TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. lapkričio 17 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis – Direktyva 2000/78/EB – 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis – Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas – Nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatoma maksimali 30 metų amžiaus riba įdarbinant policijos komisarus – Pateisinimai“
Byloje C‑304/21
dėl Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2021 m. gegužės 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
VT
prieš
Ministero dell’Interno,
Ministero dell’Interno – Dipartimento della Pubblica Sicurezza – Direzione centrale per le risorse umane
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún (pranešėja), teisėjai N. Wahl ir J. Passer,
generalinis advokatas J. Richard de la Tour,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– VT, atstovaujamo avvocati A. Bonanni ir P. Piselli,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato E. De Bonis ir G. M. De Socio,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir A. Hoesch,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Tassopoulou,
– Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir D. Recchia,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), ESS 3 straipsnio, SESV 10 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant VT ginčą su Ministero dell’Interno (Vidaus reikalų ministerija, Italija) ir Ministero dell’Interno – Dipartimento della Pubblica Sicurezza – Direzione centrale per le risorse umane (Vidaus reikalų ministerija – Visuomenės saugumo departamentas – Centrinis žmogiškųjų išteklių direktoratas, Italija) ginčą dėl sprendimo neleisti VT dalyvauti konkurse, organizuotame siekiant įdarbinti naujus darbuotojus į Polizia di Stato (Valstybės policija, Italija) komisarų darbo vietas, motyvuojant tuo, kad jis pasiekė šioms pareigoms nustatytą maksimalią amžiaus ribą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2000/78 18 ir 23 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(18) [Š]ioje direktyvoje nereikalaujama, kad visų pirma ginkluotosios pajėgos ir policija, įkalinimo ar avarinės tarnybos įdarbintų ar paliktų darbo vietoje asmenis, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos vykdyti tokios srities funkcijas, kurias jie gali būti paprašyti vykdyti siekiant teisėto tikslo išsaugoti minėtų tarnybų veiklos pajėgumą.
<…>
(23) [T]ik kai kuriomis aplinkybėmis galima pateisinti skirtingą požiūrį, jei su <…> amžiumi <…> susijusi savybė yra įprastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas tinkamas. <…>“
4 Remiantis Direktyvos 2000/78 1 straipsniu, jos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.
5 Šios direktyvos 2 straipsnyje „Diskriminacijos sąvoka“ nurodyta:
„1. Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje:
a) tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;
<…>“
6 Šios direktyvos 3 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:
„1. Neviršijant [Europos Sąjungai] suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:
a) įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo sąlygoms, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą;
<…>“
7 Tos pačios direktyvos 4 straipsnio „Profesiniai reikalavimai“ 1 dalyje nustatyta:
„Nepaisant 2 straipsnio 1 ir 2 dali[ų], valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris remiantis savybe, susijusia su kuria nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, nebūtų laikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tokia savybė yra įprastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas.“
8 Direktyvos 2000/78 6 straipsnio „Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“ 1 dalyje numatyta:
„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Toks skirtingas poveikis [požiūris], be kitų dalykų, gali apimti:
<…>
c) maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, paremtą su konkrečiomis pareigomis susijusiam mokymui keliamais reikalavimais arba su poreikiu nustatyti atitinkamą [pagrįstą] išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją.“
Italijos teisė
Įstatyminis dekretas Nr. 165/1997
9 Pagal 1997 m. balandžio 30 d. Decreto legislativo n. 165 – Attuazione delle deleghe conferite dall’articolo 2, comma 23, della legge 8 agosto 1995, n. 335, e dall’articolo 1, commi 97, lettera g), e 99, della legge 23 dicembre 1996, n. 662, in materia di armonizzazione al regime previdenziale generale dei trattamenti pensionistici del personale militare, delle Forze di polizia e del Corpo nazionale dei vigili del fuoco, nonchè del personale non contrattualizzato del pubblico impiego (Įstatyminis dekretas Nr. 165 dėl 1995 m. rugpjūčio 8 d. Įstatymo Nr. 335 2 straipsnio 23 dalimi ir 1996 m. gruodžio 23 d. Įstatymo Nr. 662 1 straipsnio 97 dalies g punktu ir 99 dalimi suteiktų įgaliojimų, susijusių su kariškių, policijos pareigūnų, nacionalinių ugniagesių-gelbėtojų ir ne pagal darbo sutartis dirbančių valstybės tarnautojų pensijų suderinimu su bendrąja socialinės apsaugos sistema, įgyvendinimo) (GURI, Nr. 139, 1997 m. birželio 17 d.) 1 ir 2 straipsnius amžiaus riba, nuo kurios Valstybės policijos darbuotojai išeina į pensiją, yra 61 metai.
