BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. spalio 2 d.(*)
„REACH – Medžiagos registracijos mokestis – Mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiktas mokesčio sumažinimas – Deklaracijoje dėl įmonės dydžio padaryta klaida – Sprendimas, kuriuo nustatomas administravimo mokestis – Proporcingumas“
Byloje T‑177/12
Spraylat GmbH, įsteigta Achene (Vokietija), atstovaujama advokato K. Fischer,
ieškovė,
prieš
Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), atstovaujamą M. Heikkilä, A. Iber ir C. Schultheiss, padedamų advokato M. Kuschewsky,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos D. Düsterhaus ir E. Manhaeve, vėliau – B. Eggers ir M. Manhaeve,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2012 m. vasario 21 d. ECHA išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 10030371, pagal kurią ieškovė turi sumokėti jai nustatyto dydžio administravimo mokestį, ir dėl atsargumo – dėl prašymo panaikinti 2012 m. vasario 15 d. ECHA sprendimą SME (2012) 1145, kuriuo nustatyta, jog ieškovė neatitinka mokesčio sumažinimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms sąlygų, ir kuriuo ieškovei nustatytas administravimo mokestis,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir A. M. Collins,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. gegužės 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2010 m. lapkričio 29 d. Turkijoje įsteigta bendrovė Spraylat Boya Sanayi ve Ticaret Sirketi (toliau – Spraylat Boya) pateikė medžiagos registracijos paraišką pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1).
2 Registruojant aptariamą medžiagą Spraylat Boya pagal Reglamento Nr. 1907/2006 8 straipsnio nuostatas atstovavo ieškovė Spraylat GmbH. Vykstant registracijos procedūrai ieškovė nurodė, kad Spraylat Boya buvo „mažoji“ įmonė, kaip ji suprantama pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, p. 36). Ši deklaracija jai leido pasinaudoti už kiekvieną registracijos paraišką privalomo sumokėti mokesčio, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 6 straipsnio 4 dalies, sumažinimu. Pagal to paties reglamento 74 straipsnio 1 dalį minėtas mokestis apibrėžtas 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 340/2008 dėl Europos cheminių medžiagų agentūrai mokėtinų mokesčių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 107, p. 6). Reglamento Nr. 340/2008 I priede nurodomi mokesčių, kurie turi būti sumokėti pateikiant registracijos paraiškas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 6 straipsnį, dydžiai ir mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms nustatyti sumažinimai. Be to, pagal Reglamento Nr. 340/2008 13 straipsnio 4 dalį, jei fizinis ar juridinis asmuo, kuris teigia turįs teisę mokėti sumažintą mokestį arba būti atleistas nuo mokesčio, negali įrodyti, kad turi teisę mokėti sumažintą mokestį arba jo nemokėti, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) renka visą mokestį ir administravimo mokestį. Šiuo klausimu ECHA administravimo taryba 2010 m. lapkričio 12 d. priėmė Sprendimą MB / D/29/2010 dėl paslaugų, už kurias mokamas mokestis, klasifikavimo. Šio sprendimo 2 straipsnyje ir 1 lentelėje nurodyta, kad Reglamento Nr. 340/2008 13 straipsnio 4 dalyje numatyto administravimo mokesčio dydis didelei įmonei yra 20 700 eurų, vidutinei įmonei – 14 500 eurų, mažajai įmonei – 8 300 eurų ir mikroįmonei – 2 070 eurų.
3 2010 m. gruodžio 1 d. ieškovė apmokėjo ECHA išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 10024214, kurios suma 480 eurų. Pagal klostantis faktinėms aplinkybėms galiojusį Reglamento Nr. 340/2008 I priedą ši suma atitiko mokestį, kurį mažoji įmonė privalėjo sumokėti už bendrą medžiagos nuo 1 iki 10 tonų registracijos paraišką.
4 2011 m. rugsėjo 27 d. ECHA atrinko ieškovę kartu su kitomis įmonėmis, kad patikrintų jų pateiktas deklaracijas dėl mažosios ar vidutinės įmonės statuso. Šiomis aplinkybėmis ieškovė buvo paraginta pateikti tam tikrą skaičių dokumentų.
