Byla C‑157/21
Lenkijos Respublika
prieš
Europos Parlamentą
ir
Europos Sąjungos Tarybą
2022 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (plenarinė sesija) sprendimas
„Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 – Bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas – Sąjungos biudžeto apsauga, kai valstybėje narėje pažeidžiami teisinės valstybės principai – Teisinis pagrindas – SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas – SESV 311 straipsnis – SESV 312 straipsnis – Tariamas ESS 7 straipsnio ir SESV 269 straipsnio apėjimas – Tariami ESS 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, SESV 296 straipsnio antros pastraipos, Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, taip pat įgaliojimų suteikimo, teisinio saugumo, proporcingumo ir valstybių narių lygybės prieš Sutartis principų pažeidimai – Nurodomas piktnaudžiavimas įgaliojimais“
1. Teismo procesas – Pagreitinta procedūra – Sąlygos – Pagreitintą procedūrą pagrindžiančios aplinkybės – Bylos pagrindinė svarba Sąjungos teisės sistemai – Byla, pagrįsta Sąjungos kompetencija ginti savo biudžetą nuo žalos, galinčios kilti dėl ESS 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių pažeidimo – Leistinumas apskųsti šią procedūrą
(ESS 2 straipsnis; SESV 263 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 133 straipsnio 1 dalis)
(žr. 27, 28 punktus)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Teisinių nuomonių apsauga – Viršesnis viešasis interesas, pateisinantis dokumentų atskleidimą – Sąvoka – Institucijos pareiga palyginti esamus interesus – Teisinių nuomonių, susijusių su teisės aktų leidybos procesu, atskleidimas ir pateikimas teismui – Institucijos pareiga išsamiai motyvuoti bet kokį sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais – Ieškovo interesas pateikti nagrinėjamą teisinę nuomonę teisme – Poveikio nebuvimas
(ESS 10 straipsnio 3 dalis; SESV 15 straipsnio 1 dalis ir 298 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka; Tarybos sprendimo 2009/937 6 straipsnio 2 dalis)
(žr. 47–49, 52, 53, 55–57, 59–61 punktus)
3. Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Kriterijai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo – Tikslas – Sąjungos biudžeto apsauga, kai valstybėje narėje pažeidžiami teisinės valstybės principai – Turinys – Sąlygų mechanizmas, pagal kurį finansavimo iš Sąjungos biudžeto skyrimas priklauso nuo to, ar valstybė narė laikosi teisinės valstybės vertybės – Priėmimas remiantis SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktu – Leistinumas – Horizontalių sąlygų mechanizmas, susijęs su finansinių taisyklių sąvoką, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą
(ESS 2 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis ir 49 straipsnis; SESV 7, 310, 315–317 straipsniai ir 322 straipsnio 1 dalies a punktas; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2020/2092, 5 ir 13 konstatuojamosios dalys, 1, 2 straipsnio a punktas, 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)
(žr. 112–115, 121, 122, 124, 125, 128, 130, 132–138, 140, 142–151, 157–159, 162–165, 168–189 punktus)
4. Europos Sąjungos biudžetas – Parlamento ir Tarybos reglamente priimtos finansinės taisyklės, nustatančios biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir tikrinimo tvarką – Teisinis pagrindas – SESV 322 straipsnio 1 dalis – Finansinių taisyklių sąvoka – Taisyklės, nustatančios į biudžetą įrašytų išlaidų įgyvendinimo būdą – Taisyklės, nustatančios valstybėms narėms tenkančias kontrolės ir audito pareigas biudžeto vykdymo bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai atveju, ir iš jų kylančią atsakomybę – Įtraukimas – Taisyklės, skirtos užtikrinti gero finansų valdymo principo laikymąsi
(SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas)
(žr. 119 punktą)