Įstatymas Nr. 127/1997
10 Bendrosios taisyklės dėl amžiaus, susijusios su dalyvavimu viešuosiuose konkursuose, numatytos 1997 m. gegužės 15 d. Legge n. 127 – Misure urgenti per lo snellimento dell’attività amministrativa e dei procedimenti di decisione e di controllo (Įstatymas Nr. 127 dėl skubių priemonių administracinės veiklos ir sprendimų priėmimo bei kontrolės procedūroms supaprastinti) (GURI, Nr. 113, 1997 m. gegužės 17 d. – GURI, Nr. 98, paprastasis priedas) 3 straipsnio 6 dalyje; pagal ją „[n]orint dalyvauti viešosios administracijos organizuojamuose konkursuose netaikomi amžiaus apribojimai, išskyrus leidžiančias nukrypti nuostatas, nurodytas atskirų administracijų parengtuose reglamentuose ir nustatytas atsižvelgiant į tarnybos pobūdį arba objektyvius atitinkamos administracijos poreikius“.
Įstatyminis dekretas Nr. 334/2000
11 Policijos komisaro funkcijas reglamentuoja 2000 m. spalio 5 d. Decreto legislativo n. 334 – Riordino dei ruoli del personale direttivo e dirigente della Polizia di Stato, a norma dell’articolo 5, comma 1, della legge 31 marzo 2000, n. 78 (Įstatyminis dekretas Nr. 334 – Valstybės policijos vykdomojo ir vadovaujančiojo personalo funkcijų pertvarkymas pagal 2000 m. kovo 31 d. Įstatymo Nr. 78 5 straipsnio 1 dalį) (GURI, Nr. 271, 2000 m. lapkričio 20 d. – GURI, Nr. 190, paprastasis priedas) (toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 334/2000).
12 Šio įstatyminio dekreto 2 straipsnio 2 dalyje policijos komisaro funkcijos apibūdinamos taip:
„Asmenys, priklausantys karjeros tarnautojų kategorijai, kurių pareiginis laipsnis žemesnis nei vyriausiojo komisaro, eina už visuomenės saugumą atsakingo pareigūno ir kriminalinės policijos pareigūno pareigas. Atsižvelgiant į einamas pareigas, jie vykdo funkcijas, susijusias su Valstybės policijos ir Visuomenės saugumo tarnybos institucinėmis užduotimis, savarankiškai priima sprendimus ir prisideda profesiškai. Jie taip pat atsako už pavaldžių tarnautojų mokymus ir pagal turimą kompetenciją vykdo užduotis, susijusias su Valstybės policijos pareigūnų švietimu ir mokymu. Šie pareigūnai tiesiogiai bendradarbiauja su aukštesnį laipsnį turinčiais tos pačios karjeros kategorijos grandies pareigūnais ir juos pavaduoja, kai jų nėra arba jie negali eiti savo pareigų, vadovaudami skyriams ir departamentams. Vyriausieji komisarai, atitinkamų padalinių vadovai, pavaduojantys kitų teritorinių visuomenės saugumo padalinių vadovus, taip pat vykdo vietos visuomenės saugumo pareigūnų funkcijas. Šie pareigūnai, prisiimdami visą atsakomybę už duotus nurodymus ir pasiektus rezultatus, taip pat vykdo skyrių ir departamentų, kuriems nevadovauja aukštesnį pareiginį laipsnį turintys pareigūnai, vadovų funkcijas ir tarnybos, į kurią paskirti, struktūrinių vienetų orientavimo ir koordinavimo funkcijas. <…>“
13 Pagal minėto įstatyminio dekreto 3 straipsnio 1 dalį „[d]alyvavimo atitinkamame konkurse amžiaus riba, kuri negali viršyti 30 metų, nustatoma pagal 1997 m. gegužės 15 d. Įstatymo Nr. 127 3 straipsnio 6 dalį priimtame reglamente, atsižvelgiant į minėtame reglamente numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas“.
14 To paties įstatyminio dekreto 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vidaus reikalų ministro reglamentu nustatoma „fizinio pasirengimo testų vykdymo tvarka, fizinių ir psichinių pajėgumų bei tinkamumo reikalavimai, taip pat jų vertinimo tvarka“.
15 Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „20 % darbo vietų, skirtų komisaro pareigybės lygiui, suteikiama Valstybės policijos pareigūnams, turintiems reikalaujamą teisinį išsilavinimą ir ne vyresniems nei 40 metų“.
