BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. gruodžio 13 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Europos standartinių iš katalogo užsakomų ir specialiai atspausdintų vokų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Pardavimo kainų koordinavimas ir pasidalijimas klientais – Susitarimo procedūra – Baudos – Bazinis baudos dydis – Išimtinis koregavimas – Bendros apyvartos 10 % riba – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis – Pareiga motyvuoti – Vienodas požiūris“
Byloje T‑95/15
Printeos, SA, įsteigta Alkala del Henarese (Ispanija),
Tompla Sobre Exprés, SL, įsteigta Alkala del Henarese,
Tompla Scandinavia AB, įsteigta Stokholme (Švedija),
Tompla France SARL, įsteigta Fleri Meroži (Prancūzija),
Tompla Druckerzeugnisse Vertriebs GmbH, įsteigta Leonberge (Vokietija),
atstovaujamos advokatų H. Brokelmann ir P. Martínez-Lage Sobredo,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą F. Castilla Contreras, F. Jimeno Fernández ir C. Urraca Caviedes,
atsakovę,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo iš dalies panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimą C(2014) 9295 final dėl bylos nagrinėjimo pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.39780 – Vokai) arba, nepatenkinus šio prašymo, sumažinti ieškovėms skirtos baudos dydį
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka, J. Schwarcz, V. Tomljenović ir V. Kreuschitz (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. liepos 4 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės bylos aplinkybės
1 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu C(2014) 9295 final dėl bylos nagrinėjimo pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.39780 – Vokai) (toliau – ginčijamas sprendimas) Europos Komisija konstatavo, kad, be kita ko, ieškovės Printeos SA, Tompla Sobre Exprés SL, Tompla Scandinavia AB, Tompla France SARL ir Tompla Druckerzeugnisse Vertriebs GmbH pažeidė SESV 101 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį, nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. dalyvaudamos kartelyje, veikusiame Europos standartinių iš katalogo užsakomų ir specialiai atspausdintų vokų rinkoje, įskaitant Daniją, Vokietiją, Prancūziją, Švediją, Jungtinę Karalystę ir Norvegiją. Šiuo karteliu buvo siekiama koordinuoti pardavimo kainas, pasidalyti klientais ir keistis svarbia komercine informacija. Be ieškovių, kartelyje dalyvavo grupė Bong (toliau – Bong), grupė GPV France SAS and Heritage Envelopes Ltd (toliau – GPV), grupė Holdham SA (toliau – Hamelin) ir grupė Mayer-Kuvert (toliau – Mayer-Kuvert), kurioms taip pat buvo skirtas ginčijamas sprendimas.
2 Ginčijamas sprendimas priimtas po susitarimo procedūros pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 10a straipsnį ir Komisijos pranešimą dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose (OL C 167, 2008, p. 1, toliau – pranešimas dėl susitarimo procedūros).
3 Už nustatytą pažeidimą (ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 5 dalis) Komisija ieškovėms bendrai ir solidariai skyrė 4 729 000 EUR baudą [ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalies e punktas].
4 Administracinę procedūrą, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija pradėjo savo iniciatyva, remdamasi informatoriaus pateikta informacija ir dokumentais. 2010 m. rugsėjo 14 d. remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnio 4 dalimi ji atliko patikrinimus ieškovių ir kitų su karteliu Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje susijusių bendrovių patalpose. 2010 m. spalio 1 d. ir 2011 m. sausio 31 d. buvo atlikti patikrinimai Vokietijoje (ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamoji dalis).
5 2010 m. spalio 22 d. ieškovės Komisijai pateikė prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 298, 2006, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – pranešimas dėl bendradarbiavimo) (ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamoji dalis); tokį patį prašymą ji pateikė ir Comisión Nacional de la Competencia, vėliau pervadintai Comisión Nacional de los Mercados y la Competencia (Konkurencijos priežiūros institucija, Ispanija, toliau – CNC).
6 2011 m. kovo 15 d. CNC pradėjo tyrimo procedūrą dėl SESV 101 straipsnio ir atitinkamų Ispanijos konkurencijos taisyklių pažeidimo, kurį darė, be kita ko, Tompla Sobre Exprés, įskaitant jos Ispanijoje esančias dukterines bendroves, tiek, kiek tai susiję su Ispanijos popierinių vokų rinka [byla Sobres de papel (Popieriniai vokai), S/0316/10]. Pasibaigus šiai procedūrai CNC 2013 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo šioms bendrovėms skyrė bendrą 10 141 530 EUR baudą už jų dalyvavimą nuo 1977 m. iki 2010 m. karteliuose Ispanijos rinkoje dėl kainų nustatymo ir Ispanijos administracinės valdžios institucijų paskelbtų viešųjų konkursų, susijusių su iš anksto atspausdintų vokų rinkimams ir referendumams Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu tiekimu, pasidalijimo, komercinės paskirties iš anksto atspausdintų vokų dideliems klientams pasiūlos pasidalijimo, neužrašytų vokų kainos nustatymo ir technologijų ribojimo.
7 Kadangi visos suinteresuotosios šalys išreiškė savo norą dalyvauti susitarimo diskusijose, Komisija 2013 m. gruodžio 10 d. pradėjo Reglamento Nr. 773/2004 10a straipsnyje numatytą procedūrą, per kurią suorganizavo dvišalius susitikimus su kiekviena iš šalių (ginčijamo sprendimo 19 ir 20 punktai).
8 Per 2014 m. sausio 21 d. susitikimą Komisija pristatė ieškovėms bendrą kartelio vaizdą, įskaitant turimų įrodymų analizę.