5. Europos Sąjungos teisė – Principai – Valstybių narių solidarumo principas – Biudžeto solidarumas, grindžiamas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu – Savitarpio pasitikėjimas, grindžiamas tuo, kad valstybės narės laikosi ESS 2 straipsnyje nurodytų vertybių, įskaitant teisinės valstybės vertybę
(ESS 2 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2020/2092 5 konstatuojamoji dalis)
(žr. 147 punktą)
6. Europos Sąjungos teisė – Sąjungos vertybės ir tikslai – Vertybės – Teisinės valstybės principo laikymasis – Apimtis – Reglamentas 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo – Reglamentas, kuriuo Komisija ir Taryba įgalinamos kontroliuoti, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo – Kontrolė, ribota nacionalinių valdžios institucijų elgesiu, susijusiu su Sąjungos biudžeto vykdymu – Reglamentas, suteikiantis teisę Teisingumo Teismui kontroliuoti nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo šiuo pagrindu Tarybos priimtų sprendimų teisėtumą – Apėjimas (priimant šį reglamentą) ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros ir pagal SESV 269 straipsnį Teisingumo Teismui suteiktos kompetencijos – Nebuvimas
(ESS 2 straipsnis, 7 straipsnis ir 19 straipsnis; SESV 8 straipsnis, 10 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalis, 153 straipsnio 1 dalies i punktas, 157 straipsnio 1 dalis ir SESV 269 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/2092)
(žr. 192–204, 206–211, 218–229 punktus)
7. Europos Sąjungos teisė – Principai – Subsidiarumo principas – Apimtis – Taikymas srityse, priskiriamose Sąjungos išimtinei kompetencijai – Neįtraukimas – Reglamentas, kuriame nustatomos Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo finansinės taisyklės – Reglamentas, priklausantis išimtinei Sąjungos kompetencijai
(ESS 5 straipsnio 3 dalis; SESV 322 straipsnis; prie ESS ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 2; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/2092)
(žr. 237, 240, 241 punktus)
8. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Bendro taikymo aktai – Ieškinyje dėl panaikinimo nurodyti aktai
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/2092)
(žr. 249, 250 punktus)
9. Europos Sąjungos teisė – Sąjungos vertybės ir tikslai – Vertybės – Teisinės valstybės principo laikymasis – Apimtis – Reglamentas 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo – Reglamentas, kuriuo Komisija ir Taryba įgalinamos kontroliuoti, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo – Kontrolė, ribota nacionalinių valdžios institucijų elgesiu, susijusiu su Sąjungos biudžeto vykdymu – Pareigos gerbti esmines valstybių narių funkcijas ir jų nacionalinio savitumo nepaisymas – Nebuvimas
(ESS 2 straipsnis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 5 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2020/2092 2 straipsnio a punktas)
(žr. 263–266, 268–270, 282–284 punktus)
10. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Apimtis – Reglamentas 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo – Priemonių priėmimo sąlygos teisinės valstybės principų pažeidimo atveju – Sąjungos biudžeto gero finansų valdymo arba Sąjungos finansinių interesų apsaugos pažeidimo arba didelės pažeidimo rizikos įvertinimas, atliktas Komisijos – Komisijos atsakomybė už naudotos informacijos svarbą ir naudojamų šaltinių patikimumą
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2020/2092 4 straipsnis, 5 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 1–9 dalys)
(žr. 285, 288, 326-339, 341, 343, 344 punktus)
11. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Sąjungos teisės normos – Apimtis – Reglamentas 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo – Reglamentas, kuriuo Komisija ir Taryba įgalinamos kontroliuoti, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo – Teisinės valstybės sąvoka – Nukreipimas į ESS 2 straipsnyje įtvirtintą Sąjungos vertybę – Teisinės valstybės principai, kildinami iš valstybėms narėms bendrų vertybių – Minėtų principų pakankamas tikslumas
