Byla T‑59/09

Vokietijos Federacinė Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Galimybė susipažinti su dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — Su pasibaigusia procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo susiję dokumentai — Iš valstybės narės kilę dokumentai — Leidimas susipažinti — Iš anksto duotas valstybės narės sutikimas“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Sąjunga — Institucijos — Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais — Siauras teisės susipažinti su iš valstybės narės kilusiais dokumentais aiškinimas pagal pirminę Sąjungos teisę — Nepriimtinumas

(EB 255 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalis)

2.      Europos Sąjunga — Institucijos — Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais — Reglamentas Nr. 1049/2001 — Teisės susipažinti su dokumentais išimtys — Iš valstybės narės kilę dokumentai — Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų — Institucijos ir valstybės narės lojalaus bendradarbiavimo pareiga

(EB 10 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)

3.      Europos Sąjunga — Institucijos — Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais — Reglamentas Nr. 1049/2001 — Teisės susipažinti su dokumentais išimtys — Iš valstybės narės kilę dokumentai — Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų — Institucijos kompetencija

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys bei 8 straipsnio 1 dalis)

4.      Europos Sąjunga — Institucijos — Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais — Reglamentas Nr. 1049/2001 — Teisės susipažinti su dokumentais išimtys — Visuomenės intereso apsauga — Tarptautiniai santykiai — Sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka)

5.      Europos Sąjunga — Institucijos — Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais — Reglamentas Nr. 1049/2001 — Teisės susipažinti su dokumentais išimtys — Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga — Taikymo sritis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)

1.      EB 255 straipsnio 2 dalimi Tarybai suteikiami įgaliojimai nustatyti teisės susipažinti su dokumentais bendruosius principus ir apribojimus. Tačiau Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 2 straipsnio 3 dalimi ši teisė susipažinti eksplicitiškai išplėsta dėl visų institucijos turimų dokumentų, nesvarbu, ar juos rengė ši institucija, valstybės narės, ar kitos trečiosios šalys. Be to, jeigu daugelis iš valstybių narių kilusių dokumentų nepatektų į teisės susipažinti su dokumentais, kaip ji suprantama pagal EB 255 straipsnio 1 dalį, taikymo sritį, tai būtų nesuderinama su šiuo straipsniu siekiamu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsniu garantuojamu skaidrumo tikslu, išskyrus tam tikras išimtis, kurias reikia aiškinti siaurai. Iš prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtos Deklaracijos Nr. 35, susijusios su EB 225 straipsnio 1 dalimi, taip pat išplaukia, kad šios sutarties rengėjai neketino iš valstybių narių kilusių dokumentų neįtraukti į EB 255 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Taigi, negalima remiantis pirmine Sąjungos teise pateisinti siauro teisės susipažinti su iš valstybių narių kilusiais dokumentais aiškinimo.

(žr. 29, 41–44 punktus)

2.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybė narė gali prašyti institucijos neatskleisti iš tos valstybės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo. Taip šia nuostata valstybei narei suteikiama galimybė dalyvauti priimant institucijos kompetencijai priklausantį sprendimą ir šiam tikslui įtvirtinama sprendimo priėmimo procedūra, skirta nustatyti, ar pagal 4 straipsnio 1–3 dalyje išvardytas materialiąsias išimtis draudžiama leisti susipažinti su atitinkamu dokumentu. Iš tiesų reglamento 4 straipsnio 5 dalimi įgyvendinti Sąjungos teisės normas yra pavesta kartu institucijai ir valstybei narei, pasinaudojusiai šia 5 dalimi suteikta galimybe; laikydamosi EB 10 straipsnyje numatytos lojalaus bendradarbiavimo pareigos, jos turi veikti ir bendradarbiauti taip, kad šias normas būtų galima taikyti veiksmingai.

(žr. 31 ir 32 punktus)

3.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta sprendimų priėmimo procedūra reikalaujama, kad tiek atitinkama valstybė narė, tiek institucija laikytųsi šio reglamento 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytų materialiųjų išimčių.

Vykstant tokiai sprendimų priėmimo procedūrai institucija yra įpareigota įsitikinti, jog valstybės narės prieštaravimą, kad ši institucija atskleistų prašomą dokumentą, pagrindžiantys pateisinimai, kurie turi būti nurodyti remiantis reglamento 8 straipsnio 1 dalimi priimtame sprendime atsisakyti leisti susipažinti, nėra nepagrįsti.