9 2014 m. vasario 24 d. ieškovės pateikė neformalų „non paper“ dokumentą, kuriame prašė, kad apskaičiuodama baudos dydį Komisija atsižvelgtų, pirma, į CNC skirtą baudą, nes jau ši bauda sudarė 10 % jų apyvartos 2012 m., antra, į tai, kad jos sudarė „vieno produkto“ grupę (t. y. gaminančią tik vieną produktą), ir, trečia, į Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – gairės) 37 punktą, leidžiantį Komisijai atsižvelgiant į ypatingas bylos aplinkybes netaikyti bendro baudų nustatymo metodo ar ribų, įtvirtintų tų pačių gairių 21 punkte.
10 Vietoje antrojo susitikimo, ieškovėms sutikus, Komisija 2014 m. birželio 17 d. laiške nurodė pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant skirtinos baudos dydį, kaip antai ieškovių pardavimų 2007 m. vertę (143 316 000 EUR) ir jų apyvartą 2013 m. [konfidencialu](1), jų dalyvavimo darant pažeidimą trukmę ir kt. Ieškovės atsakė 2014 m. birželio 18 d. laišku, patvirtindamos Komisijos nurodytą pardavimų vertę ir apyvartą, ir pažymėjo neturinčios esminių pastabų šiuo klausimu.
11 Per 2014 m. spalio 24 d. susitikimą Komisija informavo ieškoves apie baudos apskaičiavimo metodus ir kriterijus, t. y. pirma, apie pardavimų vertės (143 316 000 EUR 2007 m.) dalį (15 %), naudojamą apskaičiuojant bazinį baudos dydį, antra, apie ieškovių daryto pažeidimo trukmę (ketveri metai ir šeši mėnesiai), trečia, apie papildomą 15 % dydį, ketvirta, apie sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, penkta, apie dauginimo koeficiento netaikymą, šešta, apie maksimalią leistiną [konfidencialu] EUR baudą (10 % bendros ieškovių apyvartos 2013 m.), septinta, apie baudos dydžio išimtinį sumažinimą pagal gairių 37 punktą dėl ypatingų bylos aplinkybių, įskaitant tai, kad visų kartelio dalyvių bazinis baudos dydis viršijo Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 10 % ribą, aštunta, apie papildomą sumažinimą dėl to, kad ieškovės sudarė „vieno produkto“ grupę, devinta, apie galimybės sumažinti baudą dėl CNC paskirtos baudos nebuvimą, nes šios nagrinėtas kartelis buvo atskiras nuo Komisijos tirto kartelio, todėl už jį turi būti baudžiama atskirai, laikantis taikytinų taisyklių, kurios skiriasi nuo Komisijos taikomų taisyklių, dešimta, apie numatomą sumažinimą 50 % pagal pranešimo dėl bendradarbiavimo 24 ir 25 punktus, vienuolikta, apie numatomą 10 % sumažinimą pagal pranešimo dėl susitarimo procedūros 32 punktą ir galiausiai – apie baudos dydžio diapazoną nuo 4 610 000 iki 4 848 000 EUR, taip pat, kad ieškovės savo pasiūlyme dėl susitarimo turėtų pritarti maksimaliai sumai.
12 2014 m. lapkričio 7 d. ieškovės pateikė savo pasiūlymus dėl susitarimo, pritardamos Komisijos nustatytai pardavimų vertei ir apyvartai bei maksimaliam 4 848 000 EUR baudos dydžiui.
13 2014 m. lapkričio 18 d. Komisija pateikė pranešimą apie kaltinimus.
14 2014 m. lapkričio 20 d. ieškovės pagal pranešimo dėl susitarimo procedūros 26 punktą patvirtino, kad pranešimas apie kaltinimus atitinka jų pasiūlymo dėl susitarimo turinį ir kad jos lieka įsipareigojusios tęsti susitarimo procedūrą.
15 Kalbant apie skirtų baudų apskaičiavimą, pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija kiekvienai suinteresuotajai įmonei nustatė bazinius baudos dydžius, kaip apibendrinta lentelėje (ginčijamo sprendimo 71–84 konstatuojamosios dalys):
Įmonė | Pardavimo vertė EUR | Sunkumo koeficientas | Trukmė | Papildoma suma | Bazinis dydis EUR | |
Bong | 140 000 000 | 15 % | 4,5 | 15 % | 115 500 000 | |
<…> GPV | 125 086 629 | 15 % | 4,5 | 15 % | 103 196 000 | |
Hamelin | 185 521 000 | 15 % | 4,416 | 15 % | 150 717 000 | |
Mayer-Kuvert | 70 023 181 | 15 % | 4,5 | 15 % | 57 769 000 | |
Printeos <…> | 143 316 000 | 15 % | 4,5 | 15 % | 118 235 000 | |
16 Be to, ginčijamo sprendimo 85–87 punktuose Komisija nusprendė, kad nereikia koreguoti bazinių dydžių pagal gairių 28 ir 29 punktus, išskyrus Mayer-Kuvert, kuriai turėjo būti pritaikytas 10 % sumažinimas dėl riboto dalyvavimo darant pažeidimą, atvejį.
17 Skirsnyje „Bazinių dydžių koregavimas“ Komisija konstatavo: kadangi daugumos atitinkamų šalių pardavimai buvo vykdomi tik vienoje rinkoje, kurioje jos kelerius metus dalyvavo kartelyje, iš esmės visi baudų dydžiai gali siekti 10 % bendros apyvartos ribą ir kad šios ribos taikymas yra labiau taisyklė nei išimtis (ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamoji dalis). Šiuo klausimu Komisija priminė Bendrojo Teismo praktiką, pažymėjusi, kad toks požiūris gali kelti abejonių, atsižvelgiant į principą, pagal kurį nuobauda turi būti glaudžiai susijusi su pažeidimu ir jo autoriumi, nes tam tikromis aplinkybėmis tai gali lemti situaciją, kai bet koks skirstymas pagal pažeidimo sunkumą ar lengvinančias aplinkybes nebegalėtų daryti poveikio baudos dydžiui (2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Putters International / Komisija, T‑211/08, EU:T:2011:289, 75 punktas). Atsižvelgdama į ypatingas šios bylos aplinkybes Komisija nusprendė, kad būtų tinkama pasinaudoti savo diskrecija ir taikyti gairių 37 punktą, leidžiantį jai nukrypti nuo gairėse įtvirtintos metodikos (ginčijamo sprendimo 89 ir 90 konstatuojamosios dalys).