Ministro dekretas Nr. 103/2018
16 Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas reglamentas yra 2018 m. liepos 13 d. Vidaus reikalų ministerijos priimtas Decreto ministeriale n. 103 – Regolamento recante norme per l’individuazione dei limiti di età per la partecipazione ai concorsi pubblici per l’accesso a ruoli e carriere del personale della Polizia di Stato (Ministro dekretas Nr. 103 – Reglamentas, kuriuo apibrėžiamos amžiaus ribų, taikytinų norint dalyvauti viešuosiuose konkursuose į Valstybės policijos pareigūnų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigas, nustatymo taisyklės) (GURI, Nr. 208, 2018 m. rugsėjo 7 d.) (toliau – Ministro dekretas Nr. 103/2018); jo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Dalyvavimui viešajame konkurse į Valstybės policijos komisaro ir technikos direktoriaus pareigas taikoma maksimali 30 metų amžiaus riba.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
17 2019 m. gruodžio 2 d. Vidaus reikalų ministerija surengė konkursą, per kurį buvo vertinta kvalifikacija ir organizuoti testai, siekiant įdarbinti 120 Valstybės policijos komisarų. Kvietime teikti paraiškas, be kitų bendrųjų priėmimo į šį konkursą sąlygų, pagal Ministro dekretą Nr. 103/2018 buvo nurodyta, kad kandidatai turi būti sulaukę 18 metų ir būti ne vyresni nei 30 metų, išskyrus tam tikrus konkrečius atvejus.
18 VT bandė pateikti paraišką dalyvauti minėtame konkurse pagal taikytą skaitmeniniu būdu vykdomą procedūrą. Vis dėlto tam skirta kompiuterinė programa neleido pateikti paraiškos, nes jis neatitiko pirmesniame punkte nurodyto amžiaus reikalavimo. Kadangi VT gimė 1988 m., jam jau buvo suėję 30 metų ir jis nepateko nė į vieną iš konkrečių atvejų, kai tokia amžiaus riba padidinama.
19 Taigi VT pateikė skundą Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija) dėl kvietimo teikti paraiškas, Ministro dekreto Nr. 103/2018 ir implicitinio sprendimo neleisti jam dalyvauti minėtame konkurse.
20 Pagal to teismo nustatytą laikinąją apsaugos priemonę VT buvo leista su išlygomis dalyvauti šiame konkurse; VT išlaikė pirminės atrankos testus.
21 Vis dėlto 2020 m. kovo 2 d. sprendimu minėtas teismas atmetė VT skundą, motyvuodamas tuo, kad šio sprendimo 17 punkte nurodyta amžiaus riba yra „pagrįstas apribojimas“, todėl ji neprieštarauja nei Costituzione della Repubblica Italiana (Italijos Respublikos Konstitucija), nei Sąjungos teisės nuostatoms, kuriomis draudžiama diskriminacija, be kita ko, dėl amžiaus – visų pirma Direktyvai 2000/78.
22 VT apskundė tą sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija); jis tvirtino, kad atitinkamą amžiaus ribą nustatančios teisės normos prieštarauja Sąjungos teisei, Italijos Respublikos Konstitucijai ir kitoms Italijos teisės nuostatoms.
23 Kiek tai susiję su Sąjungos teise, VT rėmėsi Direktyvos 2000/78, Chartijos 21 straipsnio ir SESV 10 straipsnio taikymu. Jis teigė, kad maksimalios 30 metų amžiaus ribos, taikomos norint dalyvauti pagrindinėje byloje aptariamame konkurse, nustatymas yra nepagrįsta diskriminacija. Tai, kad kai kuriose atitinkamo kvietimo teikti paraiškas nuostatose numatyta didesnė amžiaus riba tam tikroms kandidatų kategorijoms, yra juo labiau nepagrįsta. Šiame kvietime teikti paraiškas numatyta, kad maksimalus amžius „gali būti didesnis (daugiausia trejais metais) atsižvelgiant į pretendentų faktiškai atliktos karinės tarnybos laikotarpį“, kad „maksimalus amžiaus apribojimas netaikomas Valstybės policijos pareigūnams“ ir kad „Vidaus reikalų ministerijos civilinėje tarnyboje tarnaujantiems pareigūnams, norintiems dalyvauti konkurse, taikomas maksimalaus 35 metų amžiaus apribojimas“.
24 Vidaus reikalų ministerija prašė atmesti VT apeliacinį skundą.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjamu atveju susiklostė diskriminacija dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnį, ir ji nepateisinama pagal tos direktyvos 4 ir 6 straipsnius.
26 Šiuo klausimu tas teismas tvirtina, kad iš Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 2 straipsnio 2 dalies aiškiai matyti, jog policijos komisaro funkcijos iš esmės yra vadovaujamojo ir administracinio pobūdžio. Taikytinose nacionalinėse nuostatose nenumatyta, kad operatyvinės vykdomosios funkcijos yra esminės, o joms vykdyti reikia ypač didelių fizinių pajėgumų, panašių į tuos, kurių reikalaujama iš paprasto nacionalinės policijos pareigūno, kaip tai suprantama pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimą Salaberria Sorondo (C‑258/15, EU:C:2016:873).
