Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. gegužės 16 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – Kompensacija oro transporto keleiviams skrydžio atidėjimo ilgam laikui atveju – 5 straipsnio 3 dalis – Atleidimas nuo pareigos mokėti kompensaciją – Ypatingos aplinkybės – Oro uosto valdytojo darbuotojų, teikiančių bagažo krovimo paslaugas, trūkumas“
Byloje C‑405/23
dėl Landgericht Köln (Kelno apygardos teismas, Vokietija) 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. liepos 3 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Touristic Aviation Services Ltd
prieš
Flightright GmbH
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė O. Spineanu-Matei, teisėjai S. Rodin (pranešėjas) ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Touristic Aviation Services Ltd, atstovaujamos Rechtsanwältin S. Hendrix,
– Flightright GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Michel ir R. Weist,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. M. Hoogveld,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. von Rintelen ir N. Yerrell,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Touristic Aviation Services Ltd (toliau – TAS) ir Flightright GmbH ginčą dėl kompensacijos, kurios oro transporto keleivių teises perėmusi Flightright reikalauja iš TAS, kaip iš skrydį vykdančios oro vežėjos, dėl skrydžio atidėjimo ilgam laikui.
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnyje numatyta:
„1. Atšaukus skrydį:
<...>
c) atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent:
i) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko;
arba
ii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką;
iii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.
<...>
3. Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
<...>“
4 Šio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:
a) 250 EUR visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;
b) 400 EUR visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;
c) 600 EUR visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.
<...>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
5 2021 m. liepos 4 d. skrydis iš Kelno-Bonos oro uosto (Vokietija) į Koso oro uostą (Graikija) (toliau – nagrinėjamas skrydis), kurį vykdė TAS, vėlavo 3 val. ir 49 min.
6 Šį vėlavimą lėmė tai, kad, pirma, ankstesnis skrydis jau vėlavo 1 val. ir 17 min., nes trūko už keleivių registraciją atsakingų darbuotojų, antra, bagažo krovimas į lėktuvą buvo lėtesnis, nes taip pat nepakako šio oro uosto valdytojo darbuotojų, atsakingų už šią paslaugą, todėl buvo papildomai vėluojama 2 val. ir 13 min., ir, trečia, dėl oro sąlygų, atsiradusių uždarius vartus, orlaivis vėlavo dar 19 min.
7 Šiomis aplinkybėmis Flightright, kuriai tam tikri nagrinėjamo skrydžio keleiviai perleido savo teises į kompensaciją, pareiškė ieškinį Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas, Vokietija), prašydama įpareigoti TAS sumokėti jai 800 EUR už kiekvieną keleivį pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Šiame teisme Flightright tvirtino, kad nagrinėjamo skrydžio vėlavimo negalima pateisinti ypatingomis aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį.
8 Šis teismas patenkino ieškinį nenagrinėdamas pastarojo klausimo ir nusprendė, kad bet kuriuo atveju TAS būtų galėjusi išvengti šio vėlavimo, jeigu būtų ėmusis visų pagrįstų priemonių situacijai ištaisyti. Kadangi pati TAS tvirtino, kad laiko tarpsnius ankstesniam skrydžiui ji gavo pavėluotai, darytina išvada, kad ji žinojo, jog nagrinėjamas skrydis vėluos mažiausiai 3 valandas. TAS neįrodė, kad tuo metu ėmėsi visų nuo jos priklausančių pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio vėlavimo arba jį sumažintų.
9 TAS dėl to sprendimo pateikė apeliacinį skundą Landgericht Köln (Kelno apygardos teismas, Vokietija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti, ar Kelno-Bonos oro uosto valdytojo darbuotojų trūkumas, kurį TAS nurodo kaip didelį nagrinėjamo skrydžio vėlavimą lėmusį veiksnį, yra „ypatinga aplinkybė“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį.
10 Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, TAS neturėtų būti įpareigota mokėti kompensacijos Flightright, nes nagrinėjamo skrydžio vėlavimo dalis, dėl kurios ji yra atsakinga, nesiekia 3 valandų. Kita vertus, jei būtų nuspręsta, kad bagažo krovimo operacijos, neatsižvelgiant į tai, ar jas atlieka oro uosto valdytojas, yra būdingos įprastai oro vežėjo veiklai, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, tai reikštų, kad šio valdytojo darbuotojų trūkumas negali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“. Šiuo atveju TAS apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti paliktas galioti, nes galima atsižvelgti tik į 19 min. vėlavimą dėl oro sąlygų po to, kai vartai buvo uždaryti, todėl TAS yra atsakinga už daugiau nei 3 val. vėlavimą.