18 Ginčijamo sprendimo 91 ir 92 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(91) Šiuo atveju bazinis baudos dydis koreguojamas taip, kad būtų atsižvelgta į su karteliu susijusio produkto pardavimų vertę, palyginti su bendra apyvarta, ir į šalių skirtumus pagal individualų jų dalyvavimą darant pažeidimą. Apskritai nustatytos baudos bus tokio dydžio, kad būtų proporcingos pažeidimui ir turėtų pakankamą atgrasomąjį poveikį.
(92) Todėl sumažinimas bus taikomas visoms šalims apskaičiuotoms baudoms. Dėl ypatingų šios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad visos šalys skirtinga apimtimi, tačiau intensyviai veikė standartinių iš katalogo užsakomų ir specialiai atspausdintų vokų rinkoje, siūloma už padarytą pažeidimą GVP skirtiną baudą sumažinti [konfidencialu] %, Tompla – [konfidencialu] %, Bong ir Mayer-Kuvert –[konfidencialu] %, o Hamelin – [konfidencialu] %.“
19 Šio bazinių baudų dydžių koregavimo pasekmes galima apibendrinti taip (taip pat žr. ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lentelę):
Įmonė | Bazinis dydis prieš koregavimą EUR | Sumažinimas % | Bazinis dydis po koregavimo EUR |
Bong | 115 500 500 | [konfidencialu] | [konfidencialu] |
GPV | 103 196 000 | [konfidencialu] | [konfidencialu] |
Hamelin | 150 717 000 | [konfidencialu] | [konfidencialu] |
Mayer-Kuvert | 57 769 000 | [konfidencialu] | [konfidencialu] |
Printeos | 118 235 000 | [konfidencialu] | [konfidencialu] |
20 Be to, Komisija ieškovėms baudas papildomai sumažino 50 % pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo ir 10 % pagal pranešimo dėl susitarimo procedūros 32 punktą (ginčijamo sprendimo 99, 102 ir 103 konstatuojamosios dalys), ir šių sumažinimų teisėtumas šioje byloje neginčijamas. Pagal atitinkamas taikytinas taisykles Hamelin ir Mayer-Kuvert baudos buvo sumažintos atitinkamai 25 % ir 10 % (už bendradarbiavimą) ir 10 % (pagal susitarimą) (ginčijamo sprendimo 100–103 konstatuojamosios dalys).
21 Galiausiai iš ginčijamo sprendimo 104–108 konstatuojamųjų dalių (skirsnis „Galimybės sumokėti baudą“) matyti, kad gavusi [konfidencialu] ir [konfidencialu] pagrįstus prašymus, pateiktus pagal gairių 35 punktą, Komisija šių bendrovių baudas sumažino iki atitinkamai [konfidencialu] EUR ir [konfidencialu] EUR. Ieškovės tokio prašymo Komisijai nepateikė ir joms bauda pagal minėtą punktą nebuvo sumažinta.
Procesas ir šalių reikalavimai
22 2015 m. vasario 20 dieną Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškinį.
23 Ketvirtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.
24 Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (ketvirtoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims klausimus raštu dėl tam tikrų duomenų, išdėstytų posėdžio pranešime, konfidencialumo. Šalys atsakė į šiuos klausimus per nustatytą terminą.
25 Per 2016 m. liepos 4 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
26 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalies e punktą,
– nepatenkinus šio prašymo, sumažinti joms iš pradžių skirtos baudos dydį, nustatant mažiausiai 55 % mažesnę nei Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta 10 % riba, arba nustatyti kitą dydį, kuris, Bendrojo Teismo nuomone, būtų tinkamas atkurti pusiausvyrą, palyginti su Bong ir Hamelin skirtomis baudomis, paskui sumažinti dar bent 33 % arba kitu dydžiu, kuris, Bendrojo Teismo nuomone, būtų tinkamas, įvertinant CNC 2013 m. kovo 25 d. sprendimu skirtą baudą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
27 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti trečiąjį ieškinio pagrindą nepriimtinu,
– bet kuriuo atveju atmesti visą ieškinį kaip nepagrįstą,
– bet kuriuo atveju priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Ieškinio dalykas ir pagrindų santrauka
28 Ieškovės tvirtina neginčijančios nei savo dalyvavimo darant ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą, nei šį pažeidimą sudarančių faktinių aplinkybių, nei jų teisinio kvalifikavimo. Jos tik prašo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalies e punktą, nes tame punkte joms skirta bauda, kurios dydį, nustatytą prieš sumažinimus pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo ar pranešimą dėl susitarimo procedūros, jos ginčija.
29 Pirmajame pagrinde ieškovės kaltina Komisiją nesilaikius savo pareigos motyvuoti, kai remdamasi gairių 37 punktu ji pakoregavo bazinį baudos dydį ir nustatė konkretų sumažinimą kiekvienai įmonei, o atsiliepime į ieškinį – piktnaudžiavus įgaliojimais.
30 Antrajame ieškinio pagrinde ieškovės nurodo vienodo požiūrio principo pažeidimą jų nenaudai, kai buvo taikomas išimtinis bazinio baudos dydžio koregavimas pagal gairių 37 punktą.
