BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. liepos 16 d.(*)

„Arbitražinė išlyga – Šeštoji pamatinė mokslo tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa, prisidedanti prie Europos mokslo tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) – Sutartys „Access‑eGOV“, EU4ALL, „eABILITIES“, „Emerge“, „Enable“, „Ask‑It“ – Programa „eTEN“ dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų– Sutartys „Navigabile“ ir „Euridice“ – Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – Sutartis „T‑Seniority“ – Likučio sumokėjimas – Priešieškinis – Avansu sumokėtų sumų grąžinimas – Vienkartinė kompensacija“

Byloje T‑59/11,

Koinonia Tis Pliroforias Anoichti Stis Eidikes Anagkes – Isotis, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato V. Christianos,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą M. Condou‑Durande ir M. V. Savov, padedamų advokato S. Pappas,

atsakovę,

dėl SESV 272 straipsniu grindžiamų prašymų, viena vertus, pripažinti, pirma, kad Komisijos reikalavimas grąžinti dotacijas, ieškovei pervestas pagal Europos bendrijos su ieškove sudarytas sutartis Nr. 027020 „Access to e‑Government Services Employing Semantic Technologies“, Nr. 035242 „A virtual platform to enhance and organize the coordination among centres for accessibility ressources and support“, Nr. 511298 „Ambient Intelligence System of Agents for Knowledge‑based and Integrated Services for Mobility Impaired Users“, Nr. 034778 „European Unified Approach for Accessible Lifelong Learning“, Nr. 045056 „Emergency Monitoring and Prevention“, Nr. 045563 „A wearable system supporting services to enable elderly people to live well, independently and at ease“, Nr. 029255 „NavigAbile: e‑inclusion for communication disabilities“, Nr. 517506 „European Recommanded Materials for Distance Learning Courses for Educators“ ir Nr. 224988 „T‑Seniority: Expanding the benefits of information society to older people through digital TV channels“, yra nepagrįstas, ir, antra, priteisti iš Komisijos sumokėti dotacijų likutį pagal sutartis Nr. 511298 „Ambient Intelligence System of Agents for Knowledge‑based and Integrated Services for Mobility Impaired Users“ ir Nr. 034778 „European Unified Approach for Accessible Lifelong Learning“, ir, kita vertus, dėl priešieškinio, kuriame prašoma priteisti iš ieškovės grąžinti nepagrįstai pervestas dotacijas pagal visas šias sutartis ir vienkartinę kompensaciją,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro S. Frimodt Nielsen, einantis kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir E. Buttigieg,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. liepos 4 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovė Koinonia Tis Pliroforias Anoichti Stis Eidikes Anagkes – Isotis yra pagal Graikijos teisę 2004 m. sausio 7 d. įsteigta privati, pelno nesiekianti bendrovė su registruota buveine Atėnuose (Graikija).

2        Pagal 2010 m. gruodžio 28 d. sudarytą ir 2011 m. sausio 17 d. Protodikeio Athinon (Atėnų pirmosios instancijos teismas) bendrovių biuletenyje paskelbtą susitarimą pradėtas ieškovės likvidavimas. X, kuris bendrovėje iki šios datos buvo atsakingas už Europos programas (toliau – programų direktorius), dėl to buvo paskirtas administratoriumi ieškovės likvidavimui užbaigti.

3        Pagal įstatus ieškovės tikslas yra technologijų perdavimas, vienodo požiūrio ir neįgalių asmenų integracijos į informacinę visuomenę skatinimas, taip pat specialiųjų poreikių turinčių asmenų užimtumo didinimas Europoje ir tarptautiniu mastu.

4        Ieškovė sudarė kelias sutartis su Europos bendrija, atstovaujama Europos Bendrijų Komisijos, dėl kai kurių projektų įgyvendinimo. Devynios iš šių sutarčių yra šios bylos dalykas (toliau – nagrinėjamos sutartys).

A –  Nagrinėjamų sutarčių pristatymas

5        Nagrinėjamos sutartys buvo sudarytos tarp Europos bendrijos, atstovaujamos Komisijos, ir konsorciumo koordinatoriaus bei narių, tarp kurių yra ieškovė. Kiekviena iš šių sutarčių sudaryta iš pagrindinio teksto ir šešių priedų; pirmajame priede pateikiamas programos, su kuria ji yra susijusi, aprašymas, o antrajame – taikomos bendrosios sąlygos.

6        Šešios iš nagrinėjamų sutarčių (toliau – 6BP sutartys) buvo sudarytos pagal Šeštąją pamatinę programą, priimtą 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1513/2002/EB dėl Europos bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) (OL L 232, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 576).

7        Tai yra šios sutartys:

–        Sutartis Nr. 027020 „Access to e‑Government Services Employing Semantic Technologies“ (toliau – sutartis „Access‑eGOV“), sudaryta pagal specialiąją programą „Europos mokslo tyrimų srities integravimas ir stiprinimas (2002–2006 m.)“; jos 4 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 36 mėnesiai nuo pirmos mėnesio, einančio po to, kai Komisija ją pasirašo, dienos, o 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 1 983 000 eurų, iš kurių 157 320 eurų skirti ieškovei; ši sutartis buvo pakeista 2008 m. birželio 3 d., pagal šį pakeitimą projekto vykdymo trukmė pratęsta iki 48 mėnesių,

–        Sutartis Nr. 035242 „A virtual platform to enhance and organize the coordination among centres for accessibility ressources and support“ (toliau – sutartis „eABILITIES“), sudaryta pagal specialiąją programą „Europos mokslo tyrimų srities integravimas ir stiprinimas (2002–2006 m.)“; jos 4 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 24 mėnesiai nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., o 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 750 000 eurų, iš kurių 95 201,61 eurų skirti ieškovei,

–        Sutartis Nr. 511298 „Ambient Intelligence System of Agents for Knowledge‑based and Integrated Services for Mobility Impaired Users“ (toliau – sutartis „Ask‑It“), sudaryta pagal specialiąją programą „Europos mokslo tyrimų srities integravimas ir stiprinimas (2002–2006 m.)“; jos 4 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 48 mėnesiai nuo 2004 m. spalio 1 d., o 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 8 499 657 eurų, iš kurių 183 320,89 eurų skirti ieškovei; ši sutartis buvo pakeista 2008 m. liepos 25 d., pagal šį pakeitimą projekto vykdymo trukmė pratęsta iki 51 mėnesių,

–        Sutartis Nr. 034778 „European Unified Approach for Accessible Lifelong Learning“ (toliau –EU4ALL sutartis), sudaryta pagal specialiąją programą „Europos mokslo tyrimų srities integravimas ir stiprinimas (2002–2006 m.)“; jos 4 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 48 mėnesiai nuo 2006 m. spalio 1 d., o 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 7 400 000 eurų, iš kurių 268 008 eurų skirti ieškovei; ši sutartis buvo pakeista 2010 m. spalio 21 d., pagal šį pakeitimą projekto vykdymo trukmė pratęsta iki 54 mėnesių,

–        Sutartis Nr. 045056 „Emergency Monitoring and Prevention“ (toliau – sutartis „Emerge“), sudaryta pagal specialiąją programą „Europos mokslo tyrimų srities integravimas ir stiprinimas (2002–2006 m.)“; jos 4 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 33 mėnesiai nuo 2007 m. vasario 1 d., o 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 2 449 964 eurų, iš kurių 203 712 eurų skirti ieškovei; ši sutartis buvo pakeista 2008 m. spalio 28 d., pagal šį pakeitimą projekto vykdymo trukmė pratęsta iki 36 mėnesių,

–        Sutartis Nr. 045563 „A wearable system supporting services to enable elderly people to live well, independently and at ease“ (toliau – sutartis „Enable“), sudaryta pagal specialiąją programą „Europos mokslo tyrimų srities integravimas ir stiprinimas (2002–2006 m.)“; jos 4 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 36 mėnesiai nuo tada, kai ją pasirašo Komisija, t. y. ieškovės teigimu, nuo 2007 m. sausio 1 d., o 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 2 800 000 eurų, iš kurių 196 700 eurų skirti ieškovei; ši sutartis buvo pakeista 2010 m. rugsėjo 13 d., pagal šį pakeitimą projekto vykdymo trukmė pratęsta iki 44 mėnesių ir maksimali Bendrijos finansinio įnašo suma padidinta iki 2 477 040 eurų.

8        Bendrosiose 6BP sutarčių sąlygose (toliau – 6BP sąlygos), be kita ko, numatyta:

„II.1 straipsnis. Apibrėžtys

<…>

4.      Konsorciumas – visos sutarties šalys, dalyvaujančios projekte, kuriam taikoma ši sutartis.

<…>

6.      Koordinatorius – šioje sutartyje nurodyta sutarties šalis, kuri yra įpareigota ne tik vykdyti savo, kaip sutarties šalies, įsipareigojimus, bet ir konsorciumo vardu vykdyti konkrečias koordinavimo užduotis, numatytas šioje sutartyje.

7.      Sutarties šalis – dalyvis, kaip tai suprantama pagal Dalyvavimo taisyklių 2 straipsnio 7 dalį, pasirašęs šią sutartį, išskyrus [Europos Komisijos] Jungtinį tyrimų centrą, kuris su Komisija pasirašo atskirą susitarimą dėl jo prisijungimo prie šios sutarties.

<…>

11.      Pažeidimas – bet koks Bendrijos teisės nuostatos pažeidimas arba sutartinio įsipareigojimo nesilaikymas, susijęs su sutarties šalies veiksmais ar neveikimu, dėl kurio atsirandančios nepagrįstos išlaidos daro arba galėtų daryti žalą bendrajam Bendrijų biudžetui ar jų valdomiems biudžetams.

<…>

II.8 straipsnis. Ataskaitų ir rezultatų vertinimas ir patvirtinimas

<…>

4.      Ataskaitos patvirtinimas nereiškia atleidimo nuo audito ar patikrinimų, kurie gali būti atliekami pagal II.29 straipsnio nuostatas.

<…>

II.16 straipsnis. Nutraukimas dėl sutarties vykdymo nutraukimo ir dėl pažeidimo

1.      Kai neįvykdomas šioje sutartyje nustatytas įpareigojimas, Komisija nurodo konsorciumui surasti tinkamus sprendimus pažeidimui pašalinti per ne ilgesnį nei 30 dienų terminą.

Išlaidos, kurių konsorciumas patiria po tokio reikalavimo gavimo dienos, gali būti atlygintos, tik jei Komisija patvirtina tinkamą sprendimą pažeidimui pašalinti.

Prireikus konsorciumas gali prašyti, kad Komisija sustabdytų visą projektą ar jo dalį pagal II.5 straipsnį.

Jei tenkinantis sprendimas nepateikiamas, Komisija nutraukia įsipareigojimų nevykdančios sutarties šalies dalyvavimą.

2.      Komisija gali nedelsdama nutraukti sutarties šalies dalyvavimą, jei:

a)      sutarties šalis tyčia ar dėl neatsargumo padarė pažeidimą vykdydama su Komisija sudarytą sutartį;

b)      sutarties šalis pažeidė esminius etikos principus, nurodytus Dalyvavimo taisyklėse.

3.      Sutarties šaliai pranešama apie sprendimą nutraukti jos dalyvavimą, sprendimo kopiją nusiunčiant konsorciumui.

Nutraukimas įsigalioja tą dieną, kai sutarties šalis gauna šį pranešimą, nepažeidžiant šioje sutartyje nustatytų ar joje nurodytų įsipareigojimų.

Komisija praneša konsorciumui apie nutraukimo įsigaliojimo dieną.

<…>

II.19 straipsnis. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos

1.      Įgyvendinant projektą patirtos tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti visas šias sąlygas:

a)      jos turi būti realios, ekonomiškai racionalios ir būtinos projektui įgyvendinti;

b)      jos turi būti nustatytos vadovaujantis įprastais sutarties šalies apskaitos principais;

c)      jos turi būti patirtos per 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą projekto vykdymo laikotarpį, išskyrus išlaidas, kurios susijusios su II.7 straipsnio 4 dalyje nurodytomis galutinėmis ataskaitomis ir kurios galėjo būti patirtos per ne ilgesnį nei 45 dienų laikotarpį nuo projekto pabaigos arba nuo nutraukimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra ankstesnė;

d)      jos turi būti įtrauktos į jų patyrusios sutarties šalies apskaitą vėliausiai iki II.26 straipsnyje numatyto audito sertifikato parengimo. Apskaitos metodai, naudojami išlaidoms ir pajamoms užfiksuoti, turi atitikti valstybės, kurioje įsisteigusi sutarties šalis, apskaitos taisykles ir leisti palyginti įgyvendinant projektą patirtas išlaidas ir gautas pajamas su bendra sąskaitų ataskaita, atspindinčia bendrą sutarties šalies komercinę veiklą;

<…>

2.      Šios netinkamos finansuoti išlaidos negali būti priskirtos projektui:

<…>

e)      pagal kitą Bendrijos projektą deklaruotos, patirtos arba atlygintos išlaidos;

<…>

h)      per didelės ar neapgalvotos išlaidos;

i)      kitos išlaidos, neatitinkančios II.19 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

<…>

II.28 straipsnis Mokėjimo būdai

1.      Nepažeidžiant II.29 straipsnio, Komisija patvirtina galutinio mokėjimo sumą, mokėtiną sutarties šaliai pagal II.7 straipsnyje nurodytus dokumentus, kuriuos ji yra patvirtinusi.

<…>

7.      Pavėluoto mokėjimo atveju sutarties šalys gali reikalauti palūkanų per du mėnesius nuo mokėjimo gavimo dienos. Palūkanos apskaičiuojamos pagal palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir kuri yra paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, C serijoje, ir galioja pirmą mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, dieną, padidintą vienu su puse punkto. Palūkanos mokamos už laikotarpį nuo paskutinės mokėjimo įvykdymo termino dienos iki sumokėjimo dienos. Mokėjimo diena – nurašymo nuo Komisijos sąskaitos diena. Tokie palūkanų mokėjimai nelaikomi sutarties 5 straipsnyje numatyto Bendrijos finansinio įnašo dalimi.

8.      Komisija gali bet kuriuo metu sustabdyti 8 straipsnyje dėl mokėjimo terminų nurodytus laikotarpius, pranešdama koordinatoriui, kad finansinė ataskaita yra nepriimtina dėl to, kad ji neatitinka sutarties reikalavimų, arba dėl to, kad ji neatitinka Komisijai patvirtinti pateiktų veiklos ataskaitų. Terminas, nustatytas finansinei ataskaitai priimti, sustabdomas, kol bus pateikta prašoma pataisyta ar peržiūrėta versija, ir likusi šio termino dalis vėl pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kai Komisija gauna šią informaciją.

Komisija gali bet kuriuo metu sustabdyti mokėjimus, jei sutarties šalys pažeidžia kokią nors sutarties nuostatą, be kita ko, II.29 straipsnio nuostatas dėl audito ir patikrinimo. Tokiu atveju Komisija apie tai tiesiogiai, registruotu laišku su įteikimo patvirtinimu informuoja sutarties šalis.

Komisija gali bet kuriuo metu sustabdyti mokėjimus, jei įtaria, kad sutarties šalis, vykdydama sutartį, padarė pažeidimą. Sustabdomas tik dalies, skirtos sutarties šalims, kurios įtariamos padariusios pažeidimą, mokėjimas. Tokiu atveju Komisija tiesiogiai, registruotu laišku su įteikimo patvirtinimu informuoja sutarties šalis apie sustabdymo motyvus.

II.29 straipsnis. Patikrinimai ir auditai

1.      Bet kada galiojant sutarčiai ir nepraėjus penkeriems metams nuo projekto pabaigos Komisija gali organizuoti auditus, kuriuos gali atlikti išorės moksliniai arba techniniai revizoriai ar auditoriai arba pačios Komisijos tarnybos, įskaitant [Europos kovos su sukčiavimu tarnybą]. Per šiuos auditus gali būti tikrinami mokslo, finansiniai, technologiniai ir kiti aspektai (pavyzdžiui, apskaitos ir valdymo principai), susiję su tinkamu projekto ir sutarties vykdymu. Šie auditai atliekami laikantis konfidencialumo principo. Sumos, kurios, remiantis tokių auditų rezultatais, laikytinos mokėtinomis Komisijai, gali būti susigrąžintos, kaip nurodyta II.31 straipsnyje.

Sutarties šalys turi teisę neleisti dalyvauti konkrečiam išorės moksliniam arba techniniam revizoriui ar auditoriui dėl su konfidencialia komercine informacija susijusių priežasčių.

2.      Sutarties šalys tiesiogiai pateikia Komisijai visus išsamius duomenis, kurių Komisija gali paprašyti, siekdama patikrinti, ar sutartis tinkamai administruojama ir vykdoma.

3.      Sutarties šalys saugo visų su sutartimi susijusių dokumentų originalus arba išimtiniais, tinkamai pagrįstais atvejais – tinkamai patvirtintas jų kopijas penkerius metus nuo projekto pabaigos. Šie dokumentai pateikiami Komisijai, kai jų prašoma atliekant auditą pagal sutartį.

4.      Kad būtų galima atlikti šiuos auditus, sutarties šalys užtikrina, kad Komisijos tarnybos ir visos Komisijos įgaliotos išorės įstaigos galėtų bet kuriuo priimtinu laiku patekti, visų pirma, į sutarties šalių tarnybines patalpas, kad surinktų visą auditui atlikti reikalingą informaciją.

<…>

6.      Be to, Komisija gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje pagal 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų [1995 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų].

<…>

II.30 straipsnis. Vienkartinė kompensacija

Nepažeidžiant kitų šioje sutartyje numatytų priemonių, sutarties šalys susitaria, kad Bendrija, siekdama apsaugoti savo finansinius interesus, turi teisę reikalauti vienkartinio žalos atlyginimo iš sutarties šalies, kuri, kaip nustatyta, deklaravo per dideles išlaidas ir kuri dėl to gavo nepagrįstą Bendrijos finansinį įnašą. Vienkartinė kompensacija mokama kartu su nepagrįstu finansiniu įnašu, kurį sutarties šalis privalo sugrąžinti.

1.      Vienkartinės kompensacijos suma turi būti proporcinga per didelių išlaidų sumai ir nepagrįstai Bendrijos įnašo daliai. Vienkartinės kompensacijos suma apskaičiuojama pagal šią formulę:

Vienkartinė kompensacija = nepagrįstas finansinis įnašas x (per didelės išlaidos / visa prašoma suma)

Apskaičiuojant vienkartinės kompensacijos sumą, atsižvelgiama tik į ataskaitinį laikotarpį, susijusį su sutarties šalies prašomu Bendrijos įnašu tam laikotarpiui. Ji neskaičiuojama atsižvelgiant į visą Bendrijos įnašą.

2.      Komisija registruotu laišku su įteikimo patvirtinimu sutarties šaliai, kuri, jos nuomone, turi sumokėti vienkartinę kompensaciją, praneša apie savo reikalavimą sumokėti. Sutarties šalis per 30 dienų turi atsakyti į Komisijos reikalavimą sumokėti kompensaciją.

3.      Nepagrįsto finansinio įnašo grąžinimo ir vienkartinės kompensacijos mokėjimo procedūra nustatoma pagal II.31 straipsnio nuostatas.

4.      Komisija turi teisę reikalauti kompensacijos už kiekvieną deklaruotą per didelių išlaidų sumą, nustatytą pasibaigus sutarčiai, pagal 1–6 dalių nuostatas.

5.      Šio straipsnio nuostatos neturi įtakos administracinėms ar finansinėms nuobaudoms, kurias Komisija gali skirti kiekvienai įsipareigojimų nevykdančiai sutarties šaliai pagal Finansinį reglamentą, nei bet kurioms kitoms civilinėms žalos atlyginimo priemonėms, į kurias Komisija ar kita sutarties šalis gali turėti teisę. Be to, šiomis nuostatomis nepaneigiama valstybių narių valdžios institucijų teisė pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

6.      Kita vertus, kaip nurodyta Finansiniame reglamente, nustačius, kad sutarties šalis padarė rimtą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, jai gali būti taikomos finansinės nuobaudos, kurios sudaro 2 %–10 % jos gautos Bendrijos finansinio įnašo sumos vertės. Koeficientas gali būti padidintas iki 4–20 %, jeigu buvo pakartotinai nusižengta per penkerius metus nuo pirmojo pažeidimo.

II.31 straipsnis. Grąžinimas Komisijai ir reikalavimai grąžinti

1.      Kai suma sutarties šaliai buvo išmokėta nepagrįstai arba kai susigrąžinimas yra pateisinamas pagal sutarties sąlygas, sutarties šalis įsipareigoja šią sumą grąžinti Komisijai jos nustatytomis sąlygomis ir laiku.

2.      Jei sutarties šalis nesumoka iki Komisijos nustatytos datos, prie mokėtinų sumų pridedamos palūkanos, apskaičiuotos pagal II.28 straipsnyje nurodytą palūkanų normą. Palūkanos skaičiuojamos nuo nustatytos mokėjimo dienos iki dienos, kai Komisija gauna visą jai mokėtiną sumą.

<…>

3.      Komisijai mokėtinos sumos gali būti susigrąžintos atskaitant jas nuo sumų, kurias Komisija turi sumokėti sutarties šaliai, kuriai apie tai buvo pranešta, arba įvykdant finansinę garantiją. Išankstinis sutarties šalies sutikimas nebūtinas.

<…>

5.      Sutarties šalis žino, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 256 straipsnį ir, kaip tai numatyta Dalyvavimo taisyklėse, Komisija gali priimti privaloma tvarka vykdytiną sprendimą, kuriame oficialiai nustatoma asmenų, išskyrus valstybes, mokėtina suma.“

9        Kitos dvi sutartys (toliau – sutartys „eTEN“) buvo sudarytos pagal specialią programą „eTEN“ dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų, kurią reglamentuoja 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2236/95, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (OL L 228, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 263), su pakeitimais, padarytais 1999 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1655/1999 (OL L 197, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 24 t., p. 100).

10      Tai yra šios sutartys:

–        Sutartis Nr. 029255 „NavigAbile: e‑inclusion for communication disabilities“ (toliau – sutartis „Navigabile“), kurios 2 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 15 mėnesių nuo pirmos mėnesio, einančio po to, kai jį pasirašo paskutinė sutarties šalis, dienos, t. y. ieškovės teigimu, nuo 2007 m. sausio 1 d.; šios sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 756 275 eurų, iš kurių 62 148 eurų skirti ieškovei,

–        Sutartis Nr. 517506 „European Recommanded Materials for Distance Learning Courses for Educators“ (toliau – sutartis „Euridice“), kurios 2 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 18 mėnesių nuo pirmos mėnesio, einančio po to, kai jį pasirašo paskutinė sutarties šalis, dienos, t. y. ieškovės teigimu, nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d.; šios sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 860 834 eurų, iš kurių 55 750 eurų skirti ieškovei.

11      Bendrosiose sutarčių „eTEN“ sąlygose (toliau – eTEN sąlygos), be kita ko, numatyta:

„II.1 straipsnis. Apibrėžtys

<…>

2.      „gavėjas“ – juridinis asmuo, tarptautinė organizacija arba Jungtinis tyrimų centras (JTC), su Bendrija sudaręs šią finansavimo sutartį.

<…>

4.      „narys“ – juridinis asmuo, tarptautinė organizacija arba Jungtinis tyrimų centras (JTC), išskyrus gavėją, kuris, Bendrijai pritarus, pagal šią finansavimo sutartį su gavėju sudarė dalyvavimo sutartį ir kuris, remiantis šia dalyvavimo sutartimi, turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir gavėjas, jeigu finansavimo sutartyje nenumatyta kitaip.

5.      „dalyvis“ – gavėjas arba narys.

<…>

28.      „tinkamos finansuoti išlaidos“ – šio priedo 14 ir 15 straipsniuose nurodytos išlaidos pagal 13.1–13.7 straipsniuose įtvirtintas sąlygas.

<…>

32.      „pažeidimas“ – bet koks Bendrijos teisės pažeidimas arba bet koks sutartinio įsipareigojimo nesilaikymas, susijęs su gavėjo arba nario veiksmais ar neveikimu, dėl kurio atsirandančios nepagrįstos išlaidos daro arba galėtų daryti žalą bendrajam Bendrijų biudžetui.