5 ECHA ir ieškovei apsikeitus dokumentais ir elektroniniais laiškais, ieškovė pripažino, kad jos pirminė deklaracija, kurioje ji nurodė esanti mažoji įmonė, buvo klaidinga ir kad ji, atsižvelgdama į atitinkamus taikytinus kriterijus ir savo pačios tikrinimo rezultatus, privalėjo Spraylat Boya deklaruoti kaip didelę įmonę. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji buvo pasirengusi sumokėti didelei įmonei taikomą mokestį.
6 2012 m. vasario 15 d. ECHA dėl ieškovės priėmė Sprendimą SME (2012) 1445 (toliau – skundžiamas sprendimas). Šiame sprendime ECHA informavo ieškovę, kad Spraylat Boya turi būti laikoma didele įmone ir kad jai bus išrašyta sąskaita faktūra, kad būtų padengtas jos iš pradžių sumokėto mokesčio ir mokėtino mokesčio skirtumas, ir sąskaita faktūra dėl atitinkamo administravimo mokesčio sumokėjimo.
7 2012 m. vasario 21 d. ECHA išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 10030371, kurios suma 20 700 eurų, kad būtų sumokėtas administravimo mokestis (toliau – ginčijama sąskaita faktūra).
8 2012 m. kovo 7 d. ECHA išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 10030369, kurios suma 720 eurų, kad būtų padengtas ieškovės iš pradžių sumokėto mokesčio ir mokėtino mokesčio, t. y. 1 200 eurų, skirtumas.
Procesas ir šalių reikalavimai
9 2012 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
10 2012 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla perduota nagrinėti Bendrojo Teismo penktajai kolegijai.
11 2012 m. rugsėjo 4 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko nutartimi, išklausius šalis, Komisijai buvo leista įstoti į bylą ECHA pusėje.
12 2013 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla iš naujo perduota nagrinėti Bendrojo Teismo antrajai kolegijai ir naujam teisėjui pranešėjui.
13 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją ir jai atitinkamai perduota ši byla.
14 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
15 Taikydamas savo Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, 2014 m. balandžio 2 d. Bendrasis Teismas paprašė ECHA atsakyti į tam tikrus ieškovės atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus. ECHA atsakė į šį prašymą per nustatytus terminus.
16 Per 2014 m. gegužės 14 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
17 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sąskaitą faktūrą,
– dėl atsargumo – panaikinti skundžiamą sprendimą,
– priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.
18 ECHA Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį ir patvirtinti skundžiamą sprendimą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19 Komisija Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.
Dėl teisės
20 Ieškovė savo ieškinį grindžia penkiais pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su reglamentų Nr. 1907/2006 ir Nr. 340/2008 pažeidimu. Antrasis – su proporcingumo principo pažeidimu. Trečiajame pagrinde ieškovė nurodo vienodo požiūrio principo pažeidimą. Ketvirtajame – teisinio saugumo principo ir teisės į gerą administravimą pažeidimą. Penktasis pagrindas susijęs su neteisėtu teisėkūros galios ECHA delegavimu.
21 Iš karto reikia pažymėti, kad savo nurodytais pagrindais ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sąskaitą faktūrą. Kadangi skundžiamame sprendime nenurodytos visos esminės ieškovės pareigų sudedamosios dalys, būtent administravimo mokesčio suma, ginčijama sąskaita faktūra šioje byloje yra dokumentas, kuriuo ECHA detaliai nustatė ieškovės turimų įsiskolinimų sumą. Taigi, skundžiama sąskaita faktūra yra aktas, kuris ieškovei daro neigiamą poveikį, o dėl to Bendrajame Teisme galėtų būti pareikštas ieškinys dėl jo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 8 d. Nutarties Octapharma Pharmazeutika / EMA, T‑573/10, EU:T:2012:114, 45 punktą).
