BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. sausio 14 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „MELT WATER Original“ paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas“
Byloje T‑69/14
Research and Production Company „Melt Water“, UAB, įsteigta Klaipėdoje (Lietuva), atstovaujama advokatės V. Viešūnaitės,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą V. Melgar,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. lapkričio 26 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 494/2013‑5), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį „MELT WATER Original“ kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai N. J. Forwood ir E. Bieliūnas (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. sausio 27 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. balandžio 30 d.,
atsižvelgęs į tai, kad šalys per mėnesį po to, kai joms buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsniu, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2012 m. balandžio 3 d. ieškovė Research and Production Company „Melt Water“, UAB, remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 32 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti nealkoholiniai gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“.
4 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ekspertas atmetė registracijos paraišką dėl visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, nes nagrinėjamas žymuo yra apibūdinamasis ir neturi skiriamojo požymio.
5 2013 m. kovo 15 d., remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, ieškovė pateikė apeliaciją VRDT dėl 2013 m. vasario 14 d. eksperto sprendimo.
6 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT penktoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Konkrečiai tariant, ji nusprendė, kad atitinkamas anglakalbis vartotojas, pamatęs prašomo įregistruoti žymens, skirto 32 klasės prekėms žymėti, žodinius elementus „melt water“ ir „original“, iš karto ir nedvejodamas supras, kad žymimos prekės pagamintos iš natūralaus ir gryno ledo, visų pirma ledynų, tirpsmo vandens arba kad jų sudėtyje yra tirpsmo vandens. Be to, dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdinių elementų ji pažymėjo, kad jie nėra nei labai ryškūs, nei skiriamieji. Apeliacinė taryba taip pat nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog prašomas įregistruoti žymuo apibūdina visų juo žymimų prekių savybes, jis neišvengiamai dėl šios priežasties neturi skiriamojo požymio minėtų prekių atžvilgiu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą arba jį pakeisti,
– įpareigoti VRDT įregistruoti prašomą prekių ženklą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas,
– nurodyti grąžinti Apeliacinei tarybai pateiktą medžiagą.
8 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl antrojo ir ketvirtojo ieškovės reikalavimų priimtinumo
9 Pirma, VRDT ginčija antrojo ieškovės reikalavimo, kuriuo ji Bendrojo Teismo prašo įpareigoti VRDT įregistruoti prašomą prekių ženklą, priimtinumą.
10 Šiuo klausimu iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, Europos Sąjungos teisme pateikus ieškinį dėl VRDT apeliacinės tarybos sprendimo, pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalį VRDT turi imtis priemonių Sąjungos teismo sprendimui įvykdyti. Todėl Bendrasis Teismas neturi duoti nurodymų VRDT, kuri, vadovaudamasi Sąjungos teismo sprendimų rezoliucine ir motyvuojamąja dalimis, privalo imtis reikiamų veiksmų (pagal analogiją žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, Rink., EU:T:2007:219, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
11 Todėl antrasis ieškovės reikalavimas, kuriuo prašoma, kad Bendrasis Teismas nurodytų VRDT patenkinti registracijos paraišką, yra nepriimtinas.
12 Antra, VRDT ginčija ketvirtojo ieškovės reikalavimo, kuriuo Bendrojo Teismo prašoma nurodyti VRDT grąžinti Apeliacinei tarybai pateiktą medžiagą, priimtinumą.
13 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šis prašymas visiškai nesusijęs su ginčijamo sprendimo teisėtumu.
14 Todėl ir ketvirtasis ieškovės reikalavimas yra nepriimtinas.
Dėl esmės
15 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą ir Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimą.
16 Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą.
17 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms“.