<…>

II.3 straipsnis. Bendrijos finansinis įnašas

<…>

4.      Atsižvelgiant į šio priedo 17 straipsnį, bet koks mokėjimas laikomas tinkamu finansuoti tik po to, kai patvirtinami galutiniai rezultatai.

<…>

6.      Pasibaigus finansavimo sutarties galiojimui, nutraukus finansavimo sutartį ar pasibaigus gavėjo ar nario dalyvavimui, Komisija gali arba privalo, atsižvelgdama į aplinkybes, reikalauti, kad šis gavėjas arba gavėjas, kuris dalyvauja per vieną iš savo narių, grąžintų visą jam išmokėtą Bendrijos finansinį įnašą, jei atlikus auditą pagal šio priedo 17 straipsnį buvo nustatytas sukčiavimas arba sunkūs finansiniai pažeidimai. Prie grąžintinos sumos pridedamos palūkanos, apskaičiuojamos pagal palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms pirmą kalendorinę mėnesio, kurį atitinkamas dalyvis gavo lėšas, dieną, prie jos pridedant tris su puse procento. Palūkanos skaičiuojamos nuo lėšų gavimo iki jų grąžinimo.

<…>

II.7 straipsnis. Finansavimo sutarties arba gavėjo ar nario dalyvavimo nutraukimas

<…>

3.      Komisija gali nedelsdama nutraukti šią finansavimo sutartį ar gavėjo dalyvavimą arba reikalauti, kad gavėjas nutrauktų vieno iš narių dalyvavimą nuo to momento, kai jis gauna registruotą laišką su įteikimo patvirtinimu, kurį išsiuntė Komisija arba nario atveju – atitinkamas gavėjas pagal šio straipsnio 6 dalies trečią įtrauką šiais atvejais:

a)      projektas realiai nepradėtas vykdyti per tris mėnesius nuo avanso sumokėjimo ir pasiūlytą naują datą Komisija laiko nepriimtina;

b)      tiesiogiai susijęs dalyvis nevisiškai įvykdė sutartinį įsipareigojimą, nepaisant rašytinio reikalavimo nutraukti šio įsipareigojimo nevykdymą per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, kurį pateikė Komisija ar koordinatorius, veikiantis pritariant kitiems gavėjams arba nario atveju – atitinkamas gavėjas;

c)      kai gavėjo kontrolės pokytis gali iš esmės paveikti projektą arba Bendrijos interesus;

d)      dalyvio bankroto, uždarymo, veiklos nutraukimo, teisminio ar sutartinio likvidavimo arba veiklos sustabdymo ar bet kokios kitos panašios procedūros, numatytos nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose ir turinčios panašias pasekmes;

e)      sunkus finansinis pažeidimas.

4.      Komisija nedelsdama nutraukia šią finansavimo sutartį ar gavėjo dalyvavimą arba reikalauja, kad atitinkamas gavėjas nutrauktų nario dalyvavimą nedelsiant po to, kai gauna registruotą laišką su įteikimo patvirtinimu, kurį išsiuntė Komisija arba nario atveju – atitinkamas gavėjas pagal šio straipsnio 6 dalies trečią įtrauką, kai dalyvis pateikė klaidingą informaciją, už kurią jis gali būti pripažintas atsakingu, arba kai sąmoningai nepateikė informacijos, kad gautų Bendrijos finansinį įnašą arba kitokią finansavimo sutartyje numatytą naudą.

<…>

II.13 straipsnis. Tinkamos finansuoti išlaidos – Bendrieji principai

1.      Tinkamos finansuoti išlaidos – tai šio priedo 14 ir 15 straipsniuose numatytos išlaidos. Jos turi atitikti šiuos reikalavimus:

–        būti būtinos projektui,

–        būti patirtos projekto vykdymo laikotarpiu,

–        būti nustatytos vadovaujantis istorinių išlaidų apskaitos principu ir vidinėmis įprastomis dalyvio taisyklėmis su sąlyga, kad Komisija jas laiko priimtinomis,

–        būti įtrauktos į apskaitą vėliausiai tada, kai sudaromi galutiniai apskaitos balansai, arba į mokestinius dokumentus ar prireikus – vėliausiai iki šio priedo 4 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto audito sertifikato parengimo, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių dviejų datų yra ankstesnė,

ir

–        jos neturi apimti jokios pelno maržos.

<…>

4.      Ypač šios išlaidos yra netinkamos finansuoti:

<…>

–        nebūtinos arba neapgalvotos išlaidos;

<…>

–        išlaidos pramogoms ir apgyvendinimo išlaidos, išskyrus tas, kurios yra protingos ir kurias Komisija patvirtino kaip tikrai būtinas finansavimo sutarčiai įvykdyti.

II.14 straipsnis. Tiesioginės išlaidos

1.      Personalas

Dėl išlaidų personalui:

a)      tik išlaidos asmenų, tiesiogiai vykdančių valdymo ar techninį darbą, susijusį su projektu, faktiškai išdirbtoms valandoms apmokėti gali būti priskirtos finansavimo sutarčiai.

Šie asmenys turi:

–        būti įdarbinti tiesiogiai dalyvio, laikantis nacionalinės teisės aktų,

–        būti prižiūrimi tik dalyvio ir

–        gauti atlyginimą pagal įprastą dalyvio praktiką su sąlyga, kad Komisija ją laiko priimtina.

Visas su finansavimo sutartimi susijęs darbo laikas turi būti registruojamas tol, kol vykdomas projektas, arba koordinatoriaus atveju – ne daugiau kaip du mėnesius po projekto pabaigos, ir jį bent kartą per mėnesį turi patvirtinti už darbą atsakingas asmuo, kurį dalyvis paskiria pagal šio priedo 2 straipsnio 2 dalies b punktą, arba tinkamai įgaliotas dalyvio finansų direktorius.

<…>

4.      Kelionės ir pragyvenimo išlaidos

Realios darbuotojų, priskirtų projektui, kelionės išlaidos ir pragyvenimo išlaidos gali būti priskirtos finansavimo sutarčiai.

<…>      

II.16 straipsnis. Išlaidų pateisinimas

Tinkamos finansuoti išlaidos atlyginamos, kai dalyvis jas pateisina.

Šiuo tikslu dalyvis privalo reguliariai ir vadovaudamasis jo įsisteigimo valstybėje narėje įprastais apskaitos principais saugoti su projektu susijusią apskaitą ir dokumentus, tinkamus detaliai pateisinti ir pagrįsti jo apskaitos įrašuose nurodytas išlaidas ir laiką.

Dokumentai turi būti tikslūs, išsamūs ir galiojantys.

II.17 straipsnis. Finansinis auditas

1.      Komisija ar bet kuris jos įgaliotas atstovas gali pradėti su dalyviu susijusį auditą bet kada galiojant finansavimo sutarčiai ir nepraėjus penkeriems metams po to, kai sumokamas galutinis Bendrijos įnašas, numatytas 3 straipsnyje.

<…>

2.      Komisija ar bet kuris jos įgaliotas atstovas gali priimtinu laiku susisiekti, be kita ko, su projektui priskirtais gavėjo darbuotojais, susipažinti su šio priedo 16 straipsnyje nurodytais dokumentais ir kompiuterio duomenimis bei įranga, kurie, jo (‑s) nuomone, yra reikšmingi. Šiuo atveju ji (‑s) gali reikalauti pateikti duomenis atitinkamu būdu tam, kad, pavyzdžiui, patikrintų, ar išlaidos tinkamos finansuoti.

<…>

4.      Remdamasi audito išvadomis, Komisija imasi visų tinkamų priemonių, kurias laiko naudingomis, įskaitant visų jos atliktų mokėjimų ar jų dalies susigrąžinimo procedūrą. Reikalavimas grąžinti išsiunčiamas atitinkamam gavėjui arba susijusiam gavėjui, jei finansinis auditas skirtas vienam iš jo narių.

<…>

II.19 straipsnis. Grąžinimas Komisijai ir susigrąžinimo procedūra

1.      Kai suma dalyviui išmokėta nepagrįstai arba susigrąžinimas pateisinamas pagal sutarties sąlygas, gavėjas įsipareigoja Komisijai grąžinti šią sumą Komisijos nustatytu būdu ir iki jos nustatytos datos.

2.      Jei gavėjas nesumoka iki Komisijos nustatytos datos, prie mokėtinų sumų pridedamos palūkanos, apskaičiuotos pagal šio priedo 3 straipsnio 6 dalyje numatytą palūkanų normą. Palūkanos skaičiuojamos nuo sumokėjimui nustatytos dienos, jos neįskaičiuojant, iki dienos, kai Komisija gauna visą mokėtiną sumą, imtinai.

<…>“

12      Paskutinė nagrinėjama sutartis (toliau – CIP sutartis arba sutartis „T‑Seniority“) buvo sudaryta pagal konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, priimtą 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006, p. 15).

13      Tai yra Sutartis Nr. 224988 „T‑Seniority: Expanding the benefits of information society to older people through digital TV channels“, kurios 3 straipsnyje nustatyta projekto vykdymo trukmė – 24 mėnesiai nuo 2008 m. liepos 1 d., o 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Bendrijos finansinis įnašas yra 2 669 999 eurų, iš kurių 72 562,50 eurų skirti ieškovei.

14      Bendrosiose CIP sutarties sąlygose (toliau – CIP sąlygos), be kita ko, numatyta:

„II.1 straipsnis. Apibrėžtys

<…>

„gavėjas“ – juridinis asmuo, dalyvaujantis šioje su Bendrija sudarytoje finansavimo sutartyje.

<…>

„tinkamos finansuoti išlaidos“ – II.21 ir II.22 straipsniuose numatytos išlaidos, laikantis II.20 ir II.23 straipsniuose numatytų sąlygų.

<…>

„pažeidimas“ – bet koks Bendrijos teisės ar šios finansavimo sutarties sąlygos pažeidimas, susijęs su vieno ar kelių gavėjų veiksmais ar neveikimu, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala Bendrijų biudžetui.

<…>

II.5 straipsnis. Ataskaitų ir rezultatų patvirtinimas; mokėjimo terminai

1.      Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Komisija įvertina projektų ataskaitas ir rezultatus, numatytus I priede, ir atlieka atitinkamus mokėjimus per 105 dienas po jų gavimo, išskyrus tuos atvejus, kai terminas, mokėjimas arba projektas buvo sustabdyti. Nagrinėjant ir vertinant ataskaitas bei rezultatus, Komisijai gali talkinti išorės ekspertai.

2.      Mokėjimai atliekami po to, kai Komisija patvirtina ataskaitas ir (arba) rezultatus. Jei Komisija nepateikia atsakymo per nustatytą terminą, tai nereiškia patvirtinimo. Komisija gali atmesti ataskaitas ir rezultatus net pasibaigus mokėjimo terminui. Ataskaitų patvirtinimas nereiškia, jog pripažįstama, kad ataskaitos teisingos ir kad jose esantys pareiškimai ir informacija yra tikri, taip pat nereiškia, kad negali būti atliekamas auditas ar patikrinimas.

<…>

II.10 straipsnis. Finansavimo sutarties arba gavėjo dalyvavimo nutraukimas

<…>

2.      Komisija neprieštarauja, kad:

a)      finansavimo sutartis būtų nutraukta rašytiniu koordinatoriaus, veikiančio pritariant visiems kitiems gavėjams, prašymu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių;

b)      gavėjas pasitrauktų iš projekto, nebent šis pasitraukimas iš esmės paveiktų projekto įgyvendinimą.

Finansavimo sutarties nutraukimas arba gavėjo pasitraukimas įsigalioja:

–        nuo Komisijos patvirtinimo, išsiųsto registruotu laišku su įteikimo patvirtinimu, datos,

–        jei Komisija nepateikia rašytinių pastabų, vėliausiai praėjus vienam mėnesiui po to, kai gaunamas atitinkamų šalių išsiųstas pranešimas apie nutraukimą.

3.      Komisija gali nedelsdama nutraukti šią finansavimo sutartį arba gavėjo dalyvavimą nuo to momento, kai jis gauna Komisijos siųstą registruotą laišką su įteikimo patvirtinimo, šiais atvejais:

<…>

f)      dėl sunkaus finansinio pažeidimo arba gavėjo sukčiavimo.

<…>

II.11 straipsnis. Finansinės ir kitos nutraukimo pasekmės

<…>

3.      Nutraukimo atveju Komisijos mokėjimais padengiamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos ir patvirtintos iki nutraukimo įsigaliojimo dienos, taip pat kiti teisėti įsipareigojimai, kurie prisiimti iki šios dienos ir negali būti panaikinti.

4.      Nukrypstant nuo ankstesnės šio straipsnio dalies:

–        nutraukimo pagal II.10 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos b punktą ar 3 dalies b, c, e, f ar g punktus atveju Komisija gali reikalauti grąžinti visą Bendrijos finansinį įnašą ar jo dalį, atsižvelgdama į atlikto darbo pobūdį ir rezultatus, taip pat į jo naudą Bendrijai pagal šią programą;

<…>

7.      Komisija gali naudotis visomis šia finansavimo sutartimi jai suteiktomis teisėmis ataskaitoms ar rezultatams patvirtinti arba atmesti, pateiktiems prašymams dėl išlaidų padengimo patvirtinti, sumažinti arba atmesti ir auditui ar techniniam įvertinimui pradėti.

8.      Neatsižvelgiant į finansavimo sutarties arba gavėjo dalyvavimo nutraukimą, II priedo B ir D dalių nuostatos ir toliau taikomos po to, kai finansavimo sutartis nutraukiama ar gavėjo dalyvavimas baigiasi. Kitos šios finansavimo sutarties nuostatos, kuriose aiškiai nurodyta, kad jos taikomos ir po nutraukimo, taip pat bus toliau taikomos šiose nuostatose nurodytą laiką.

<…>

II.20 straipsnis. Tinkamos finansuoti išlaidos – Bendrieji principai

1.      Tinkamos finansuoti išlaidos – tai II.21 ir II.22 straipsniuose numatytos išlaidos. Jos turi atitikti šias sąlygas:

<…>

–        būti būtinos projektui įvykdyti,

–        gavėjas jų turi būti faktiškai patyręs,

–        jas turi būti galima nustatyti ir patikrinti, jos turi būti įtrauktos į gavėjo apskaitą ir nustatytos vadovaujantis valstybėje narėje, kur gavėjas įsisteigęs, įprastai taikomais apskaitos principais bei gavėjo išlaidų apskaičiavimo metodais; gavėjo vidaus apskaitos ir audito procedūros turi leisti tiesiogiai nustatyti išlaidų ir sąskaitų faktūrų, deklaruotų pagal projektą, ir finansinių dokumentų bei atitinkamų priedų atitiktį,

–        jos turi atitikti taikomus mokesčių ir socialinės teisės aktus,

–        jos turi būti protingos bei pateisintos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma ekonomiškumo ir veiksmingumo, reikalavimus

ir

–        būti patirtos projekto vykdymo laikotarpiu.

<…>

2.      Ypač šios išlaidos yra netinkamos finansuoti:

<…>

–        nebūtinos arba neapgalvotos išlaidos;

<…>

–        bet kokios išlaidos, patirtos arba atlygintos pagal, be kita ko, kitą Bendrijos, tarptautinį ar nacionalinį projektą.

<…>

II.23 straipsnis. Išlaidų pateisinimas

Tinkamos finansuoti išlaidos atlyginamos, kai dalyvis jas pateisina.

Šiuo tikslu dalyvis privalo reguliariai ir vadovaudamasis jo įsisteigimo valstybėje narėje įprastais apskaitos principais saugoti su projektu susijusią apskaitą ir dokumentus, tinkamus detaliai pateisinti ir pagrįsti jo apskaitos įrašuose nurodytas išlaidas ir laiką. Ši apskaita turi būti saugoma ne mažiau nei penkerius metus nuo galutinio mokėjimo dienos. Visas su finansavimo sutartimi susijęs darbo laikas turi būti registruojamas tol, kol vykdomas projektas, ir ne daugiau kaip du mėnesius po projekto pabaigos, ir jį turi patvirtinti už darbą atsakingas asmuo, kurį dalyvis paskiria pagal šio priedo II straipsnio 3 dalies b punktą, arba tinkamai įgaliotas dalyvio finansų direktorius.

Šie dokumentai turi būti tikslūs, išsamūs ir galiojantys.

<…>

II.26 straipsnis Mokėjimo būdai

<…>

6.      Visi mokėjimai gali būti tikrinami atliekant auditą ar peržiūrimi, patikslinti arba susigrąžinti, remiantis audito ar peržiūros rezultatais.

<…>

II.28 straipsnis. Finansinis auditas

1.      Komisija gali pradėti su gavėju susijusį auditą bet kada įgyvendinant projektą ir nepraėjus penkeriems metams nuo galutinio mokėjimo. Audito procedūra gavėjo atžvilgiu laikoma pradėta tą dieną, kai pastarasis gauna Komisijos šiuo tikslu išsiųstą registruotą laišką su įteikimo patvirtinimu.

Audito procedūrą gali atlikti išorės auditoriai arba pačios Komisijos tarnybos, įskaitant OLAF. Audito procedūra atliekama laikantis konfidencialumo principo.

2.      Gavėjai tiesiogiai pateikia Komisijai visą išsamią informaciją ir duomenis, kurių Komisija ar jos įgaliotas atstovas reikalauja tam, kad patikrintų, ar finansavimo sutartis tinkamai administruojama, ar ji vykdoma pagal jos nuostatas ir ar išlaidos priskirtos tinkamai.

3.      Gavėjai užtikrina, kad Komisija ir visos jos įgaliotos išorės įstaigos galėtų priimtinu laiku, be kita ko, patekti į gavėjų tarnybines patalpas, susisiekti su projektui priskirtais darbuotojais ir susipažinti su šio priedo II.23 straipsnyje nurodytais dokumentais, kurie reikalingi auditui atlikti, įskaitant informaciją apie atskirų projekte dalyvaujančių asmenų atlyginimą, apskaitos duomenis, kompiuterinius duomenis ir įrangą. Šiuo atveju Komisija ir visos jos įgaliotos išorės įstaigos gali reikalauti pateikti duomenis atitinkamu būdu tam, kad, pavyzdžiui, patikrintų, ar išlaidos tinkamos finansuoti.

<…>

5.      Remdamasi audito išvadomis, Komisija imasi tinkamų priemonių, kurias laiko naudingomis, įskaitant visų jos atliktų mokėjimų ar jų dalies susigrąžinimo procedūrą ir bet kokios taikytinos nuobaudos skyrimą.

<…>

II.30 straipsnis Grąžinimas Komisijai ir susigrąžinimo procedūra

1.      Kai koordinatoriui, kaip visų mokėjimų gavėjui, Komisijos išmokėta suma turi būti susigrąžinta pagal šios finansavimo sutarties nuostatas, atitinkamas gavėjas įsipareigoja Komisijai grąžinti šią sumą Komisijos nustatytu būdu ir iki jos nustatytos dienos.

2.      Jei įsipareigojimas grąžinti mokėtiną sumą neįvykdomas iki Komisijos nustatytos dienos, prie mokėtinos sumos pridedamos palūkanos, apskaičiuotos pagal II.5 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą palūkanų normą. Palūkanos skaičiuojamos nuo sumokėti nustatytos dienos, jos neįskaičiuojant, iki dienos, kai Komisija gauna visą mokėtiną sumą, imtinai.

<…>

4.      Gavėjai supranta, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 256 straipsnį Komisija gali priimti privaloma tvarka vykdytiną sprendimą, kuriame asmenims, išskyrus valstybę, nustatoma piniginė prievolė.“

15      Dėl nagrinėjamoms sutartims taikytinos teisės 6BP sutarčių 12 straipsnyje numatyta, kad „šiai sutarčiai taikoma Belgijos teisė“.

16      Taip pat ir sutarčių „eTEN“ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „šiai dotacijos sutarčiai taikoma Belgijos teisė“.

17      CIP sutarties 10 straipsnio pirmoje įtraukoje nustatyta, kad „šiai finansavimo sutarčiai bus taikomos jos pačios nuostatos, taikytini Bendrijos teisės aktai, susiję su [CIP], Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomas finansinis reglamentas ir jo įgyvendinimo taisyklės, kitos Bendrijos teisės nuostatos ir subsidiariai – Belgijos teisė“.

18      Dėl teismo jurisdikcijos 6BP sąlygų 13 straipsnyje įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią Bendrojo Teismo arba Teisingumo Teismo, atsižvelgiant į aplinkybes, jurisdikcijai priklauso nagrinėti Bendrijos ir kitų sutarties šalių ginčus dėl šių sutarčių galiojimo, taikymo ir aiškinimo.

19      Tas pats pasakytina apie sutarčių „eTEN“ 5 straipsnio 2 dalį ir CIP sutarties 10 straipsnio trečią įtrauką.

B –  Nagrinėjamų sutarčių vykdymas ir auditas

20      2010 m. vasario 8–12 d. Komisija ieškovės tarnybinėse patalpose atliko finansinį auditą, susijusį su nagrinėjamomis sutartimis.

21      Prieš atlikdama šį auditą Komisija jau buvo pervedusi ieškovei paskutinę Bendrijos finansinio įnašo dalį pagal kai kurias iš nagrinėjamų sutarčių.

22      Kalbama, pirma, apie tris sutartis, kurioms taikomos 6BP sąlygos, t. y. sutartis „Access‑eGOV“, „eABILITIES“ ir „Emerge“, pagal kurias paskutinė Bendrijos finansinio įnašo dalis pervesta atitinkamai 2009 m. gruodžio 15 d., rugsėjo 30 d. ir spalio 30 d. Tai, kad ieškovė įvykdė šias tris sutartis, Komisija galutinai patvirtino atitinkamai 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. kovo 17 d. ir 2010 m. gegužės 15 d.

23      Antra, kalbama apie sutartis, kurioms taikomos „eTEN“ sąlygos, t. y. sutartis „Navigabile“ ir „Euridice“, pagal kurias minėta dalis pervesta atitinkamai 2009 m. sausio 28 d. ir 2007 m. gruodžio 28 d. Tai, kad ieškovė įvykdė šias dvi sutartis, Komisija galutinai patvirtino 2008 m. gruodžio 8 d. ir 2007 m. kovo 27 d.

24      Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, kitų nagrinėjamų sutarčių vykdymas buvo skirtingų stadijų.

25      Kiek tai susiję su sutartimi, kuriai taikomos CIP sąlygos, t. y. sutartimi „T‑Seniority“, pažymėtina, kad 2009 m. vasario 23 d. Komisija per projekto koordinatorių ieškovei pervedė pirmą 43 934,90 eurų dydžio Bendrijos finansinio įnašo dalį. 2010 m. kovo 1 d. laišku ieškovė projekto „T‑Seniority“ koordinatoriui pranešė, kad nuo šios datos pasitraukia iš konsorciumo.

26      Kiek tai susiję su kitomis trimis sutartimis, kurioms taikomos 6BP sąlygos, t. y. sutartimis „Ask‑It“, EU4ALL ir „Enable“, situacija buvo tokia.

27      Pagal sutartį „Ask‑It“ Komisija buvo pervedusi keturias pirmas ieškovei skirto Bendrijos finansinio įnašo dalis, paskutinė iš jų buvo pervesta 2008 m. gegužės 27 d. Paskutinė šio įnašo dalis dar nebuvo pervesta. Konsorciumas Komisijai išsiuntė paskutinius rezultatus 2009 m. liepos 21 d.

28      Pagal EU4ALL sutartį Komisija ieškovei pervedė dvi pirmas Bendrijos finansinio įnašo dalis 2007 m. balandžio 4 d. ir 2009 m. sausio 19 d. Išnagrinėjusi trečiuoju projekto ataskaitiniu laikotarpiu konsorciumo pateiktas ataskaitas, Komisija šio projekto koordinatoriui išsiuntė 2010 m. sausio 13 d. laišką, jame nurodė, jog šios ataskaitos buvo patvirtintos su sąlyga, kad konsorciumas pateiks programos įgyvendinimo planą kitam laikotarpiui su tam tikrais pakeitimais dėl prievolių ir užduočių, kurias reikia įvykdyti. Be to, Komisija konsorciumui nustatė vieno mėnesio terminą atsižvelgti į jos rekomendacijas ir pateikti naują įgyvendinimo planą.

29      Vėliau 2010 m. kovo 29 d. laišku Komisija pagal EU4ALL sutartį suteikė konsorciumui naują vieno mėnesio terminą atsižvelgti į jos papildomas rekomendacijas po naujų dokumentų pateikimo ir remiantis šiomis rekomendacijomis – pateikti naują įgyvendinimo planą.