27 Be to, minėtas teismas mano, kad šią bylą taip pat reikia palyginti su byla, kurioje priimtas 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Vital Pérez (C‑416/13, EU:C:2014:2371); joje buvo pripažinta, kad 30 metų amžiaus riba, taikoma norint įsidarbinti paprastu pareigūnu, buvo pripažinta neproporcinga tuo atveju, kai atitinkamos funkcijos iš esmės buvo administracinio pobūdžio, nors intervencijų, reikalaujančių fizinės jėgos panaudojimo, galimybė nebuvo atmesta. Todėl ši amžiaus riba juo labiau turi būti laikoma netinkama šioje byloje, nes tokio pobūdžio intervencijos nebūdingos policijos komisarų užduotims.
28 Kiti argumentai taip pat patvirtina minėtos amžiaus ribos neproporcingumą.
29 Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjamas konkursas apima Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 3 dalyje numatytą fizinio pasirengimo patikrinimą, kurio neišlaikęs kandidatas pašalinamas iš konkurso. Kadangi policijos komisarams nenumatyta reikalavimų, susijusių su ypač dideliais fiziniais pajėgumais, kaip antai nurodytais byloje, kurioje priimtas 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Salaberria Sorondo (C‑258/15, EU:C:2016:873), eliminuojamasis fizinio pasirengimo testas bet kuriuo atveju turėtų būti laikomas pakankamu, kad būtų užtikrinta, jog atitinkamos funkcijos galės būti vykdomos taip, kaip to reikalaujama.
30 Antra, šio įstatyminio dekreto 3 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta kvota, skirta jau dirbantiems pareigūnams, ne vyresniems nei 40 metų, patvirtina, kad sulaukus tokio amžiaus paraiškos dalyvauti atitinkamame konkurse dieną, asmens kandidatūra netampa nesuderinama su policijos komisaro funkcijų vykdymu.
31 Trečia, nustatytas 61 metų pensinis amžius bet kuriuo atveju leidžia užtikrinti pakankamą darbo stažą net ir tiems asmenims, kurie pradėjo dirbti po to, kai sulaukė 30 metų.
32 Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar <…> [D]irektyva [2000/78], ESS 3 straipsnis, SESV 10 straipsnis ir [Chartijos] 21 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, įtvirtintos Įstatyminiame dekrete Nr. 334/2000 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir žemesnės galios Ministero dell’Interno (Vidaus reikalų ministerija) priimtuose aktuose, kuriose nustatytas maksimalaus 30 metų amžiaus apribojimas norint dalyvauti atrankoje į Polizia di Stato (Valstybės policija) komisaro (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas?“
Dėl prejudicinio klausimo
33 Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymu priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą dėl Direktyvos 2000/78, ESS 3 straipsnio, SESV 10 straipsnio ir Chartijos 21 straipsnio išaiškinimo.
34 Kalbant apie ESS 3 straipsnį ir SESV 10 straipsnį, pakanka konstatuoti, kad, pirma, ESS 3 straipsnyje tik išdėstyti Sąjungos tikslai, kurie išplėtoti kitose Sutarčių nuostatose, ir, antra, SESV 10 straipsnyje nustatyti Sąjungos, o ne valstybių narių įsipareigojimai. Todėl šie du straipsniai yra nereikšmingi nagrinėjant šioje byloje pateiktą klausimą.
35 Vadinasi, reikia konstatuoti, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis, siejamos su Chartijos 21 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatyta maksimali 30 metų amžiaus riba norint dalyvauti konkurse į policijos komisaro pareigas.
36 Pirmiausia reikia priminti, kad bet kokios diskriminacijos, įskaitant dėl amžiaus, draudimas yra įtrauktas į Chartijos 21 straipsnį ir jis užimtumo ir profesinėje srityje sukonkretintas Direktyvoje 2000/78 (2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Ministero della Giustizia (Notarai), C‑914/19, EU:C:2021:430, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
37 Taigi visų pirma reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį.
38 Šiuo klausimu Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 1 dalyje numatant, kad asmenys, kuriems jau suėjo 30 metų, negali dalyvauti konkurse į Valstybės policijos komisarų pareigas, daromas poveikis šių darbuotojų įdarbinimo sąlygoms. Todėl toks reglamentavimas laikytinas nustatančiu priėmimo į viešąją tarnybą taisykles, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 30 punktą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 25 punktą).