31 Trečiajame ieškinio pagrinde ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė proporcingumo ir nediskriminavimo principus, nes nustatydama baudos dydį neatsižvelgė į CNC joms jau skirtą baudą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti nesilaikymu koreguojant bazinius baudų dydžius pagal gairių 37 punktą ir kiekvienai įmonei nustatant konkretų baudos sumažinimą, taip pat su piktnaudžiavimu įgaliojimais
Šalių argumentai
32 Ieškovės mano, kad ginčijamo sprendimo 88–92 konstatuojamosiose dalyse nepateikti pakankami motyvai, kurie konkrečiai leido Komisijai nuspręsti taikyti atitinkamoms įmonėms nustatytų bazinių baudos dydžių išimtinį koregavimą pagal gairių 37 punktą, todėl pritaikyti joms skirtingo dydžio sumažinimus, atitinkamai 85 %, 88 %, 90 % ir 98 % sumažinimus. Konkrečiai kalbant, neįmanoma suprasti priežasčių, dėl kurių Komisija Hamelin pritaikė [konfidencialu] % sumažinimą. Šis nepakankamas motyvavimas ypač akivaizdus ir pareiga motyvuoti yra didesnė šiuo atveju todėl, kad Komisija nukrypo nuo bendro gairėse numatyto baudų apskaičiavimo metodo. Dublike ieškovės iš esmės patikslina, kad tik atsiliepime į ieškinį Komisija pirmą kartą paaiškino tikruosius šio bazinių baudų dydžių koregavimo motyvus. Šis vėlyvas paaiškinimas negali ištaisyti ginčijamo sprendimo nepakankamo motyvavimo, o tik įrodo, kad taip koreguodama Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais. Atsiliepimo į ieškinį 28, 64 ir 65 punktuose Komisija nurodė, kad nors Hamelin nėra „vieno produkto įmonė, jos bazinis baudos dydis taip pat turėjo būti pakoreguotas pagal gairių 37 punktą ir, siekiant teisingumo, pagal tą patį metodą, kad būtų įvertintas jos dalyvavimas darant pažeidimą ir atkurta atskiroms įmonėms po minėtų koregavimų skirtų baudų pusiausvyra“. Tačiau argumentas, kad Hamelin skirta bauda buvo sumažinta iš tikrųjų dėl teisingumo, o ne dėl to, kad ji yra „vieno produkto“ įmonė, neišplaukia iš ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamosios dalies.
33 Komisija ginčija ieškovių argumentus ir prašo atmesti šį pagrindą.
34 Dėl baudų dydžio apskaičiavimo ir konkrečiai dėl bazinių baudų dydžių nustatymo ginčijamame sprendime Komisija pažymi, kad šioje byloje yra išskirtinės aplinkybės dėl to, kad atitinkamos įmonės yra „vieno produkto“ įmonės, išskyrus Hamelin, kaip tai buvo nurodyta ginčijamo sprendimo 88–95 konstatuojamosiose dalyse. Komisijos nuomone, kadangi bazinis baudos dydis viršijo 10 % bendros apyvartos ribą, buvo „rizika, kad bauda bus skirta atsižvelgiant tik į minėtą bendrą apyvartą ir neatspindės nei pažeidimo sunkumo ir trukmės, nei bylos išskirtinumo“. Kitaip tariant, kaip nurodyta minėto sprendimo 89 konstatuojamojoje dalyje, dėl bendros apyvartos apimties koeficiento dėl sunkumo ir dauginimo koeficiento taikymas nebūtų turėjęs „jokios praktinės naudos apskaičiuojant baudą“. Komisija nagrinėjamoje byloje įvertino tai, kad atsižvelgimas į šias aplinkybes nebūtų leidęs sumažinti galutinio baudos dydžio. Taigi lengvinančios aplinkybės taikymas Mayer-Kuvert dėl neintensyvaus dalyvavimo darant pažeidimą (žr. ginčijamo sprendimo 87 konstatuojamąją dalį) nebūtų turėjęs jokio poveikio galutiniam baudos dydžiui, nes sumažinimas butų pritaikytas prieš pritaikant 10 % ribą. Triplike Komisija patikslino, kad prieš koreguojant bazinius badų dydžius jie minėtą ribą viršijo 38,98 % Bong atveju, 441,83 % GPV atveju, 30,04 % Hamelin atveju, 36,71 % Mayer-Kuvert atveju ir 97,13 % ieškovių atveju.
35 Taigi Komisija kiekvienai įmonei pritaikė tokius sumažinimus, kad baziniai baudų dydžiai būtų mažesni už 10 % bendros 2013 m. apyvartos ribą. Todėl baziniai baudų dydžiai buvo sumažinti proporcingai minėtų įmonių „vieno produkto“ daliai. Dėl Hamelin Komisija nusprendė, kad „net jei ji ir nėra vieno produkto įmonė, jos bazinis baudos dydis taip pat turėjo būti pakoreguotas pagal gairių 37 punktą ir, siekiant teisingumo, pagal tą patį metodą, kad būtų įvertintas jos dalyvavimas darant pažeidimą ir atkurta atskiroms įmonėms po minėtų koregavimų skirtų baudų pusiausvyra“. Komisija sumažinimo netaikė tiesiogiai, tačiau laikydamasi 10 % ribos ji užtikrino, kad bauda, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę, būtų pakankamai atgrasanti. Laikydamasi ginčijamo sprendimo 91 konstatuojamojoje dalyje aprašyto metodo ji pritaikė tokius bazinių baudų dydžių sumažinimus: [konfidencialu] % Bong, [konfidencialu] % GPV, [konfidencialu] % („dėl teisingumo“) Hamelin, [konfidencialu] % Mayer-Kuvert ir [konfidencialu] % ieškovėms.