30      Po to, kai konsorciumas pateikė naujus dokumentus pagal EU4ALL sutartį, Komisija 2010 m. birželio 9 d. laišku konsorciumui nurodė, kad ji laikys, jog jis tinkamai įvykdė projektą su sąlyga, kad iki 2010 m. birželio mėnesio pabaigos bus pateikti papildomi dokumentai.

31      2010 m. rugpjūčio 4 d. laišku ieškovė Komisijai priminė, jog, nepaisant to, kad projekto koordinatorius pateikė 2010 m. birželio 9 d. Komisijos laiške reikalaujamus papildomus dokumentus, ji neatliko jokio mokėjimo. Dėl to, neturint finansinių išteklių, tapo neįmanoma įvykdyti EU4ALL sutartyje numatyto projekto, todėl ji nurodė Komisijai, kad nuo šio rašto dienos sustabdo bet kokį projekto vykdymą ir įgyvendinimą, kol Komisija įvykdys sutartinius įsipareigojimus, ir tai neturi įtakos teisėms, kurias jai suteikia ši sutartis, ir bet kokiai papildomai žalai.

32      2010 m. rugpjūčio 25 d. laišku Komisija ieškovę informavo, kad sustabdė Bendrijos finansinio įnašo, atitinkančio paskutinį ataskaitinį laikotarpį pagal EU4ALL sutartį, mokėjimą pagal 6BP sąlygų II.28 straipsnio 8 dalies trečią įtrauką.

33      Pagal sutartį „Enable“ Komisija ieškovei buvo pervedusi šešias pirmas jai skirto Bendrijos finansinio įnašo dalis, paskutinė iš jų pervesta 2009 m. birželio 7 d.

34      Vėliau 2010 m. liepos 16 d. laišku ieškovė Komisiją informavo, kad dėl to, jog ji nesumokėjo, ieškovė negalėjo tęsti sutartyje „Enable“ numatyto projekto vykdymo dėl finansinių išteklių trūkumo. Be to, ji Komisijai nurodė, kad nuo šio rašto dienos ji sustabdo bet kokį projekto vykdymą ir įgyvendinimą, kol Komisija įvykdys sutartinius įsipareigojimus, ir tai neturi įtakos teisėms, kurias jai suteikia ši sutartis, ir bet kokiai papildomai žalai. Vis dėlto ji Komisijai pateikė savo paskutinę finansinę ataskaitą dėl šio projekto 2010 m. spalio 15 d.

35      2010 m. birželio 28 d. Komisija ieškovei nusiuntė preliminarią audito ataskaitą dėl nagrinėjamų sutarčių vykdymo. Ieškovė Komisijai pateikė savo pastabas dėl šios ataskaitos 2010 m. rugsėjo 30 d.

36      2010 m. gruodžio 22 d. laišku Komisija ieškovę informavo, kad priėmė prie šio laiško pridedamą galutinę audito ataskaitą, kurios išvadas ji patvirtino.

37      Prie 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos laiško pridėtoje galutinėje audito ataskaitoje buvo konstatuota, kad:

–        kelerius metus iš eilės ieškovė neįtraukė savo tikslių pajamų į buhalterinės apskaitos knygas ir archyvus ir pažeidė taikomas Graikijos teisės nuostatas; tuo remiantis darytina išvada, kad jos apskaitos įrašai buvo nepatikimi ir kad nebuvo galima tiesiogiai palyginti su programos vykdymu susijusių išlaidų bei pajamų ir bendros jos apskaitos būklės,

–        didelėje personalo darbo laiko apskaitos žiniaraščių dalyje buvo daug ranka darytų taisymų, kuriuos programų direktorius atliko a posteriori be darbuotojų sutikimo; tai turėjo reikšmingų pasekmių deklaruotam darbo laikui ir kėlė abejonių dėl darbo valandų registravimo,

–        programų direktoriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodytas per didelis darbo valandų, kurios sutapo su valandomis, skirtomis kitai profesinei veiklai vykdyti, skaičius,

–        ieškovė klaidingai nurodė, jog programų direktorius nedalyvavo įgyvendinant Komisijos finansuojamą ETSI STF 333 sutartį,

–        kelionės išlaidų pateisinimas nepateikė patikimos ir objektyvios informacijos apie šių kelionių sąlygas ir per jas vykdytą veiklą, nes dauguma šių kelionių nebuvo tiesiogiai susijusios su nagrinėjamomis programomis.

38      Audito ataskaitoje padaryta išvada, jog atitinkamai reikia pripažinti, kad visos išlaidos, kurias ieškovė patyrė vykdydama sutartis „Access‑eGOV“, „eABILITIES“, „Ask‑It“, EU4ALL, „Emerge“ ir „Enable“, taip pat „Navigabile“, „Euridice“ ir „T‑Seniority“, buvo netinkamos finansuoti ir kad bendra ieškovei pervestų atitinkamų mokėjimų suma turi būti susigrąžinta.

39      Audito ataskaitoje, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų sunkumą, taip pat rekomenduota nutraukti visas galiojančias ieškovės su Bendrija sudarytas sutartis pagal 6BP sąlygų II.16. straipsnio 2 dalį, „eTEN“ sąlygų II.7. straipsnio 3 dalį (sunkus finansinis pažeidimas) ir II.7. straipsnio 3 dalį (klaidinga informacija) bei CIP sąlygų II.10. straipsnio 3 dalį (sutarties pažeidimas ir informacijos nepateikimas).

40      Be to, 2010 m. gruodžio 22 d. laiške Komisija nurodė sumą, kuri turi būti grąžinta pagal kiekvieną iš nagrinėjamų sutarčių, iš viso 951 029,21 eurų, toliau pateiktoje lentelėje:

Sutartis	Deklaruotos išlaidos (A)	PO patvirtintos išlaidos (B)	Tinkamos finansuoti išlaidos (C)	Bendras patikslinimas, atsižvelgiant į patvirtintas išlaidas (C‑B)
027020 „Access‑eGOV“	157 438,84	157 438,84	0,00	‑ 157 438,84
034778 EU4ALL	115 044,16	115 044,16	0,00	‑ 115 044,16
035242 „eABILITIES“	95 287,40	95 287,40	0,00	‑ 95 287,40
045056 „Emerge“	112 308,44	112 308,44	0,00	‑ 112 308,44
045563 „Enable“	118 588,01	104 503,61	0,00	‑ 104 503,61
511298 „Ask‑It“	187 120,70	184 803,16	0,00	‑ 184 803,16
029255 „Navigabile“	61 004,83	62 129,50	0,00	‑ 62 129,50
517506 „Euridice“	56 798,04	56 472,10	0,00	‑ 56 472,10
224988 „T‑Seniority“	63 042	63 042	0,00	‑ 63 042

41      Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, jog patikslinimai, kuriuos reikėjo atlikti dėl to, kad ieškovei buvo atlygintos netinkamos finansuoti sumos, gali turėti įtakos būsimiems mokėjimams pagal nagrinėjamas sutartis arba dėl jų gali būti pateiktas reikalavimas susigrąžinti.

42      Be to, tame pačiame laiške Komisija ieškovę informavo, kad jos tarnybos ne tik gali įgyvendinti šiuos patikslinimus, bet ir apskaičiuoti Europos Sąjungai mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydį pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnį ir prireikus pateikti reikalavimą sumokėti šią kompensaciją.

43      2011 m. vasario 4 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pareigūnai apklausė programų direktorių dėl projektų, kurie yra nagrinėjamų sutarčių dalykas, įgyvendinimo ir dėl jo dalyvavimo šiose sutartyse.

44      2011 m. kovo 21 d. ieškovei išsiųstame laiške Komisija nurodė, kad nepagrįstai jai pervestos sumos yra šios:

	Projektai			Tinkamos finansuoti išlaidos / finansavimas pagal audito ataskaitą		Nepagrįstai išmokėta suma
FP6	027020	„Access‑e‑Gov“		0,00 €		‑ 157 438,73 €
FP6	035242	„eABILITIES“		0,00 €		‑ 95 201,60 €
FP6	045563	„Enable“		0,00 €		‑ 81 456,96 €
FP6	511298	„Ask‑It“		0,00 €		‑ 164 988,82 €
FP6	034778	EU4ALL		0,00 €		‑ 125 580,45 €
FP6	045056	„Emerge“		0,00 €		‑ 187 248,39 €
ETEN	029255	„Navigabile“		0,00 €		‑ 62 129,50 €
ETEN	517506	„Euridice“		0,00 €		‑ 55 750 €
CIP	224988	„T‑Seniority“		0,00 €		‑ 43 966 €
							‑ 643 782,81 €

45      Komisija ieškovę taip pat informavo, kad jei pastaroji nepateiks pastabų šiuo klausimu per 15 dienų nuo šio laiško gavimo, jos tarnybos tęs 643 782,81 eurų sumos susigrąžinimo procedūrą ir kad ji gaus debeto avizą dėl kiekvieno projekto, kurioje bus pateikti nurodymai, kaip atlikti grąžinimą Komisijai per nustatytą terminą. Ji taip pat ieškovei nurodė, kad jei pastaroji negrąžins lėšų per debeto avizoje nustatytą terminą, prie grąžintinos sumos bus pridėtos minėtoje debeto avizoje nustatyto dydžio palūkanos. Ji pridūrė, kad jei bendra suma, prireikus įskaitant palūkanas, nebus grąžinta, ji bus arba išieškoma, arba kompensuojama kartu su mokėtinomis sumomis. Galiausiai ji nurodė, kad kompetentinga tarnyba ne tik pateiks reikalavimą grąžinti, bet ir apskaičiuos ieškovės mokėtinos kompensacijos sumą pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnį.

46      2011 m. balandžio 1 d. laišku Komisija ieškovei perdavė „lentelę su klaidų ištaisymu“ dėl nepagrįstai išmokėtų sumų. Iš šios lentelės matyti, kad grąžintinos sumos bendrai sudarė 999 366,40 eurų, o ne 643 782,81 eurų.

47      2011 m. balandžio 4 d. laišku Komisija ieškovei nurodė, kad, atsižvelgdama į audito rezultatus, ji mano, jog ieškovė pateikė klaidingą informaciją ir padarė pažeidimų, kaip tai suprantama pagal 6BP sąlygų II.1 straipsnio 11 dalį, „eTEN“ sąlygų II.1 straipsnio 32 dalį ir CIP sąlygų II.1 straipsnį. Ji taip pat nurodė ieškovei, kad, jos manymu, ši pažeidė nagrinėjamų sutarčių nuostatas dėl išlaidų tinkamumo finansuoti ir kad šiais pažeidimais bei klaidinga informacija siekta gauti nepagrįstą Sąjungos įnašą. Todėl ji ieškovei pranešė apie savo sprendimą nutraukti jos dalyvavimą vykdant sutartis „Ask‑It“, EU4ALL, „Emerge“ ir „Enable“ nuo šio rašto gavimo dienos pagal 6BP sąlygų II.16 straipsnio 2 dalį. Ji taip pat paprašė, kad ieškovė per 30 dienų nuo šio rašto gavimo jai perduotų visas ataskaitas ir dokumentus, kurie jai turi būti pateikti pagal sutartį „Enable“, kiek tai susiję su iki šios datos atliktais darbais, remiantis 6BP sąlygų II.7 straipsniu. Ji taip pat atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į galutinius audito rezultatus, nepanašu, jog išlaidos, pateiktos už laikotarpius, kurie nebuvo tikrinami per auditą, būtų laikomos tinkamomis finansuoti.

48      2011 m. balandžio 29 d. Komisija išdavė devynias debeto avizas, nurodžiusi pagal kiekvieną iš nagrinėjamų sutarčių grąžintiną sumą, iš viso 999 213,45 eurų. Šiose debeto avizose ieškovei buvo nustatytas 45 dienų terminas mokėtinoms sumoms grąžinti, kuris baigiasi 2011 m. birželio 14 d. ir kuriam suėjus prie šių sumų pridedami nagrinėjamose sutartyse numatyti delspinigiai, apskaičiuoti pagal Europos Centrinio Banko (BCE) palūkanų normą, padidintą 3,5 punkto.

49      Tą pačią dieną Komisija raštu informavo ieškovę, kad bendra pagal sutartis, sudarytas pagal 6BP, mokėtinų kompensacijų suma sudarė 70 471,47 eurų. Ji taip pat nurodė, kad suma, apskaičiuota taikant šių sutarčių bendrųjų sąlygų II.30 straipsnyje numatytą formulę, buvo sumažinta, siekiant atsižvelgti į proporcingumo reikalavimus, iki 10 % dotacijos sumos, pervestos iki audito.

50      Šiuo klausimu Komisija pridėjo šią lentelę:

Projektas			Tikrintas, apmokėtas laikotarpis	Finansavimas, kurio prašyta prieš auditą	Didesnių išlaidų deklaravimas%		Žalos atlyginimo dydžio riba1
027020	„Access‑e‑Gov“		1–3	157 438,84 €	100 %		15 743,87 €
035242	„eABILITIES“		1–2	95 287,40 €	100 %		9 520,16 € *
045563	„Enable“		1–2	59 732,95 €	100 %		5 973,30 €
511298	„Ask‑It“		1–3	171 434,65 €	100 %		16 498,88 € *
034778	EU4ALL		1–2	115 044,16 €	100 %		11 504.42 €
045056	„Emerge“		1–2	112 308,44 €	100 %		11 230,84 €
								70 471,47 €

¹      Suma, neviršijanti 10 % finansinio projektų koordinatoriaus pervesto finansinio įnašo (95 201,60 eurų dėl „eABILITIES“ ir 164 988,02 eurų dėl „Ask‑It“).

51      Be to, tame pačiame rašte Komisija nurodė, kad, ieškovei nepateikus pastabų per 30 dienų nuo šio laiško gavimo, bus išduota 70 471,47 eurų dydžio debeto aviza pagal 6BP sąlygų II.31 straipsnį. Be to, ji pažymėjo, kad jei mokėtina suma nebus grąžinta per debeto avizoje nurodytą terminą, prie šios sumos bus pridėtos palūkanos, apskaičiuotos pagal minėtoje debeto avizoje nurodytą palūkanų normą.

52      2011 m. birželio 20 d. Komisija išdavė šešias debeto avizas pagal Bendrijos su ieškove sudarytas sutartis dėl projektų „Access‑eGOV“, „eABILITIES“, „Ask‑It“, EU4ALL, „Emerge“ ir „Enable“, nurodžiusi ieškovės pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnį mokėtinas vienkartinės kompensacijos sumas, iš viso 70 471,47 eurų. Komisija ieškovei nustatė terminą sumokėti šias sumas iki 2011 m. rugpjūčio 4 d.

 Procesas ir šalių reikalavimai

53      Ši byla buvo pradėta ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. sausio 31 d.

54      Dokumentu Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pareikštas priešieškinis; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. gegužės 13 d.

55      Ieškovė ir Komisija pateikė atitinkamai dubliką ir tripliką; tuos dokumentus Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. rugpjūčio 17 d. ir 2011 m. lapkričio 14 d.

56      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        „pripažinti, kad ji nepažeidė 6BP sąlygų II.16. straipsnio 2 dalies, „eTEN“ sąlygų Π.7 straipsnio 3 dalies (sunkus finansinis pažeidimas) ir II.7 straipsnio 4 dalies (klaidinga informacija) bei CIP sąlygų II.10 straipsnio 3 dalies (sutarties pažeidimas ir informacijos nepateikimas)“,

–        „pripažinti, kad Komisija, ginčydama jos išlaidų tinkamumą, pažeidė nagrinėjamas sutartis“,

–        pripažinti, kad 932 362,44 eurų dydžio išlaidos, kurias ji pateikė Komisijai pagal sutartis „Access‑eGOV“, „eABILITIES“, „Ask‑It“, EU4ALL, „Emerge“ ir „Enable“, taip pat pagal sutartis „Navigabile“, „Euridice“ ir „T‑Seniority“, yra tinkamos finansuoti ir kad ji neprivalo grąžinti Komisijos išmokėtų sumų,

–        „pripažinti, kad Komisija, vėluodama atlikti paskutinius dotacijos mokėjimus pagal sutartis EU4ALL, „Ask‑It“ ir „Enable“, neįvykdė sutartinių įsipareigojimų“,

–        pripažinti, kad Komisija privalo jai pervesti 52 584,05 eurų sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo pranešimo apie šį ieškinį dienos, išlaidoms, kurių ji patyrė vykdydama EU4ALL sutartį, padengti,

–        pripažinti, kad Komisija privalo jai pervesti 20 678,61 eurų sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo pranešimo apie šį ieškinį dienos, išlaidoms, kurių ji patyrė vykdydama sutartį „Ask‑It“, padengti,

–        pripažinti, kad Komisija privalo jai pervesti 11 693,05 eurų sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo pranešimo apie šį ieškinį dienos, išlaidoms, kurių ji patyrė vykdydama sutartį „Enable“, padengti,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

57      Dublike ieškovė atsisakė savo ketvirtojo reikalavimo, kiek jis susijęs su sutartimi „Enable“, ir septintojo reikalavimo. Be to, ji Bendrojo Teismo paprašė:

–        pirmiausia atmesti Komisijos priešieškinį kaip nepriimtiną,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti Komisijos priešieškinį kaip nepagrįstą.

58      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        pateikdama priešieškinį, priteisti iš ieškovės jai pervesti debeto avizose nurodytas sumas, kurios bendrai sudaro 999 213,45 eurų, su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2011 m. birželio 15 d. pagal ECB palūkanų normą, padidintą 3,5 punkto, atitinkančias jos gautų finansinių įnašų grąžinimą, taip pat 70 471,47 eurų dydžio sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo dienos, kai atitinkamoje debeto avizoje nurodytas sumokėjimo terminas baigiasi be rezultatų, pagal minėtą palūkanų normą, atitinkančią pagal 6BP sutartis mokėtiną kompensaciją,

–        atmesti ieškovės ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

59      Triplike Komisija patikslino, kad prie 70 471,47 eurų dydžio sumos, atitinkančios pagal 6BP sutartis mokėtiną vienkartinę kompensaciją, turėtų būti pridėtos palūkanos, apskaičiuotos pagal ECB palūkanų normą, padidintą 3,5 punkto, nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d.

60      Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė ieškovės, pirma, pateikti tam tikrus dokumentus ir, antra, raštu atsakyti į klausimus. Ieškovė šiuos reikalavimus įvykdė per nustatytą terminą.

61      Per 2013 m. liepos 4 d. vykusį posėdį išklausytos bylos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

 Dėl teisės

62      Pirmiausia reikia priminti, jog SESV 272 straipsnyje numatyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją, ar pagal privatinę teisę. Pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinėti ir spręsti SESV 272 straipsnyje nurodytus ieškinius.

63      Nagrinėjamu atveju pagal 6BP sutarčių 13 straipsnį, sutarčių „eTEN“ 5 straipsnio 2 dalį, taip pat CIP sutarties 10 straipsnio trečią įtrauką Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ir spręsti visus Bendrijos ir kitų sutarties šalių ginčus dėl šių sutarčių galiojimo, aiškinimo ir taikymo.

A –  Dėl ginčo apimties

64      Reikia pažymėti, kad šalių ginčas susijęs su dviem atskirais jų sutartinių santykių aspektais.

65      Pirma, šalys nesutaria dėl išlaidų, kurias ieškovė pateikė Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis, tinkamumo finansuoti ir dėl paskesnių pareigų grąžinti visas sumas, kurios ieškovei pervestos minėtoms išlaidoms padengti, ir sumokėti vienkartinę kompensaciją.

66      Iš tiesų trečiajame reikalavime ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo pripažinti, kad išlaidos, kurias ji pateikė Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis, yra tinkamos finansuoti, todėl ji neprivalo grąžinti Komisijai sumų, kurias ši jai pervedė pagal nagrinėjamas sutartis.

67      Reikia taip pat pažymėti, kad dublike ieškovė paprašė atmesti Komisijos priešpriešinius reikalavimus, kuriuose ši prašo priteisti iš ieškovės sumokėti 2011 m. balandžio 29 d. ir birželio 20 d. debeto avizose nurodytas sumas su šiose avizose numatytomis palūkanomis.

68      Antra, šalys taip pat nesutaria dėl Komisijos pareigos atlikti paskutinius mokėjimus, numatytus pagal sutartis EU4ALL ir „Ask‑It“.

69      Iš tiesų penktajame ir šeštajame reikalavimuose ieškovė Bendrojo Teismo prašo pripažinti, kad Komisija privalo jai pervesti 52 584,05 eurų sumą su palūkanomis išlaidoms, kurių ji pateikė pagal EU4ALL sutartį, padengti, ir 20 678,61 eurų sumą taip pat su palūkanomis pagal sutartį „Ask‑It“ pateiktoms išlaidoms padengti; būtent su tuo Komisija nesutinka ir Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškovės ieškinį.

70      Be to, pirmajame ir antrajame reikalavimuose ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo pripažinti, kad, priešingai, nei ją kaltina Komisija, ji nepažeidė sutartinių įsipareigojimų pagal 6BP sąlygų II.16 straipsnio 2 dalį, „eTEN“ sąlygų II.7 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 4 dalį bei CIP sąlygų II.10 straipsnio 3 dalį ir kad ginčydama jos išlaidų tinkamumą Komisija pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

71      Taip pat ketvirtajame reikalavime ieškovė Bendrojo Teismo prašo pripažinti, kad, vėluodama atlikti paskutinius dotacijos pagal sutartis, susijusias su programomis EU4ALL ir „Ask‑It“, mokėjimus, Komisija neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.

72      Tačiau reikia konstatuoti, jog tokie prašymai savaime nesudaro reikalavimų, bet iš tikrųjų yra susiję su ieškovės argumentais, nurodytais grindžiant ieškinį, kurie bus aptarti nagrinėjant trečiąjį, penktąjį ir šeštąjį ieškovės reikalavimus.

B –  Dėl ginčui taikytinos teisės

73      Gavęs ieškinį, pateiktą pagal arbitražinę išlygą, grindžiamą SESV 272 straipsniu, Bendrasis Teismas turi išspręsti ginčą pagal sutarčiai taikytiną nacionalinę materialinę teisę (šiuo klausimu žr. 1986 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Zoubek (426/85, Rink. p. 4057) 4 punktą), šiuo atveju Belgijos teisę, kuri pagal 6BP sutarčių 12 straipsnį, sutarčių „eTEN“ 5 straipsnio 1 dalį ir CIP sutarties 10 straipsnio trečią įtrauką taikoma nagrinėjamoms sutartims.

74      Šiuo klausimu svarbu nurodyti sutarčių vykdymą reglamentuojančias Belgijos teisės normas.

75      Belgijos civilinio kodekso 1134 straipsnyje nustatyta, kad „teisėtai sudarytos sutartys yra kaip įstatymas tiems, kurie jas sudarė“ (pirma pastraipa) ir „gali būti nutrauktos tik bendru [šių asmenų] sutarimu arba dėl įstatymuose numatytų priežasčių“ (antra pastraipa).

76      1134 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta, kad sutartys turi būti vykdomos sąžiningai. Šio kodekso 1135 straipsnyje numatyta, kad „sutartys saisto ne tik pagal jose aiškiai įtvirtintas nuostatas, bet ir pagal tai, kas atsižvelgiant į prievolės pobūdį kyla iš teisingumo sampratos, papročių ar įstatymo“, taigi jame taip pat yra suformuluotas sąžiningo sutarčių vykdymo principas.

77      Įrodinėjimo naštą kilus ginčui dėl sutarties vykdymo reglamentuoja Belgijos civilinio kodekso 1315 straipsnio nuostatos, pagal kurias:

„Tas, kas reikalauja įvykdyti prievolę, turi įrodyti, kad ji egzistuoja.

Atitinkamai tas, kas tvirtina įvykdęs prievolę, turi įrodyti, kad atliko mokėjimą arba veiksmą, kuriuo įvykdė prievolę.“

78      Be to, pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą, jog kiekvienas teismas taiko savo proceso taisykles, teismo jurisdikcija ir reikalavimų priimtinumas, neatsižvelgiant į tai, ar juos pateikė ieškovas, ar atsakovas, vertinami tik pagal Sąjungos teisę (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 73 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Zoubek 10 punktą ir 1992 m. balandžio 8 d. Sprendimo Komisija prieš Feilhauer (C‑209/90, Rink. p. 172) 13 punktą).