(ESS 2 ir 19 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2020/2092, 3, 8, 9, 10, 12 konstatuojamosios dalys, 2 straipsnio a punktas, 3 straipsnis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys)
(žr. 290–292, 323–325, 328 punktus)
12. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Sąjungos teisės normos – Aiškumo ir nuspėjamumo reikalavimas – Reglamentas 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo – Reglamentas, kuriuo Komisija ir Taryba įgalinamos kontroliuoti, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo – Šio reglamento nuostatų, nustatančių šį pakankamai tikslų mechanizmą, ryšys – Rėmimasis sąvokomis, apibrėžtomis kitose ginčijamos normos ar Sąjungos teisės nuostatose – Diskrecijos suteikimas Komisijai ir Tarybai pasirenkant veiksmą, susijusį Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės priėmimu – Leistinumas
(ESS 2 ir19 straipsniai; SESV 310 straipsnio 5 dalis, 317 straipsnio pirma pastraipa ir 325 straipsnis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2018/1046 2 straipsnio 59 punktas ir 63 straipsnio 2 dalis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 1 ir 3 dalys)
(žr. 295, 297–299, 302, 303, 319–321 punktus)
13. Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybių narių ieškinys – Ieškinys dėl reglamento, kuriame nustatytas Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas – Šiame reglamente numatytos biudžeto apsaugos priemonės, kurios gali būti priimtos kvalifikuota balsų dauguma, todėl aptariama valstybė narė nebalsuoja – Pagrindai – Pagrindas, susijęs su valstybių narių lygybės prieš Sutartis principo pažeidimu – Nepagrįstas pagrindas
(ESS 2 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 2 ir 3 dalys, SESV 238 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2020/2092 6 straipsnio 10 ir 11 dalys)
(žr. 305–309 punktus)
14. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Apimtis – Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos – Vertinimas atsižvelgiant į akto priėmimo metu buvusius duomenis
(ESS 5 straipsnio 4 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/2092)
(žr. 353–362 punktus)
Santrauka
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 2020/2092(1) buvo nustatytas „horizontalių sąlygų mechanizmas“, kuriuo siekiama apsaugoti Europos Sąjungos biudžetą, kai valstybėje narėje pažeidžiami teisinės valstybės principai. Šiuo tikslu pagal šį reglamentą Europos Sąjungos Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu, jame nustatytomis sąlygomis gali priimti tinkamas apsaugos priemones, kaip antai mokėjimų iš Sąjungos biudžeto sustabdymas arba vienos ar kelių programų iš šio biudžeto patvirtinimo sustabdymas. Pagal ginčijamą reglamentą tokių priemonių priėmimas siejamas su konkrečiais įrodymais, galinčiais patvirtinti ne tik teisinės valstybės principų pažeidimą, bet ir jo poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui.
Ginčijamu reglamentu pratęsiamos kelios su valstybių narių teisinės valstybės apsauga(2) susijusios iniciatyvos, kuriomis siekiama Sąjungos lygmeniu atsakyti į vis didėjantį susirūpinimą keliančius klausimus, ar kelios valstybės narės laikosi Sąjungos bendrųjų vertybių, nustatytų ESS 2 straipsnyje(3).
Lenkijos Respublika, palaikoma Vengrijos(4), pareiškė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo. Grįsdama savo reikalavimus ji iš esmės teigė, kad nors šis reglamentas formaliai pateiktas kaip aktas, susijęs su SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis finansinėmis taisyklėmis, iš tikrųjų juo siekiama nubausti valstybę narę už bet kokį teisinės valstybės principo, kurio reikalavimai bet kuriuo atveju yra nepakankamai tikslūs, pažeidimą. Taigi Lenkija savo ieškinį grindžia, be kita ko, Sąjungos kompetencijos priimti tokį reglamentą nebuvimu tiek dėl teisinio pagrindo nebuvimo, tiek dėl ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros apėjimo, Sąjungos kompetencijos ribų ir teisinio saugumo principo reikalavimų nesilaikymu.
