Sujungtos bylos C‑199/12–C‑201/12
Minister voor Immigratie en Asiel
prieš
X
ir
Y
ir
Z
prieš
Minister voor Immigratie en Asiel
(Raad van State (Nyderlandai) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 2004/83/EB – Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai – 10 straipsnio 1 dalies d punktas – Priklausymas tam tikrai socialinei grupei – Seksualinė orientacija – Persekiojimo priežastis – 9 straipsnio 1 dalis – Sąvoka „persekiojimo veiksmai“ – Pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei – Pakankamai rimti veiksmai pagrįsti tokią baimę – Teisės aktai, kuriais nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus – 4 straipsnis – Individualus faktų ir aplinkybių vertinimas“
Santrauka – 2013 m. lapkričio 7 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos – Rizika būti persekiojamam – Persekiojimo priežastys – Sąvoka „tam tikra socialinė grupė“ – Asmenys, kuriems būdinga ta pati seksualinė orientacija – Įtraukimas – Sąlygos
(Tarybos direktyvos 2004/83 10 straipsnio 1 dalies d punktas)
2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos – Rizika būti persekiojamam – Sąvoka „persekiojimo veiksmai“ – Laisvės atėmimo bausmė už homoseksualinius veiksmus – Neproporcinga arba diskriminuojanti sankcija – Įtraukimas – Individualus faktų ir aplinkybių vertinimas
(Tarybos direktyvos 2004/83 4 straipsnio 3 dalies a punktas ir 9 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies c punktas)
3. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos – Rizika būti persekiojamam – Homoseksualiniai veiksmai, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimo bausme – Prieglobsčio prašytojo pareiga slėpti savo seksualinę orientaciją – Nebuvimas
(Tarybos direktyvos 2004/83 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 1 dalies d punktas)
1. Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 10 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad dėl to, jog egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys turi būti laikomi sudarančiais tam tikrą socialinę grupę.
Direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje apibrėžiama, kas laikoma tam tikra socialine grupe, kuriai priklausant gali atsirasti reali baimė būti persekiojamam, visų pirma reikalaujama įvykdyti dvi kumuliacines sąlygas. Pirma, grupės nariai turi turėti tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi turėti tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis negali būti verčiamas jų atsisakyti. Antra, ši grupė turi turėti individualų tapatumą tam tikroje trečiojoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga.
Dėl pirmosios šių sąlygų yra aišku, kad asmens seksualinė orientacija yra šiuo klausimu esminė jo tapatumo savybė, kurios jis negali būti verčiamas atsisakyti. Šį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2004/83 10 straipsnio 1 dalies d punkto antra pastraipa, iš kurios matyti, kad, atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tam tikra socialine grupe gali būti grupė, kurios nariams būdinga bendra seksualinė orientacija. Antroji sąlyga reiškia tai, kad atitinkamoje kilmės šalyje tos pačios seksualinės orientacijos asmenų grupė turi savo tapatumą, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga.
(žr. 44–47, 49 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su 9 straipsnio 2 dalies c punktu, reikia aiškinti taip, kad vien tai, jog homoseksualiniai veiksmai yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas. Tačiau laisvės atėmimo bausmė už homoseksualinius veiksmus, veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas, turi būti laikoma neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu, todėl yra persekiojimo veiksmas.
Jeigu prieglobsčio prašantis asmuo remiasi tuo, kad jo kilmės šalyje yra teisės aktas, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, nacionalinės institucijos, atlikdamos faktų ir aplinkybių vertinimą pagal Direktyvos 2004/83 4 straipsnį, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir taisykles ir jų taikymo būdą, kaip numatyta šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte. Šios institucijos, atlikdamos šį nagrinėjimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prašytojo kilmės šalies teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmė taikoma praktikoje. Atsižvelgdamos į šiuos kriterijus, nacionalinės institucijos turi nuspręsti, ar galima konstatuoti, kad iš tiesų prašytojas pagrįstai bijo, kad grįžęs į savo kilmės šalį bus persekiojamas.
(žr. 58–61 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
3. Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 10 straipsnio 1 dalies d punktą, skaitomą kartu su 2 straipsnio c punktu, reikia aiškinti taip, kad homoseksualiniai veiksmai, nusikalstami pagal valstybių narių nacionalinę teisę, nepatenka į jo taikymo sritį. Kompetentingos institucijos, vertindamos prašymą suteikti pabėgėlio statusą, negali pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas slepia homoseksualinę orientaciją kilmės šalyje arba susilaiko reikšdamas šią seksualinę orientaciją, kad išvengtų persekiojimo. Kompetentingos institucijos, vertindamos prašymą suteikti pabėgėlio statusą, negali pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas slepia homoseksualinę orientaciją kilmės šalyje arba susilaiko reikšdamas šią seksualinę orientaciją, kad išvengtų persekiojimo.
Šiuo klausimu tai, jog reikalaujama, kad socialinės grupės nariai, kurių seksualinė orientacija yra ta pati, slėptų šią orientaciją, prieštarauja pačiam šios savybės, kuri yra tokia svarbi tapatumui, pripažinimui, kad susijęs asmuo negali būti verčiamas jos atsisakyti. Iš to matyti, kad suinteresuotajam asmeniui turi būti suteikiamas pabėgėlio statusas pagal direktyvos 13 straipsnį, jeigu jis įrodė, kad grįžus į kilmės šalį jo homoseksualumas kels realią persekiojimo riziką, kaip tai suprantama pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, ir tai, kad jis gali vengti rizikos susilaikydamas išreikšti savo seksualinę orientaciją labiau nei heteroseksualus asmuo, šiuo klausimu nėra svarbu.
(žr. 70, 75, 76 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)