36 Komisijos nuomone, Bendrasis Teismas turi nagrinėti klausimą dėl motyvavimo pareigos tik atsižvelgdamas į ieškoves, o ne į kitas atitinkamas įmones, kurios nepateikė ieškinio Bendrajame Teisme ir kurioms ginčijamo sprendimo motyvavimas tapo galutinis. Ieškovės negali šioje byloje remtis tariamai nepakankamu kitoms įmonėms minėto sprendimo adresatėms skirtų baudų dydžio sumažinimo motyvavimu. Bet kuriuo atveju šis motyvavimas pakankamas, nes leidžia ieškovėms suprasti skirtos baudos dydžio koregavimo priežastis, kurias jos jau žinojo anksčiau, prašydamos tokio sumažinimo, o Bendrajam Teismui – vykdyti teisminę kontrolę.
37 Kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas po susitarimo procedūros, per kurią vykstant dvišalėms diskusijoms šalys buvo informuotos apie visus reikšmingus įrodymus, t. y. nurodytas aplinkybes, jų vertinimą, inkriminuojamo pažeidimo sunkumą ir trukmę, atsakomybės paskirstymą ir numatomas galimų baudų ribas, jo motyvavimas galėjo būti gerokai glaustesnis nei kitų sprendimų, kurie priimami pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius. Nagrinėjamu atveju dvišalės Komisijos ir ieškovių diskusijos leido pastarosioms susipažinti su visais įrodymais ir numatomu taikyti baudų dydžio apskaičiavimo metodu, kad jos galėtų savarankiškai nuspręsti, ar pateikti susitarimo pasiūlymą. Tokiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo motyvavimas buvo visiškai pakankamas.
38 Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo tekste jau detaliai paaiškinami veiksniai, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant pažeidimo sunkumą ir trukmę bei apskaičiuojant bazinį baudos dydį. Minėto sprendimo 72–84 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas šio bazinio baudos dydžio apskaičiavimo metodas, kurio ieškovės neginčija. Šiame tekste taip pat pateikiami kiti patikslinimai, kaip antai atitinkamų įmonių pardavimų apimtis, į kurią buvo atsižvelgta apskaičiuojant bazinius baudų dydžius (žr. 75 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lentelę Nr. 1), įvairūs dauginimo koeficientai, taikytini atsižvelgiant į trukmę (žr. 81 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lentelę Nr. 2) ir skirtingi baziniai baudų dydžiai prieš koregavimą ir po jo (žr. 84 ir 93 konstatuojamosiose dalyse pateiktas lenteles Nr. 3 ir Nr. 4). Komisija mano tenkinusi reikalavimą motyvuoti dėl informacijos, leidžiančios įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę.
39 Be to, per 2014 m. spalio 24 d. susitikimą Komisija pateikė ieškovėms detalų paaiškinimą dėl joms numatomos baudos dydžio apskaičiavimo metodo, įskaitant informaciją apie apskaičiuojant bazinį baudos dydį naudojamą pardavimų vertę, jų dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, papildomą sumą, pridėtiną siekiant atgrasyti (dauginimo koeficientas), sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sumažinimus pagal pranešimus dėl susitarimo ir bendradarbiavimo ir pagal gairių 37 punktą. Ieškovės puikiai suprato šiuos paaiškinimus ir savo pasiūlyme dėl susitarimo akivaizdžiai sutiko su maksimaliu galimu joms skirtinos baudos dydžiu neperžengiant siūlomų ribų.
40 Dėl bazinio baudos dydžio sumažinimo pagal gairių 37 punktą Komisija tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 88–92 konstatuojamosiose dalyse pakankamai paaiškintos priežastys, dėl kurių ji nusprendė koreguoti bazinius dydžius. Ypatingos aplinkybės, dėl kurių ieškovių bauda buvo koreguojama, jau buvo aptartos 2014 m. spalio 24 d. susitikime, t. y. prieš pateikiant pasiūlymą dėl susitarimo, prieš pranešimo apie kaltinimus išsiuntimą ir prieš ginčijamo sprendimo priėmimą. Per šį susitikimą Komisija paaiškino, kad visoms įmonėms apskaičiuoti baziniai baudų dydžiai viršijo 10 % ribą būtent dėl su pažeidimu susijusių pardavimų vertės dalies, kartelio ilgos trukmės ir įmonių „vieno produkto“ dalies (apskaičiuotos kaip santykis tarp visų vokų pardavimo apimties ir atitinkamos įmonės visų pardavimų apimties). Galiausiai, nors per 2014 m. spalio 24 d. susitikimą buvo tam tikrų neaiškumų dėl „vieno produkto“ dalimi pagrįsto sumažinimo įtakos galutiniam baudos dydžiui, šie neaiškumai buvo išsklaidyti per tą patį susitikimą, po kurio ieškovės pateikė savo pasiūlymą dėl susitarimo.
41 Komisija priduria, kad būtent pačios ieškovės 2014 m. vasario 24 d. „non paper“ dokumente (žr. šio sprendimo 9 punktą) prašė sumažinti joms baudą pagal gairių 37 punktą. Ieškovės paaiškino, kad, atsižvelgiant į jų grupės „vieno produkto“ pobūdį, pažeidimo trukmės ribojimas neturės reikšmės baudos, kuri joms bus skirta, dydžiui. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į tai, kad vokų pardavimai sudarė daugiau nei 90 % jų visų pardavimų, papildomo daugiau nei 10 % dydžio taikymas siekiant atgrasyti reikštų baudą, kurį viršytų Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 10 % apyvartos ribą. Atsižvelgdama į minėtą informaciją ir į ginčijamo sprendimo 91 konstatuojamojoje dalyje pateiktus analogiškus motyvus Komisija nusprendė, kad šiuo atveju detalesnis motyvavimas nėra būtinas.