79      Būtent atsižvelgiant į šiuos vertinimu reikės nagrinėti skirtingus ieškovės reikalavimus ir Komisijos priešpriešinius reikalavimus.

C –  Dėl trečiojo ieškovės reikalavimo

80      Grįsdama savo trečiąjį reikalavimą ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė klaidą, kai atsisakė pripažinti tinkamomis finansuoti visas išlaidas, kurias atlyginti jos prašė ieškovė.

81      Kad įrodytų, jog šis teiginys pagrįstas, ieškovė pateikia dvi argumentų grupes. Pirmoji susijusi su Komisijos išvadomis, padarytomis galutinėje audito ataskaitoje, kuriomis remdamasi ji nusprendė, kad išlaidos, pateiktos pagal nagrinėjamas sutartis, yra netinkamos finansuoti. Antroji susijusi su atlikto audito kokybe ir sąlygomis.

1.     Dėl audito ataskaitos išvadų, pagrindžiančių išlaidų netinkamumą finansuoti

82      Ieškovė pateikia kelis argumentus dėl audito ataskaitoje padarytų išvadų, kurių pagrindu Komisija nusprendė, kad nagrinėjamos sutartys buvo pažeistos, todėl visos pagal šias sutartis pateiktos išlaidos yra netinkamos finansuoti ir ieškovė privalo grąžinti jai nepagrįstai pervestas sumas.

83      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis šio sprendimo 73–77 punktuose primintais principais, iš, pirma, 6BP sąlygų II.19 straipsnio, „eTEN“ sąlygų II.16 straipsnio ir CIP sąlygų II.20 straipsnio ir, antra, Belgijos civilinio kodekso 1315 straipsnio, taikomo nagrinėjamu atveju, matyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos jai gali būti atlygintos, tik jeigu ji pateisino jų tikrumą, ryšį su nagrinėjamomis sutartimis ir kitų šiose sutartyse numatytų tinkamumo reikalavimų laikymąsi (šiuo klausimu žr. 2001 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Toditec prieš Komisiją, T‑68/99, Rink. p. II‑1443, 94 ir 95 punktus). Jei tokie pateisinimai pateikiami, Komisija turi įrodyti, kad juos reikia atmesti.

a)     Dėl ieškovės buhalterinės apskaitos knygų tvarkymo

84      Ieškovė iš esmės tvirtina, kad jos buhalterinės apskaitos knygos buvo patikimos, buvo pildomos vadovaujantis nagrinėjamu atveju taikomais Graikijos teisės aktais ir leido atlikti 6BP sąlygų II.19 straipsnio 1 dalies d punkte, CIP sąlygų II.20 straipsnio 1 dalyje ir II.23 straipsnyje bei „eTEN“ sąlygų II.16 straipsnyje numatytą su apskaita susijusį pagal nagrinėjamas sutartis deklaruotų išlaidų ir gautų pajamų bei jos bendros veiklos palyginimą.

85      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su ieškovės buhalterinės apskaitos knygose nustatytais pažeidimais, iš audito ataskaitos matyti, kad, auditoriams paprašius, ieškovė savo buhalterinės apskaitos knygose nustatė kelias klaidas, be kita ko, du neužfiksuotus 63 000 eurų ir 11 000 eurų dydžio mokėjimus, gautus pagal atitinkamai projektą „Access‑eGOV“ ir kitą projektą, kuris nebuvo tikrinamas per auditą.

86      Be to, iš audito ataskaitos matyti, jog, auditoriams pateikus kitą prašymą, kad ieškovė jiems pateiktų visų tikrinamų metų metinį balansą, ši priminė, kad neprivalėjo tokių dokumentų parengti, tačiau bet kuriuo atveju su jais bus galima susipažinti po trumpo patikrinimo. Per šį patikrinimą buhalterinės apskaitos knygose rasta klaidų, susijusių su kai kuriomis užfiksuotomis išlaidomis. Todėl paprašyta, kad ieškovė pateiktų naują buhalterinės apskaitos knygų versiją. Nepaisant buhalterinės apskaitos knygose padarytų pataisymų, auditoriai konstatavo, kad, atsižvelgiant į jiems pateiktus metinius balansus, nebuvo galima palyginti pagal nagrinėjamas sutartis deklaruotų pajamų ir pervestų mokėjimų su išlaidomis ir pajamomis, įrašytomis ieškovės buhalterinės apskaitos knygose. Palyginus ieškovės metų pabaigos banko ataskaitas su auditoriams pateiktais metiniais balansais, taip pat nustatyta reikšmingų šių dokumentų skirtumų. Praėjus kelioms savaitėms po patikrinimo vietoje ieškovė taip pat pateikė skirtingų su apskaita susijusių palyginimų, siekdama įrodyti, jog buhalterinės apskaitos knygose nebuvo esminių klaidų ir jomis toliau galėjo būti remiamasi kaip patikimu pagrindu auditorių nuomonei dėl išlaidų tinkamumo finansuoti pateikti. Iš audito ataskaitos taip pat matyti, kad, auditorių nuomone, visas šias klaidas daugiausia lėmė tai, kad skirtingais metais buvo taikomi skirtingi apskaitos principai. Taigi, kai kurios pajamos ir išlaidos buvo fiksuojamos sąskaitos faktūros išdavimo dieną, o kitos – mokėjimo dieną.

87      Audito ataskaitoje taip pat pateikta lentelė, iš kurios matyti, kad skirtumas tarp pajamų, kurios iš pradžių buvo įrašytos ieškovės buhalterinės apskaitos knygose, ir patikslintų pajamų buvo ‑20 936,04 eurų 2005 m., +74 060,08 eurų 2006 m., ‑300 eurų 2007 m. ir ‑8 034,90 eurų 2008 m. Kiek tai susiję su išlaidomis, skirtumai buvo ‑750,63 eurų 2004 m., ‑175,70 eurų 2006 m. ir ‑490,74 eurų 2007 m.

88      Su pajamomis susijęs skirtumas, konstatuotas už 2006 m., atitiko, remiantis audito ataskaita, du į ieškovės buhalterinės apskaitos knygas neįrašytus Komisijos mokėjimus: pirmąjį – 63 000 eurų dydžio – už projektą „Access‑eGOV“ ir antrąjį – 11 000 eurų dydžio – už kitą projektą.

89      Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog ieškovė neginčija to, kad egzistuoja auditorių nustatyti skirtumai tarp išlaidų ir pajamų dydžio 2004–2008 m., nurodyto buhalterinės apskaitos knygose, kurias ji iš pradžių pateikė auditoriams, ir išlaidų ir pajamų dydžio, patikslinto po to, kai atlikę patikrinimą Komisijos auditoriai nustatė neatitikimų.

90      Siekiant įvertinti, ar šie skirtumai gali paneigti išlaidų, kurias ieškovė pateikė pagal nagrinėjamas sutartis, tinkamumą finansuoti, reikia priminti, jog pagal 6BP sąlygų II.19 straipsnio 1 dalies d punktą įgyvendinant projektą patirtos tinkamos finansuoti išlaidos „turi būti įtrauktos į jas patyrusios sutarties šalies apskaitą, [o] apskaitos metodai, naudojami išlaidoms ir pajamoms užfiksuoti, turi atitikti valstybės, kurioje įsisteigusi sutarties šalis, apskaitos taisykles ir leisti palyginti įgyvendinant projektą patirtas išlaidas ir gautas pajamas su bendra sąskaitų ataskaita, atspindinčia bendrą sutarties šalies komercinę veiklą“.

91      Pagal „eTEN“ sąlygų II.16 straipsnį:

„Tinkamos finansuoti išlaidos atlyginamos, kai dalyvis jas pateisina. Šiuo tikslu dalyvis privalo reguliariai ir vadovaudamasis jo įsisteigimo valstybėje narėje įprastais apskaitos principais saugoti su projektu susijusią apskaitą ir dokumentus, tinkamus detaliai pateisinti ir pagrįsti jo apskaitos įrašuose nurodytas išlaidas ir laiką. Dokumentai turi būti tikslūs, išsamūs ir galiojantys.“

92      CIP sąlygų II.20 straipsnyje nustatyta, kad tinkamas finansuoti išlaidas „turi būti galima nustatyti ir patikrinti, jos turi būti įtrauktos į gavėjo apskaitą ir nustatytos vadovaujantis valstybėje narėje, kur gavėjas įsisteigęs, įprastai taikomais apskaitos principais bei gavėjo išlaidų apskaičiavimo metodais; gavėjo vidaus apskaitos ir audito procedūros turi leisti tiesiogiai nustatyti išlaidų ir sąskaitų faktūrų, deklaruotų pagal projektą ir finansinių dokumentų ir atitinkamų priedų atitiktį.“

93      CIP sąlygų II.23 straipsnyje taip pat numatyta, kad:

„Tinkamos finansuoti išlaidos atlyginamos, kai dalyvis jas pateisina. Šiuo tikslu dalyvis privalo reguliariai ir vadovaudamasis jo įsisteigimo valstybėje narėje įprastais apskaitos principais saugoti su projektu susijusią apskaitą ir dokumentus, tinkamus detaliai pateisinti ir pagrįsti jo apskaitos įrašuose nurodytas išlaidas ir laiką. Ši apskaita turi būti saugoma ne mažiau nei penkerius metus nuo galutinio mokėjimo dienos. Visas su finansavimo sutartimi susijęs darbo laikas turi būti registruojamas tol, kol vykdomas projektas, ir ne daugiau kaip du mėnesius po projekto pabaigos, ir jį turi patvirtinti už darbą atsakingas asmuo, kurį dalyvis paskiria pagal šio priedo II straipsnio 3 dalies b punktą, arba tinkamai įgaliotas dalyvio finansų direktorius. Šie dokumentai turi būti tikslūs, išsamūs ir galiojantys.“

94      Iš šių nuostatų matyti, jog tam, kad išlaidos, kurių ieškovė patyrė vykdydama nagrinėjamas sutartis, būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jos turi, be kita ko, būti įtrauktos į ieškovės apskaitą, tvarkomą vadovaujantis valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, šiuo atveju Graikijos Respublikos, teisės aktais. Be to, ieškovės apskaita turi leisti 6BP sutarčių atveju atlikti su apskaita susijusį palyginimą, leidžiantį tiesiogiai palyginti įgyvendinant projektą patirtas išlaidas ir gautas pajamas su bendra sąskaitų ataskaita, atspindinčia bendrą ieškovės komercinę veiklą, o pagal sutartis „eTEN“ ir CIP – tiesiogiai palyginti šias išlaidas su Komisijai pateiktomis finansinėmis deklaracijomis.

95      Pirma, dėl klausimo, ar ieškovė nagrinėjamu atveju pažeidė Graikijos teisės, taikomos jos buhalterinei apskaitai tvarkyti, nuostatas, reikia pažymėti, kad 2010 m. gruodžio 22 d. galutinės audito ataskaitos 19 puslapyje auditoriai mini tik Proedriko diatagma yp’arithmon 186 – kodikas vivlion kai stihion (Graikijos Respublikos apskaitos ir registrų kodeksas) (toliau – ARK) 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Vis dėlto iš Komisijos raštų matyti, jog ji taip pat mano, kad ieškovės apskaita turi būti laikoma netikslia pagal ARK 30 straipsnio 4 dalį ir lemti neapskaitinį ieškovės rezultatų nustatymą, numatytą Nomos yp’arithmon 2238 – Kyrosi tou kodika forologias isodimatos (Graikijos Respublikos pajamų mokesčio kodeksas) (toliau – PMK) 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei papildomo mokesčio mokėjimą pagal PMK 86 straipsnį.

96      Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog šalys sutaria dėl to, kad ieškovė patenka į antrąją buhalterinių apskaitos knygų kategoriją, kaip tai suprantama pagal ARK 6 straipsnį, kuriame nustatyta:

„1.      Kad galėtų verstis savo profesija, subjektas, priskirtas prie antrosios kategorijos, pildo pajamų ir išlaidų knygą, kurios skirtingose skiltyse nurodo:

a)      pateisinamojo dokumento rūšį, jo eilės numerį ir išdavimo arba gavimo datą <...>

b)      bendrąsias pajamas, gautas iš prekių pardavimo <...>, paslaugų teikimo ir kitų sandorių;

c)      išlaidas bet kokiam turtui įsigyti <...>, išlaidas, susijusias su gautomis paslaugomis, bendromis išlaidomis ir kitais sandoriais <...>

2.      Kiekvieno ankstesnėje šio straipsnio dalyje numatyto sandorio vertė detaliai nurodoma atskirose pildomos knygos skiltyse arba sąrašuose pagal reikalavimus siekiant apmokestinti pajamų mokesčiu arba PVM. Toks detalus nurodymas gali būti pateiktas vėliausiai iki termino pajamų deklaracijoms pateikti pabaigos. <...>“

97      Ieškovė neginčija to, kad ARK 17 straipsnio 1 dalyje „Knygų atnaujinimo terminas“ nustatyta, kad „knygos, <…> priskirtos prie antrosios kategorijos, atnaujinamos iki penkioliktos mėnesio, einančio po to, kai išduodamas arba gaunamas, atsižvelgiant į aplinkybes, pateisinamasis dokumentas, dienos“.

98      Šalys taip pat sutaria dėl to, kad ARK 30 straipsnyje „Knygų ir registrų galiojimas ir įrodomoji galia“ nustatyta:

„1.      Nepažeidžiant kitų šio straipsnio dalių nuostatų, knygų ir registrų, kuriems taikomas šis Kodeksas, galiojimui ir patikimumui neturi įtakos tai, kad juose nustatomas pažeidimas ar praleidimas, ir kompetentingos mokesčių įstaigos vadovas, nustatydamas subjektų mokestines pareigas, privalo pripažinti iš jų išplaukiančius duomenis. Už minėtus pažeidimus ar praleidimus gali būti taikomos, jeigu specialiuose teisės aktuose numatyta kitaip, tik finansinės ir administracinės nuobaudos, proporcingos jų rūšiai ir mastui, atsižvelgiant į pildomose knygose nurodytas sumas.

2.      Laikoma, kad knygos ir registrai turi trūkumų arba yra netikslūs ir tam tikrais atvejais lemia neapskaitinį apmokestinamo turto nustatymą tik 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytas atvejais.

3.      Antrosios ir trečiosios kategorijos knygos ir registrai laikomi nepakankamais, kai atitinka vieną iš šių sąlygų arba jas visas: apmokestinamasis asmuo <...> b) pildo, išduoda arba tvarko šiame Kodekse nurodytas knygas ar registrus su jo nuostatomis nesuderinamu būdu.

<…>

Šioje dalyje nurodyti veiksmai, pažeidimai ar praleidimai laikomi nepakankamais, tik kai jų nelemia klaida ar atleistinas aplaidumas arba kai dėl jų tampa objektyviai neįmanoma, o ne tik paprasčiausiai sudėtinga, atlikti mokestinių pareigų apskaitos patikrinimą.

Tai, kad nustatomas pildomų knygų ir registrų trūkumas, taip pat tai, kad negalima atkurti sandėlio knygoje nurodyto optinio disko turinio, nereiškia, kad objektyviai negalima atlikti patikrinimo, jei reikšminga informacija gali būti kompensuojama sąrašais ar elektromagnetinėms laikmenoms arba kitais detaliais duomenimis, kurie mokesčių inspektoriui pateikiami per jo nustatytą terminą, su sąlyga, kad duomenys yra aiškūs, kad būtų įmanoma atlikti apskaitos patikrinimus ir patikrinti šiuos duomenis naudojant knygas ir registrus.

Nepakankamumas turi būti susijęs su tuo, kad neįmanoma atlikti konkrečių per didelių sumų, atsižvelgiant į tas, kurios nurodytos knygose ir registruose, apskaitos patikrinimų, ir jis turi būti pateisintas.

4.      Antros ir trečios kategorijos knygos ir registrai laikomi netiksliais, kai atitinka vieną iš šių sąlygų arba jas visas:

a)      apmokestinamasis asmuo nenurodo pajamų arba išlaidų savo knygose arba jas nurodo netiksliai; arba nurodo išlaidas, kurių jis nepatyrė ir dėl kurių nebuvo išduotas joks mokestinis dokumentas <...>

Kad rezultatai būtų nustatomi neapskaitiniu būdu, šioje dalyje nurodyti veiksmai ar praleidimai turi būti stambaus masto ir turėti reikšmingos įtakos rezultatams arba dėl jų turi tapti objektyviai neįmanoma atlikti mokestinių pareigų apskaitos patikrinimo; šio straipsnio 3 dalies dvi paskutinės pastraipos pagal analogiją taikomos ir šios dalies f ir i punktuose nurodytiems veiksmams ir praleidimams.

<...> Nepakankamumu ar netikslumu nelaikomi: a) pajamų ar išlaidų priskyrimas prie kito laikotarpio nei tas, kuriam jos priklauso <…>“

99      Iš šių nuostatų matyti, kad prie antrosios buhalterinių apskaitos knygų kategorijos priskirtos knygos ir registrai, kaip tai suprantama pagal ARK 6 straipsnį, tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomi nepakankamais arba netiksliais ir atitinkamai jų galiojimas bei įrodomoji galia gali būti paneigti.

100    Antrosios buhalterinių apskaitos knygų kategorijos knygos ir registrai, kaip jie suprantami pagal ARK 6 straipsnį, laikomi nepakankamais, be kita ko, kai apmokestinamasis asmuo šias knygas ir registrus pildo su ARK nuostatomis nesuderinamu būdu, su sąlyga, kad pažeidimų ir praleidimų nelemtų klaida arba atleistinas aplaidumas ir kad dėl jų taptų objektyviai neįmanoma, o ne tik paprasčiausiai sudėtinga, atlikti apskaitos patikrinimą. Apskaitos kontrolė netampa objektyviai neįmanoma dėl knygų ir registrų trūkumo, jei reikšminga informacija gali būti kompensuojama sąrašais ar elektromagnetinėmis laikmenomis arba kitais detaliais duomenimis, kurie mokesčių inspektoriui pateikiami per jo nustatytą terminą, su sąlyga, kad duomenys yra aiškūs.

101    Antrosios buhalterinės apskaitos knygų kategorijos knygos ir registrai, kaip jie suprantami pagal ARK 6 straipsnį, laikomi netiksliais, be kita ko, kai apmokestinamasis asmuo savo knygose nenurodo pajamų arba išlaidų ar jas nurodo netiksliai; arba nurodo išlaidas, kurių jis nepatyrė ir dėl kurių nebuvo išduotas joks mokestinis dokumentas. Vis dėlto, kad apmokestinamojo asmens rezultatai būtų nustatomi neapskaitiniu būdu, šie veiksmai ar praleidimai turi būti stambaus masto ir turėti reikšmingos įtakos rezultatams arba dėl jų turi tapti objektyviai neįmanoma atlikti mokestinių pareigų apskaitos patikrinimo.

102    Be to, pajamų ar išlaidų priskyrimas prie kito laikotarpio nei tas, kuriam jos priklauso, nelaikomas nepakankamumu ar netikslumu.

103    Komisija savo raštuose teigia, kad ieškovės apskaitoje auditorių nustatytos klaidos yra netikslumai, kaip jie suprantami pagal ARK 30 straipsnio 4 dalį.

104    Be to, Bendrasis Teismas pažymi, jog bylos šalys savo raštuose išsamiai aptarė klausimą dėl PMK nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, o šios diskusijos esmė – išsiaiškinti, ar ieškovei galėjo būti taikomas neapskaitinis apmokestinamo turto nustatymas, numatytas PMK 32 straipsnyje. Iš paties ARK 30 straipsnio 2 dalies teksto matyti, kad knygų ir registrų nepakankamas ar netikslus pobūdis gali būti konstatuojamas neatsižvelgiant į sankciją – neapskaitinį apmokestinamo turto nustatymą, kurią „tam tikrais atvejais“ jis gali lemti. Tokiomis aplinkybėmis klausimas, ar PMK nuostatos taikomos ieškovei, nagrinėjamu atveju neturi įtakos ieškovės apskaitos pripažinimui netikslia.

105    Taigi reikia tik išnagrinėti, ar nagrinėjamu atveju dėl ieškovės buhalterinės apskaitos knygose auditorių nustatytų klaidų šios knygos tapo netikslios, kaip tai suprantama pagal ARK 30 straipsnio 4 dalį.

106    Šiuo klausimu iš audito ataskaitos matyti, jog didelę dalį atliekant auditą nustatytų klaidų lėmė tai, kad kai kurios išlaidos ir pajamos buvo užfiksuotos pateisinamojo dokumento išdavimo arba gavimo dieną, o kitos – tą dieną, kai ieškovė pateikė arba gavo mokėjimą.

107    Ieškovės teigimu, šių alternatyvių įtraukimo į apskaitą metodų naudojimas atitinka Graikijos teisę ir jis lėmė, kad kai kurios pajamos ir išlaidos buvo nurodytos prie laikotarpių, kuriems jos nepriklausė. Tačiau pagal ARK 30 straipsnio 4 dalį tokios klaidos nėra netikslumai.

108    Vis dėlto reikia pažymėti, jog ieškovė neginčija, kad nustatytas klaidas, kiek tai susiję su pajamų dydžiu 2006 m., lėmė paprasčiausias neįtraukimas į apskaitą, o ne šių pajamų nurodymas netinkama data. Reikia priminti, kad pajamų neįtraukimas į apskaitą pagal ARK 30 straipsnio 4 dalies tekstą, yra netikslumas.

109    Vadinasi, kaip tai matyti iš ARK 30 straipsnio 1 ir 4 dalių, Komisija galėjo ginčyti ieškovės 2006 m. apskaitos galiojimą ir įrodomąją galią.

110    Be to, taip pat reikia pažymėti, jog ieškovė tiesiogiai neginčija audito ataskaitoje auditorių padarytos išvados, kad tai, jog ji atnaujino savo buhalterinės apskaitos knygas tik po to, kai jie nustatė, jog kai kurios išlaidos ir pajamos nebuvo užfiksuotos, t. y. tą savaitę, kai buvo atliekamas patikrinimas vietoje, yra ARK 17 straipsnio 1 dalies, pagal kurią ji privalėjo atnaujinti savo buhalterinės apskaitos knygas vėliausiai penkioliktą mėnesio, einančio po to, kai buvo gautas arba išduotas atitinkamas pateisinamasis dokumentas, dieną, pažeidimas.

111    Šiuo klausimu ieškovė tik teigia, kad šią nuostatą išaiškinančiame aplinkraštyje numatyta, kad „kai tam tikru laikotarpiu subjektas gauna dokumentus, susijusius su turto įsigijimu (sąskaitas faktūras) prieš gaudamas minėtą turtą, nedaromas joks įrašas subjekto pildomose buhalterinės apskaitos knygose ir šie duomenys į apskaitą įtraukiami turto gavimo momentu“, bet nepaaiškina, kaip tai galėtų pateisinti aplinkybę, kad ji neįtraukė Komisijos atliktų mokėjimų į savo apskaitą per nustatytą terminą.

112    Darytina išvada, kad ieškovės apskaita, bent jau dėl 2006 m., neatitinka jai taikomos Graikijos teisės.

113    Šios išvados nepaneigia Nomos yp’arithmon 2523 – Diikitikes kai pinikes kyrosis sti forologiki nomothesia kai alles diataxeis (Įstatymas Nr. 2523/97 dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų mokesčių įstatymuose) 5 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi ieškovė; joje numatyta, kad išimtiniais atvejais bauda neskiriama, kai nustatomi pažeidimai ar praleidimai, pasireiškiantys kaip formos pažeidimai, nepriskiriami prie pažeidimų, kurie turi įtakos buhalterinės apskaitos knygų ir registrų galiojimui, nes dėl jų [šios knygos ir registrai] tampa netikslūs, ir dėl kurių apskaitos patikrinimai netampa ypač sudėtingi, su sąlyga, kad [šiuos pažeidimus] lemia klaida arba atleistinas aplaidumas, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad koks nors mokesčių inspektorius ar mokestinė valdžios institucija anksčiau buvo pateikę rekomendaciją dėl teisingo ARK nuostatų taikymo. Iš tiesų ieškovės apskaitoje nustatytos klaidos, bent jau dėl 2006 m., būtent ir yra priskirtinos prie tokių, kurios turi įtakos [apskaitos] galiojimui, nes dėl jų ji tampa netiksli.

