Language of document : ECLI:EU:T:2016:17

Byla T-409/12

Mitsubishi Electric Corp.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Skirstomųjų įrenginių, kuriuose įtaisyta dujų izoliacija, projektų rinka – Sprendimas, priimtas Bendrajam Teismui iš dalies panaikinus pirmąjį sprendimą – Baudos – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas – Teisė į gynybą – Vienodas požiūris – Proporcingumas – Vertinimo klaida – Pradinis baudos dydis – Indėlis darant pažeidimą – Atgrasomasis koeficientas“

Santrauka – 2016 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Vertinimas – Iš dalies panaikinus pradinį sprendimą priimtas sprendimas, kuriuo keičiamas baudos dydis – Atsižvelgimas į procedūrą, kuriai pasibaigus priimtas pradinis sprendimas

(EB 81 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

2.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Iš dalies panaikinus pradinį sprendimą priimtas sprendimas, kuriuo keičiamas baudos dydis – Atsižvelgimas į pradinio sprendimo motyvavimą

(EB 81 straipsnis; SESV 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

3.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pardavimo vertės nustatymas – Vienodo požiūrio principo paisymas – Tam tikrų kartelio dalyvių veiklą, vykdoma per bendrą bendrovę referenciniais metais – Pradinio dydžio nustatymo ir paskirstymo metodo adaptavimas – Leistinumas

(EB 81 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

4.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Individualizavimas atsižvelgiant į kiekvienos kaltinamos įmonės įnašo santykinį sunkumą – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Įmonės dalyvavimas kartelyje neveikimo forma – Vertinimas

(EB 81 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

5.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Realus ekonominis pajėgumas padaryti žalos paveiktoje rinkoje – Trečiojoje valstybėje įsisteigę gamintojai

(EB 81 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

1.      Kai nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo skirta bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimus, panaikinimo, šis sprendimas aiškiai yra pradinį sprendimą, kuriame nustatytas skirtingas baudos dydis ir kurį Sąjungos teismas iš dalies panaikino, keičiantis sprendimas, šio keičiančio sprendimo priėmimo procedūra yra procedūros, kuriai pasibaigus priimtas pradinis sprendimas, tęsinys. Tokiomis aplinkybėmis, tikrinant, ar buvo laikytasi ieškovės teisės į gynybą per procedūrą, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas, galima atsižvelgti tiek į pradinį sprendimą, tiek į iki jo priėmimo taikytas parengiamąsias priemones, kaip antai į pranešimą apie kaltinimus, jei jie neginčijami teismo sprendime dėl panaikinimo.

Be to, kadangi remiantis ieškovės pastabomis dėl Komisijos jai atsiųsto rašto apie faktines aplinkybes darytina išvada, kad ji turėjo galimybę išsamiai išdėstyti savo nuomonę apie atskirus jai skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo etapus, negalima teigti, kad Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą nenurodydama jai dalykų, turinčių reikšmę apskaičiuojant baudos dydį, ir, konkrečiai, su pardavimais susijusių skaičių.

Kadangi nuo pradinio pranešimo apie kaltinimus gavimo suinteresuotoji įmonė žinojo, kad Komisija ketina užtikrinti skirtos baudos atgrasomąjį poveikį ir kad bent nuo pradinio sprendimo priėmimo ji galėjo suvokti, jog šis ketinimas reiškia, kad papildomas dydis bus skirtas už tam tikrą veiklos laikotarpį, ir kadangi šis ketinimas nebuvo užginčytas sprendime dėl pradinio sprendimo panaikinimo iš dalies bei dar kartą buvo patvirtintas tiek minėtame rašte apie faktines aplinkybes, tiek per Komisijos ir šios įmonės susitikimą, šios įmonės teisės į gynybą pažeidimas, kiek tai susiję su Komisijos ketinimu jai skirti papildomą baudos dydį, taip pat yra neįrodytas.

(žr. 39, 41, 43, 51, 52 punktus)

2.      Kadangi į sprendimo, kuriuo konstatuotas EB 81 straipsnio 1 dalies ir Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės 53 straipsnio 1 dalies pažeidimas bei skirtos baudos, motyvavimą galima atsižvelgti nagrinėjant, kaip laikomasi pareigos motyvuoti sprendimą, kuriuo keičiamas šis pradinis sprendimas ir kuris buvo priimtas po to, kai pastarąjį Sąjungos teismas iš dalies panaikino, jeigu šiam motyvavimui įtakos nepadarė sprendimas dėl panaikinimo ir jei tam motyvavimui neprieštarauja keičiančiojo sprendimo formuluotė.

Taigi dėl Komisijos nustatyto pradinio dydžio, kuriuo remiamasi apskaičiuojant baudą keičiančiajame sprendime, motyvavimo reikia pažymėti, jog tai, kad kaltinama įmonė gali suprasti argumentus, kuriais remdamasi Komisija per pradinio sprendimo priėmimo procedūrą įvertino jos padaryto pažeidimo sunkumą, reiškia, jog Komisija neprivalo sprendime pateikti išsamesnių paaiškinimų ar skaičių, susijusių su tiksliu pradinio dydžio nustatymu.

(žr. 54, 66 punktus)

3.      Kiek tai susiję su baudos, skirtos už konkurencijos taisyklių pažeidimus, dydžio nustatymu pažymėtina, kad jeigu pardavimų vertei nustatyti pasirinktais referenciniais metais tam tikrų kartelio dalyvių veikla nagrinėjamame sektoriuje buvo vykdoma per bendrą įmonę, kuri vėliau buvo likviduota, todėl šie dalyviai, priešingai nei kiti, nevykdė jokios veiklos tame sektoriuje, Komisija nepažeidžia vienodo požiūrio principo visų pirma nustatydama pradinį hipotetinį dydį šiai bendrai įmonei ir paskui jį paskirstydama dalyviams, kurie turėjo jos akcininkų statusą. Iš tiesų, tai, jog pastarieji perleido savo veiklą minėtam atskiram subjektui, reiškia, kad jiems skirta bauda negali būti skaičiuojama lygiai taip pat, kaip kitiems kartelio dalyviams skirta bauda, ir kad šiuo aspektu jų padėtis nėra panaši į pastarųjų padėtį.

Be to, tokiomis aplinkybėmis, net jeigu aptariamiems dalyviams priklauso vienoda tokios bendros įmonės kapitalo procentinė dalis, Komisija gali pradinį hipotetinį dydį paskirstyti atsižvelgdama į jiems tenkančią nagrinėjamo produkto pardavimų dalį paskutiniais metais iki bendros įmonės įsteigimo, kad būtų atsižvelgta į nevienodus pajėgumus prisidedant prie pažeidimo. Iš tikrųjų šis metodas suteikia galimybę suderinti vienodo požiūrio principą, pagal kurį privaloma atsižvelgti į tuos pačius referencinius metus vertinant visų pažeidimą dariusių subjektų veiksmus, su siekiu atsižvelgti į nevienodą dalyvių, kuriems priklauso bendra įmonė, konkurencinę padėtį šios įmonės įsteigimo momentu.

(žr. 108–112, 130, 133, 143 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 150, 153–156 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 165–167, 169, 174–178, 180 punktus)