Teisingumo Teismas, paprašytas priimti sprendimą dėl Sąjungos kompetencijos ginti savo biudžetą ir finansinius interesus nuo žalos, galinčios kilti dėl ESS 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimo, nusprendė, kad ši byla turi esminę svarbą, pateisinančią jos paskyrimą plenarinei sesijai. Dėl tų pačių priežasčių buvo patenkintas Europos Parlamento prašymas nagrinėti šią bylą taikant pagreitintą procedūrą. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas atmetė visą Lenkijos pareikštą ieškinį dėl panaikinimo.
Teisingumo Teismo vertinimas
Prieš nagrinėdamas ieškinį iš esmės Teisingumo Teismas nusprendė dėl Tarybos prašymo neatsižvelgti į įvairias Lenkijos ieškinio dalis tiek, kiek jos grindžiamos informacija, gauta iš konfidencialios Tarybos teisės tarnybos nuomonės, atskleistos be reikalaujamo leidimo. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patvirtino, kad atitinkama institucija iš principo gali numatyti, kad siekiant pateikti teisme tokį vidaus dokumentą reikalingas išankstinis leidimas. Vis dėlto, jeigu nagrinėjama teisinė nuomonė yra susijusi su teisėkūros procedūra, kaip šioje byloje, reikia atsižvelgti į skaidrumo principą, nes tokios nuomonės atskleidimas padidintų teisėkūros procedūros skaidrumą ir atvirumą. Taigi viršesnis viešasis interesas, susijęs su teisėkūros procedūros skaidrumu ir atvirumu, iš esmės yra svarbesnis už institucijų interesą, kiek tai susiję su vidaus teisinės nuomonės atskleidimu. Šiuo atveju, kadangi Taryba nepagrindė, kad atitinkama nuomonė yra ypač jautri arba kad jos taikymo sritis yra labai plati, viršijanti nagrinėjamos teisėkūros procedūrą, Teisingumo Teismas atmetė Tarybos prašymą.
Dėl esmės Teisingumo Teismas pirmiausia bendrai nagrinėjo pagrindus, susijusius su Sąjungos kompetencijos priimti ginčijamą reglamentą nebuvimu.
Dėl ginčijamo reglamento teisinio pagrindo Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šiame reglamente numatyta procedūra gali būti pradėta nustačiusi ne tik tai, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad šioje valstybėje narėje pažeisti teisinės valstybės principai, bet ir tai, kad šie pažeidimai daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas. Be to, priemonės, kurios gali būti priimtos pagal ginčijamą reglamentą, yra išimtinai susijusios su Sąjungos biudžeto vykdymu ir visos gali riboti iš šio biudžeto gaunamą finansavimą, atsižvelgiant į tokio pažeidimo ar tokios didelės rizikos poveikį šiam biudžetui. Vadinasi, ginčijamu reglamentu siekiama apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo pažeidimų pakankamai tiesioginio poveikio jam, kurį sukelia teisinės valstybės principų pažeidimas valstybėje narėje, o ne nubausti už pačius šiuos pažeidimus.
Atsakydamas į Lenkijos argumentus, kad finansinės taisyklės tikslas – patikslinti ESS 2 straipsnyje nurodytoms vertybėms būdingų reikalavimų apimtį, Teisingumo Teismas priminė, kad valstybių narių pagarba bendroms vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, kurios buvo nustatytos, kurių jos visos laikosi ir kurios apibrėžia pačią Sąjungos, kaip bendros teisinės sistemos šioms valstybėms, tapatybę, įskaitant teisinę valstybę ir solidarumą, pateisina šių valstybių tarpusavio pasitikėjimą. Kadangi ši pagarba yra sąlyga, kad būtų galima naudotis visomis teisėmis, valstybei narei numatytomis taikant Sutartis, Sąjunga turi turėti galimybę savo įgaliojimų ribose ginti šias vertybes.