114    Antra, dėl to, ar 6BP sąlygų II.19 straipsnio 1 dalies d punkte, CIP sąlygų II.20 straipsnio 1 dalyje ir II.23 straipsnyje bei „eTEN“ sąlygų II.16 straipsnyje numatytas su apskaita susijęs palyginimas tarp, viena vertus, vykdant nagrinėjamas sutartis deklaruotų išlaidų ir gautų pajamų ir, kita vertus, bendros ieškovės veiklos nagrinėjamu atveju buvo įmanomas, reikia priminti, jog bylos šalys nepateikė nei jokios ieškovės buhalterinių apskaitos knygų, iš pradžių pateiktų auditoriams, versijos, nei apskaitos dokumentų, kuriuos ieškovė vėliau pateikė auditoriams per patikrinimą ir netgi jam pasibaigus.

115    Vis dėlto reikia konstatuoti, jog tam, kad būtų galima atlikti tokią operaciją, reikia, kad bent jau su nagrinėjamomis sutartimis susijusios pajamos ir išlaidos būtų teisingai užfiksuotos ieškovės apskaitoje. Tačiau kadangi buhalterinėse apskaitos knygose, kurios iš pradžių pateiktos auditoriams, buvo klaidų, jos neleido atlikti su apskaita susijusio palyginimo.

116    Be to, ieškovės pateikti argumentai, kad, nepaisant jos buhalterinės apskaitos knygose nustatytų klaidų, nebuvo objektyviai neįmanoma atlikti su apskaita susijusio palyginimo, Bendrojo Teismo neįtikina.

117    Pirmiausia dėl ieškovės teiginio, kad, viena vertus, Komisija nepatikslina, kokie yra neoficialūs apskaitos duomenys, kuriais remdamasi ji mėgino patikrinti apskaitos patikimumą, ir, kita vertus, tokių duomenų naudojimas neatitinka elementarių apskaitos tikrinimo principų, reikia konstatuoti, kad juo perkeliama įrodinėjimo pareiga. Iš tikrųjų būtent ieškovė privalo įrodyti, kad, nepaisant jos buhalterinės apskaitos knygose nustatytų klaidų, patikrinimas yra objektyviai įmanomas ir gali būti atliktas remiantis kitais duomenimis. Taigi, ieškovė negali Komisijos kaltinti tuo, kad dėl buhalterinės apskaitos knygose nustatytų klaidų ji mėgino atlikti patikrinimą remdamasi neoficialiais duomenimis.

118    Dėl ieškovės argumento, kad tai, jog Komisija rėmėsi jos prašymu padarytais ieškovės apskaitos pakeitimais, kad pateisintų negalėjimą atlikti su apskaita susijusio palyginimo, prieštarauja non concedit vengre contra factum proprium principui, reikia konstatuoti, kad jis nepagrįstas faktais. Iš tiesų ir iš audito ataskaitos, ir iš Komisijos raštų matyti, jog ši neteigia, kad dėl aptariamų pakeitimų tapo neįmanoma atlikti su apskaita susijusio palyginimo, bet teigia, kad, nepaisant šių pakeitimų, kurie buvo padaryti siekiant ištaisyti ieškovės apskaitoje nustatytas klaidas, minėto palyginimo nebuvo galima atlikti.

119    Dėl ieškovės argumento, kad buvo galima atlikti su apskaita susijusį palyginimą, nes ji savo buhalterinės apskaitos knygose buvo nurodžiusi visas pagal nagrinėjamas sutartis deklaruotas išlaidas ir gautas pajamas ir išsaugojusi atitinkamus pateisinamuosius dokumentus, reikia konstatuoti, kad šiam teiginiui tiesiogiai prieštarauja išvada, kurios ieškovė neginčija, kad į apskaitą nebuvo įtrauktos 63 000 eurų dydžio pajamos pagal sutartį „Access‑eGOV“. Be to, darant prielaidą, kad šis teiginys turėtų būti aiškinamas kaip taikomas tik kitoms išlaidoms ir pajamoms, susijusioms su nagrinėjamomis sutartimis, reikia konstatuoti, jog ieškovė šiuo klausimu nepateikia jokių įrodymų.

120    Dėl ieškovės argumento, kad Komisija pripažino, jog buvo galima tiesiogiai palyginti išlaidas ir pajamas, susijusias su Sąjungos finansuojamais projektais, ir bendrą ieškovės apskaitos būklę, atsiliepime į ieškinį konstatuodama, kad 84,14 % visų ieškovės pajamų 2007–2009 m. buvo gautos iš jos atlygintino dalyvavimo įgyvendinant Sąjungos finansuojamus projektus ir kad 53,19 % šių projektų yra projektai, kuriuos administruoja Komisijos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas (GD), reikia pažymėti, kad tikrintas laikotarpis, prasidėjęs nuo 2004 m., todėl tai, kad Komisija galėjo apskaičiuoti, kokią dalį nuo visų ieškovės pajamų 2007–2009 m. sudaro Sąjungos finansuojami projektai, neįrodo, kad dėl to Komisija galėjo atlikti su apskaita susijusį palyginimą pagal nagrinėjamų sutarčių nuostatas.

121    Pagaliau dėl ieškovės teiginio, kad, kaip tai pripažino Komisija, ji galiausiai pateikė šiai tikslius apskaitos įrašus kartu su atitinkamais pateisinamaisiais dokumentais, reikia pažymėti, kad, pirma, Komisija ginčija šį teiginį ir tvirtina, kad aptariamuose įrašuose dar buvo klaidų, ir, antra, ieškovė nepateikia šių įrašų, todėl negalima patikrinti, ar jais remiantis buvo galima atlikti su apskaita susijusį palyginimą.

122    Vadinasi, ieškovė neįrodė, jog, nepaisant jos buhalterinės apskaitos knygose rastų klaidų, auditoriai galėjo tiesiogiai palyginti su nagrinėjamomis sutartimis susijusias išlaidas ir pajamas su bendra jos apskaitos būkle.

123    Todėl reikia konstatuoti, kad pildydama savo buhalterinės apskaitos knygas su taikoma Graikijos teise nesuderinamu ir Komisijai atlikti su apskaita susijusį palyginimą neleidusiu būdu ieškovė nesilaikė 6BP sąlygų II.19 straipsnio 1 dalies d punkte, „eTEN“ sąlygų II.16 straipsnyje ir CIP sąlygų II.20 ir II.23 straipsniuose numatytų reikalavimų dėl jos buhalterinės apskaitos knygų tvarkymo.

b)     Dėl personalo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pakeitimo

124    Ieškovė iš esmės tvirtina, kad jos personalo darbo laiko apskaitos žiniaraščių tvarkymo sistema buvo patikima. Šiuo klausimu ji teigia, kad Komisijos nustatyti ranka daryti taisymai personalo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra ne pakeitimai, kurie padaryti a posteriori darbuotojams nežinant, o programų direktoriaus taikytos dvigubos kontrolės sistemos rezultatas, jie daryti tik dėl datų, bet ne dėl išdirbtų valandų skaičiaus ir susiję tik su 72 darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, ir tai paneigia, kad šie pakeitimai galėjo turėti įtakos faktinei atlikto darbo laiko trukmei.

125    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas primena, jog pagal 6BP sąlygų 19 straipsnio 1 dalies a punktą, „eTEN“ sąlygų II.13 straipsnio 1 dalį, CIP sąlygų II.20 straipsnio 1 dalį, tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos įgyvendinant projektą. Pagal „eTEN“ sąlygų II.14 straipsnio 1 dalį ir CIP sąlygų II.21 straipsnio 2 dalį tik valandos, faktiškai išdirbtos asmens, tiesiogiai priskirto prie projekto, gali būti priskirtos prie to projekto.

126    Ieškovė neginčija, kad personalo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra ranka darytų pakeitimų. Tačiau ji teigia, kad, pirma, taisymai buvo daromi tik 72 žiniaraščiuose iš 1 600, antra, šiuos taisymus programų direktorius padarė taikydamas dvigubą darbo laiko kontrolės sistemą, kad būtų parodyta tiksli atlikto darbo trukmė. Be to, šie taisymai turi įtakos tik datoms, o ne atlikto darbo trukmei.

127    Pirma, dėl žiniaraščių, kuriuose yra taisymų, dalies, darytina išvada, kad 72 žiniaraščių skaičius turi būti lyginamas ne su bendru pagal nagrinėjamas sutartis ieškovės sudarytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių skaičiumi, bet su Komisijos tikrintų žiniaraščių skaičiumi, t. y. 770. Taigi, ištaisytų žiniaraščių skaičius, į kurį reikia atsižvelgti, sudaro beveik 10 % Komisijos tikrintų žiniaraščių. Šiuo klausimu reikia priminti, kad būtent ieškovė turi įrodyti, jog jokiame kitame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra ranka darytų pakeitimų; ji to nepadarė nagrinėjamu atveju ir tik nurodė, kad galėtų pateikti šiuos žiniaraščius, jei Bendrasis Teismas to pareikalautų. Tačiau net jei ieškovė būtų įrodžiusi, kad jokiame kitame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nebuvo ranka darytų pakeitimų, pakeistų darbo laiko apskaitos žiniaraščių dalis, net palyginti su bendru darbo laiko apskaitos žiniaraščių skaičiumi, yra pakankama, kad sukeltų pagrįstų abejonių dėl jos darbo laiko registravimo sistemos veiksmingumo.

128    Antra, teiginys, kad taisymai susiję tik su darbo atlikimo datomis ir neturėjo pasekmių išdirbtų valandų skaičiui, turi būti atmestas. Iš tiesų pakanka tiesiog perskaityti programų direktoriaus 2004 m. spalio mėn. darbo laiko projekte „Ask‑It“ apskaitos žiniaraštį, pateiktą B101 priede, kad būtų galima daryti išvadą, jog taisytos ne tik išdirbtų valandų datos, bet ir šių darbo valandų skaičius. Taigi, galima konstatuoti, kad bendras darbo valandų skaičius, kuris iš pradžių buvo 136, buvo ištaisytas į 120. Iš programų direktoriaus 2006 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių taip pat matyti, kad darbo valandos, iš pradžių nurodytos pagal EU4ALL projektą, 2006 m. spalio 18 ir 19 d. yra ištaisytos ir nurodytos pagal projektą „eABILITIES“.

129    Trečia, dėl teiginio, kad nustatyti taisymai atitiko dvigubą darbo laiko kontrolės sistemą, skirtą tiksliai atlikto darbo trukmei parodyti, iš audito atskaitos matyti, kad ši sistema buvo grindžiama pirma kontrole, atliekama kiekvieno mėnesio pabaigoje išduodant mėnesinio darbo laiko apskaitos žiniaraštį; ją papildė antra kontrolė, kurią programų direktorius vykdė prieš išsiunčiant oficialią ataskaitą projekto koordinatoriui arba Komisijai. Tačiau ieškovė nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl antra programų direktoriaus vykdyta kontrolė lėmė, kad tokioje didelėje darbo laiko apskaitos žiniaraščių dalyje buvo ranka darytų pakeitimų. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė nei teigė, nei įrodė, kad mėnesinio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose po jų parengimo ranka padaryti pakeitimai buvo pagrįsti. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės darbo laiko registravimo sistemos veikimas aiškiai skirtas ne tiek tikslaus kiekvieno darbuotojo, priskirto prie konkrečios programos, nurodyto darbo valandų skaičiaus registravimui užtikrinti, kiek galimybei patikslinti šį valandų skaičių dėl priežasčių, kurių ieškovė nepaaiškino, sudaryti prieš išsiunčiant galutinę ataskaitą Komisijai.

130    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ši darbo laiko registravimo sistema neleido nustatyti, ar personalo išlaidos buvo faktiškai patirtos, kaip to reikalaujama 6BP sąlygų ΙΙ.19 straipsnio 1 dalyje, „eTEN“ sąlygų ΙΙ.13 straipsnio 1 dalyje ir CIP sąlygų ΙΙ.20 straipsnio 1 dalyje, ir ar tik išlaidos faktiškai darbuotojų išdirbtoms valandoms apmokėti buvo priskirtos prie projekto, kaip to reikalaujama „eTEN“ sąlygų ΙΙ.14 straipsnio 1 dalyje ir CIP sąlygų ΙΙ.21 straipsnio 1 dalyje, ar įmonė deklaravo laiką, kai jos darbuotojai buvo priskirti prie kitų projektų, kaip vykdant nagrinėjamas sutartis išdirbtas darbo valandas.

c)     Dėl programų direktoriaus deklaruotų darbo valandų

131    Ieškovė iš esmės tvirtina, jog Komisija nepateikia įrodymų, kad programų direktoriaus darbo valandų skaičius, deklaruotas pagal nagrinėjamas sutartis, yra per didelis savaime arba atsižvelgiant į su šių sutarčių vykdymu nesusijusią jo vykdytą veiklą.

132    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 83 punkte, pagal šiam ginčui taikytiną teisę būtent ieškovė turi pateisinti Komisijai pateiktų išlaidų tikrumą, kad jos būtų jai atlygintos. Ieškovei pateikus pagal nagrinėjamas sutartis Komisijai pateiktų išlaidų pateisinimus, Komisija turi įrodyti, kodėl juos reikia atmesti.

133    Nagrinėjamu atveju ieškovė pateisino personalo išlaidas, atitinkančias darbo valandas, pateiktas Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis, personalo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, dėl kurių šio sprendimo 130 punkte buvo nuspręsta, kad jie neleido patikrinti, ar personalo išlaidos buvo faktiškai patirtos.

134    Komisija taip pat ginčija audito ataskaitos išvadose ir savo raštuose, pateiktuose Bendrajam Teismui, pagal nagrinėjamas sutartis ieškovės deklaruotų programų direktoriaus valandų skaičiaus patikimumą. Taigi, būtent Komisija Bendrajame Teisme turi įrodyti, kad ieškovės deklaracijos, susijusios su programų direktoriaus išdirbtų valandų skaičiumi, yra nepatikimos.

135    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija ieškovės nekaltina, kad ši deklaravo didesnį programų direktoriaus darbo valandų skaičių nei tas, kuris iš pradžių įtvirtintas programų, susijusių su nagrinėjamomis sutartimis, biudžete, nei, priešingai, nei teigia ieškovė, kad ji pagal nagrinėjamas sutartis deklaravo darbo valandas, susijusias su kitais Europos projektais.

136    Iš tiesų Komisija paprasčiausiai teigia, jog ieškovės deklaruotas programų direktoriaus valandų skaičius pagal nagrinėjamas sutartis atrodo per didelis atsižvelgiant į, pirma, pagrįstai priimtinų produktyvių darbo valandų skaičių ir, antra, aplinkybę, kad šis asmuo tikrintu laikotarpiu užsiėmė kita profesine veikla.

137    Pirma, dėl to, ar pagal nagrinėjamas sutartis ieškovės deklaruotų programų direktoriaus darbo valandų skaičius turi būti laikomas per dideliu, atsižvelgiant į pagrįstai priimtinų produktyvių darbo valandų skaičių, reikia pažymėti, jog iš rašytinės 2011 m. vasario 4 d. pokalbio tarp OLAF pareigūnų ir programų direktoriaus ataskaitos 3 ir 4 puslapių matyti, kad pastarasis neginčija teiginio, kuris grindžiamas prie šios ataskaitos pridėta OLAF parengta lentele ir kurį Komisija pakartoja savo raštuose, pateiktuose Bendrajam Teismui, kad jis dirbo 327 dienas 2007 m. ir 2008 m. ir 288 dienas 2009 m.

138    Jei programų direktoriaus darbo dienų skaičius pagal nagrinėjamas sutartis, grindžiamas prie 2011 m. vasario 4 d. pokalbio ataskaitos pridėta OLAF parengta lentele, yra akivaizdžiai per didelis 2007–2009 m., vien jo nepakanka, kad būtų įrodyta, jog šio asmens darbo valandų skaičius, kurį ieškovė deklaravo pagal nagrinėjamas sutartis, yra per didelis.

139    Vis dėlto iš 2011 m. vasario 4 d. pokalbio ataskaitos taip pat matyti, kad programų direktorius juo labiau neginčija OLAF padarytos išvados, kad, susumavus jo darbo valandas, deklaruotas pagal skirtingas nagrinėjamas sutartis, reikėtų laikyti, kad jis 2007 m. dirbo 16 valandų per dieną daugiau nei 22 dienas ir 20 valandų per dieną daugiau nei 14 dienų, o 2008 m. – 16 valandų per dieną 64 dienas, 20 valandų per dieną 19 dienų ir 24 valandas per dieną 2 dienas.

140    Dėl šios išvados mažų mažiausiai galima rimtai suabejoti programų direktoriaus darbo valandų pagal nagrinėjamas sutartis skaičiaus, kurį ieškovė deklaravo Komisijai, patikimumu.

141    Be to, programų direktoriaus pateiktas paaiškinimas šiuo klausimu, kurį ieškovė pakartojo savo raštuose, neįtikina.

142    Iš tiesų iš 2011 m. vasario 4 d. pokalbio ataskaitos matyti, jog programų direktorius teigė, kad aptariamomis dienomis, kai jis dirbo ne tik pagal Europos projektus, kuriuose dalyvavo ieškovė, bet ir kaip Komisijos vertintojas bei European Telecommunications Standards Institute (Europos telekomunikacijų standartų instituto) (toliau – ETSI) ekspertas, jo darbo valandų skaičius buvo 20 ar 16 valandų per dieną, nes, nors jis dirbo kelias valandas kiekvieną dieną, bendras jo ilgai trukusio darbo pagal kiekvieną projektą valandų skaičius apskaitos tikslais buvo suskirstytas į 8 ar 12 darbo valandų laikotarpius ir buvo deklaruotas susumavus.

143    Tačiau šis paaiškinimas sunkiai suderinamas su ieškovės teiginiu, kad egzistuoja patikima darbo valandų registravimo sistema. Iš tiesų tokia sistema suponuoja ne tik darbo, kurį kiekvienas darbuotojas skyrė nagrinėjamoms sutartims įgyvendinti, valandų skaičiaus, bet ir šio darbo atlikimo datos registravimą – toks būtent ir buvo nagrinėjamu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraščių sistemos, už kurią buvo atsakingas programų direktorius, tikslas.

144    Be to, ieškovė nepateikia jokio paaiškinimo dėl su apskaita susijusių priežasčių, kurios, jos nuomone, pateisintų skirtingomis dienomis išdirbtų valandų skaičiaus susumavimą.

145    Antra, atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, reikia nagrinėti Komisijos argumentą, kad programų direktoriaus valandų skaičius, kurį ieškovė deklaravo pagal nagrinėjamas sutartis, yra nepatikimas, vertinant kitą profesinę veiklą, kurią jis vykdė tikrintu laikotarpiu.

146    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog ieškovė neginčija Komisijos teiginio, kad ji išrašė ETSI sąskaitą faktūrą už 118,5 darbo valandų, susijusių su programų direktoriaus dalyvavimu darbo grupėje „Special Task Force 333“ (toliau – STF 333) nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. kovo mėn., kurį OLAF jau buvo išdėstęs per 2011 m. vasario 4 d. pokalbį. Be to, reikia konstatuoti, jog iš prie atsiliepimo į ieškinį pridėtos ETSI galutinės ataskaitos Komisijai, susijusios su STF 333 atliktu darbu, 20 puslapio matyti, kad ETSI deklaravo 118,5 programų direktoriaus darbo dienų, išdirbtų nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 spalio 31 d. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš šešių STF 333 dalyvavusių ekspertų programų direktorius yra vienas iš dviejų, deklaravusių daugiausia darbo valandų, neįskaitant pagrindinio eksperto. Ieškovė tik teigia, kad nebuvo atsakinga už programų direktoriaus, jam dalyvaujant STF 333, faktiškai išdirbtų valandų kontrolę. Taigi, atrodo, jog ieškovė mano, kad per didelis yra ne jos pagal nagrinėjamas sutartis deklaruotas programų direktoriaus darbo valandų skaičius tikrintu laikotarpiu, o ETSI deklaruotas darbo laikas už jo atliktą darbą dalyvaujant STF 333. Vis dėlto, jei ieškovė negalėjo tikrinti programų direktoriaus faktiškai išdirbtų darbo dienų skaičiaus jo dalyvavimo STF 333 laikotarpiu, ji neišvengiamai žinojo, kiek darbo dienų programų direktorius turėjo skirti nagrinėjamoms sutartims per tą patį laikotarpį.

147    Be to, ieškovė nepateikia jokio atsakymo į Komisijos teiginius, OLAF jau išdėstytus per 2011 m. vasario 4 d. pokalbį, kad 2007, 2008 ir 2009 metais programų direktorius dalyvavo STF 333 susitikimuose, nors kartu ieškovė buvo deklaravusi, kad jis tuo pačiu metu dirbo 16 valandų per dieną pagal nagrinėjamas sutartis.

148    Taip pat ETSI galutinės ataskaitos apie STF 333 darbą Komisijai 10 ir 11 puslapiuose nurodyta, kad programų direktorius yra „daugelio darbo grupių, nagrinėjančių klausimus dėl skaitmeninės įtraukties, pavyzdžiui, darbo grupės W3C dėl „Web Content Accessibility Guidelines v.2“ (Prieigos prie Web turinio gairės, 2 versija) ar ANEC darbo grupių „Design4All“ ir ICT, narys, be to, jis atstovauja ANEC W3C patariamajame komitete ir ETSI techniniame komitete „Žmogiškieji faktoriai“, maža to, jis padeda ANEC („Europos vartotojo balsas standartizavimo srityje“) kaip ekspertas dėl skaitmeninės įtraukties ir elektroninio prieinamumo („eAccessibility“) klausimų“.

149    Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas mano, kad Komisijos pateiktų įrodymų pakanka įrodyti 2007–2009 metais pagal nagrinėjamas sutartis ieškovės deklaruoto programų direktoriaus darbo valandų skaičiaus nepatikimumą.

d)     Dėl kelionės išlaidų

150    Ieškovė iš esmės teigia, kad tik viena kelionė, kurią kaip pavyzdį nurodė Komisija, neleidžia abejoti dėl visų kelionės išlaidų, deklaruotų pagal nagrinėjamas sutartis, tinkamumo finansuoti.

151    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 83 punkte, pagal šiam ginčui taikomą teisę ieškovė turi pateisinti Komisijai pateiktų išlaidų tikrumą, kad jos būtų jai atlygintos. Kadangi ieškovė pateikė Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis pateiktų išlaidų pateisinimus, Komisija turi įrodyti, kodėl juos reikia atmesti.

152    Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateisino Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis pateiktas išlaidas, be kita ko, kelionės išlaidomis, patirtomis vykdant šias sutartis, kurioms pagrįsti ji pateikė pateisinamuosius dokumentus.

153    Tačiau Komisija audito ataskaitos išvadose ir savo raštuose, pateiktuose Bendrajam Teismui, tvirtina, kad visos kelionės išlaidos, kurias ieškovė deklaravo pagal nagrinėjamas sutartis, yra netinkamos finansuoti. Taigi, būtent Komisija šiomis aplinkybėmis privalo įrodyti, kad pateisinamieji dokumentai, kuriuos ieškovė pateikė kelionės išlaidoms, patirtoms vykdant nagrinėjamas sutartis, pagrįsti, turi būti atmesti.

154    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad audito ataskaitoje, kuria savo raštuose remiasi Komisija, nurodyta, kad iš susitikimo ataskaitų, kurias ieškovė pateikė auditoriams siekdama pateisinti kelionės išlaidas, analizės matyti, kad kai kurios kelionės, kurių išlaidos buvo priskirtos prie nagrinėjamų sutarčių, neturėjo tiesioginio ir išskirtinio ryšio su pastarosiomis, bet iš tikrųjų buvo susijusios su kita ieškovės veikla. Auditoriai šiuo klausimu kaip pavyzdį nurodo programų direktoriaus kelionę į susirinkimą Nicoje (Prancūzija) 2008 m. sausį, kuri 100 % apmokėta iš projektui „eABILITIES“ numatyto biudžeto, nepaisant to, kad iš tikrųjų ji buvo susijusi su ETSI STF 333 sutartimi. Tai patvirtina aplinkybė, kad šiame susitikime dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, nurodytos jo ataskaitoje, buvo tokie patys kaip ir kitų STF 333 ekspertų.