18 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama užtikrinti bendrąjį interesą, kad prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, kategorijas apibūdinančius žymenis ar nuorodas laisvai galėtų naudoti bet kas. Todėl pagal šią nuostatą neleidžiama, kad tokius žymenis ar nuorodas dėl jų įregistravimo kaip prekių ženklo galėtų naudoti tik viena įmonė (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, Rink., EU:C:2003:579, 29 ir 31 punktai; 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo MacLean‑Fogg / VRDT (LOKTHREAD), T‑339/05, EU:T:2007:172, 27 punktas ir 2010 m. vasario 10 d. Sprendimo O2 (Germany) / VRDT (Homezone), T‑344/07, Rink., EU:T:2010:35, 20 punktas).
19 Be to, žymenys ar nuorodos, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti prekės ar paslaugos, kuriai prašoma įregistruoti prekių ženklą, charakteristikoms, pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą laikomi negalinčiais atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti prekės ar paslaugos komercinės kilmės, kad taip vartotojas, įsigyjantis prekių ženklu pažymėtą prekę arba paslaugą, vėliau įsigydamas galėtų pasirinkti tą pačią prekę ar paslaugą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba kitą, jeigu ji buvo neigiama (šio sprendimo 18 punkte minėtų sprendimų VRDT / Wrigley, EU:C:2003:579, 30 punktas ir LOKTHREAD, EU:T:2007:172, 28 punktas).
20 Iš to matyti, jog tam, kad žymeniui būtų taikomas minėtoje nuostatoje nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto ir nesvarstant suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų ar vienos iš jų charakteristikų apibūdinimą (žr. šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo LOKTHREAD, EU:T:2007:172, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Šiuo klausimu pažymėtina, kad teisės aktų leidėjo pasirinkimas vartoti žodį „charakteristika“ leidžia manyti, kad minėtoje nuostatoje nurodyti tik tie žymenys, kurie skirti žymėti prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybei, kurią lengvai atpažįsta suinteresuotieji asmenys. Taigi atsisakyti registruoti žymenį pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą galima, tik jei būtų pagrįsta manyti, jog suinteresuotieji asmenys jį iš tikrųjų atpažins kaip vienos iš minėtų charakteristikų apibūdinimą (žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, Rink., EU:C:2011:139, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
21 Galiausiai reikia priminti, kad žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant, pirma, į tai, kaip žymenį supranta suinteresuotoji visuomenė, ir, antra, į atitinkamas prekes ar paslaugas (žr. šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo LOKTHREAD, EU:T:2007:172, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
22 Būtent atsižvelgiant į šiuos aspektus reikia nagrinėti Apeliacinės tarybos atliktą prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio vertinimą.
23 Šioje byloje, pirma, dėl atitinkamos visuomenės Apeliacinė taryba nusprendė, kaip nurodyta 2013 m. vasario 14 d. eksperto sprendime, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės skirtos vidutiniam Sąjungos vartotojui, kurio pastabumo lygis yra normalus. Be to, kadangi, kaip pažymėjo Apeliacinė taryba, nagrinėjamą žymenį sudaro anglų kalbos žodžiai, atitinkamą visuomenę sudaro vidutiniai Sąjungos anglakalbiai vartotojai.
24 Ši atitinkamos visuomenės apibrėžtis, kurios, beje, ieškovė neginčija, nėra klaidinga ir ją reikia patvirtinti.
25 Antra, kalbant apie tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamą žymenį, pažymėtina, kad jame pavaizduotas vertikalus šviesiai mėlynos spalvos stačiakampis, kuriame vienas po kitu užrašyti trys žodžiai, būtent – žodis „melt“, esantis virš žodžio „water“, kuris savo ruožtu yra virš žodžio „original“. Pirmi du žodžiai užrašyti standartinio šrifto paryškintomis didžiosiomis raidėmis, o paskutinis žodis sudarytas iš kursyvu užrašytų mažųjų radžių, tačiau pirmoji raidė, šiuo atveju – „o“, yra didžioji.