22 Iš karto taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pirmajame–ketvirtajame pagrinduose pateiktus kaltinimus, ieškovė iš tiesų pateikė prieštaravimą dėl Sprendimo MB / D/29/2010 teisėtumo, kaip ji tai patvirtino ir teismo posėdyje. Viena vertus, ECHA ir Komisija teismo posėdyje nurodė, kad jos ieškovės argumentus suprato taip, kaip teismo ir buvo konstatuota. Kita vertus, iš ECHA raštų matyti, kad ji išreiškė savo poziciją dėl ieškovės šiuo atžvilgiu pateiktų argumentų.
23 Primintina, kad pagal SESV 277 straipsnį „bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijama Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimta bendro pobūdžio priemonė, šalis gali remtis 263 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad [Sąjungos teismas] tą aktą pripažintų netaikytinu“.
24 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 277 straipsnis yra išraiška bendrojo principo, užtikrinančio kiekvienos proceso šalies, siekiančios panaikinti aktą, kuris yra tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs, teisę ginčyti institucijų ankstesnių aktų, kurie yra skundžiamo akto teisinis pagrindas, teisėtumą, jei ši šalis pagal SESV 263 straipsnį neturėjo teisės pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių aktų, kurių teisinių pasekmių ji patiria, negalėdama reikalauti jų panaikinimo (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Sina Bank / Taryba, T‑15/11, EU:T:2012:661, 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
25 SESV 277 straipsnyje numatytas prieštaravimas dėl teisėtumo turi būti aiškinamas plačiai, t. y. taip, kad apimtų visus visuotinai taikomus aktus (1993 m. spalio 26 d. Sprendimo Reinarz / Komisija, T‑6/92 ir T‑52/92, EU:T:1993:89, 56 punktas). Jis taip pat turi apimti aktus, kurie formaliai nors ir nesudaro skundžiamo akto teisinio pagrindo, su juo yra tiesiogiai teisiškai susiję (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo FNCBV ir kt. / Komisija, T‑217/03 ir T‑245/03, EU:T:2006:391, 250 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
26 Šioje byloje Sprendimas MB / D/29/2010 yra visuotinai taikomas aktas, nes jis taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir daro teisinį poveikį bendrai ir abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 4 d. Nutarties Eurofer / Komisija, T‑381/11, EU:T:2012:273, 29 punktą); šalys teismo posėdyje su tuo sutiko.
27 Be to, Sprendimas MB / D/29/2010 turi tiesioginį teisinį ryšį su skundžiamu sprendimu ir ginčijama sąskaita faktūra, nes jo 1 priede nustatomi administravimo mokesčių, kurie taikomi atsižvelgiant į įmonių dydį, dydžiai.
28 Pagaliau niekas nesuteikia pagrindo manyti, kad ieškovė turi teisę pagal SESV 263 straipsnį pareikšti tiesioginį ieškinį dėl Sprendimo MB / D/29/2010; šio klausimo šalys, beje, ir nekėlė.
29 Iš to matyti, kad ieškovė šioje byloje gali atskirai užginčyti Sprendimo MB / D/29/2010 teisėtumą.
30 Bendrasis Teismas mano tinkama pirmiausia išnagrinėti antrąjį pagrindą, susijusį su proporcingumo principo pažeidimu, kadangi jame pateikiamas prieštaravimas dėl Sprendimo MB / D/29/2010 teisėtumo.
31 Ieškovė mano, kad 20 700 eurų dydžio administravimo mokestis neatitinka ECHA suteiktos paslaugos. Taigi, taikant tokį mokestį pažeidžiamas proporcingumo principas. Teismo posėdyje ieškovė taip pat pažymėjo, kad proporcingumo principo pažeidimas turi būti vertinimas atsižvelgiant į jos padėtį ir kad tarp 1 000 ar 2 000 eurų dydžio mokesčio ir 20 000 eurų dydžio administravimo mokesčio skirtumas buvo didžiulis. Be to, ieškovė iš esmės nurodė, kad ji nebuvo suinteresuota perduoti ECHA klaidingos informacijos, kad nuo mokesčio sumos potencialiai galėtų sutaupyti keletą šimtų eurų.