155    Savo raštuose Komisija pripažįsta, kad kelionių ir nagrinėjamų sutarčių ryšys neturi būti išskirtinis. Vis dėlto ji teigia, kad jis turi būti tiesioginis. Tačiau nagrinėjamu atveju, net tada, kai toks kelionių ir nagrinėjamų sutarčių ryšys egzistavo, jis nebuvo tiesioginis.

156    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija pateikia tik vieną pavyzdį, t. y. programų direktoriaus kelionę į Nicą dalyvauti susitikime ETSI patalpose nuo 2008 m. sausio 20 d. iki 25 d.

157    Ieškovė neginčija šio susitikimo tikrumo, bet teigia, kad jo tikslas iš esmės buvo užtikrinti projekto „eABILITIES“ populiarinimą tarp dalyvių.

158    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aptariamo susitikimo ataskaitos, pridėtos prie Komisijos atsiliepimo į ieškinį, 8 punkte yra „Kontaktinių asmenų sąrašas“, kurį sudaro keturių iš penkių kitų ekspertų, STF 333 dalyvių, vardai ir pavardės.

159    Reikia taip pat pažymėti, jog aptariamo susitikimo ataskaitos 1 punkto skiltyje „Susitikime aptartos temos“ nurodyta: „Informacija apie projektą „e‑Accessibility“ ir AT produktus bei standartus; Informacija apie projektą „eABILITIES“; Galimos sinergijos analizė; Tolesni veiksmai, kurių reikia imtis“.

160    Be to, aptariamo susitikimo ataskaitos 2 punkto skiltyje „Ypač svarbūs klausimai dėl „e‑Isotis“ ir projekto „eABILITIES“ nurodyta, kad kiekvieną dieną išsamiai diskutuota apie kiekvieną „eABILITIES“ produktą ir apie tai, kaip juos galėtų naudoti AT ir „e‑Accessibility“ sektoriaus dalyviai.

161    Tokiomis aplinkybėmis Komisijai nepavyko įrodyti, kad tarp šios kelionės ir minėtos sutarties nebuvo tiesioginio ryšio, todėl deklaruotos šios kelionės išlaidos netinkamos finansuoti.

162    Taigi Bendrasis Teismas negali nuspręsti, kad išlaidų, kurias ieškovė deklaravo pagal nagrinėjamas sutartis, netinkamumą finansuoti lemia tai, kad nėra ryšio tarp ieškovės patirtų kelionės išlaidų ir šių sutarčių.

163    Vis dėlto šis teiginys taip pat neleidžia daryti išvados, kad, kaip nurodo ieškovė, visos kelionės išlaidos, kurių ji patyrė vykdydama nagrinėjamas sutartis, buvo tinkamos finansuoti. Iš tiesų reikia pažymėti, kad ji Bendrajam Teismui pateikė tik kelionės išlaidų, susijusių su viena sutartimi – EU4ALL – pateisinamuosius dokumentus, nors ji neginčija to, kad deklaravo kelionės išlaidas ir pagal kitas nagrinėjamas sutartis.

164    Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į kitas Bendrojo Teismo anksčiau padarytas išvadas dėl ieškovės buhalterinės apskaitos knygų ir jos darbo laiko registravimo sistemos nepatikimumo bei akivaizdžiai per didelio programų direktoriaus darbo dienų skaičiaus deklaravimo, reikia konstatuoti, jog ieškovė pažeidė 6BP sąlygų 19 straipsnio 1 dalies a ir d punktus, „eTEN“ sąlygų II.13, II.14 straipsnius ir II.16 straipsnio 2 dalį bei CIP sąlygų II.20, II.21 ir II.23 straipsnius, todėl pagal nagrinėjamas sutartis Komisijai pateiktos išlaidos turi būti laikomos netinkamomis finansuoti.

2.     Dėl audito kokybės ir jo atlikimo sąlygų

a)     Dėl klaidingos informacijos, susijusios su ieškovės dalyvavimu vykdant ETSI 333 sutartį

165    Ieškovė iš esmės ginčija audito ataskaitos išvadą, kad per audito procedūrą ji pateikė klaidingą informaciją, tuo pagrindu, kad jos darbuotojai nuslėpė sąsają, egzistuojančią tarp ETSI STF 333 sutarties ir Komisijos.

166    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal 6BP sąlygų II.29 straipsnio 2 dalį, kai atliekamas auditas, „[s]utarties šalys tiesiogiai pateikia Komisijai visus išsamius duomenis, kurių Komisija gali paprašyti, kad patikrintų, ar sutartis tinkamai administruojama ir vykdoma“.

167    „eTEN“ sąlygų II.17 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad „Komisija ar bet kuris jos įgaliotas atstovas gali priimtinu laiku susisiekti, be kita ko, su prie projekto priskirtais gavėjo darbuotojais, supažinti su šio priedo 16 straipsnyje nurodytais dokumentais ir kompiuterio duomenimis bei įranga, kurie, jo (‑s) nuomone, yra reikšmingi, [ir] šiuo atveju ji (‑s) gali reikalauti pateikti duomenis atitinkamu būdu tam, kad, pavyzdžiui, patikrintų, ar išlaidos tinkamos finansuoti“.

168    Analogiškai, CIP sąlygų II.28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „gavėjai tiesiogiai pateikia Komisijai visą išsamią informaciją ir duomenis, kurių Komisija ar jos įgaliotas atstovas reikalauja tam, kad patikrintų, ar finansavimo sutartis tinkamai administruojama, ar ji vykdoma pagal jos nuostatas ir ar išlaidos priskirtos tinkamai“.

169    Pirma, dėl klausimo, ar aplinkybė, kad ieškovė, atsakydama į 2010 m. sausio 22 ir 26 d. Komisijos laiškus, sutarčių sąraše nenurodė ESTI STF 333 sutarties, yra klaidinga informacija, reikia pažymėti, jog iš 2010 m. sausio 22 d. Komisijos ieškovei išsiųsto laiško matyti, kad jos prašyta nedelsiant pateikti išsamų visų mokslo tyrimų ir kitų projektų, finansuojamų Sąjungos, ir projektų ar veiklos viešo paslaugų pirkimo srityje bei finansavimo sutarčių, su kuriomis ji susijusi, sąrašą, nurodant bent jau programos pavadinimą, jos nuorodą, sutrumpintą pavadinimą, jos pradžios ir pabaigos datą ir finansuotą sumą. Reikia taip pat pažymėti, kad prie šio laiško pridėtame dokumente „Informacijos, kurią turi pateikti tikrinama organizacija, sąrašas – Pranešimo priedas“, yra lentelė, kurios 8 punkte nurodyta „Visų kitų gautų Bendrijos finansavimų ir visų sutarčių (pasibaigusių ar galiojančių), pasirašytų su Komisija (nuo 2000 m. iki šios dienos), sąrašas“.

170    Priešingai, nei teigia Komisija, toks dokumentas nėra vėlyvas įrodymas, nes ieškovė jį nurodo pagrįsdama argumentą, kuriuo siekiama atsakyti į Komisijos teiginį atsiliepime į ieškinį, kad ieškovė pateikė klaidingą informaciją, nenurodydama ETSI STF 333 sutarties atsakyme į 2010 m. sausio 22 ir 26 d. laiškus. Tas pats pasakytina apie D, Komisijos auditoriaus, ir programų direktoriaus susirašinėjimą 2010 m. sausio 26 d., kuris, beje, įtrauktas į atsiliepimo į ieškinį A67 priedą.

171    Iš 2010 m. sausio 26 d. programų direktoriaus elektroninio laiško, išsiųsto D, matyti, kad programų direktorius prašė jo patarimo:

„Prašome nurodyti, ar sutartys, sudarytos tik tarp mūsų organizacijos, kaip gavėjos, ir kitos organizacijos, kuri yra konkurso laimėtoja, iš tikrųjų sudaranti sutartį su suinteresuota Europos Komisijos vykdomąją agentūra arba atitinkama nacionaline agentūra, turi būti įtrauktos į Europos Sąjungos finansuojamų projektų sąrašą, kiek tai susiję su dokumentu E8.“

172    Iš D laiško, pavadinto „Sutartys“, matyti, kad jis atsakė taip:

„Iš tiesų siekiama turėti išsamią visų sutarčių (ir subrangos sutarčių), sudarytų su Europos Sąjungos institucijomis, agentūromis ir kt., apžvalgą. Todėl svarbu teisingai nurodyti visas sutartis, net jeigu jūs esate ne pagrindinis rangovas, o tik subrangovas. Prašom aiškiai aprašyti organizacijos situaciją šiomis aplinkybėmis.“

173    Jei galėjo būti abejonių dėl to, kokio pobūdžio sutartis reikia nurodyti dėl planuojamo audito, atsižvelgiant į 2010 m. sausio 22 d. laiške ir prie jo pridėtame dokumente vartojamas sąvokas, reikia pažymėti, kad vėliau jos buvo pašalintos programų direktoriaus ir D susirašinėjimu, nes perskaičiusi šiuos susirašinėjimus ieškovė negalėjo turėti abejonių dėl to, kad privalėjo nurodyti visas su Komisija sudarytas sutartis, įskaitant tas, pagal kurias ji buvo tik subrangovė, kaip tai akivaizdžiai yra ETSI STF 333 sutarties atveju.

174    Iš tiesų iš įdarbinimo rašto, pasirašyto ETSI ir ieškovės, atstovaujamos A, matyti, kad šios sutarties dalykas buvo programų direktoriaus paskyrimas dirbti ETSI STF 333 pagal suteiktus įgaliojimus. Be to, iš įdarbinimo rašto 4 straipsnio matyti, kad „ekspertas“, paskirtas dirbti ETSI, t. y. programų direktorius, lieka pastarosios darbuotoju, kai dirba STF 333, ir pagal šio įdarbinimo rašto 5 straipsnį ETSI įsipareigoja ieškovei pervesti 30 600 eurų sumą už 51 darbo dieną, atitinkančią laiką, kurį, ieškovės manymu, programų direktorius turės skirti šiam darbui atlikti.

175    Maža to, įdarbinimo rašto 1 priedo A3 punkte nurodyta, jog buvo paprašyta, kad Komisija finansuotų 70 % visų projekto, kurį vykdant programų direktorius buvo paskirtas dirbti ETSI, išlaidų.

176    Todėl darytina išvada, kad, nenurodžiusi ETSI STF 333 sutarties atsakyme į 2010 m. sausio 22 d. ir 26 d. Komisijos laiškus, ieškovė Komisijos auditoriams pateikė klaidingą informaciją ir pažeidė 6BP sąlygų II.29 straipsnio 2 dalį, „eTEN“ sąlygų II.17 straipsnio 2 dalį ir CIP sąlygų II.28 straipsnio 2 dalį.

b)     Dėl audito srityje taikomų taisyklių

177    Ieškovė iš esmės tvirtina, kad apibendrinimai ir klaidos audito ataskaitoje, taip pat aplinkybės, kuriomis ji buvo užregistruota centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje, sukurtoje 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1302/2008 dėl centrinės uždraustų subjektų duomenų bazės (OL L 344, p. 12), rodo, be kita ko, kad Komisijos auditoriai nesilaikė tarptautinių audito taisyklių, kurios nagrinėjamu atveju taikomos remiantis sąžiningo sutarčių vykdymo principu.

178    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad Komisijos teisė atlikti nagrinėjamų sutarčių auditą numatyta 6BP sąlygų II.29 straipsnyje, „eTEN“ sąlygų II.17 straipsnyje ir CIP sąlygų II.28 straipsnyje.

179    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šiose nuostatose nenumatytos techninės ir konkrečios sąlygos, kuriomis auditoriai turi atlikti savo darbą. Jei nieko nenumatyta sutartyse, pagal sąžiningumo principą iš sutarties šalių reikalaujama objektyvaus elgesio, kuris yra numanoma sutarties turinio dalis.

180    Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės mano, kad pagal sąžiningo sutarčių vykdymo principą Komisija privalėjo laikytis tarptautinių audito taisyklių pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, p. 87).

181    Ieškovė nurodo konkrečiai International Federation of Accountants (Tarptautinės apskaitininkų federacijos) parengtų 2009 m. balandžio mėnesio International Standards on Auditing 200 17 (Reikalaujamas rūpestingumas) ir A19 (Taikymo būdai ir kita aiškinamoji medžiaga) punktus, kuriuose nustatyta:

„Pakankami ir tinkami audito įrodymai ir audito rizika

17. Kad gautų pakankamą užtikrinimą, auditorius turi surinkti pakankamų, tinkamų įrodymų audito rizikai sumažinti iki priimtinai mažo lygio, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama jo nuomonė.

<…>

Profesinis skepticizmas

<…>

A19. Vadovautis profesiniu skepticizmu per visą auditą būtina, jeigu, pavyzdžiui, auditorius nori sumažinti riziką, kad jis:

–        nepastebėtų neįprastų aplinkybių,

–        padarytų pernelyg apibendrintas išvadas iš pastabų vykstant auditui,

–        nustatydamas audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį bei vertindamas jų rezultatus remtųsi netinkamomis prielaidomis.“

182    Šiuo klausimu vis dėlto reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismo praktika, kurią ieškovė nurodo siekdama pagrįsti šį teiginį, negali būti taikoma šioje byloje.

183    Iš tiesų iš 2003 m. rugsėjo 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Rinke (C‑25/02, Rink. p. I‑8349, 24–27 punktai) matyti, kad pagrindinių teisių, kurios pripažįstamos kaip bendrieji Sąjungos teisės principai ir dabar įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, laikymasis yra visų Sąjungos institucijų priimtų aktų teisėtumo sąlyga.

184    Vis dėlto reikia priminti, kad, pirma, šis ginčas susijęs ne su Komisijos akto, kaip jis suprantamas pagal SESV 288 straipsnį, teisėtumu, bet su sutartinių įsipareigojimų, reguliuojančių Komisijos ir ieškovės santykius, vykdymu, ir, antra, tarptautinės audito taisyklės nekyla iš pagrindinių teisių ar bendrųjų Sąjungos teisės principų.

185    Taip pat šią bylą reikia atskirti nuo atvejų, kai direktyva galima remtis prieš Sąjungos instituciją, nurodytų 2009 m. balandžio 30 d. Tarnautojų Teismo sprendime Aayan ir kt. prieš Parlementą (F‑65/07, Rink. VT, p. I‑A‑1‑1054 ir II‑A‑1‑567) (juo taip pat remiasi ieškovė), kurie yra susiję tik su Sąjungos institucijų ir jų pareigūnų ar tarnautojų santykiais (minėto Sprendimo Aayan ir kt. prieš Parlementą 112 punktas).

186    Be to, ieškovės argumentas, kad Komisija privalėjo laikytis tarptautinių audito standartų, nes, viena vertus, 6BP sąlygų II. 19 straipsnio 1 dalies d punktas ir CIP sąlygų II.23 straipsnis nurodė taikytiną nacionalinę apskaitos teisę, ir, kita vertus, Graikijos teisė turėjo atitikti Direktyvos 2006/43/EB, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos laikytis tarptautinių audito standartų, nuostatas, turi būti atmestas.

187    Iš tiesų iš Direktyvos 2006/43/EB 26 straipsnio 1 dalies matyti, kad nors valstybės narės privalo reikalauti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės atliktų teisės aktų nustatytą auditą laikydamiesi tarptautinių audito standartų, kuriuos priėmė Komisija, jos gali taikyti nacionalinius audito standartus tol, kol Komisija priims tos srities tarptautinių audito standartus. Reikia priminti, kad Komisija iki šiol tokių standartų dar nėra priėmusi.

188    Todėl reikia konstatuoti, jog pagal 6BP sąlygų II.19 straipsnio 1 dalies d punktą ir CIP sąlygų II.23 straipsnį šiam ginčui taikytina nacionalinė apskaitos teisė Komisijos neįpareigoja laikytis International Federation of Accountants nustatytų standartų.

189    Be to, dėl ieškovės teiginio, kad iš apibendrinimų ir klaidų audito ataskaitoje ir aplinkybių, kuriomis ji buvo užregistruota centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje, sukurtoje Reglamentu (EB) Nr. 1302/2008, matyti, jog Sąjunga savo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su audito atlikimu, nevykdė sąžiningai, šiuos argumentus reikia atmesti.

190    Pirma, dėl ieškovės argumento, jog galutinės audito ataskaitos išvada, kurioje nurodyta, kad ji pateikė klaidingą informaciją ir nuslėpė iš Komisijos pagal sutartį ETSI gautą finansavimą, pagrįsta subjektyviu auditorių vertinimu, pakanka pažymėti, jog jis nepagrįstas faktais. Iš tiesų, kaip nuspręsta šio sprendimo 176 punkte, nenurodžiusi ETSI STF 333 sutarties atsakyme į 2010 m. sausio 22 d. ir 26 d. Komisijos laiškus ieškovė Komisijos auditoriams pateikė klaidingą informaciją ir pažeidė 6BP sąlygų II.29 straipsnio 2 dalį, „eTEN“ sąlygų II.17 straipsnio 2 dalį ir CIP sąlygų II.28 straipsnio 2 dalį.

191    Antra, dėl ieškovės argumento, kad auditoriai nurodė, jog ji pateikė skirtingus pareiškimus, nors taip nebuvo, nes auditoriai niekada neapklausė ieškovės teisėto atstovo, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog auditoriai neapklausė ieškovės teisėto atstovo, negali savaime paneigti ieškovės darbuotojų galimų pareiškimų tikrumo. Be to, pagal įprastą praktiką audito srityje Komisija neprivalėjo apklausti ieškovės teisėto atstovo, nes ieškovės darbuotojai buvo pakankamai kvalifikuoti, kad atsakytų į auditorių klausimus dėl nagrinėjamų sutarčių techninio ir finansinio vykdymo; ieškovė to neginčija.

192    Trečia, dėl ieškovės argumento, susijusio su tuo, jog audito ataskaitos išvada, kad negali būti atmesta galimybė, jog ne tik programų direktorius, bet ir kiti darbuotojai deklaravo perdaug darbo valandų, yra subjektyvi, reikia konstatuoti, kad šis argumentas nepagrįstas faktais. Iš tiesų ši išvada grindžiama teiginiu, jog nėra įrodymų dėl kitų nei programų direktorius darbuotojų darbo valandų, ir pažeidimų, nustatytų tikrintuose atrinktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, apimtimi.

193    Ketvirta, dėl ieškovės argumento, jog Komisija savo išvadas dėl kelionės išlaidų grindė fragmentiškais duomenimis, reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 156 punkte, auditoriai audito ataskaitoje mini tik vieną kelionę, kad iliustruotų tariamai klaidingą informaciją, susijusią su kelionės išlaidomis. Vis dėlto reikia pažymėti, jog audito ataskaitoje nuoroda į šią kelionę yra tik paprastas pavyzdys, kuriuo siekiama iliustruoti bendrą auditorių išvadą dėl visų pateisinamųjų dokumentų, susijusių su kelionės išlaidomis, kurias ieškovė deklaravo pagal nagrinėjamas sutartis.

194    Penkta, dėl ieškovės argumento, kad auditoriai nepagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti išlaidas, patirtas projekto „Enable“ ataskaitiniu laikotarpiu Nr. 3 ir projekto „Ask‑It“ ataskaitiniu laikotarpiu Nr. 4, kurie nebuvo tikrinami per auditą, reikia pažymėti, jog iš audito ataskaitos 3 punkto matyti, kad šie ataskaitiniai laikotarpiai nebuvo įtraukti į auditą.

195    Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad tai, jog šie ataskaitiniai laikotarpiai nebuvo paminėti audito ataskaitos 3 punkte, lėmė neatidumas ir kad šie ataskaitiniai laikotarpiai tikrai buvo tikrinami; tai patvirtina audito ataskaitos 1 priedas. Tačiau, jei iš audito ataskaitos 1 priedo matyti, jog sutarties „Ask‑It“ atskaitinis laikotarpis Nr. 4 tikrai buvo tikrinamas, iš to paties priedo matyti, kad projekto „Enable“ ataskaitinis laikotarpis Nr. 3 tęsėsi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po patikrinimo vietoje ir 2010 m. birželio 28 d. preliminarios audito ataskaitos surašymo. Tokiomis aplinkybėmis Komisija negalėjo teigti, jog buvo tikrintas visas projekto „Enable“ ataskaitinis laikotarpis Nr. 3.

196    Vis dėlto pažymėtina, kad auditoriai padarė išvadą, jog išlaidos, patirtos per du pirmuosius programos ataskaitinius laikotarpius, kurie tikrinti per auditą, netinkamos finansuoti ir kad ši išvada kelia rimtų abejonių dėl pareiškimų, kuriuos ieškovė pasirašė dėl vėlesnių laikotarpių pagal šias dvi programas, sąžiningumo. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pagal įprastą praktiką audito srityje Komisija galėjo padaryti išvadas dėl projekto „Enable“ atskaitinio laikotarpio Nr. 3, remdamasi auditorių pateiktomis išvadomis dėl ankstesnių laikotarpių.

197    Šešta, reikia konstatuoti, kad tariamų skaičiavimo klaidų audito ataskaitoje, kurios sutrukdė ieškovei pasinaudoti teise į gynybą, ieškovė neįrodė.

198    Ieškovė tvirtina, pirma, kad auditoriai audito ataskaitoje neteisingai nurodė, jog išlaidų, kurias ji deklaravo už tikrintus laikotarpius, suma buvo 912 217,15 eurų, nors iš tiesų ji buvo 890 595,25 eurų. Šį skirtumą paaiškina Komisijos padarytos klaidos dėl išlaidų, deklaruotų pagal sutartis „Ask‑It“ ir „T‑Seniority“, sumos.

199    Taigi, išlaidų, kurias ieškovė deklaravo už ataskaitinį laikotarpį Nr. 3 pagal programą „Ask‑It“, suma turėtų būti 46 571,62 eurų, o ne, kaip nurodė Komisija, 48 889,16 eurų.

200    Taip pat išlaidų, deklaruotų pagal programą „T‑Seniority“, suma turėtų būti 47 491,50 eurų, o ne, kaip nurodė Komisija, 66 795,86 eurų.

201    Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog iš audito ataskaitos 1 priedo matyti, kad 46 571,62 eurų suma, kurią nurodo ieškovė, atitinka programos „Ask‑It“ ataskaitinio laikotarpio Nr. 3 išlaidų, kurias Komisija iš pradžių patvirtino, sumą, o 48 889,16 eurų suma atitinka visas išlaidas, kurias ieškovė deklaravo už šį laikotarpį.

202    Reikia taip pat pažymėti, jog iš audito ataskaitos 7 puslapio matyti, kad auditoriai nustatė, kiek tai susiję su išlaidomis, kurias ieškovė deklaravo pagal programą „T‑Seniority“, kad finansinės ataskaitos dar nebuvo pateiktos iki ataskaitos surašymo dienos ir kad šių išlaidų Komisija dar nebuvo formaliai patvirtinusi. Taip pat pažymėta, kad skaičiai, nurodyti lentelėje, susijusioje su programa „Ask‑It“, apima ieškovės subrangos išlaidų dalį. Tai reiškia, kad 66 795,86 eurų suma negalėjo būti laikoma galutine, todėl bendra išlaidų, kurias ieškovė deklaravo pagal nagrinėjamas sutartis, suma negalėjo būti tiksliai apskaičiuota remiantis audito ataskaitos 3 punkte pateiktomis lentelėmis. Taigi, remdamasi šiuo skaičiumi ieškovė negalėjo daryti išvados, jog auditoriai padarė kokią nors klaidą.

203    Ieškovė tvirtina, antra, kad auditoriai taip pat padarė klaidą apskaičiuodami bendrą išlaidų, kurias ji deklaravo visais ataskaitiniais laikotarpiais pagal nagrinėjamas sutartis, sumą. Ši suma yra ne 966 632,42 eurų, bet 948 734,38 eurų. Pastarasis skaičius gaunamas prie išlaidų, deklaruotų už tikrintus laikotarpius, sumos, t. y. 890 595,25 eurų, pridėjus išlaidų, deklaruotų projekto „Enable“ ataskaitiniu laikotarpiu Nr. 3 ir projekto „Ask‑It“ ataskaitiniu laikotarpiu Nr. 4, kurie nebuvo tikrinami, sumą.

204    Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog ieškovės teiginys grindžiamas klaidinga prielaida, kad išlaidų, deklaruotų už tikrintus laikotarpius, suma yra 890 595,25 eurų. Todėl ieškovė neįrodė, kad auditoriai šiuo atžvilgiu padarė kokią nors klaidą.