26 Dėl prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančio žodžių junginio „melt water“ ir žodžio „original“ reikšmės reikia priminti, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog žodžių junginys „melt water“ reiškia „sniego ir ledo, visų pirma ledynų, tirpsmo vandenį“, o žodis „original“ reiškia „pradinę ir gryną tam tikros medžiagos, iš kurios atsiranda kitos medžiagos, formą“. Todėl ji padarė išvadą, kad iš prašomo įregistruoti prekių ženklo, atsižvelgiant į klasę, kuriai buvo prašoma įregistruoti prekes, vartotojai gauna informaciją apie tai, kad žymimos prekės pagamintos iš natūralaus ir gryno vandens, atsiradusio tirpstant ledui, visų pirma ledynams.
27 Dėl vaizdinių prašomo įregistruoti prekių ženklo elementų Apeliacinė taryba nusprendė, kad šie elementai nėra nei labai ryškūs, nei skiriamieji. Ji pažymėjo, kad, pirma, vertikalus stačiakampis, kuriame pateikiami žodiniai elementai, yra paplitęs žymuo, nes yra panašus į paprastai ant gėrimų pakuotės naudojamą etiketę, antra, paprasto didžiosiomis raidėmis užrašyto žodžių junginio „melt water“ atitinkama visuomenė taip pat neįsimins, trečia, stilizuota kursyvu užrašyto žodžio „original“ forma dažnai naudojama gėrimų etiketėse ir, ketvirta, mėlyna spalva negali būti suprantama kaip išskirtinė, atsižvelgiant į prekes, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą. Remdamasi tuo, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad vaizdiniai elementai negali būti labiau skiriamieji negu dominuojantys žodiniai elementai.
28 Atlikusi šį tyrimą Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
29 Šios išvados negali paneigti ieškovės nurodyti argumentai.
30 Pirma, reikia atmesti argumentą, jog objektyvias nagrinėjamo prekių ženklo charakteristikas Apeliacinė taryba vertino per subjektyvią prizmę. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 26 ir 27 punktų, Apeliacinė taryba pirmiausia analizavo žodinių elementų reikšmę ir vertino prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančius vaizdinius elementus. Toliau Apeliacinė taryba tyrė, kaip prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoks vidutinis anglakalbis vartotojas. Taigi šio suvokimo tyrimas buvo pagrįstas objektyvia šį prekių ženklą sudarančių elementų analize.
31 Antra, ieškovė iš esmės nurodo, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinių elementų reikšmę Apeliacinė taryba aiškino pernelyg plačiai. Ji pabrėžia, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle nevartojami žodžiai „ledas“ arba „ledynas“.
32 Šiuo klausimu pažymėtina, kad žodinių elementų reikšmės, kaip matyti iš šio sprendimo 26 punkto, Apeliacinė taryba neaiškino pernelyg plačiai. Apeliacinė taryba paprasčiausiai pakartojo eksperto nurodytas reikšmes, kuris savo ruožtu rėmėsi anglų kalbos žodynais. Iš tikrųjų, iš kelių anglų kalbos žodynų ištraukų matyti, kad žodžių „melt“ ir „water“ junginio, kuris, beje, anglų kalba veikiau rašomas vienu žodžiu – „meltwater“, ir žodžio „original“ reikšmės iš esmės yra tokios, kaip Apeliacinės tarybos nurodyta ginčijamame sprendime ir kaip priminta šio sprendimo 26 punkte.
33 Todėl atitinkama visuomenė supras, kad nurodytos prekės pagamintos iš natūralaus ir gryno vandens, atsiradusio tirpstant ledui. Vadinasi, Apeliacinė taryba šiuos žodinius elementus aiškino ne pernelyg plačiai, bet teisingai ir pakankamai tiksliai.
34 Trečia, ieškovė iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė nei į grafinius elementus, nei į prašomo įregistruoti prekių ženklo spalvą, nei į tai, kad raidžių šriftas ypatingas, ir kad ji nepakankamai atsižvelgė į visų šių elementų bendrą įspūdį.
35 Vis dėlto reikia priminti, kad, kaip minėta šio sprendimo 27 punkte, Apeliacinė taryba atsižvelgė į visus nagrinėjamus vaizdinius elementus, tačiau nusprendė, kad šie elementai nėra nei labai ryškūs, nei skiriamieji.