42 Dėl kiekvienai atitinkamai įmonei pritaikyto konkretaus sumažinimo Komisija primena ginčijamo sprendimo 91 ir 92 konstatuojamąsias dalis su paaiškintais veiksniais, į kuriuos ji atsižvelgė apskaičiuodama šiuos sumažinimus, papildomai nurodydama minėto sprendimo 87 konstatuojamąją dalį, kurioje pažymima, kad Mayer-Kuvert darant pažeidimą vaidino kitokį vaidmenį ir jos dalyvavimas jį darant buvo neintensyvus. Ginčijamo sprendimo 84 ir 93 konstatuojamosiose dalyse pateiktose lentelėse Nr. 3 ir Nr. 4 išdėstyti kiekvienos įmonės baziniai baudų dydžiai prieš koregavimą ir po jo, todėl paprastas aritmetinis skaičiavimas leidžia nustatyti tikslų koregavimo dydį, kuris buvo pritaikytas kiekvienai baudai. Ieškovių atveju dėl jų „vieno produkto“ pobūdžio koregavimas, kurį jos pačios prašė taikyti, sudarė [konfidencialu] %. Be to, teismų praktikoje nemanoma, kad būtina pateikti aritmetinį apskaičiavimą ar nurodyti tiksliai visus veiksnius, kurie lėmė konkretų baudos dydį. Triplike dėl sumažinimo Hamelin „dėl teisingumo“ Komisija pažymėjo, kad šis sumažinimas buvo pagrįstas poreikiu įvertinti išskirtines bylos aplinkybes, kaip tai nurodyta ginčijamo sprendimo 90 konstatuojamojoje dalyje.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
43 Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovės iš esmės nurodo ginčijamo sprendimo 88–92 konstatuojamosiose dalyse pateiktą nepakankamą motyvavimą. Jose konkrečiai nenurodyti motyvai, kuriais remdamasi Komisija išimtinai pagal gairių 37 punktą pakoregavo atitinkamoms įmonėms nustatytų baudų bazinius dydžius ir pritaikė skirtingo dydžio sumažinimus, konkrečiai Hamelin baudą sumažinusi [konfidencialu] %. Toks elgesys, jų nuomone, yra piktnaudžiavimas įgaliojimais. Konkrečiai kalbant, Komisija pirmą kartą jau vykstant procesui teisme nurodė, kad Hamelin nėra „vieno produkto“ įmonė ir kad jos bazinio baudos dydžio koregavimas pagal gairių 37 punktą yra pagrįstas būtent teisingumu, tačiau tokios išvados negalima daryti iš ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamosios dalies.
44 Kaip pripažįstama nusistovėjusioje teismų praktikoje, SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamojo akto teisėtumu iš esmės. Šiuo požiūriu reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Konkrečiai dėl individualių sprendimų motyvavimo pažymėtina, kad pareiga motyvuoti tokius sprendimus siekiama ne tik sudaryti sąlygas teisminei kontrolei, bet ir suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar sprendimas gali turėti trūkumų, dėl kurių jo galiojimą galima ginčyti (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 146–148 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką; 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 114 ir 115 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką ir 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑455/11 P, neskelbiamas Rink., EU:C:2013:796, 89 ir 90 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
45 Be to, reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtent akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir akto adresatų ar kitų tiesiogiai ir konkrečiai su tuo aktu susijusių asmenų suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama motyvuojant išvardyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į aplinkybes bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 150 punktas; 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 116 punktas ir 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑455/11 P, EU:C:2013:796, 91 punktas).
46 Teismų praktikoje dar kartą patikslinta, kad apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jam nenaudingu sprendimu. Motyvavimo nebuvimo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo sprendimo motyvus sužino vykstant procesui Sąjungos teismuose (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 149 punktas ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco / Komisija, C‑628/10 P ir C‑14/11 P, EU:C:2012:479, 74 punktas).
47 Priešingai, nei nurodo Komisija, atsižvelgiant į iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio, aiškintino atsižvelgiant į SESV 263 straipsnį bei SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, išplaukiančius reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 52–67 punktus), nurodytus pranešimo dėl susitarimo procedūros 41 punkte, šie principai mutatis mutandis taikomi SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytai Komisijos pareigai motyvuoti po susitarimo procedūros, per kurią atitinkama įmonė gali sutikti tik su maksimalia siūloma bauda, priimtą sprendimą, kuriuo skiriamos baudos. Iš tikrųjų atsižvelgdamas į minėtas pirminės ir antrinės teisės nuostatas Teisingumo Teismas pažymėjo ypatingą Komisijos pareigos motyvuoti savo sprendimus, kuriais skiriamos baudos už konkurencijos pažeidimus, ir visų pirma paaiškinti, kokį svorį suteikė ir kaip vertino elementus, į kuriuos atsižvelgė nustatydama baudas, taip pat teismo pareigos ex officio patikrinti tokio motyvavimo buvimą, svarbą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 61 punktą).
48 Kai Komisija nusprendžia nukrypti nuo bendro gairėse, kuriomis ji pati sau nustatė diskrecijos ribas nustatant baudas, įtvirtinto metodo remdamasi gairių 37 punktu, šie reikalavimai dėl motyvavimo taikomi dar griežčiau. Šiuo klausimu reikia priminti nusistovėjusią teismų praktiką, kurioje pripažįstama, jog gairėse nustatyta orientacinė elgesio taisyklė, nurodanti sektiną praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju Komisija negali nukrypti, nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 30 d. Sprendimo Quinn Barlo ir kt. / Komisija, C‑70/12 P, neskelbiamas Rink., EU:C:2013:351, 53 punktą ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 60 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Šis motyvavimas juo labiau turi būti kuo tikslesnis dėl to, kad gairių 37 punkte abstrakčiai nurodomi „tam tikros bylos ypatumai“, taigi paliekama Komisijai didelė diskrecija taikyti, kaip ir šiuo atveju, išimtinį atitinkamų įmonių bazinių baudų dydžių koregavimą. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis yra dar svarbiau, kad Komisija administracinėse procedūrose laikytųsi Sąjungos teisės sistemoje nustatytų garantijų, įskaitant pareigą motyvuoti (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktą).