205    Galiausiai, septinta, reikia atmesti ieškovės argumentą, jog audito ataskaitoje padarytų išvadų nepagrįstumą ir Komisijos nesąžiningumą įrodo aplinkybė, kad ši iš pradžių pateisino sprendimą užregistruoti ją „centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje“ tuo, kad ji pateikė klaidingą informaciją ir pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nors 2011 m. kovo 23 d. Komisija informavo, kad jai galutinai uždrausta dalyvauti procedūrose penkerių metų laikotarpiu dėl to, kad ji buvo likviduojama.

206    Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74), su padarytais pakeitimais (toliau – Finansinis reglamentas), 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kandidatams arba konkurso dalyviams neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, jeigu:

a)      jie yra bankrutavę arba likviduojami, juos administruoja teismai, jie yra sudarę susitarimus su kreditoriais dėl skolos grąžinimo, sustabdę veiklą, jiems iškelta byla dėl tokių klausimų, arba yra tokioje panašioje padėtyje, kuri susidaro dėl panašios procedūros, numatytos nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

b)      buvo pripažinti kaltais padarę teisės pažeidimą, susijusį su jų profesine veikla, sprendimu, turinčiu res judicata;

c)      yra kalti padarę rimtą profesinį prasižengimą, įrodomą priemonėmis, kurias susitariančioji institucija gali pagrįsti;

d)      yra neįvykdę įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokomis, mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje yra įsisteigę, arba susitariančiosios institucijos šalies, arba šalies, kurioje turi būtų vykdoma sutartis, teisines nuostatas;

e)      jų atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas, turintis res judicata, dėl sukčiavimo, korupcijos, dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje arba kokioje nors kitoje neteisėtoje veikloje, žalingoje Bendrijų finansiniams interesams;

f)      šiuo metu jiems taikoma 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta administracinė nuobauda.

<...>“

207    Finansinio reglamento 94 straipsnyje nustatyta:

„Sutartis nesudaroma su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie su šia sutartimi susijusios viešųjų pirkimų procedūros metu:

a)      pateko į interesų konflikto situaciją;

b)      yra kalti dėl informacijos, kuri susitariančiosios organizacijos reikalavimu yra viena iš dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūroje sąlygų, klaidingo pateikimo arba visai nepateikė šios informacijos;

c)      pateko į vieną iš 93 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, kurioms esant neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje.“

208    Finansinio reglamento 96 straipsnyje numatyta:

„Susitariančioji institucija gali skirti administracines arba finansines nuobaudas:

a)      kandidatams arba konkurso dalyviams 94 straipsnio b punkte nurodytais atvejais;

b)      rangovams, kurie buvo pripažinti sunkiai pažeidę įsipareigojimus, numatytus iš biudžeto finansuojamose sutartyse.

Tačiau visais atvejais susitariančioji institucija atitinkamam asmeniui pirmiausia privalo suteikti galimybę pateikti savo pastabas.

2.      1 dalyje nurodytos nuobaudos yra proporcingos sutarties svarbai bei nusižengimo sunkumui ir gali būti tokios:

a)      draudimas su atitinkamu kandidatu, konkurso dalyviu arba rangovu sudaryti iš biudžeto finansuojamas sutartis ir jiems skirti iš biudžeto finansuojamas dotacijas ne ilgiau kaip dešimt metų; ir (arba)

b)      finansinių nuobaudų, ne didesnių kaip atitinkamos sutarties vertė, skyrimas kandidatui, konkurso dalyviui arba rangovui.“

209    Pagal Finansinio reglamento 114 straipsnio 3 dalį „[d]otacijų negalima skirti pareiškėjams, kurie dotacijos skyrimo procedūros metu yra patekę į vieną iš 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnyje ir 96 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų situacijų.“

210    Be to, Finansinio reglamento 95 straipsnyje numatytas centrinės uždraustų subjektų duomenų bazės sukūrimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šioje duomenų bazėje „laikomi duomenys apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kurie yra patekę į vieną iš situacijų, nurodytų 93 ir 94 straipsniuose, 96 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies a punkte“.

211    Reglamento (EB) Nr. 1302/2008 1 straipsniu sukuriama centrinė uždraustų subjektų duomenų bazė pagal Finansinio reglamento 95 straipsnio 1 dalį. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1302/2008 3 straipsnyje nustatyta, kad pranešimuose apie uždraustus subjektus pateikiama, be kita ko, „informacija, leidžianti nustatyti trečiųjų šalių, patekusių į vieną iš Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnyje, 96 straipsnio 1 dalies b punkte ir 96 straipsnio 2 dalies a punkte minėtų situacijų, tapatybę“.

212    Iš šių nuostatų matyti, kad sutarties šalis, kaip antai ieškovė, užregistruojama Reglamentu Nr. 1302/2008 sukurtoje centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje kiekvieną kartą, kai Reglamento (EB) Nr. 1302/2008 2 straipsnio 1 ir 2 punktuose apibrėžta institucija ar vykdomoji institucija arba įstaiga priima sprendimą dėl draudimo jai dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje arba skiria jai administracinę nuobaudą, numatytą Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnyje arba 96 straipsnio 1 dalies b punkte ar 2 dalies a punkte.

213    Nagrinėjamu atveju iš 2010 m. liepos 27 d. Komisijos laiško ieškovei matyti, jog Komisija ieškovę informavo, kad atsižvelgdama į preliminarios audito ataskaitos išvadas ketino, viena vertus, uždrausti iškovei dalyvauti vykdomoje procedūroje dėl dotacijų skyrimo pagal Europos bendrijos mokslo tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) dėl rimto profesinio prasižengimo pagal Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies c punktą ir 114 straipsnio 3 dalį ir, kita vertus, skirti jai administracinę nuobaudą – draudimą sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ir gauti dotacijas, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto, ne ilgiau kaip penkerius metus dėl to, kad ji rimtai pažeidė sutartinius įsipareigojimus pagal to paties reglamento 96 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šiame laiške Komisija pažymėjo, kad pradeda rungimosi procedūrą, kuria siekiama leisti ieškovei pareikšti nuomonę dėl faktinių aplinkybių, kurios lėmė šį pasiūlymą dėl draudimo dalyvauti, ir dėl šio draudimo trukmės. Komisija taip pat pažymėjo, kad, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, ieškovė buvo laikinai užregistruota centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje ir kad ši registracija taps galutinė, jei sprendimas dėl draudimo dalyvauti bus patvirtintas pasibaigus šiai rungimosi procedūrai.

214    Taigi reikia konstatuoti, kad 2010 m. liepos 27 d. laikinas ieškovės užregistravimas centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje buvo pagrįstas pagal Reglamento (EB) Nr. 1302/2008 3 straipsnį aplinkybe, kad, Komisijos manymu, ieškovės situacijai buvo taikomas Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies c punktas ir 96 straipsnio 2 dalies a punktas.

215    Be to, 2011 m. kovo 23 d. laišku Komisijos Biudžeto generalinis direktoratas (GD) ieškovei pranešė, kad Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos GD pareikalavo, kad ji būtų užregistruota centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje dėl Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priežasties, remdamasis savo 2011 m. kovo 8 d. sprendimu uždrausti skirti Sąjungos dotacijas ieškovei apibrėžtą laikotarpį.

216    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal 2010 m. gruodžio 28 d. sudarytą ir 2011 m. sausio 17 d. Protodikeio Athinon įmonių biuletenyje paskelbtą susitarimą buvo pradėtas ieškovės likvidavimas.

217    Tai reiškia, kad nuo 2011 m. sausio 17 d. Komisija pagrįstai galėjo pagal Reglamento (EB) Nr. 1302/2008 3 straipsnį reikalauti, kad ieškovė būtų užregistruota centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje dėl to, kad jos situacijai buvo taikomas Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies c punktas.

218    Darytina išvada, jog tai, kad laikinas ieškovės užregistravimas centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje iš pradžių buvo pagrįstas draudimo dalyvauti atvejais, numatytais Finansų reglamento 93 straipsnio 1 dalies c punkte ir 96 straipsnio 2 dalies a punkte, nors galutinis užregistravimas buvo pagrįstas draudimo dalyvauti atveju, numatytu to paties reglamento 93 straipsnio 1 dalies a punkte, lėmė pasikeitusios aplinkybės, kurios objektyviai pateisina ieškovės užregistravimą centrinėje uždraustų subjektų duomenų bazėje ir kurios atsirado dėl jos elgesio.

c)     Dėl audito ataskaitos pateikimo anglų kalba

219    Ieškovė tvirtina, kad atmetusi jos prašymą pateikti audito ataskaitą ir kitus susirašinėjimo dokumentus graikų kalba Komisija pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 dalį. Šiais veiksmais pažeidžiamos jos pagrindinės teisės per patikrinimo procedūrą ir atitinkamai – nagrinėjamos sutartys.

220    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „[k]iekvienas asmuo gali kreiptis į Sąjungos institucijas viena iš kalbų, kuria surašytos Sutartys, ir jam turi būti atsakyta ta pačia kalba“. Ši teisė, kuri yra teisės į gerą administravimą dalis, yra privaloma Komisijai, kai įgyvendindama savo kompetenciją, kylančią iš Sąjungos teisės, ji bendrauja su Sąjungos piliečiais.

221    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad pirmuoju 2010 m. liepos 19 d. graikų kalba surašytu raštu ieškovė Komisijos paprašė, kad preliminari audito ataskaita, kurią Komisija jai pateikė 2010 m. birželio 28 d. anglų kalba, būtų pateikta graikų kalba.

222    Antruoju 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu, taip pat surašytu graikų kalba, ieškovė, be kita ko, pateikė pastabas dėl preliminarios audito ataskaitos ir paprašė, kad bet kokios papildomos Komisijos pastabos šiuo klausimu jai būtų siunčiamos graikų kalba.

223    2010 m. gruodžio 22 d. anglų kalba surašytu raštu Komisija ieškovei nusiuntė galutinę audito ataskaitą, kurioje pateikti atsakymai į ieškovės pastabas ir kuri taip pat buvo surašyta anglų kalba.

224    Trečiuoju 2011 m. sausio 10 d. raštu, ir vėl surašytu graikų kalba, ieškovė Komisijai nurodė, kad nesusipažino su audito ataskaita dėl to, kad ji buvo surašyta anglų kalba, ir dar kartą paprašė, kad audito ataskaita jai būtų išsiųsta graikų kalba, pabrėždama, kad atsisakiusi patenkinti jos prašymą Komisija pažeidė jos teisę į gynybą.

225    Todėl, iš anksto nesprendžiant dėl to, ar juridinis asmuo, kaip antai ieškovė, gali remtis Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 dalyje numatyta teise prieš Komisiją esant sutartiniams santykiams, reikia konstatuoti, kad ieškovės kaltinimas iš tikrųjų susijęs ne su Komisijos atsisakymu atsakyti į jos raštus graikų kalba, o su atsisakymu jai pateikti audito ataskaitą ir su ja susijusias pastabas šia kalba.

226    Reikia priminti, kad audito ataskaita yra pagal nagrinėjamų sutarčių nuostatas Komisijos parengtas dokumentas. Taigi, kalbą, kuria šis dokumentas turėtų būti pateikiamas ieškovei nagrinėjamu atveju, reglamentuoja minėtoms sutartims taikoma teisė.

227    Kaip priminta šio sprendimo 73 punkte, gavęs ieškinį, pateiktą pagal arbitražinę išlygą, grindžiamą SESV 272 straipsniu, Bendrasis Teismas turi išspręsti ginčą pagal sutarčiai taikytiną nacionalinę materialinę teisę, šiuo atveju Belgijos teisę, kuri pagal 6BP sutarčių 12 straipsnį, sutarčių „eTEN“ 5 straipsnio 1 dalį ir CIP sutarties 10 straipsnio trečią įtrauką taikoma nagrinėjamoms sutartims.

228    Nagrinėjamu atveju šalių ginčas susijęs su Komisijos atsisakymu ieškovei pateikti audito ataskaitą ir vėlesnius susirašinėjimo dokumentus graikų kalba, kaip ji to buvo prašiusi. Ieškovės teigimu, dėl šio atsisakymo visa audito procedūra neatitiko reikalavimų, nes jis pakenkė jos gynybai per šią procedūrą.

229    Taigi, reikia atsakyti į klausimą, ar Komisija pagal sutartį privalėjo ieškovei pateikti audito ataskaitą graikų kalba.

230    Šiuo klausimu konstatuotina, jog nagrinėjamose sutartyse nėra jokios sąlygos dėl kalbos, kuria jos turi būti vykdomos.

231    Tačiau pagal Belgijos civilinio kodekso 1134 ir 1135 straipsnius matyti, kad sutartys turi būti vykdomos sąžiningai.

232    Reikia pažymėti, kad, kaip aišku iš ieškinio priedų, ieškovė vartojo anglų kalbą iki audito ne tik finansinėse ataskaitose, susijusiuose su nagrinėjamomis sutartimis, kurias ji pateikė Komisijai, bet ir susirašinėjimo su Komisija dokumentuose. Be to, reikia konstatuoti, kad prieš audito procedūrą ieškovė niekada neprašė, kad vykdydama nagrinėjamas sutartis Komisija vartotų graikų kalbą.

233    Vadinasi, atsižvelgiant į sąžiningo sutarčių vykdymo principą, Komisija nagrinėjamu atveju pagal nagrinėjamas sutartis neprivalėjo ieškovei pateikti audito ataskaitos graikų kalba.

234    Todėl ieškovės argumentą, susijusį su Komisijos atsisakymu pateikti jai audito ataskaitą graikų kalba, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

235    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiąjį ieškovės reikalavimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

D –  Dėl penktojo ir šeštojo ieškovės reikalavimų

1.     Dėl penktojo ir šeštojo ieškovės reikalavimų priimtinumo

236    Formaliai nepateikdama prieštaravimo dėl priimtinumo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnį, Komisija ginčija ieškovės prašymų sumokėti pagal sutartis „Ask‑It“ ir EU4ALL priimtinumą, nes jie buvo pateikti pareiškiant „ieškinį dėl pripažinimo“, o ne „ieškinį dėl sumokėjimo“ tiesiogine prasme. Be to, jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad turi jurisdikciją nagrinėti tokius prašymus, Komisija ginčija prašymo atlyginti žalą pagal tas pačias sutartis, pateikto „ieškinyje dėl pripažinimo“, priimtinumą.

237    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, jog, nepaisant to, kad penktajame ir šeštajame reikalavimuose ieškovė vartoja žodžius „pripažinti, kad Komisija privalo pervesti“, šiais reikalavimais aiškiai siekiama, kad Bendrasis Teismas priteistų iš Komisijos ieškovei sumokėti 52 584,05 eurų sumą pagal EU4ALL sutartį ir 20 678,61 eurų sumą pagal sutartį „Ask‑It“. Taigi, priešingai, nei tvirtina Komisija, tai yra ne „ieškinys dėl pripažinimo“, o ieškinys dėl sumokėjimo, kuris pats savaime nėra nepriimtinas.

2.     Dėl penktojo ir šeštojo ieškovės reikalavimų pagrįstumo

238    Ieškovė iš esmės tvirtina, kad nepervedusi visų mokėjimų, atitinkančių jos išlaidas, patirtas antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju EU4ALL sutarties ataskaitiniu laikotarpiu ir paskutiniu sutarties „Ask‑It“ ataskaitiniu laikotarpiu, Komisija pažeidė sutartis EU4ALL ir „Ask‑It“.

239    Todėl ieškovė Bendrojo Teismo prašo priteisti iš Komisijos sumokėti sumų, kurios jau buvo pervestos ieškovei pagal šias sutartis, ir išlaidų, kurių ji patyrė minėtais ataskaitiniais laikotarpiais, skirtumą su delspinigiais.

240    Šiuo klausimu visų pirma reikia konstatuoti, kad šis prašymas grindžiamas prielaida, jog ieškovės pateiktos išlaidos yra tinkamos finansuoti.

241    Tačiau šio sprendimo 164 punkte buvo nuspręsta, kad išlaidos, kurias ieškovė pateikė Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis, nebuvo tinkamos finansuoti.

242    Be to, reikia taip pat konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog sustabdžiusi mokėjimus Komisija pažeidė sutartis EU4ALL ir „Ask‑It“.

243    Pirma, dėl ieškovės argumento, kad sustabdžiusi paskutinį jai pagal šią sutartį priklausantį mokėjimą Komisija pažeidė EU4ALL sutartį, reikia pažymėti, jog 6BP sąlygų II.28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad:

„<…>

Komisija gali bet kuriuo metu sustabdyti mokėjimus, jei sutarties šalys pažeidžia kokią nors sutarties nuostatą, be kita ko, II.29 straipsnio nuostatas dėl audito ir patikrinimo. Tokiu atveju Komisija apie tai tiesiogiai, registruotu laišku su įteikimo patvirtinimu informuoja sutarties šalis.

Komisija gali bet kuriuo metu sustabdyti mokėjimus, jei įtaria, kad sutarties šalis, vykdydama sutartį, padarė pažeidimą. Sustabdomas tik dalies, skirtos sutarties šalims, kurios įtariamos padariusios pažeidimą, mokėjimas. Tokiu atveju Komisija tiesiogiai, registruotu laišku su įteikimo patvirtinimu informuoja sutarties šalis apie sustabdymo motyvus.“ 

244    Reikia konstatuoti, jog ieškovė neginčija, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. laišku Komisija jai pranešė apie mokėjimų pagal EU4ALL sutartį sustabdymą, o tik teigia, kad įtarimas dėl padaryto pažeidimo nebuvo pakankamai pagrįstas, nes ji dar nebuvo pateikusi savo pastabų dėl audito ataskaitos projekto. Vis dėlto iš 6BP sąlygų II.28 straipsnio 8 dalies struktūros tiesiogiai išplaukia, jog tam, kad sustabdytų mokėjimą, Komisijai nereikia turėti galutinių audito rezultatų, taigi, nereikia, kad ji būtų įsitikinusi, kad jos įtarimai buvo pagrįsti. Iš tiesų jai pakanka įtarti, kad buvo padarytas pažeidimas, ir sutarties šaliai pranešti sustabdymo priežastis; ir ieškovė neginčija, kad ji tai padarė nagrinėjamu atveju. Ši 6BP sąlygų II.28 straipsnio 8 dalies antroje įtraukoje numatyta galimybė sustabdyti mokėjimus neatima iš Komisijos jai suteiktos teisės sustabdyti mokėjimus, atsižvelgiant į 6BP sąlygų II.29 straipsnyje numatytą auditą ir patikrinimus.

245    Todėl ieškovė neįrodė, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. laišku jai pranešusi apie mokėjimų pagal EU4ALL sutartį sustabdymą Komisija pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

246    Be to, dėl klausimo, ar ieškovė galėjo vienašališkai sustabdyti sutarties vykdymą dėl to, kad Komisija sustabdė mokėjimus, reikia pažymėti, jog iš 6BP sąlygų II.5 straipsnio matyti, kad tik konsorciumas, bet ne sutarties šalis, gali pasiūlyti sustabdyti sutarties vykdymą ir kad tokį sustabdymą turi patvirtinti Komisija. Vadinasi, 2010 m. rugpjūčio 4 d. laišku vienašališkai sustabdžiusi EU4ALL sutarties vykdymą ieškovė pažeidė 6BP sąlygų II.5 straipsnį.

247    Be to, prašymo taikyti proceso organizavimo priemones, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas nurodytų pateikti 2010 m. rugsėjo 27 d. Komisijos koordinatoriui išsiųsto laiško projektą, dalykas išnyko, nes Komisija pateikė šį laišką atsiliepimo į ieškinį A88 priede.

248    Antra, dėl to, kad Komisija sustabdė mokėjimus pagal sutartį „Ask‑It“, reikia pažymėti, jog 6BP sąlygų II.28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, „[n]epažeidžiant II.29 straipsnio, Komisija patvirtina galutinio mokėjimo sumą, mokėtiną sutarties šaliai pagal II.7 straipsnyje nurodytus dokumentus, kuriuos Komisija yra patvirtinusi“.

249    6BP sąlygų II.7 straipsnyje, jį siejant su sutarties „Ask‑It“ 6 ir 7 straipsniais, numatyta, jog visos ataskaitos ir reikalaujami dokumentai turi būti pateikti Komisijai per 45 dienas nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 14 d.

250    Šiuo klausimu Komisija tvirtina, jog iš projekto koordinatoriaus ji negavo visų 6BP sąlygų II.7 straipsnyje nurodytų dokumentų, todėl negalėjo nei jų įvertinti, nei patvirtinti, taigi, dėl šios priežasties ji negali atlikti mokėjimų.

251    Ieškovė teigia, kad 2010 m. lapkričio 15 d. perdavė koordinatoriui visus su ja susijusius dokumentus, kurių Komisija jo prašė. Koordinatorius jai nurodė, kad perduos šiuos dokumentus Komisijai nedelsiant po 2010 m. lapkričio 30 d. Jos teigimu, Komisija neįrodė, jog negavo minėtų dokumentų.

252    Kadangi būtent ieškovė teigia, kad Komisija nepagrįstai uždelsė pervesti jai skirtas sumas, nepaisant to, kad ji jau buvo gavusi visus 6BP sąlygų II.7 straipsnyje reikalaujamus dokumentus, Komisijai tenka įrodinėjimo pareiga šiuo klausimu.

253    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog minėti dokumentai galiausiai buvo perduoti Komisijai pagal 6BP sąlygų II.7 straipsnį.

254    Be to, ieškovė dublike teigia, kad Komisija galiausiai pervedė dotaciją, numatytą sutartyje „Ask‑It“, už paskutinį ataskaitinį laikotarpį visiems konsorciumo nariams, išskyrus ieškovę, dėl to, kad jos išlaidos po finansinio audito buvo atmestos, ir iš Komisijos ji negavo jokio pranešimo apie mokėjimų sustabdymą šiuo klausimu.

255    Tačiau ieškovė nepateikia jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

256    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, jog ieškovė neįrodė, kad sustabdžiusi pagal sutartis EU4LL ir „Ask‑It“ jai skirtus mokėjimus Komisija pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

257    Vadinasi, penktąjį ir šeštąjį ieškovės reikalavimus reikia atmesti kaip nepagristus ir atitinkamai atmesti visą jos ieškinį.

E –  Dėl priešpriešinių Komisijos reikalavimų

1.     Dėl Komisijos prašymų apimties

258    Pateikdama priešieškinį Komisija prašo priteisti iš ieškovės debeto avizose nurodytas sumas, kurios bendrai sudaro 999 213,45 eurų su delspinigiais, skaičiuojamais „pagal ECB palūkanų normą“, padidintą 3,5 punkto, nuo 2011 m. birželio 15 d., taip pat bendrą 70 471,47 eurų kompensacijos sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis pagal minėtą normą nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d.

259    Komisija savo prašymą grąžinti lėšas grindžia 6BP sąlygų II.31 straipsniu, „eTEN“ sąlygų II.19 straipsniu ir CIP sąlygų II.30 straipsniu. Audito ataskaitoje pateiktos pastabos, jos nuomone, pateisina visų ieškovei išmokėtų sumų grąžinimą.

260    Komisija taip pat mano, jog pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą baudos sąlygą ji turi teisę prašyti atlyginti žalą, atitinkančią 10 % prašyto įnašo.

261    Be to, pagal 6BP sąlygų II.28 straipsnio 7 dalį ir II.31 straipsnį bei „eTEN“ sąlygų II.3 straipsnio 6 dalį ir II.19 straipsnį, taip pat CIP sąlygų II.5 straipsnio 5 dalį ir II.30 straipsnio 2 dalį Komisija prašo, kad prie aptariamų sumų būtų pridėtos palūkanos, apskaičiuotos pridedant 3,5 bazinio punkto prie refinansavimo palūkanų normos, kurią ECB taikė pirmą kalendorinę mėnesio, kai aptariamos sumos turėjo būti sumokėtos, dieną.