32 ECHA, pažymėjusi, kad ieškovė mano, jog 2 straipsnyje ir Sprendimo MB / D/29/2010 1 lentelėje nustatytas administravimo mokestis pažeidžia proporcingumo principą, teigia, kad minėtu administravimo mokesčiu siekiama, neviršijant to, kas būtina tikslui pasiekti, padengti išlaidas, susijusias su mažųjų ir vidutinių įmonių deklaracijų patikrinimu. Be to, ECHA teismo posėdyje nurodė, kad vidutinė mokesčio suma buvo 20 000 eurų. Taigi skirtumas, palyginti su administravimo mokesčio suma, nėra toks didelis. ECHA, be to, nurodė, kad administravimo mokesčiu taip pat siekiama, kad medžiagą registruojančios įmonės pateiktų tikslią informaciją. Įmonės neturi būti skatinamos pateikti klaidingus duomenis dėl administravimo mokesčio sumos.
33 Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, jog proporcingumo principas, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, įpareigoja, kad Sąjungos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams pasiekti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2010 m. birželio 8 d. Sprendimo Vodafone ir kt., C‑58/08, EU:C:2010:321, 51 punktas). Be to, kai skundžiamo teisės akto leidėjas turi didelę vertinimo diskreciją, tik akivaizdžiai netinkamas, atsižvelgiant į kompetentingai institucijai pavestą siekti tikslą, priimtos priemonės pobūdis gali paveikti tokios priemonės teisėtumą (žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Usha Martin / Taryba ir Komisija, T‑119/06, EU:T:2010:369, 45 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
34 Šioje byloje Reglamento Nr. 340/2008 11 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad „[n]uo klaidingos informacijos pateikimo turėtų atgrasyti [ECHA] nustatytas administravimo mokestis ir, jei reikia, valstybių narių taikoma atgrasomoji bauda“. Iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad nustatant administravimo mokestį siekiama atgrasyti įmones pateiki klaidingą informaciją. Tačiau iš šios konstatuojamosios dalies taip pat aišku, kad administravimo mokestis negali būti sutapatintas su bauda.
35 Tokį Reglamento Nr. 340/2008 tikslų suvokimą patvirtina prieš priimant Sprendimą MB / D/29/2010 atlikti parengiamieji darbai. Taigi ECHA administracinės tarybos 2010 m. birželio 22 ir 23 d. surengtame posėdyje pateikto sprendimo projekte nurodyti motyvai rodo, kad administravimo mokestis „neturi baudos pobūdžio“. Administravimo mokesčio nustatymas priklauso valstybių narių kompetencijai, ir jis gali būti „gerokai didesnis nei pateikiant klaidingą informaciją gauta ekonominė nauda“.
36 Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nesant būtinybės šioje byloje nustatyti, ar ECHA galėjo atsiimti visas su šių įmonių, kurios pateikė neteisingus duomenis dėl savo dydžio, patikrinimu susijusias išlaidas arba ar ECHA turėjo teisę vertinti nustatant administravimo mokestį, konstatuotina, kad ieškovei nustatyta administravimo mokesčio suma šioje byloje yra akivaizdžiai neproporcinga, palyginti su teisės aktais siekiamu tikslu.
37 Iš tiesų, iš bylos medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad, atsižvelgiant į 2012 m. kovo 7 d. ieškovei išrašytą papildomą sąskaitą faktūrą Nr. 10030369, galutinis mokėtinas mokestis buvo 1 200 eurų. Iš šios papildomos sąskaitos faktūros taip pat matyti, kad ieškovės klaidinga deklaracija dėl jos dydžio leido jai išvengti 720 eurų sumos, kaip ECHA mokėtino mokesčio, sumokėjimo.