49 Iš to matyti, kad šiuo atveju Komisija turėjo pakankamai aiškiai ir tiksliai paaiškinti, kaip ji ketina pasinaudoti diskrecija, įskaitant teisines ir faktines aplinkybes, į kurias šiuo atveju atsižvelgė. Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į jos pareigą nustatant baudų dydžius laikytis vienodo požiūrio principo, kurio nesilaikymu jų nenaudai ją kaltina ieškovės (kaip jos nurodo pateikdamos antrąjį ieškinio pagrindą), ši pareiga motyvuoti apima visus reikšmingus veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti norint įvertinti, ar atitinkamų įmonių, kurių baziniai baudų dydžiai buvo koreguojami, situacija buvo panaši, ar minėtos situacijos buvo vertinamos vienodai ir ar vienodas arba nevienodas minėtų situacijų vertinimas objektyviai pagrįstas (žr. 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija, C‑580/12 P, EU:C:2014:2363, 51 ir 62 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
50 Norint patikrinti, ar Komisija laikėsi savo pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą, reikia priminti atskirus atitinkamos įmonėms skirtų bazinių baudų dydžių apskaičiavimo ir koregavimo etapus pagal gairių 37 punktą. Šiuo klausimu ginčijamame sprendime pateikti motyvai gali būti apibendrinti taip:
Įmonė | Pardavimų vertė EUR 2007 m. | Sunkumo koeficientas | Trukmė (metai) | Papildoma suma | Bazinis dydis EUR | Koregavimas / Sumažinimas | Pakoreguotas bazinis dydis |
Bong | 140 000 000 | 15 % | 4,5 | 15 % | 115 500 000 | [konfidencialu] % | [konfidencialu] |
<…> GPV | 125 086 629 | 15 % | 4,5 | 15 % | 103 196 000 | [konfidencialu] % | [konfidencialu] |
Hamelin | 185 521 000 | 15 % | 4,416 | 15 % | 150 717 000 | [konfidencialu] % | [konfidencialu] |
Mayer-Kuvert | 70 023 181 | 15 % | 4,5 | 15 % | 57 769 000 | [konfidencialu] % | [konfidencialu] |
Printeos <…> | 143 316 000 | 15 % | 4,5 | 15 % | 118 235 000 | [konfidencialu] % | [konfidencialu] |
51 Be to, reikia priminti, jog, pirma, ginčijamo sprendimo 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse Komisija iš esmės pažymėjo, kad dauguma suinteresuotųjų įmonių pardavinėjo tik vienoje rinkoje, todėl realiai visos baudos galėjo siekti Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 10 % bendros apyvartos ribą, kad šios ribos taikymas buvo greičiau taisyklė nei išimtis ir kad bet koks skirstymas pagal pažeidimo sunkumą ar lengvinančias aplinkybes neturėjo įtakos baudų dydžiui (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Putters International / Komisija, T‑211/08, EU:T:2011:289, 75 punktą). Antra, ginčijamo sprendimo 90–92 konstatuojamosiose dalyse Komisija gairių 37 punkto taikymą ir bazinių baudų dydžių koregavimą „visų šalių“ naudai motyvavo darydama nuorodą į, be kita ko, „su karteliu susijusio produkto pardavimų vertę bendros apyvartos atžvilgiu ir <…> šalių skirtumus, kalbant apie jų asmeninį dalyvavimą darant pažeidimą“ ir į aplinkybę, kad „visos šalys skirtinga apimtimi, tačiau intensyviai veikė <…> vokų rinkoje“. Atsižvelgiant į ypatingas šios bylos aplinkybes ir į tai, „kad visos šalys skirtinga apimtimi, tačiau intensyviai veikė standartinių iš katalogo užsakomų ir specialiai atspausdintų vokų rinkoje [Komisija pasiūlė] <…> GVP už padarytą pažeidimą skirtiną baudos [dydį] sumažinti [konfidencialu] %, [ieškovėms] – [konfidencialu] %, Bong ir Mayer-Kuvert – [konfidencialu] % ir Hamelin – [konfidencialu] %“.
52 Pirma, kaip nurodo ieškovės, vis dėlto reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime, konkrečiai jo 92 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nenurodo priežasčių, dėl kurių taikė šiuos skirtingo dydžio sumažinimus atitinkamoms įmonėms. Konkrečiai kalbant, minėti skirtingi sumažinimų dydžiai negali būti paaiškinami tik tuo, kad remdamasi 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Putters International / Komisija (T‑211/08, EU:T:2011:289) 75 punktu Komisija jau tame tarpiniame baudų apskaičiavimo etape norėjo kiekvienai minėtai įmonei sumažinti bazinius baudų dydžius, kad jie neviršytų 10 % bendros apyvartos ribos, numatytos Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje. Iš tikrųjų, kaip antrajame ieškinio pagrinde teisingai nurodo ieškovės, šie pakoreguoti baziniai baudų dydžiai yra labai skirtingi atsižvelgiant į minėtą 10 % ribą: Hamelin ir Bong atveju jie yra atitinkamai 4,5 % ir 4,7 %, o ieškovių atveju – 9,7 %.