39 Vadinasi, pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį.
40 Toliau, kalbant apie klausimą, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės nuostatomis įtvirtinamas skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, jog pagal šią nuostatą „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių. Minėtos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte patikslinta, kad taikant jos 2 straipsnio 1 dalį tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl bet kurios iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu (2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 28 punktas).
41 Nagrinėjamu atveju Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas amžiaus reikalavimas lemia tai, kad su tam tikrais asmenimis vien dėl to, kad jiems jau suėjo 30 metų, elgiamasi mažiau palankiai, nei su panašioje situacijoje esančiais kitais asmenimis.
42 Taigi, kaip sutaria visos raštu pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys, pagrindinėje byloje nagrinėjamose teisės nuostatose įtvirtintas amžiaus kriterijumi tiesiogiai grindžiamas skirtingas požiūris, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 1 straipsnį ir 2 straipsnio 2 dalies a punktą (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 33 punktą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 30 punktą).
43 Tokiomis aplinkybėmis galiausiai reikia patikrinti, ar toks skirtingas požiūris gali būti pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį arba 6 straipsnio 1 dalį.
Dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalies
44 Pirma, Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtingas požiūris remiantis savybe, susijusia su kuria nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, nėra laikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tokia savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, su sąlyga, kad šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas – proporcingas.
45 Iš šios nuostatos matyti, jog esminį ir lemiamą profesinį reikalavimą turi sudaryti ne skirtingą požiūrį pagrindžiantis motyvas, o su šiuo motyvu susijusi savybė (2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
46 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad konkrečių fizinių pajėgumų turėjimas yra su amžiumi susijusi savybė, o su asmenų ir turto apsauga, nusikalstamas veikas padariusių asmenų sulaikymu ir priežiūra bei prevenciniu patruliavimu susijusioms funkcijoms vykdyti gali prireikti naudoti fizinę jėgą. Minėtų funkcijų pobūdis susijęs su konkrečiais fiziniais pajėgumais, nes fizinis nepasirengimas vykdant šias funkcijas gali sukelti reikšmingų pasekmių ne tik patiems policijos pareigūnams ir tretiesiems asmenims, bet ir viešosios tvarkos palaikymui (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 37, 39 ir 40 punktus ir 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 34 ir 35 punktus).
47 Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad konkrečių fizinių pajėgumų turėjimas policijos užduotims atlikti, t. y. užtikrinti asmenų ir turto apsaugą, garantuoti kiekvieno asmens galimybę laisvai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, taip pat piliečių saugumą, gali būti laikomas esminiu ir lemiamu profesiniu reikalavimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį, taikomu siekiant užsiimti policijos pareigūno profesija (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 36 punktą).
48 Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad iš Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 2 straipsnio 2 dalies matyti, jog policijos komisaro funkcijos iš esmės yra vadovaujamojo ir administracinio pobūdžio. Operatyvinės ir vykdomosios funkcijos, reikalaujančios ypač didelio fizinio pasirengimo, nėra esminės vykdant policijos komisaro veiklą, o intervencijos, reikalaujančios fizinės jėgos panaudojimo, nebūdingos policijos komisarų užduotims.
49 Vis dėlto Italijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose ginčija šią išvadą.
50 Šios vyriausybės teigimu, Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareigūnai, kaip antai policijos komisarai, yra kriminalinės policijos pareigūnai, vykdantys su visomis Valstybės policijos tarnybomis susijusias funkcijas, įskaitant su asmenų ir turto apsauga susijusias operatyvines funkcijas, kurios gali apimti fizinės prievartos priemonių naudojimą. Be to, viešojo saugumo pareigūnų kvalifikacija reiškia, kad jie įdarbinami viešosios tvarkos tarnybose, be kita ko, išorės tarnybose, skirtose sklandžiai masinių renginių eigai užtikrinti; jose dirbant gali būti reikalaujama maksimalaus fizinio veiksmingumo. Vien galimybės, kad policijos komisaras gali atsidurti rizikingose situacijose, pakanka pateisinti su amžiumi susijusį fizinės jėgos reikalavimą.
51 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją aiškinti taikytinus nacionalinės teisės aktus, turi nustatyti, kokias funkcijas faktiškai vykdo Valstybės policijos komisarai, ir atsižvelgdamas į jas įvertinti, ar konkrečių fizinių pajėgumų turėjimas yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį.
52 Šiuo klausimu tas teismas turi atsižvelgti į funkcijas, kurias komisarai faktiškai reguliariai vykdo atlikdami savo įprastas užduotis. Žinoma, į aplinkybę, kad iš kai kurių konkursą užimti pareigas laimėjusių komisarų gali būti reikalaujama tam tikrų fizinių pajėgumų, priklausomai nuo pareigų, į kurias jie bus konkrečiai paskirti, galima atsižvelgti atrenkant į šias pareigas skiriamą asmenį. Vis dėlto tai negali pateisinti amžiaus apribojimo dalyvauti bendro pobūdžio konkurse, kaip antai nagrinėjamame pagrindinėje byloje, nustatymo.