11 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, viena vertus, bagažo krovimo paslauga gali būti laikoma būdinga įprastai oro vežėjo veiklai, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nes ji tiesiogiai padeda teikti vežimo paslaugą, kurią atitinkamas oro vežėjas teikia keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar už šios paslaugos teikimą yra atsakingas oro uosto valdytojas. Kita vertus, būtent dėl to, kad minėtą paslaugą teikia šis valdytojas, o ne pats vežėjas ar jo paskirtas paslaugų teikėjas, gali būti daroma išvada, kad krovimo darbuotojų trūkumas turi būti laikomas „išorine priežastimi“, kurios tas vežėjas nekontroliuoja ir kuri turėjo įtakos įprastai jo veiklai, o tai pateisina jo atleidimą nuo pareigos mokėti kompensaciją. Tas teismas pažymi, kad Vokietijoje šią paslaugą iš esmės teikia oro uosto įmonės, nors Vokietijos teisės aktuose numatyta, kad oro uosto naudotojai taip pat gali arba patys teikti antžemines paslaugas, arba pavesti jas teikti jų pasirinktam paslaugų teikėjui.
12 Šiomis aplinkybėmis Landgericht Köln (Kelno apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad oro uosto valdytojo arba jo įgaliotos įmonės darbuotojų, atsakingų už bagažo krovimą, kurį šis valdytojas turi atlikti, trūkumas yra ypatinga aplinkybė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, kurios negalima kontroliuoti ir kuri turi įtakos įprastai oro vežėjo, kuris naudojasi šia oro uosto valdytojo arba jo įgaliotos įmonės paslauga, veiklai, o gal oro uosto valdytojo arba jo įgaliotos įmonės vykdomas bagažo krovimas ir jo arba jos darbuotojų, atsakingų už krovimą, trūkumas turi būti laikomi būdingais įprastai šio oro vežėjo veiklai, todėl pagal [šią nuostatą] atleisti nuo kompensacijos mokėjimo galima tik jeigu darbuotojų trūkumo priežastis yra ypatinga aplinkybė, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą?“
Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
13 Flightright teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes jame nėra informacijos, būtinos norint atsakyti į prejudicinį klausimą, t. y. ar TAS kontroliuoja Kelno-Bonos oro uosto valdytoją, atsakingą už bagažo krovimą į lėktuvus, dėl juos siejančių sutartinių santykių.
14 Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą; šiems klausimams taikoma svarbos prezumpcija. Vadinasi, kai pateikiamas klausimas susijęs su Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimu ar galiojimu, Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą dėl šio klausimo, nebent būtų akivaizdu, kad prašomas išaiškinimas visiškai nesusijęs su ginčo pagrindinėje byloje aplinkybėmis ar dalyku, kad problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į tą klausimą (2024 m. vasario 22 d. Sprendimo Unedic, C‑125/23, EU:C:2024:163, 35 punktas).
15 Šioje byloje, nors tiesa, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašyme nepatikslino, ar TAS faktiškai kontroliuoja Kelno-Bonos oro uosto valdytoją, vis dėlto tai neužkerta kelio Teisingumo Teismui naudingai atsakyti į prejudicinį klausimą, turint omenyje šias dvi galimybes.
16 Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
Dėl prejudicinio klausimo
17 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad oro uosto valdytojo darbuotojų, atsakingų už bagažo pakrovimą į lėktuvus, trūkumas yra „ypatinga aplinkybė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
18 Šiuo aspektu iš pradžių reikia priminti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 7 straipsniai, siejami su vienodo požiūrio principu, turi būti aiškinami taip, kad vėluojančių skrydžių keleiviai, pirma, gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams šio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į kompensaciją taikymo tikslais ir, antra, remtis šia teise į kompensaciją, kai dėl vėluojančio skrydžio jie praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai galutinę paskirties vietą pasiekia 3 ar daugiau valandų vėliau, nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas (2024 m. sausio 25 d. Sprendimo Laudamotion ir Ryanair, C‑54/23, EU:C:2024:74, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
19 Taigi pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą keleiviai, kurių skrydis į galutinę paskirties vietą pavėlavo atvykti 3 ar daugiau valandų, turi teisę gauti kompensaciją iš skrydį vykdančio oro vežėjo pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, nebent jie buvo iš anksto informuoti apie tokį vėlavimą per šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto i–iii papunkčiuose nustatytus terminus.
20 Vis dėlto toks vėlavimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei skrydį vykdantis oro vežėjas gali įrodyti, kad didelį vėlavimą lėmė ypatingos aplinkybės, kurių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį (2022 m. liepos 7 d. Sprendimo SATA International – Azores Airlines (Degalų papildymo sistemos gedimas), C‑308/21, EU:C:2022:533, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
21 Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, reiškia įvykius, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai kontroliuoti; šios dvi sąlygos yra kumuliacinės ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar jos tenkinamos (2023 m. gegužės 11 d. Sprendimo TAP Portugal (antrojo piloto mirtis), C‑156/22–C‑158/22, EU:C:2023:393, 18 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
22 Šiuo atveju, nors nagrinėjamo skrydžio atvykimas vėlavo daugiau nei 3 val. dėl kelių priežasčių, prejudicinis klausimas susijęs tik su vėlavimu, kurį lėmė oro uosto valdytojo darbuotojų, atsakingų už bagažo pakrovimą, trūkumas.