Šiuo aspektu Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad, viena vertus, pagarba šioms vertybėms – tai ne tik įsipareigojimas, kurio valstybė kandidatė privalo laikytis, norėdama įstoti į Sąjungą ir kuris jai nebetaikomas jai tapus nare. Jis pažymėjo, kad Sąjungos biudžetas yra viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių Sąjungos politikoje ir vykdant veiksmus konkrečiai išreikšti pagrindinį valstybių narių solidarumo principą, ir kad šio principo įgyvendinimas šio biudžeto pagalba yra pagrįstas savitarpio pasitikėjimu, kad į minėtą biudžetą įrašyti bendri nuosavi ištekliai bus naudojami atsakingai.
Vis dėlto patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ir Sąjungos finansiniams interesams gali kilti didelė rizika dėl valstybėje narėje padarytų teisinės valstybės principų pažeidimų. Dėl šių pažeidimų visų pirma gali nebūti garantijų, kad iš Sąjungos biudžeto padengiamos išlaidos atitinka visas Sąjungos teisėje numatytas finansavimo sąlygas ir todėl atitinka Sąjungos tikslus, kurių ji siekia finansuodama tokias išlaidas.
Vadinasi, „horizontalių sąlygų režimas“, kaip antai nustatytasis ginčijamame reglamente, pagal kurį finansavimas iš Sąjungos biudžeto priklauso nuo to, ar valstybė narė laikosi teisinės valstybės principų, gali patekti į Sutartimis suteiktos kompetencijos nustatyti „finansines taisykles“, susijusias su Sąjungos biudžeto vykdymu, apimtį. Teisingumo Teismas patikslino, kad tokį mechanizmą, kaip jo sudedamosios dalys, sudaro ginčijamo reglamento nuostatos, kuriose nurodyti šie principai, kuriose išvardijami atvejai, kurie gali būti minėtų principų pažeidimo požymiai, kuriose patikslinamos situacijos ar elgesys, kuris turi būti susijęs su tokiais pažeidimais, ir kuriose apibrėžtas apsaugos priemonių, kurios prireikus gali būti priimtos, pobūdis ir apimtis.
Kiek tai susiję su priekaištu, grindžiamu tariamu ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros apėjimu, Teisingumo Teismas atmetė Lenkijos argumentus, kad tik ESS 7 straipsnyje numatyta procedūra suteikia Sąjungos institucijoms kompetenciją nagrinėti, konstatuoti ir prireikus bausti už ESS 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimus valstybėje narėje. Iš tiesų, be ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros, daugelyje Sutarčių nuostatų, kurios dažnai patikslintos įvairiuose antrinės teisės aktuose, Sąjungos institucijoms suteikiama kompetencija nagrinėti, konstatuoti ir prireikus bausti už ESS 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimus valstybėje narėje.
Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros tikslas – sudaryti galimybes Tarybai skirti sankcijas už šiurkščius ir nuolatinius kiekvienos iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios apibrėžia jos tapatybę, pažeidimus, visų pirma siekiant įpareigoti atitinkamą valstybę narę nutraukti šiuos pažeidimus. Vis dėlto ginčijamu reglamentu siekiama apsaugoti Sąjungos biudžetą tik tuo atveju, kai valstybėje narėje pažeidžiami teisinės valstybės principai ir tai daro neigiamą poveikį patikimam biudžeto vykdymui arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas. Be to, ESS 7 straipsnyje numatyta procedūra ir ginčijamu reglamentu nustatyta procedūra skiriasi savo dalyku, įsipareigojimų sąlygomis, numatytų priemonių priėmimo ir panaikinimo sąlygomis ir jų pobūdžiu. Vadinasi, šiomis dviem procedūromis siekiama skirtingų tikslų ir kiekvienos jų dalykas aiškiai skiriasi. Be to, darytina išvada, kad ginčijamu reglamentu nustatyta procedūra taip pat negali būti laikoma skirta SESV 269 straipsnyje numatytam bendrosios Teisingumo Teismo kompetencijos apribojimui apeiti, nes jos formuluotė susijusi tik su pagal ESS 7 straipsnį Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos priimto akto teisėtumo kontrole.