53 Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad, atsižvelgiant į Valstybės policijos komisarų faktiškai reguliariai vykdomas funkcijas, tam tikrų fizinių pajėgumų turėjimas nėra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį, jis turės padaryti išvadą, kad pagal šią nuostatą, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalimi, pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės aktų nuostatos yra draudžiamos.
54 Kita vertus, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad, atsižvelgiant į šias funkcijas, tam tikrų fizinių pajėgumų turėjimas yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, jis dar turėtų patikrinti, ar aptariamu amžiaus apribojimu siekiama teisėto tikslo ir ar jis yra proporcingas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
55 Viena vertus, kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės aktų nuostatomis siekiamą tikslą, pažymėtina, kad Italijos vyriausybė teigia, jog nustačius 30 metų amžiaus ribą dalyvauti konkurse policijos komisaro pareigoms užimti šiomis teisės aktų nuostatomis siekiama užtikrinti policijos tarnybų operatyvumą ir gerą veikimą.
56 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad siekis užtikrinti policijos tarnybų operatyvumą ir gerą veikimą yra teisėtas tikslas pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 44 punktas ir 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 38 punktas).
57 Kita vertus, kalbant apie šių teisės aktų proporcingumą, šiuo klausimu primintina, kad pagal Direktyvos 2000/78 23 konstatuojamąją dalį „tik kai kuriomis aplinkybėmis“ galima pateisinti skirtingą požiūrį, jei, be kita ko, su amžiumi susijusi savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas. Be to, kadangi šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalis leidžia nukrypti nuo nediskriminavimo principo, ši nuostata turi būti aiškinama siaurai (2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 46 ir 47 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
58 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendime Salaberria Sorondo (C‑258/15, EU:C:2016:873, 41, 48 ir 50 punktai) iš esmės nusprendė, kad teisės aktai, kuriuose numatyta maksimali 35 metų amžiaus riba kandidatams į policijos pajėgų pirmo lygio pareigūnų, vykdančių visas šioms pajėgoms priskirtinas operatyvines ar vykdomąsias funkcijas, pareigas, iš principo gali būti laikomi neviršijančiais to, kas būtina šio sprendimo 56 punkte nurodytam tikslui pasiekti. Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šios funkcijos gali būti susijusios su fizinės jėgos panaudojimu ir užduočių vykdymu sudėtingomis ar net ekstremaliomis darbo sąlygomis.
59 Panašiai 2010 m. sausio 12 d. Sprendime Wolf (C‑229/08, EU:C:2010:3, 41–44 punktai) Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad priemonė, kuria nustatoma maksimali 30 metų amžiaus riba įdarbinant į vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybą, yra proporcinga, nes, remdamasis turimais mokslo duomenimis konstatavo, kad tam tikros šios tarnybos nariams patikėtos užduotys, kaip antai gaisrų gesinimas, reikalauja itin didelių fizinių pajėgumų ir kad tik labai nedaug vyresnių kaip 45 m. pareigūnų pasižymi fiziniais pajėgumais, kurių pakaktų šiai veiklai vykdyti.
60 Vis dėlto 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendime Vital Pérez (C‑416/13, EU:C:2014:2371, 54 ir 57 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės aktuose, kuriuose nustatyta maksimali 30 metų amžiaus riba priimant į darbą vietos policijos pareigūnus, buvo nustatytas neproporcingas reikalavimas, be kita ko, pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į šių pareigūnų vykdomas funkcijas, tarp kurių buvo ir pagalba piliečiams, asmenų ir turto apsauga, nusikalstamas veikas padariusių asmenų sulaikymas ir priežiūra, prevencinis patruliavimas ir eismo reguliavimas, iš jų reikalaujami pajėgumai ne visada prilygo ypač dideliems fiziniams pajėgumams, kurių nuolat reikalaujama iš ugniagesių.
61 Darytina išvada, kad siekdamas nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose nustačius maksimalią 30 metų amžiaus ribą norint dalyvauti konkurse į policijos komisarų pareigas nustatytas proporcingas reikalavimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, pirma, ar šių policijos komisarų faktiškai vykdomos funkcijos iš esmės yra operatyvinės arba vykdomosios, kurioms reikia itin didelių fizinių pajėgumų. Tik pastaruoju atveju ši maksimali amžiaus riba galėtų būti laikoma proporcinga. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Valstybės policijos komisarai tokių funkcijų nevykdo.