53 Komisija taip pat nepagrįstai tvirtina, kad ieškovės buvo pakankamai informuotos apie jos požiūrį per administracinę procedūrą arba žinojo jo kontekstą; šis tvirtinimas nepagrįstas jokia bylos medžiaga. Atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį dėl to pateiktą klausimą žodžiu Komisija pripažino ginčijamo sprendimo motyvų šiuo atžvilgiu glaustumą ir neišsamumą ir iš esmės tik nurodė, kad per susitarimo procedūrą jos pareiga motyvuoti yra mažesnė, nes šalys jau susipažinusios su bylos medžiaga, įskaitant informaciją, į kurią Komisija planuoja atsižvelgti, ir yra laisvai sutikusios dalyvauti dvišalėse diskusijose dėl susitarimo sudarymo. Be to, dėl ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamoje dalyje nurodytų skirtingų sumažinimų dydžių Bendrasis Teismas šalims priminė savo pareigą prireikus ex officio patikrinti motyvų pakankamumą, kaip tai suprantama pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, ir tai patvirtino posėdžio protokole.
54 Antra, ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamoje dalyje akivaizdžiai nepatikslinta tai, ką Komisija pavėluotai paaiškino (ir tai negali ištaisyti galimai nepakankamo motyvavimo ar jo nebuvimo) (žr. šio sprendimo 46 punkte nurodytą teismų praktiką) tik vykstant procesui teisme, pateikdama papildomų esminių motyvų, t. y. tai, kad, skirtingai nei kitos atitinkamos įmonės, Hamelin veikla nebuvo „vieno produkto“ ir jos bazinio baudos dydžio koregavimas buvo grindžiamas teisingumu ir pusiausvyros tarp atskirų baudų atkūrimu (žr. šio sprendimo 34 ir 35 punktus). Atsižvelgiant į šiuos papildomus paaiškinimus ir, priešingai, nei gali susidaryti vaizdas iš ginčijamo sprendimo 91 konstatuojamosios dalies, esminis veiksnys, į kurį atsižvelgė Komisija, koreguodama bazinius baudų dydžius, nebuvo „šalių skirtumai, kalbant apie jų asmeninį dalyvavimą darant pažeidimą“, kuris Hamelin atveju buvo tik šiek tiek trumpesnis, nes ji dalyvavo darant pažeidimą 4,416 metų, o kitos atitinkamos įmonės – 4,5 metų. Be to, priešingai, nei, panašu, suprato ieškovės, ši konstatuojamoji dalis taip pat negali būti susijusi tik su trumpesniu Mayer-Kuvert dalyvavimu darant pažeidimą, nes dėl to, kaip dėl lengvinančios aplinkybės, jau buvo pritaikytas 10 % sumažinimas pagal gairių 29 punktą (ginčijamo sprendimo 85 ir 87 konstatuojamosios dalys), t. y. dar prieš ginčijamus bazinių baudų dydžių koregavimus, nurodytus ginčijamo sprendimo 88 ir kituose punktuose.
55 Iš to matyti, kad toks ginčijamo sprendimo motyvavimas neleido ieškovėms veiksmingai ginčyti Komisijos vertinimo pagrįstumo atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, o Bendrasis Teismas negalėjo atlikti teisėtumo kontrolės dėl minėto principo laikymosi (žr. antrąjį ieškinio pagrindą). Konkrečiau kalbant, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 91 ir 92 konstatuojamąsias dalis, nebuvo įmanoma suprasti ir įvertinti, ar Hamelin ir kitų atitinkamų įmonių situacijos buvo panašios, ar vis dėlto skirtingos ir ar Komisija jas vertino vienodai, ar skirtingai. Todėl dar sunkiau patikrinti, ar galimas vienodas skirtingų suinteresuotųjų įmonių situacijų vertinimas pagal gairių 37 punktą iš esmės pagrįstas jų „vieno produkto“ komercine veikla ir iš dalies teisingumu, arba galimas skirtingas panašių situacijų vertinimas, konkrečiai – skirtingų sumažinimų dydžių taikymas, buvo objektyviai pateisinamas. Atvirkščiai, ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamoje dalyje pateiktas glaustas motyvavimas sukūrė klaidingą įspūdį, kad pagrindinė horizontalaus atitinkamų įmonių bazinių baudų dydžių koregavimo priežastis buvo tai, kad jų visų situacijos buvo bent jau panašios dėl komercinės veiklos, susijusios su „vienu produktu“. Tačiau taip nebuvo Hamelin atveju, ir Komisija tai pripažino per posėdį.
56 Kadangi pranešimo apie kaltinimus 84 punkte buvo pateikta dar neaiškesnė informacija dėl numatomo bazinių baudų dydžių koregavimo metodo ir dėl to koregavimo pagrindimo, Komisija taip pat negali pagrįstai tvirtinti, kad ieškovės pakankamai informacijos šiuo klausimu gavo per administracinę procedūrą ar jau turėjo pakankami žinių apie esamą situaciją. Bet kuriuo atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vis dėlto taip buvo, o Komisija negali pagrįsti aplinkybės, kad per 2014 m. spalio 24 d. susitikimą ieškovėms pateikė šią informaciją.
57 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir kad pirmajam ieškinio pagrindui, kiek jis susijęs su SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintos pareigos motyvuoti nesilaikymu, reikia pritarti.
58 Taigi reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalies e punktą, nenagrinėjant kaltinimo dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais ir antrojo bei trečiojo ieškinio pagrindų bei klausimo dėl trečiojo ieškinio pagrindo priimtinumo. Be to, nebūtina priimti sprendimo ir dėl antrojo papildomo reikalavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovių pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimo C(2014) 9295 final dėl bylos nagrinėjimo pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.39780 – Vokai) 2 straipsnio 1 dalies e punktą.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2016 m. gruodžio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.