23 Pirma, dėl sąlygos, kad atitinkamas įvykis dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių neturi būti būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, Teisingumo Teismas, kalbėdamas apie orlaivio degalų papildymo operacijas, yra nusprendęs, kad net jei šios operacijos iš esmės susijusios su įprasta oro vežėjo veikla, šią sąlygą atitiko atliekant šias operacijas iškilusi problema, nulemta degalų tiekimo sistemos, kurią valdė oro uostas, bendro gedimo, nes toks įvykis negali būti laikomas neatsiejamai susijusiu su atidėtą skrydį vykdančio orlaivio veikimu (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo SATA International – Azores Airlines (Degalų papildymo sistemos gedimas), C‑308/21, EU:C:2022:533, 22 ir 23 punktus).
24 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju nustatyti bagažo krovimo operacijų trūkumai turi būti laikomi bendrais, kaip tai suprantama pagal pirmesniame punkte nurodytą jurisprudenciją. Jeigu taip būtų, tokie trūkumai dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių negalėtų būti laikomi įvykiu, būdingu įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai.
25 Antra, dėl sąlygos, pagal kurią atitinkamas įvykis turi būti faktiškai nekontroliuojamas atitinkamo skrydį vykdančio oro vežėjo, reikia priminti, kad įvykiai, kurių kilmė yra „vidinė“, turi būti atskirti nuo įvykių, kurių kilmė šiam oro vežėjui yra „išorinė“. Ši „išorinių“ įvykių sąvoka apima tokius įvykius, kuriuos lemia oro vežėjo veikla ir išorinės aplinkybės, dažniau ar rečiau pasitaikančios praktikoje, tačiau nekontroliuojamos oro vežėjo, nes jos susiklostė dėl gamtos reiškinio ar trečiojo asmens, kaip antai kito oro vežėjo arba viešojo ar privataus subjekto, dalyvaujančio oro transporto arba oro uosto veikloje, veiksmų. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai oro uosto degalų tiekimo sistemoje, kurią valdo oro uosto valdytojas ar trečioji šalis, esama bendro gedimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo SATA International – Azores Airlines (Degalų papildymo sistemos gedimas), C‑308/21, EU:C:2022:533, 25 ir 26 punktus).
26 Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad bagažo krovimas į TAS lėktuvą sulėtėjo dėl Kelno-Bonos oro uosto valdytojo darbuotojų, atsakingų už šią operaciją, trūkumo.
27 Šis teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nustatyti bagažo krovimo operacijų, vykdomų Kelno-Bonos oro uoste, trūkumai buvo kontroliuojami TAS, ar ne. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad taip nebūtų tuo atveju, jei TAS turėtų teisę vykdyti faktinę šio oro uosto valdytojo kontrolę.
28 Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manytų, kad nagrinėjamo skrydžio atidėjimą ilgam laikui iš tikrųjų lėmė ypatingos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, jis, atsižvelgdamas į visas pagrindinės bylos aplinkybes ir atitinkamo oro vežėjo pateiktus įrodymus, dar turės įvertinti, ar šis oro vežėjas, nebent jam tektų nepakeliama našta atsižvelgiant į jo įmonės galimybes atitinkamu momentu, įrodė, kad šių aplinkybių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių ir kad jis ėmėsi situaciją atitinkančių priemonių, galinčių užkirsti kelią jos pasekmėms (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo SATA International – Azores Airlines (Degalų papildymo sistemos gedimas), C‑308/21, EU:C:2022:533, 27 punktą).
29 Šiuo atžvilgiu darytina išvada, kad oro vežėjas galėjo išvengti konstatuoto bagažo krovimo vėlavimo, pavyzdžiui, jeigu vykdydamas šią operaciją jis galėjo pasinaudoti kito paslaugų teikėjo, turinčio pakankamai pajėgumų, kad būtų galima nedelsiant teikti šias paslaugas, paslaugomis tuo metu, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad oro uosto valdytojas tokių pajėgumų neturi.
30 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad oro uosto valdytojo darbuotojų, atsakingų už bagažo krovimą į lėktuvus, trūkumas yra „ypatinga aplinkybė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Vis dėlto tam, kad būtų atleistas nuo šio reglamento 7 straipsnyje numatytos pareigos mokėti keleiviams kompensaciją, oro vežėjas, kurio skrydis dėl tokios ypatingos aplinkybės buvo atidėtas ilgam laikui, turi įrodyti, kad šios aplinkybės nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių ir kad jis ėmėsi situaciją atitinkančių priemonių, galinčių užkirsti kelią jos pasekmėms.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalį
reikia aiškinti taip:
oro uosto valdytojo darbuotojų, atsakingų už bagažo krovimą į lėktuvus, trūkumas yra „ypatinga aplinkybė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Vis dėlto tam, kad būtų atleistas nuo šio reglamento 7 straipsnyje numatytos pareigos mokėti keleiviams kompensaciją, oro vežėjas, kurio skrydis dėl tokios ypatingos aplinkybės buvo atidėtas ilgam laikui, turi įrodyti, kad šios aplinkybės nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių ir kad jis ėmėsi situaciją atitinkančių priemonių, galinčių užkirsti kelią jos pasekmėms.
Parašai.