62 Be to, nagrinėjant pagrindinėje byloje aptariamų teisės aktų proporcingumą taip pat svarbi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė, kad atitinkamame konkurse numatytas atrankinis fizinio pasirengimo testas gali būti tinkama ir mažiau ribojanti priemonė nei maksimalios 30 metų amžiaus ribos nustatymas.
63 Italijos vyriausybė nurodo, jog ateityje būtina sumažinti vidutinį policijos pareigūnų amžių, kad būtų galima iš esmės pertvarkyti bendrą priėmimo į darbą Valstybės policijoje struktūrą.
64 Šiuo klausimu 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendime Salaberria Sorondo (C‑258/15, EU:C:2016:873, 44 ir 47 punktai) atsižvelgdamas į jam pateiktus tikslius duomenis, iš kurių buvo galima spręsti apie masinį aptariamų policijos pajėgų senėjimą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad siekiant atkurti tinkamą amžiaus struktūrą, konkrečių fizinių pajėgumų turėjimo vertinimas turi būti ne statinis, t. y. tik vykstant konkursui, o dinaminis – reikia atsižvelgti ir į naujai paskirto pareigūno būsimos tarnybos metus.
65 Be to, reikia pabrėžti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 58 punkto, byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, buvo nagrinėjamas konkursas, skirtas įdarbinti pirmo lygio pareigūnams, kurie neatlieka administracinių užduočių, o iš esmės vykdo operatyvines ar vykdomąsias funkcijas.
66 Taigi, antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į turimą bylos medžiagą arba informaciją, kurią jis galėtų gauti iš nacionalinės valdžios institucijų, turės patikrinti, ar galimas tinkamos amžiaus struktūros Valstybės policijos tarnyboje atkūrimas galėtų pateisinti pagrindinėje byloje nagrinėjamą amžiaus ribą. Šiomis aplinkybėmis, viena vertus, jis turės atsižvelgti į aptariamo konkurso dalyvių, t. y. Valstybės policijos komisarų, o ne į visų Valstybės policijos darbuotojų, amžiaus vidurkį. Kita vertus, toks patikrinimas bus svarbus tik tuo atveju, jei minėtas teismas nustatys, kad šių policijos komisarų faktiškai vykdomoms įprastoms funkcijoms reikia turėti konkrečių fizinių pajėgumų, pateisinančių būtinybę atkurti amžiaus struktūrą.
67 Nesant tokios būtinybės, atrankinio fizinio testo įtraukimas į atitinkamą konkursą iš tiesų būtų tinkama ir mažiau ribojanti priemonė nei maksimalios 30 metų amžiaus ribos, kaip antai numatytos pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose, nustatymas.
68 Be to, to paties teismo teigimu, tai, kad Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 4 dalyje numatyta kvota, skirta jau dirbantiems pareigūnams, kurie yra ne vyresni kaip 40 metų, leidžia tvirtinti, kad, sulaukus tokio amžiaus paraiškos dalyvauti atitinkamame konkurse dieną, asmens kandidatūra netampa nesuderinama su policijos komisaro funkcijų vykdymu, todėl pagrindinėje byloje nagrinėjama amžiaus riba yra neproporcinga. VT taip pat pabrėžia, kad ši amžiaus riba buvo padidinta iki trejų metų kandidatams, kurie yra atlikę karinę tarnybą, panaikinta Valstybės policijos darbuotojams, o Vidaus reikalų ministerijos civilinės administracijos darbuotojams nustatyta riba – 35 m.
69 Italijos vyriausybė teigia, kad pirmesniame punkte nurodyta kvota siekiama išsaugoti kompetenciją, kurią įgijo asmenys, jau apmokyti dirbti policijoje arba teikti paslaugas, naudingas policijos komisaro pareigoms.
70 Atsižvelgiant į tai, šios nukrypti leidžiančios nuostatos ir VT nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų egzistavimas patvirtina pagrindinėje byloje nagrinėjamos amžiaus ribos neproporcingumą. Teisės nuostatos gali garantuoti nurodyto tikslo pasiekimą tik jeigu jomis iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Tartu Vangla, C‑795/19, EU:C:2021:606, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
71 Taigi, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, galima daryti išvadą, kad jeigu Valstybės policijos komisarų faktiškai vykdomoms funkcijoms reikia ypatingų fizinių pajėgumų, Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios 30 metų amžiaus ribos nustatymas yra neproporcingas reikalavimas, remiantis Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalimi.
Dėl Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies
72 Antra, kalbant apie tai, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės aktų nuostatomis įtvirtintas skirtingas požiūris gali būti pateisinamas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį, reikia pažymėti, kad šis klausimas turi būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei šis skirtingas požiūris negali būti pateisinamas pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 49 punktą).
