procedūra. Šie duomenys turėtų būti naudojami tik tuo atveju, jeigu jie įrodytų, kad antidempingo muito nustatymas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Tačiau šiuo atveju taip nėra.
62 Tokiomis aplinkybėmis ArcelorMittal ir kt. tvirtina, kad nėra būtina nustatyti, ar Taryba įgaliota analizuoti duomenis, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Iš tikrųjų nesvarbu, ar šie duomenys patvirtina Komisijos prognozes, pateiktas laikinajame reglamente remiantis tiriamojo laikotarpio duomenimis. Todėl, net jei Taryba suklydo nuspręsdama, kad duomenys, susiję su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, patvirtina laikinajame reglamente padarytas išvadas, ši klaida negalėtų lemti ginčijamo reglamento panaikinimo.
63 Taryba tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 92 punkte Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį, kai nusprendė, kad nagrinėtu atveju Sąjungos institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą konstatavusios, kad esama žalos grėsmės.
64 Šiuo klausimu Taryba laikosi nuomonės, kad nors žalos grėsmės nustatymas turi būti grindžiamas faktais ir neišvengiamu aplinkybių pasikeitimu, šios grėsmės analizė būtinai yra perspektyvų analizė. Todėl Sąjungos institucijų prognozės gali neišsipildyti, tačiau dėl to šios institucijos nebūtų padariusios teisės klaidos įgyvendindamos savo kompetenciją vertinti sudėtingas ekonomines situacijas. Svarbu pripažinti, kad kompetentingos institucijos, įgaliotos vertinti sudėtingus būsimus įvykius, susijusius su prekybos apsaugos politika, turi plačią diskreciją.
65 Tarybos teigimu, keturių konkrečių veiksnių, numatytų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje, analizė atskleidė „prieštaringą situaciją“, kiek tai susiję su žalos grėsmės buvimu. Atsižvelgiant į tikslią šios nuostatos formuluotę ir plačią Sąjungos institucijų diskreciją prekybos apsaugos priemonių srityje, šios institucijos yra įgaliotos naudotis savo diskrecija, kad, remdamosi šia „prieštaringa situacija“, nuspręstų, jog esama žalos grėsmės.
66 Šiuo klausimu Taryba paaiškina, jog dėl to, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje nagrinėjama situacija buvo „prieštaringa“, Sąjungos institucijos ne kaip įprasta, bet siekdamos gero administravimo ir toliau stebėjo Sąjungos rinkos padėtį laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. kovo mėn., sutelkdamos dėmesį į aplinkybių pasikeitimą ir pagrindinius ekonominius rodiklius. Šis stebėjimas leido šioms institucijoms nesuklysti dėl tos rinkos raidos.
67 Hubei ginčija ArcelorMittal ir kt. ir Tarybos argumentus.
Teisingumo Teismo vertinimas
68 Pirma, reikia įvertinti kaltinimą, kad Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, nes skundžiamo sprendimo 91 punkte rėmėsi laikinajame reglamente pateiktų prognozių ir duomenų, susijusių su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, nesutapimais.
69 Reikia priminti, jog pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[i]nicijavus tyrimo procedūras Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradeda tyrimą [Sąjungos] mastu. Toks tyrimas turi apimti ir dempingą, ir žalą, todėl jie tiriami kartu. Siekiant pagrįstų išvadų, parenkamas tiriamasis laikotarpis – paprastai tiriant dempingą imamas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis iki tyrimo pradžios. Į informaciją, nesusijusią su tiriamuoju laikotarpiu, paprastai neatsižvelgiama.“
70 Nors iš šios nuostatos iš tiesų matyti, kad iš esmės į duomenis, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, neatsižvelgiama atliekant dempingo ir žalos tyrimą, vartodamas prieveiksmį „paprastai“ Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė visiškai atmesti galimybės atsižvelgti į tokius duomenis.