Teisingumo Teismas nagrinėjo kitus Lenkijos pateiktus prieštaravimus dėl ginčijamo reglamento esmės.
Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas paneigė Lenkijos prieštaravimų, susijusių su valstybių narių lygybės prieš Sutartis principo ir jų nacionalinio savitumo paisymo pažeidimu, pagrindimą. Iš tiesų Teisingumo Teismas priminė, kad valstybių narių laisvė naudotis joms suteiktais įgaliojimais visose joms skirtose srityse įmanoma tik laikantis Sąjungos teisės. Vis dėlto reikalaudama, kad valstybės narės laikytųsi iš Sąjungos teisės kylančių pareigų, Sąjunga pati neketina įgyvendinti šios kompetencijos, taigi ir jos pasisavinti.
Antra, nagrinėdamas pagrindą, susijusį su valstybių narių savitumo paisymo ir teisinio saugumo principo pažeidimu, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lenkijos pateikti argumentai dėl ginčijamo reglamento netikslumo yra visiškai nepagrįsti, kiek tai susiję tiek su procedūros pradėjimo sąlygų kriterijais, tiek su taikytinų priemonių pasirinkimu ir apimtimi. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pirmiausia pažymėjo, kad ginčijamame reglamente nurodyti principai, kaip sąvokos „teisinė valstybė“(5) sudedamosios dalys, jurisprudencijoje buvo plačiai išnagrinėti, kad šių principų šaltinis yra bendros vertybės, kurias valstybės narės pripažįsta ir taiko savo teisinėse sistemose, ir kad jie išplaukia iš sąvokos „teisinė valstybė“, kuri yra bendra valstybėms narėms ir kurios jos laikosi, kaip jų konstitucinių tradicijų bendros vertybės. Todėl Teisingumo Teismas manė, kad valstybės narės gali pakankamai tiksliai nustatyti kiekvieno iš šių principų esmę ir reikalavimus.
Dėl kriterijų, susijusių su procedūros pradėjimo sąlygomis ir priemonių, kurias reikia priimti, pasirinkimu ir apimtimi, Teisingumo Teismas patikslino, ginčijamame reglamente reikalaujama, kad tam, jog būtų priimtos jame numatytos apsaugos priemonės, reikia nustatyti realų ryšį tarp teisinės valstybės principo pažeidimo ir poveikio patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba jos finansiniams interesams arba didelės rizikos, kad toks poveikis bus daromas, ir kad toks pažeidimas turi būti susijęs su valstybės narės institucijai priskirtina situacija arba elgesiu ir su patikimu Sąjungos biudžeto vykdymu. Be to, jis pažymėjo, kad sąvoka „didelė rizika“ yra įtvirtinta Sąjungos finansinėse taisyklėse ir pabrėžia, kad apsaugos priemonės, kurių gali būti imtasi, turi būti griežtai proporcingos nustatyto pažeidimo poveikiui Sąjungos biudžetui. Konkrečiai kalbant, tik tiek, kiek būtina siekiant apsaugoti visą biudžetą, šios priemonės gali būti skirtos kitiems veiksmams ir programoms, nei tie, kurie buvo paveikti tokio pažeidimo. Galiausiai, pažymėdamas, kad Komisija, kontroliuojama Sąjungos teismo, turi laikytis griežtų procedūrinių reikalavimų (be kita ko, turi būti keletą kartų konsultuojamasi su atitinkama valstybe nare), Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas reglamentas atitinka valstybių narių savitumo paisymo ir teisinio tikrumo principo reikalavimus.
Galiausiai, kiek Lenkija ginčija pačią būtinybę priimti ginčijamą reglamentą, atsižvelgdamas į proporcingumo principo reikalavimus, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad ji nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas viršijo savo šiuo klausimu turimą didelę diskreciją. Taigi atmetęs šį paskutinį prieštaravimą Teisingumo Teismas galėjo atmesti visą ieškinį.