73 Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, be kita ko, susijęs su užimtumo politika, darbo rinka ir profesiniu mokymu, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punkte numatyta, kad šis skirtingas požiūris, be kita ko, gali apimti „maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, paremtą su konkrečiomis pareigomis susijusiam mokymui keliamais reikalavimais arba su poreikiu nustatyti atitinkamą [pagrįstą] išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją“.
74 Taigi reikia patikrinti, ar Įstatyminio dekreto 334/2000 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą dėl maksimalaus 30 metų amžiaus norint dalyvauti konkurse į policijos komisaro pareigas pateisina teisėtas tikslas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį, ir ar priemonės, kuriomis šio tikslo siekiama, yra tinkamos ir būtinos.
75 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose būtų nurodytas jais siekiamas tikslas. Vis dėlto, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, iš Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies negalima daryti išvados, kad jei atitinkamame teisės akte tiksliai nenurodytas juo siekiamas tikslas, tai savaime reiškia, kad šis aktas negali būti pateisinamas pagal šią nuostatą. Nesant tokio tikslaus nurodymo, svarbu, kad kiti su atitinkamos priemonės bendru kontekstu susiję elementai leistų nustatyti ja siekiamą tikslą, kad būtų galima vykdyti teisminę kontrolę, norint išsiaiškinti, ar šis tikslas yra teisėtas ir ar jam įgyvendinti imtasi tinkamų ir būtinų priemonių (2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
76 Be to, tikslai, kurie gali būti laikomi „teisėtais“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį, todėl gali pateisinti diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principo išimtį, yra socialinės politikos tikslai (2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Prigge ir kt., C‑447/09, EU:C:2011:573, 81 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
77 Jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose nustatytą amžiaus apribojimą galima laikyti pagrįstu atitinkamoms pareigoms reikalingu mokymu arba poreikiu užtikrinti pagrįstą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktą, tas amžiaus apribojimas galėtų pateisinti pagrindinėje byloje aptariamą skirtingą požiūrį, jeigu šis yra „objektyviai ir tinkamai pateisinamas pagal nacionalinę teisę“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 64 ir 65 punktus).
78 Net jei taip ir būtų, reikėtų išnagrinėti, ar priemonės, kurių imtasi šiems tikslams įgyvendinti, yra tinkamos ir būtinos.
79 Šiuo klausimu, pirma, Teisingumo Teismas neturi duomenų, leidžiančių manyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas amžiaus apribojimas yra tinkamas ir būtinas, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti policijos komisarų mokymą.
80 Antra, kiek tai susiję su tikslu užtikrinti pagrįstą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad Valstybės policijos darbuotojų pensinis amžius yra 61 metai.
81 Darytina išvada, kad nacionalinės teisės aktų, kuriuose įtvirtintas maksimalus 30 metų amžius norint dalyvauti konkurse policijos komisaro pareigoms užimti, iš esmės negalima laikyti būtinais siekiant užtikrinti tokiems komisarams pagrįstą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, kaip numatyta Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punkte (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 72 punktą), ypač jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, išnagrinėjęs visas reikšmingas aplinkybes, patvirtintų, kad policijos komisarų funkcijos iš esmės neapima fiziškai sudėtingų užduočių, kurių vyresnio amžiaus įdarbinti policijos komisarai negalėtų atlikti pakankamai ilgą laiką (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 12 d. Sprendimo Wolf, C‑229/08, EU:C:2010:3, 43 punktą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C‑258/15, EU:C:2016:873, 46 punktą).
82 Šiomis aplinkybėmis ir su sąlyga, kad tai patvirtins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, skirtingas požiūris, atsirandantis dėl tokios nuostatos, kaip Įstatyminio dekreto Nr. 334/2000 3 straipsnio 1 dalis, negali būti pateisinamas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktą.
83 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis, siejamos su Chartijos 21 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatyta maksimali 30 metų amžiaus riba norint dalyvauti konkurse į policijos komisarų pareigas, kai šių policijos komisarų faktiškai vykdomoms funkcijoms nereikia ypatingų fizinių pajėgumų arba, jei tokių fizinių pajėgumų reikia, akivaizdu, kad tokiais teisės aktais nustatomas neproporcingas reikalavimas (nors jais ir siekiama teisėto tikslo), o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:
2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatyta maksimali 30 metų amžiaus riba norint dalyvauti konkurse į policijos komisarų pareigas, kai šių policijos komisarų faktiškai vykdomoms funkcijoms nereikia ypatingų fizinių pajėgumų arba, jei tokių fizinių pajėgumų reikia, akivaizdu, kad tokiais teisės aktais nustatomas neproporcingas reikalavimas (nors jais ir siekiama teisėto tikslo), o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Parašai.