38 Taigi 20 700 eurų suma, atitinkanti ieškovei nustatytą administravimo mokestį, šioje byloje 17 kartų viršija mokesčio, kurį ji turėjo sumokėti, kad įregistruotų nagrinėjamą medžiagą, sumą. Be to, ji 28 kartus viršija minėtos papildomos sąskaitos faktūros sumą, taigi ir mokesčio, kurio ieškovė galėjo išvengti neteisingai užpildžiusi deklaraciją, sumą. Šioje byloje administravimo mokesčio suma, atsižvelgiant į ECHA Sprendimo MB / D/29/2010 (žr. pirmesnį 35 punktą) parengiamuosiuose darbuose nustatytus atitinkamus kriterijus, yra „gerokai didesnė“ nei ekonominė nauda, kurią ieškovė galėjo gauti pateikdama klaidingą deklaraciją.
39 Atsižvelgiant į šiuos įrodymus darytina išvada, kad teisės aktų tikslai neleidžia pateisinti ieškovei kylančių pirma nurodyto masto neigiamų ekonominių pasekmių. Taigi Sprendimas MB / D/29/2010, kaip taikytas ieškovei ir taikytas tokiu mastu, akivaizdžiai viršija tai, kas būtina siekiant teisės akte nustatyto administravimo mokesčio tikslo – atgrasyti perduoti klaidingą informaciją, tačiau nesuteikti šiam mokesčiui baudos pobūdžio.
40 Kitais ECHA nurodytais argumentais ši išvada negali būti užginčyta.
41 Taigi, siekiant įvertinti konkrečią ieškovės padėtį, nesvarbu, kad įmonė, klaidingai deklaravusi savo dydį, tam tikrais atvejais gali išvengti gerokai didesnio mokesčio nei šioje byloje.
42 Be to, kalbant apie ECHA rašytinėse pastabose ir teismo posėdyje pateiktą argumentą, kad ji iš esmės privalo atsiimti visas su nagrinėjamu patikrinimu susijusias išlaidas, pažymėtina, kad ji negali pateisinti akivaizdžiai neproporcingo ieškovei nustatyto administravimo mokesčio dydžio. Iš tiesų, pirmiausia, ieškovei šioje byloje nustatyto administravimo mokesčio dydis buvo apskaičiuotas remiantis specifiniu metodu, kurį ECHA nusprendė taikyti apskaičiuodama minėtą mokestį. Konkrečiai kalbant, ECHA nusprendė mokesčiu apmokestinti tik tas įmones, kurios pateikė klaidingą deklaraciją ir, atsižvelgdama į jų faktinį dydį, iš jų išsireikalauti visas išlaidas, kurios buvo patirtos tikrinant visų patikrinimui atrinktų įmonių deklaracijas. Šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovės atžvilgiu nebuvo galima rasti proporcingumo principą atitinkančio sprendimo, kuriuo būtų galima pasiekti teisės aktų tikslus. Antra, ECHA argumentas prieštarauja Sprendimo MB / D/29/2010 parengiamiesiems dokumentams (žr. šio sprendimo 35 punktą), kuriuose buvo nurodyta, kad jei ECHA neaptiktų jokios klaidingos deklaracijos, ji padengtų „visas patikrinimo išlaidas“. Trečia, papildomai pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1907/2006 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ECHA pajamas sudaro ne tik įmonių mokami mokesčiai, bet ir Sąjungos skirta subsidija, įtraukta į Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis), ir savanoriški valstybių narių įnašai.
43 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovės nurodytą antrąjį pagrindą, kiek jis susijęs su prieštaravimu dėl Sprendimo MB / D/29/2010 teisėtumo, reikia priimti. Todėl Sprendimą MB / D/29/2010 reikia pripažinti netaikytinu ir patenkinti ieškovės reikalavimus, taip pat, remiantis šiuo motyvu, reikia panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sąskaitą faktūrą nesant reikalo priimti sprendimo dėl kitų ieškinio pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ECHA pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
45 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija, kuri įstojo į bylą Parlamento ir ECHA pusėje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2012 m. vasario 15 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimą SME (2012) 1445 ir 2012 m. vasario 21 d. ECHA išrašytą ginčijamą sąskaitą faktūrą Nr. 10030371.
2. ECHA padengia savo ir Spraylat GmbH patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo pačios bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2014 m. spalio 2 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.