Šiuo atžvilgiu institucijos atliekamas tyrimas reiškia, kad, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes ir taikytinas teisės normas, reikia nustatyti, ar valstybės narės savo prieštaravimui pagrįsti pateikti motyvai gali iš pirmo žvilgsnio pateisinti tokį atsisakymą, taigi, ar šie motyvai leidžia minėtai institucijai prisiimti Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnyje jai numatytą atsakomybę.

Tai nereiškia, kad institucija turi pareikšti privalomą nuomonę ar atitinkamos valstybės narės vertinimą pakeisti savuoju, tiesiog ji turi vengti priimti sprendimą, su kuriuo nesutinka. Iš tiesų institucija, kaip sprendimo leisti susipažinti su dokumentais arba neleisti to daryti, autorė, atsako už jo teisėtumą. Taigi prieš atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su iš valstybės narės kilusiu dokumentu ji turi išnagrinėti, ar valstybė narė savo prieštaravimą grindė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytomis materialiosiomis išimtimis ir ar tinkamai motyvavo savo poziciją dėl šių išimčių.

Šis tyrimas turi būti atliktas remiantis lojaliu dialogu, kuris būdingas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalimi įtvirtintai sprendimo priėmimo procedūrai, todėl institucija privalo leisti valstybei narei kuo geriau išdėstyti savo motyvus arba persvarstyti, kad juos prima facie būtų galima apginti.

(žr. 51, 53–55 punktus)

4.      Tarptautinių santykių sąvoka, į kurią daroma nuoroda Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje, yra Sąjungos teisės sąvoka, todėl nepriklauso nuo valstybių narių nacionalinėje teisėje jai suteikiamo turinio.

Be to, Sąjungos steigiamosiomis sutartimis, skirtingai nei įprastomis tarptautinėmis sutartimis, buvo sukurta nauja teisinė sistema, turinti savo institucijas, kurių naudai valstybės vis daugiau sričių apribojo savo suverenias teises, ir šios teisinės sistemos subjektai yra ne tik valstybės narės, bet ir jų piliečiai. Taigi, siekiant įgyvendinti Sąjungos tikslus jai priklausančiose srityse, valstybių narių ir Sąjungos institucijų santykiams taikoma konstitucinė chartija, kurią įtvirtina Sutartys. Tai visų pirma taikoma valstybės narės ir Komisijos bendravimui vykstant įsipareigojimų neįvykdymo procedūrai, pradėtai siekiant užtikrinti, kad valstybė narė laikytųsi pagal Sutartis jai tenkančių įpareigojimų. Vadinasi, toks bendravimas nepatenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje esančią tarptautinių santykių sąvoką.

(žr.  62–65 punktus)

5.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi siekiama apsaugoti ne pačią tyrimų veiklą, bet šios veiklos tikslus, kurie procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra priversti atitinkamą valstybę narę laikytis Sąjungos teisės.

Būtent dėl šios priežasties įvairiems tyrimo aktams gali būti taikoma aptariama išimtis, kol šis tikslas nėra pasiektas, net jei konkretus tyrimas ar inspekcija, dėl kurių buvo surašytas dokumentas, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, jau baigtas.

Vis dėlto, norint pateisinti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytos išimties taikymą, reikia įrodyti, kad atitinkamų dokumentų atskleidimas ir tikrųjų gali pakenkti Komisijos tyrimų dėl nagrinėjamų įsipareigojimų neįvykdymo tikslų apsaugai. Iš tiesų tyrimas, kurį reikalaujama atlikti nagrinėjant paraišką leisti susipažinti su dokumentais, turi būti konkretus, o rizika, kad bus pakenkta saugomam interesui, turi būti ne vien hipotetinė, bet ir protingai numatoma.

Bet kuriuo atveju, skirtingai nei vykstančios procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo atveju, nėra bendrosios prezumpcijos, pagal kurią dokumentų, kuriais pasikeitė Komisija ir valstybė narė per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuri jau pasibaigusi, atskleidimas galėtų pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytų tyrimų tikslams.

(žr. 73–75, 78 punktus)