36 Iš tiesų vaizdiniai elementai nėra ryškesni už žodinius elementus ir, palyginti su pastaraisiais, yra antraeiliai. Vaizdiniai elementai susideda tik iš vertikalaus šviesiai mėlynos spalvos stačiakampio, kuris naudojamas kaip fonas, ir ne itin originalaus raidžių šrifto, dėl ko dominuojantys tampa nagrinėjamą žymenį sudarantys žodiniai elementai. Atsižvelgiant, be kita ko, į prekių, dėl kurių pateikta registracijos paraiška, pobūdį, šviesiai mėlyna spalva yra visiškai įprasta. Grynas vanduo iš tiesų dažnai apibūdinamas kaip žydras arba šviesiai mėlynas. Dėl naudoto šrifto ir dėl požymio, kad žodis „original“ užrašytas kursyvu, pakanka konstatuoti, kad jie nėra pakankamai ryškūs. Tai, kad žodžio „original“ raidžių šriftas yra kitoks, gali paprasčiausiai būti skirta pabrėžti, jog „melt water“ yra tikras iš sniego ar ledo tirpsmo gautas vanduo, siekiant akcentuoti butelyje esančio gėrimo šaltinį ir kilmę.
37 Ketvirta, kiek tai susiję su ieškovės nuoroda į kai kuriuos ankstesnius VRDT sprendimus, reikia priminti, kad VRDT savo įgaliojimais turi naudotis laikydamasi bendrųjų Sąjungos teisės principų. Atsižvelgdama į vienodo vertinimo ir gero administravimo principus, VRDT turi paisyti sprendimų, kurie jau buvo priimti dėl panašių paraiškų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą. Vis dėlto šie principai turi būti derinami su teisėtumo principo užtikrinimu. Todėl asmuo, prašantis įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą, negali savo labui remtis kitų naudai padarytais galbūt neteisėtais veiksmais, siekdamas, kad būtų priimtas tapatus sprendimas. Be to, dėl su teisiniu saugumu ir, konkrečiai kalbant, geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti nepagrįstai. Būtent todėl toks nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Žymens registracija kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo nepatenka į atmetimo pagrindų taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Hartmann /VRDT (Nutriskin Protection Complex), T‑415/11, EU:T:2012:589, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
38 Šioje byloje, atlikusi išsamų tyrimą ir atsižvelgusi į atitinkamos visuomenės suvokimą, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis. Kaip matyti iš šio sprendimo 25–36 punktų, šio konstatavimo savaime pakanka, kad būtų pripažinta, jog vaizdinio žymens „MELT WATER Original“ registracijai kaip Bendrijos prekių ženklo taikytinas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas, kiek tai susiję su ginčijamomis prekėmis.
39 Taigi, kadangi ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su vaizdinio žymens „MELT WATER Original“ neregistruotinumu kaip Bendrijos prekių ženklo ginčijamoms prekėms, teisėtumas nustatytas tiesiogiai remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu, iš šio sprendimo 37 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad jis negali būti paneigtas vien todėl, jog Apeliacinė taryba šioje byloje nesivadovavo VRDT sprendimų priėmimo praktika.
40 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamas žymuo yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
41 Todėl antrąjį pagrindą reikia atmesti.
42 Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, primintina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies, tam, kad žymuo negalėtų būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas, pakanka, kad būtų taikomas bent vienas iš išvardytų absoliučių atmetimo pagrindų (2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo DKV /VRDT, C‑104/00 P, Rink., EU:C:2002:506, 29 punktas; žr. 2000 m. spalio 26 d. Sprendimo Community Concepts / VRDT (Investorworld), T‑360/99, Rink., EU:T:2000:247, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
43 Todėl nebūtina nagrinėti pirmojo pagrindo ir reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalavo VRDT.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Research and Production Company „Melt Water“, UAB bylinėjimosi išlaidas.
Papasavvas | Forwood | Bieliūnas |
Paskelbta 2015 m. sausio 14 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.