2.     Dėl Komisijos prašymų priimtinumo

262    Pirma, ieškovė iš esmės teigia, jog priešpriešiniai Komisijos prašymai nebuvo pateikti nuo atsiliepimo į ieškinį atskirtu dokumentu, todėl ji į juos galės atsakyti tik dublike, o Komisija dar galės teikti argumentus triplike. Šia aplinkybe pažeidžiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, neatsiejamai susijęs su pagrindine teise į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Antra, vienkartinė kompensacija, mokėtina atitinkamais atvejais pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnį, nėra nei tikrai patvirtinta, nei tiksli, nes ji turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į Komisijos išmokėtas sumas išlaidoms, kurios galiausiai pripažintos netinkamomis finansuoti, padengti, o šių išlaidų tinkamumas yra šio ieškinio dalykas. Trečia, pateikdama prašymą sumokėti vienkartinę kompensaciją priešieškinyje Komisija dėl šios skolos nebuvo išdavusi nei vykdomojo rašto, nei debeto avizos, priešingai, nei numatyta Finansinio reglamento 71 straipsnio 2 dalyje dėl bet kokios tikrai patvirtintos, tikslios mokėtinos skolos. Vadinasi, priešieškinis yra nepriimtinas.

263    Komisija tvirtina, jog procesinio lygiateisiškumo principo laikymasis nagrinėjamu atveju yra užtikrintas, nes kiekviena bylos šalis galėjo pateikti du procesinius dokumentus. Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį atsiliepime į ieškinį numatyta daugelio valstybių narių procesinėje teisėje ir pateisinama proceso ekonomijos principu. Be to, ją patvirtina nusistovėjusi Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktika ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalies logika. Pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnį vienkartinė kompensacija yra papildomas reikalavimas pagrindinės skolos, t. y. nepagrįsto finansinio įnašo, atžvilgiu. Taigi, papildomas prašymas sumokėti vienkartinę kompensaciją yra teisėtai prijungtas prie pagrindinio prašymo grąžinti nepagristą įnašą. Bendrijos ir ieškovės santykiai yra sutartinio pobūdžio, todėl Finansinio reglamento 71 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikoma. Taigi, klausimas, ar galima reikalauti, kad ieškovė sumokėtų šią kompensaciją, reglamentuojamas tik 6BP sąlygų II.29.1, II.30 ir II.31 straipsniuose. Kompensacijos suma ieškovei buvo nurodyta 2011 m. balandžio 29 d., o šešios nagrinėjamas 6BP sutartis atitinkančios debeto avizos buvo išduotos ir ieškovei perduotos 2011 m. birželio 20 d. Ieškovės prašymu Bendrojo Teismo kanceliarija pratęsė terminą atsakyti į priešieškinį iki 2011 m. rugpjūčio 19 d., todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko, kad galėtų veiksmingai gintis nuo šio priešieškinio.

264    Bendrasis Teismas primena, kad jei pareiškus ieškinį pagal arbitražinę išlygą jis turi išspręsti ginčą, prireikus taikydamas sutarčiai taikytiną nacionalinę teisę, tai jo jurisdikcija nagrinėti priešieškinį ir pastarojo priimtinumas vertinami atsižvelgiant tik į SESV 256 straipsnio 1 dalį, SESV 272 straipsnį ir Procedūros reglamentą (šiuo klausimu žr. 73 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Zoubek 10 punktą).

265    Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad Bendrojo Teismo jurisdikcija pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir SESV 272 straipsnį pagal arbitražinę išlygą nagrinėti ieškinį neišvengiamai apima priešieškinio, pareikšto neperžengiant to ieškinio ribų, paduoto dėl sutartinių santykių arba dėl fakto, kuriuo pagrįstas pagrindinis reikalavimas, arba tiesioginio ryšio su iš to kylančiais įpareigojimais, nagrinėjimą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 73 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Zoubek 11 punktą ir 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Parlamentas prieš SERS ir Strasbūro miestą, C‑167/99, Rink. p. I‑3269, 95–104 punktus; 2003 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo nutarties Komisija prieš Lior ir kt., C‑280/03, 8 ir 9 punktus ir 2005 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo GEF prieš Komisiją, T‑29/02, Rink. p. II‑835, 73 punktą).

266    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, jog priešpriešiniais prašymais siekiama, kad Bendrasis Teismas priteistų iš ieškovės, pirma, debeto avizose nurodytas sumas su palūkanomis nuo 2011 m. birželio 15 d. dėl nagrinėjamų sutarčių pažeidimo ir, antra, bendrą nagrinėjamų 6BP sąlygų II.30 straipsnyje numatytos kompensacijos sumą, prie jos taip pat pridedant palūkanas, skaičiuojamas nuo atitinkamoje debeto avizoje įtvirtinto termino pabaigos pagal minėtą palūkanų normą.

267    Neginčytina, jog šie prašymai kyla iš sutartinių santykių, kuriais grindžiamas pagrindinis ieškovės reikalavimas, kad Bendrasis Teismas, be kita ko, pripažintų, jog išlaidos, kurias ji pateikė Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis, yra tinkamos finansuoti, todėl ji neprivalo grąžinti Komisijos išmokėtų sumų. Tai reiškia, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šiuos prašymus.

268    Todėl reikia įvertinti ieškovės nurodytus Komisijos priešpriešinių prašymų nepriimtinumo pagrindus.

a)     Dėl priešpriešinių prašymų priimtinumo, kiek tai susiję su tuo, kad jie buvo pareikšti Komisijos atsiliepime į ieškinį

269    Reikia priminti, kad, remiantis šio sprendimo 264 punkte nurodyta teismo praktika, priešieškinio, kuriuo pirminis atsakovas siekia gauti kitokios naudos nei paprastas jo priešininko reikalavimų atmetimas, priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Procedūros reglamento nuostatas.

270    Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog Procedūros reglamente neįtvirtintas joks konkretus reikalavimas dėl aplinkybių, kuriomis toks priešieškinis gali būti pareikštas, kai ieškinys buvo pareikštas pagal arbitražinę išlygą. Taigi, a priori nėra priežasčių, dėl kurių nagrinėjant sutartinį ginčą atsakovas negalėtų pareikšti priešieškinio atsiliepime į ieškinį. Vien šios aplinkybės nepakanka, kad nagrinėjamu atveju priešieškinis būtų pripažintas nepriimtinu.

271    Be to, dėl šalių procesinio lygiateisiškumo principo reikia priminti, kad šiuo principu siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp proceso šalių. Jis neatsiejamas nuo pačios teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos (2010 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, sujungtos bylos C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, Rink., p. I‑8533, 88 punktas) ir apima pareigą kiekvienai šaliai suteikti tinkamą galimybę pateikti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių ji neatsidurtų aiškiai mažiau palankioje padėtyje nei jos priešininkas (2012 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Otis ir kt., C‑199/11, 71 punktas).

272    Nagrinėjamu atveju ieškovė dublike teigia, jog neturės galimybės atsakyti į Komisijos triplike pateiktus argumentus dėl priešpriešinių prašymų. Taigi, ieškovė tvirtina, kad Komisija galės du kartus raštu pareikšti savo nuomonę dėl šių prašymų, o ji pati galės raštu pareikšti savo nuomonę dėl šių prašymų tik vieną kartą.

273    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog, atsižvelgiant į esamą rašytinės proceso dalies organizavimą Procedūros reglamente, nuo to momento, kai bylos šaliai, kuri iš pradžių yra atsakovė, suteikiama galimybė pareikšti priešieškinį, tai neišvengiamai reiškia, kad bylos šalis, kuri iš pradžių yra ieškovė, galės tik vieną kartą raštu pareikšti nuomonę dėl šio priešieškinio dublike.

274    Be to, remiantis Procedūros reglamentu, rašytinę proceso dalį dar papildo žodinė dalis, per kurią bylos šalims suteikiamos galimybės gintis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra priežasčių, dėl kurių bylos šalis, kuri iš pradžių yra ieškovė, negalėtų per teismo posėdį atsakyti į Komisijos triplike nurodytus argumentus dėl priešpriešinių prašymų; iš tiesų svarbiausia yra ne užtikrinti, kad kiekviena bylos šalis tiek pat kartų raštu pareikštų nuomonę dėl kiekvieno prašymo, o tai, kad Bendrasis Teismas galėtų išklausyti kiekvienos bylos šalies nuomonę dėl minėtų prašymų.

b)     Dėl prašymo sumokėti vienkartinę kompensaciją priimtinumo

275    Pirmiausia reikia pažymėti, jog ieškovės pateikti argumentai susiję ne su priešieškinio, kuriuo siekiama, kad būtų sumokėta vienkartinė kompensacija, priimtinumu, bet su jo pagrįstumu.

276    Iš tiesų, viena vertus, ieškovė teigia, jog priešieškinis, kuriuo siekiama iš jos prisiteisti vienkartinę kompensaciją, yra nepriimtinas dėl to, kad ši kompensacija paprastai apskaičiuojama atsižvelgiant į išlaidas, kurios galiausiai pripažintos netinkamomis finansuoti, o būtent šis tinkamumas ir yra šio ieškinio dalykas.

277    Reikia konstatuoti, kad ieškovė ginčija tai, kad Komisijos prašomą sumokėti vienkartinę kompensaciją atitinkanti skola yra tikrai patvirtinta.

278    Kita vertus, ieškovė tvirtina, kad priešieškinis, kuriuo siekiama iš jos prisiteisti vienkartinę kompensaciją, yra nepriimtinas dėl to, kad pateikdama šį priešieškinį Komisija dėl šios kompensacijos nebuvo išdavusi nei vykdomojo rašto, nei debeto avizos.

279    Taigi taip ieškovė ginčija tai, kad vienkartinę kompensaciją atitinkanti skola yra mokėtina.

280    Reikia pabrėžti, jog tai, kad skola tikrai patvirtinta, tiksli ir mokėtina, pagal ginčui taikytiną Belgijos teisę yra kreditoriaus reikalavimo grąžinti šią skolą pagrįstumo sąlyga.

281    Konkrečiai kalbant, pagal Belgijos civilinio kodekso 1315 straipsnį kreditorius turi pateikti įrodymų, kad skola, kuria jis remiasi, yra tikrai patvirtinta.

282    Analogiškai iš Belgijos civilinio kodekso 1315, 1650 ir 1651 straipsnių matyti, kad kreditorius privalo įrodyti, jog skola, kurią jis prašo grąžinti, yra mokėtina, t. y. suėjo jos grąžinimo terminas.

283    Todėl ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad vienkartinė kompensacija yra tikrai patvirtinta ir mokėtina, reikės įvertinti nagrinėjant pastarosios pagrįstumą.

3.     Dėl Komisijos prašymų pagrįstumo

284    Komisija savo prašymą grąžinti grindžia 6BP sąlygų II.31 straipsnio 1 ir 2 dalimis, „eTEN“ sąlygų II.19 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir CIP sąlygų II.30 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Savo prašymą sumokėti vienkartinę kompensaciją ji grindžia 6BP sąlygų II.31 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

285    Kad mokėtina skola galėtų atsirasti pagal šias nuostatas, turi būti įvykdytos dvi sąlygos. Pirma, suma turi būti išmokėta nepagrįstai arba susigrąžinimas turi būti grindžiamas nagrinėjamų sutarčių sąlygomis ir, antra, Komisija turi būti nurodžiusi grąžinimo sąlygas ir mokėjimo datą. Jei nesumokama, nuo Komisijos nustatytos datos mokėtinos palūkanos (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro prieš Komisiją, T‑552/11, 44–46 punktus).

286    Atsižvelgiant į šias sąlygas, reikia įvertinti Komisijos priešpriešinių prašymų pagrįstumą.

a)     Dėl nepagrįstai gautų sumų grąžinimo

 Dėl nepagrįstai išmokėtų sumų

287    Kaip ką tik buvo nuspręsta, ieškovė neįrodė, kad Komisijai pagal sutartis, pagal kurias ši jai išmokėjo 999 213,45 eurų sumą, pateiktos išlaidos buvo tinkamos finansuoti. Kaip matyti iš dubliko 32 punkte pateiktos lentelės, ieškovė šiuo klausimu neginčija Komisijos skaičiavimo elementų. Šie skaičiavimo elementai nepaneigiami ir kitoje bylos medžiagoje.

288    Tačiau iškovė teigia, kad, remiantis proporcingumo principu, sąžiningo sutarčių vykdymo principu ir CIP sąlygų nuostatomis, Komisija negali reikalauti grąžinti visas pagal nagrinėjamas sutartis ieškovei pervestas sumas, nes šios sutartys jau buvo visiškai arba iš dalies įvykdytos.

289    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, viena vertus, sutartis „T‑Seniority“ yra vienintelė iš nagrinėjamų sutarčių, kuriai taikomos CIP sąlygos, ir, kita vertus, ieškovė projekto „T‑Seniority“ koordinatoriui pranešė, kad pasitraukė iš konsorciumo nuo 2009 m. vasario 23 d.

290    CIP sąlygų II.11 straipsnio 4 dalies pirmoje įtraukoje numatyta, kad tuo atveju, kai sutarties šalis pasitraukia iš sutarties, kuriai taikomos šios sąlygos, „Komisija gali reikalauti grąžinti visą Bendrijos finansinį įnašą ar jo dalį, atsižvelgdama į atlikto darbo pobūdį ir rezultatus, taip pat į jo naudą Bendrijai pagal šią programą“.

291    Tačiau CIP sąlygų II.11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, „[n]eatsižvelgiant į finansavimo sutarties ar gavėjo dalyvavimo nutraukimą, II priedo B ir D dalių nuostatos ir toliau taikomos po to kai finansavimo sutartis nutraukiama ar gavėjo dalyvavimas baigiasi“. Be to, patikslinama, kad „kitos šios finansavimo sutarties nuostatos, kuriose aiškiai nurodyta, kad jos taikomos ir po nutraukimo, taip pat bus toliau taikomos šiose nuostatose nurodytą laikotarpį“.

292    Tai reiškia, kad CIP sąlygų II.11 straipsnyje numatytos finansinės sutarties šalies pasitraukimo ar sutarties nutraukimo pasekmės neturi poveikio sutarties šalies pareigai grąžinti sumas, kurios, atlikus auditą, galiausiai pripažintos netinkamomis finansuoti.

293    Antra, dėl ieškovės argumento, kad Komisijos prašymas, kuriuo siekiama, kad būtų grąžintos visos ieškovei pagal nagrinėjamas sutartis pervestos sumos, prieštarauja sąžiningo sutarčių vykdymo ir proporcingumo principams, reikia priminti, kad pagal 6BP sąlygų II.29 straipsnio 1 dalį „sumos, kurios, remiantis [pagal šį straipsnį atliktų auditų] rezultatais, galimai mokėtinos Komisijai, gali būti susigrąžintos, kaip numatyta II.31 straipsnyje“.

294    Analogiškai, „eTEN“ sąlygų II.17 straipsnio 4 dalyje ir CIP sąlygų II.28 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „[r]emdamasi audito išvadomis, Komisija imasi visų tinkamų priemonių, kurias laiko naudingomis, įskaitant visų jos atliktų mokėjimų ar jų dalies susigrąžinimo procedūrą“.

295    Iš šių nuostatų matyti, kad Komisija nagrinėjamu atveju turi teisę, remdamasi audito rezultatais, reikalauti, kad ieškovė grąžintų visas sumas, kurios, Komisijos nuomone, yra jai mokėtinos, įskaitant visas sumas, kurias ji pervedė ieškovei pagal nagrinėjamas sutartis.

296    Atsižvelgiant į audito ataskaitoje padarytą išvadą dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimų skaičiaus ir sunkumo ir į tai, kad Bendrasis Teismas atmetė ieškovės argumentus, kuriais siekiama nuginčyti šią išvadą, reikia konstatuoti, jog Komisijos prašymas, kuriuo siekiama, kad būtų grąžintos visos ieškovei pagal nagrinėjamas sutartis pervestos sumos, neatrodo nei neproporcingas, nei prieštaraujantis gero sutarčių vykdymo principui.

 Dėl grąžinimo sąlygų nurodymo

297    Reikia priminti, kad 2011 m. balandžio 29 d. Komisija išdavė devynias debeto avizas, nurodžiusi pagal kiekvieną iš nagrinėjamų sutarčių grąžintiną sumą, iš viso 999 213,45 eurų. Šiose debeto avizose ieškovei buvo nustatytas 45 dienų terminas mokėtinoms sumoms grąžinti, kuris baigiasi 2011 m. birželio 14 d. ir kuriam suėjus prie šių sumų pridedami nagrinėjamose sutartyse numatyti delspinigiai, apskaičiuojami pagal BCE palūkanų normą, padidintą 3,5 punkto. Be to, šiose debeto avizose buvo nurodytas banko sąskaitos, į kurią ieškovė turi grąžinti, numeris. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo.

298    Taigi reikia patenkinti Komisijos prašymą priteisti iš ieškovės jai grąžinti 999 213,45 eurų nepagrįstai išmokėtų dotacijų sumą pagal 6BP sąlygų II.31 straipsnį, „eTEN“ sąlygų II.19 straipsnį ir CIP sąlygų II.30 straipsnį.

b)     Dėl vienkartinės kompensacijos sumokėjimo

 Dėl susigrąžintinos vienkartinės kompensacijos sumos

299    Ieškovė ginčija priešieškinio principą dėl to, kad jos ieškinys turėtų būti patenkintas. Ji taip pat ginčija tai, kad vienkartinė kompensacija yra tikrai patvirtinta. Tačiau ieškovė neginčija Komisijos skaičiavimo elementų. Be to, jie nepaneigiami ir kitoje bylos medžiagoje.

300    Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 257 punkte, visas ieškovės ieškinys buvo atmestas.

301    Dėl to, ar Komisijos prašomą sumokėti vienkartinę kompensaciją atitinkanti skola yra tikrai patvirtinta, reikia pažymėti, kad pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnį kontrahentai privalo atlyginti žalą vien dėl to, kad po to, kai buvo deklaruotos nepateisintos išlaidos, jie gavo nepagrįstų dotacijų. Kadangi Sąjungos patirta finansinė žala buvo įrodyta (žr. šio sprendimo 298 punktą), Komisija pagrįstai nusprendė, jog ieškovei turėjo būti nurodyta atlyginti žalą, kurios atlyginimo Komisija iš jos reikalauja.

 Dėl grąžinimo sąlygų nurodymo

302    Ieškovė iš esmės tvirtina, kad vienkartinė kompensacija nėra mokėtina, nes, pirma, Komisijos priešieškinio pareiškimo dieną ieškovė ginčijo visų pagal nagrinėjamas sutartis pateiktų išlaidų, kuriomis remiantis ši kompensacija apskaičiuojama, netinkamumą finansuoti, ir, antra, tą pačią dieną Komisija dar nebuvo išdavusi debeto avizos dėl šios kompensacijos.

303    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip priminta šio sprendimo 287 punkte, buvo nuspręsta, jog ieškovė neįrodė, kad Komisijai pagal nagrinėjamas sutartis pateiktos išlaidos buvo tinkamos finansuoti.

304    Be to, reikia priminti, kad 2011 m. birželio 20 d. Komisija išdavė šešias debeto avizas pagal Bendrijos su ieškove sudarytas sutartis dėl projektų „Access‑eGOV“, „eABILITIES“, „Ask‑It“, EU4ALL, „Emerge“ ir „Enable“, nurodžiusi ieškovės pagal 6BP sąlygų II.30 straipsnį mokėtinas vienkartinės kompensacijos sumas, iš viso 70 471,47 eurų. Komisija ieškovei nustatė terminą sumokėti šias sumas iki 2011 m. rugpjūčio 4 d.

305    Todėl reikia patenkinti Komisijos prašymą priteisti iš ieškovės jai pervesti 70 471,47 eurų sumą žalai atlyginti.

c)     Dėl palūkanų

306    Iš 6BP sąlygų II.28 straipsnio 7 dalies ir II.31 straipsnio, „eTEN“ sąlygų II.3 straipsnio 6 dalies ir II.19 straipsnio, taip pat iš CIP sąlygų II.5 straipsnio 5 dalies ir II.30 straipsnio 2 dalies matyti, kad prie visų kontrahento pagal nagrinėjamas sutartis mokėtinų sumų pridedamos palūkanos, skaičiuojamos nuo Komisijos nustatyto sumokėjimo termino pabaigos. Taigi, reikia priteisti iš ieškovės sumokėti palūkanas, numatytas 6BP sąlygų II.28 straipsnio 7 dalyje, „eTEN“ sąlygų II.19 straipsnyje ir CIP sąlygų II.30 straipsnio 2 dalyje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

307    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

308    Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti Koinonia Tis Pliroforias Anoichti Stis Eidikes Anagkes – Isotis pateiktą ieškinį.

2.      Priteisti iš Koinonia Tis Pliroforias Anoichti Stis Eidikes Anagkes – Isotis sumokėti 999 213,45 eurų sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2011 m. birželio 15 d. pagal Europos Centrinio Banko (ECB) normą, padidintą 3,5 punkto, kuri atitinka finansinius įnašus, kuriuos ji gavo pagal sutartis Nr. 027020 „Access to e‑Government Services Employing Semantic Technologies“, Nr. 035242 „A virtual platform to enhance and organize the coordination among centres for accessibility ressources and support“, Nr. 511298 „Ambient Intelligence System of Agents for Knowledge‑based and Integrated Services for Mobility Impaired Users“, Nr. 034778 „European Unified Approach for Accessible Lifelong Learning“, Nr. 045056 „Emergency Monitoring and Prevention“, Nr. 045563 „A wearable system supporting services to enable elderly people to live well, independently and at ease“, Nr. 029255 „NavigAbile: e‑inclusion for communication disabilities“, Nr. 517506 „European Recommanded Materials for Distance Learning Courses for Educators“ ir Nr. 224988 „T‑Seniority: Expanding the benefits of information society to older people through digital TV channels“.

3.      Priteisti iš Koinonia Tis Pliroforias Anoichti Stis Eidikes Anagkes – Isotis sumokėti 70 471,47 eurų sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. pagal Europos Centrinio Banko (ECB) normą, padidintą 3,5 punktais, kuri atitinka vienkartinę kompensaciją, mokėtiną pagal sutartis Nr. 027020 „Access to e‑Government Services Employing Semantic Technologies“, Nr. 035242 „A virtual platform to enhance and organize the coordination among centres for accessibility ressources and support“, Nr. 511298 „Ambient Intelligence System of Agents for Knowledge‑based and Integrated Services for Mobility Impaired Users“, Nr. 034778 „European Unified Approach for Accessible Lifelong Learning“, Nr. 045056 „Emergency Monitoring and Prevention“, Nr. 045563 „A wearable system supporting services to enable elderly people to live well, independently and at ease“.

4.      Koinonia Tis Pliroforias Anoichti Stis Eidikes Anagkes – Isotis padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Frimodt Nielsen Kancheva Buttigieg

Paskelbta 2014 m. liepos 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

A – Nagrinėjamų sutarčių pristatymas

B – Nagrinėjamų sutarčių vykdymas ir auditas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

A – Dėl ginčo apimties

B – Dėl ginčui taikytinos teisės

C – Dėl trečiojo ieškovės reikalavimo

1. Dėl audito ataskaitos išvadų, pagrindžiančių išlaidų netinkamumą finansuoti

a) Dėl ieškovės buhalterinės apskaitos knygų tvarkymo

b) Dėl personalo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pakeitimo

c) Dėl programų direktoriaus deklaruotų darbo valandų

d) Dėl kelionės išlaidų

2.  Dėl audito kokybės ir jo atlikimo sąlygų

a) Dėl klaidingos informacijos, susijusios su ieškovės dalyvavimu vykdant ETSI 333 sutartį

b) Dėl audito srityje taikomų taisyklių

c) Dėl audito ataskaitos pateikimo anglų kalba

D – Dėl penktojo ir šeštojo ieškovės reikalavimų

1. Dėl penktojo ir šeštojo ieškovės reikalavimų priimtinumo

2. Dėl penktojo ir šeštojo ieškovės reikalavimų pagrįstumo

E – Dėl priešpriešinių Komisijos reikalavimų

1. Dėl Komisijos prašymų apimties

2. Dėl Komisijos prašymų priimtinumo

a) Dėl priešpriešinių prašymų priimtinumo, kiek tai susiję su tuo, kad jie buvo pareikšti Komisijos atsiliepime į ieškinį

b) Dėl prašymo sumokėti vienkartinę kompensaciją priimtinumo

3. Dėl Komisijos prašymų pagrįstumo

a) Dėl nepagrįstai gautų sumų grąžinimo

Dėl nepagrįstai išmokėtų sumų

Dėl grąžinimo sąlygų nurodymo

b) Dėl vienkartinės kompensacijos sumokėjimo

Dėl susigrąžintinos vienkartinės kompensacijos sumos

Dėl grąžinimo sąlygų nurodymo

c) Dėl palūkanų

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba : graikų.