Byla T‑95/15

Printeos, SA ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Europos standartinių iš katalogo užsakomų ir specialiai atspausdintų vokų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Pardavimo kainų koordinavimas ir pasidalijimas klientais – Susitarimo procedūra – Baudos – Bazinis baudos dydis – Išimtinis koregavimas – Bendros apyvartos 10 % riba – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis – Pareiga motyvuoti – Vienodas požiūris“

Santrauka – 2016 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Institucijų aktas – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Motyvavimo stokos trūkumo pašalinimas vykstant teismo procesui – Neleistinumas

(SESV 296 straipsnis)

2.      Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Susitarimo procedūra – Iš pirminės ir antrinės teisės išplaukiančių principų taikymas – Galimybė motyvuoti glaustai – Nebuvimas

(SESV 101, 261, 263 ir 296 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 10a straipsnis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 37 punktas ir Komisijos pranešimo 2008/C 167/01 41 punktas)

3.      Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Komisijos teisė nukrypti nuo baudų apskaičiavimo gairių – Dar griežtesni reikalavimai dėl motyvavimo

(Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 37 punktas)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 44–46 ir 54 punktus)

2.      Iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio, aiškintino atsižvelgiant į SESV 263 straipsnį bei SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, išplaukiantys principai, nurodyti pranešimo dėl susitarimo procedūros 41 punkte, mutatis mutandis taikomi SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytai Komisijos pareigai motyvuoti po susitarimo procedūros, per kurią atitinkama įmonė gali sutikti tik su maksimalia siūloma bauda, priimtą sprendimą, kuriuo skiriamos baudos. Iš tikrųjų atsižvelgdamas į minėtas pirminės ir antrinės teisės nuostatas Teisingumo Teismas pažymėjo ypatingą Komisijos pareigos motyvuoti savo sprendimus, kuriais skiriamos baudos už konkurencijos teisės pažeidimus, ir visų pirma paaiškinti, kokį svorį suteikė ir kaip vertino elementus, į kuriuos atsižvelgė nustatydama baudas, taip pat teismo pareigos ex officio patikrinti tokio motyvavimo buvimą, svarbą.

(žr. 47 punktą)

3.      Kai Komisija nusprendžia nukrypti nuo bendro Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse, kuriomis ji pati sau nustatė diskrecijos ribas apskaičiuojant baudas, įtvirtinto metodo, remdamasi gairių 37 punktu, taikomi dar griežtesni reikalavimai dėl motyvavimo. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad gairėse nustatyta orientacinė elgesio taisyklė, nurodanti sektiną praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju Komisija negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių, be kita ko, vienodo požiūrio principą. Šis motyvavimas juo labiau turi būti kuo tikslesnis dėl to, kad gairių 37 punkte abstrakčiai nurodomi tam tikros bylos ypatumai, taigi paliekama Komisijai didelė diskrecija taikyti išimtinį atitinkamų įmonių bazinių baudų dydžių koregavimą. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis yra dar svarbiau, kad Komisija administracinėse procedūrose laikytųsi Sąjungos teisės sistemoje nustatytų garantijų, įskaitant pareigą motyvuoti.

Iš to matyti, kad Komisija nustatydama susitarimo procedūroje dalyvaujančioms įmonėms baudas pagal gairių 37 punktą turi pakankamai aiškiai ir tiksliai paaiškinti, kaip ji ketina pasinaudoti diskrecija, įskaitant teisines ir faktines aplinkybes, į kurias šiuo atveju atsižvelgė. Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į jos pareigą nustatant baudų dydžius laikytis vienodo požiūrio principo, ši pareiga motyvuoti apima visus reikšmingus veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti norint įvertinti, ar atitinkamų įmonių, kurių baziniai baudų dydžiai buvo koreguojami, situacija buvo panaši, ar minėtos situacijos buvo vertinamos vienodai ir ar vienodas arba nevienodas minėtų situacijų vertinimas objektyviai pagrįstas.

Taip pat Komisija nesilaiko savo pareigos motyvuoti, kai ji nenurodo priežasčių, dėl kurių taikė skirtingo dydžio sumažinimus minėtoms įmonėms, ir ypač, kai šie sumažinimai labai skirtingi, palyginti su bendra kiekvienos minėtos įmonės apyvarta, o šie skirtumai negali būti paaiškinami tik tuo, kad Komisija norėjo sumažinti visus bazinius baudų dydžius, kad jie neviršytų 10 % bendros apyvartos ribos.

(žr. 48, 49 ir 52 punktus)