71 Taigi tam tikromis aplinkybėmis Sąjungos institucijos turi teisę atsižvelgti į duomenis, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Tokios teisės suteikimas labiau pateisinamas atliekant tyrimus siekiant ne konstatuoti žalą, bet nustatyti žalos grėsmę, dėl kurios pobūdžio reikia atlikti perspektyvų analizę. Žalos grėsmės buvimas, kaip ir žalos buvimas, turi būti nustatytas tą dieną, kai imamasi antidempingo priemonės. Be to, iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies matyti, jog didelės žalos grėsmės nustatymas turi būti paremtas faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis, maža to, aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio susiklostytų tokia padėtis, kad dempingas lemtų žalą, turi būti aiškiai numatomas ir neišvengiamas.
72 Tokiomis aplinkybėmis duomenys, susiję su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, gali būti naudojami siekiant patvirtinti arba paneigti laikinajame reglamente pateiktas prognozes ir pirmuoju atveju – sudaryti sąlygas nustatyti galutinį antidempingo muitą.
73 Tačiau tai, kad Sąjungos institucijos remiasi duomenimis, susijusiais su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, negali išvengti Sąjungos teismo kontrolės.
74 Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors pagal šio sprendimo 34 ir 35 punktuose nurodytą teismo praktiką atliekant tokią kontrolę turi būti paisoma plačios Sąjungos institucijų diskrecijos prekybos apsaugos priemonių srityje, Bendrasis Teismas neviršija šios kontrolės ribų tikrindamas, ar įrodymai, kuriais minėtos institucijos grindžia savo išvadas, patvirtina institucijų remiantis tais įrodymais padarytas išvadas.
75 Remiantis tuo darytina išvada, kad šiuo atveju Bendrasis Teismas turėjo teisę patikrinti, ar duomenys, susiję su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, dėl to, kad jais rėmėsi Sąjungos institucijos, patvirtina laikinajame reglamente pateiktas prognozes ir todėl pateisina galutinio antidempingo muito nustatymą.
76 Antra, svarbu patikrinti, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai tikrino Sąjungos institucijų atliktą pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje nurodytų keturių veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant žalos grėsmę, vertinimą.
77 Šiuo klausimu pažymėtina, kad atlikdamas šį tikrinimą Bendrasis Teismas tik išnagrinėjo įrodymus, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, kuriuos šios institucijos pateikė laikinajame reglamente, o vėliau ir ginčijamame reglamente.
78 Tuo remdamasis Bendrasis Teismas konstatavo, kad Sąjungos institucijų nurodyti įrodymai, susiję su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, negali pagrįsti išvados, kad egzistuoja žalos grėsmė ir kad dėl to Taryba šiuo atžvilgiu padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
79 Todėl Bendrasis Teismas paisė teisminės kontrolės ribų, taikytinų prekybos apsaugos priemonių srityje, kai skundžiamo sprendimo 92 punkte nusprendė, kad Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį nusprendusi, jog esama žalos grėsmės.
80 Remiantis tuo darytina išvada, kad reikia atmesti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą ir apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antrą dalį byloje C‑186/14 P ir apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą byloje C‑193/14 P.
81 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia visiškai atmesti bylose C‑186/14 P ir C‑193/14 P apeliančių pateiktus apeliacinius skundus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
83 Pagal minėto reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
84 Kadangi ArcelorMittal ir kt. ir Taryba pralaimėjo bylą, o Hubei reikalavo iš jų priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš jų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
85 Kadangi Komisija taip pat pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
86 Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti bylose C‑186/14 P ir C‑193/14 P pateiktus apeliacinius skundus.
2. Priteisti iš ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s., ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, Benteler Deutschland GmbH, Ovako Tube & Ring AB, Rohrwerk Maxhütte GmbH, Dalmine SpA, Silcotub SA, TMK-Artrom SA, Tubos Reunidos SA, Vallourec Oil and Gas France SAS, Vallourec Tubes France SAS, Vallourec Deutschland GmbH, Voestalpine Tubulars GmbH & Co. KG, Železiarne Podbrezová a.s. ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija ir Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai