TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. gegužės 8 d.
Byla F‑6/07
Risto Suvikas
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Atskirasis procesinis klausimas – Konfidencialūs dokumentai – Neteisėtai gauti dokumentai – Dokumentų išėmimas – Įdarbinimas – Laisva darbo vieta – Neteisėtas kandidatūros atmetimas – Panaikinimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Prarasta galimybė būti įdarbintam – Vertinimas ex aequo et bono“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo R. Suvikas būtent prašo, pirma, panaikinti 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą neįrašyti ieškovo į geriausių kandidatų sąrašą pasibaigus laikinųjų tarnautojų atrankos procedūrai Taryba/B/024 ir, antra, atlyginti jo tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą su palūkanomis.
Sprendimas: Išimti iš bylos medžiagos ieškovo ieškinio A 14–A 16 prieduose pateiktus dokumentus. Panaikinti 2006 m. vasario 20 d. sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą neįrašyti ieškovo į geriausių kandidatų sąrašą pasibaigus laikinųjų tarnautojų atrankai Taryba/B/024. Priteisti iš Tarybos sumokėti ieškovui 20 000 eurų kaip jo patirtos turtinės žalos atlyginimą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Procesas – Procesinių dokumentų priimtinumas – Dokumento vertinimas jo pateikimo momentu – Prašymas priimti sprendimą dėl atskirojo procesinio klausimo – Priimtinumas bet kurioje proceso stadijoje
(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnis)
2. Pareigūnai – Konkursai – Atrankos komisija – Darbų slaptumas – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnis)
3. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Procedūra – Patariamojo atrankos komiteto diskrecija – Ribos – Pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytų reikalavimų laikymasis
4. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Procedūra – Nuopelnų vertinimas
5. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Procedūra – Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos diskrecija – Ribos – Pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytų reikalavimų laikymasis ir diskrecijai įgyvendinti priimtos procedūros normos
6. Pareigūnai – Ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
7. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota teismo jurisdikcija – Galimybė savo iniciatyva iš institucijos atsakovės priteisti žalos atlyginimą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)
8. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota teismo jurisdikcija – Turtinės žalos, susijusios su prarasta galimybe dėl neteisėto kandidatūros atmetimo, atlyginimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktis)
9. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ginčijamo neteisėto akto panaikinimas – Tinkamas neturtinės žalos atlyginimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
1. Nors Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią Tarnautojų teismas, kuriam pateiktas prašymas priimti sprendimą dėl atskirojo procesinio klausimo, šį sprendimą priima motyvuota nutartimi arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, yra procesinė norma, nuo jos įsigaliojimo taikoma visiems Tarnautojų teisme nagrinėjamiems ginčams, tai negalioja normoms, kurių pagrindu teismas, taikydamas šį straipsnį, gali priimti sprendimą dėl šio atskirojo procesinio klausimo priimtinumo ir kurios, kiek jose apibrėžiamas prašymo priimti sprendimą dėl atskirojo procesinio klausimo priimtinumas, gali būti tik minėto prašymo pateikimo dieną taikytinos normos.
Kalbant apie prašymą priimti sprendimą dėl atskirojo procesinio klausimo, kuris pateiktas prieš įsigaliojant Tarnautojų teismo procedūros reglamentui, taikytinos normos, kuriose nustatyti atskirojo procesinio klausimo priimtinumo reikalavimai, yra tos, į kurias daroma nuoroda Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnyje, mutatis mutandis taikomame Tarnautojų teismui. Iš tiesų minėtas 114 straipsnis yra Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostata, atitinkanti Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnį. Todėl tokiu atveju reikia taikyti, pirma, Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnyje numatytą procesinę normą ir, antra, normas dėl priimtinumo, į kurias daroma nuoroda Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnyje.
Kadangi atskirasis procesinis klausimas, kurį reikia atskirti nuo prieštaravimo dėl ieškinio priimtinumo, gali būti pateiktas bet kurioje proceso stadijoje, prašymą priimti sprendimą dėl tokio atskirojo procesinio klausimo galima pateikti bet kurioje proceso stadijoje.
(žr. 49–51 ir 54 punktus)
2. Atrankos komisijų darbo slaptumo principas įtvirtintas siekiant užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, taip pat – apsaugoti teisėtus kandidatų interesus, t. y. kad jų gebėjimų ir savybių vertinimas nebus paviešintas. Taigi pagal šį principą draudžiama tiek paviešinti atrankos komisijos narių nuomones, tiek atskleisti informaciją, susijusią su komisijos individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu.
Vis dėlto, nors atrankos komiteto ar kai kurių jo narių lyginamajam vertinimui iš esmės taikomas šio komiteto darbo slaptumo principas, taip nėra kalbant apie parengtus dokumentus, kurie nesusiję su atrankos procedūra ir iš tiesų nėra viso patariamojo atrankos komiteto darbų dalis, bet parengti vieno iš komiteto narių savo nuožiūra. Šiems dokumentams nebūtinai užtikrinamas tokio paties lygio konfidencialumas kaip atrankos komisijos lyginamiesiems vertinimams, kuriuos draudžiama atskleisti Tarnautojų teisme. Todėl reikia atsižvelgti į tai, ar tokie dokumentai buvo gauti teisėtai ar neteisėtai.
Taigi iš bylos medžiagos reikia išimti vieno komiteto nario parengtus dokumentus, nesusijusius su atrankos procedūra, kuriuos viena iš bylos šalių gavo iš trečiojo asmens, savo ruožtu juos gavusio be leidimo.
(žr. 57, 58, 60, 61, 64–66 ir 71 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Bonaiti Brighina prieš Komisiją, T‑118/99, Rink. VT p. I‑A‑25 ir II‑97, 46 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑341, 23, 24 ir 26 punktai.
3. Laikinųjų tarnautojų įdarbinimo patariamasis atrankos komitetas, įsteigtas sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos, turi tam tikrą diskreciją organizuoti savo darbą su sąlyga, kad jis neviršija pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytų ribų. Taigi komitetui nedaroma kliūčių dirbti etapais ir palaipsniui šalinti kandidatus laikantis pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytų reikalavimų. Vien dėl to, kad atrankos komitetas per pokalbius vertino kandidatų gebėjimus, atsižvelgdamas į pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytus reikalavimus, dviem etapais, negali būti pažeista atrankos procedūra.
(žr. 88–90 punktus)
4. Vykstant konkursui atrankos komisija vertina kandidatams žinomą informaciją, kaip antai jų pateiktus diplomus, jų laikytus egzaminus arba vertinimo ataskaitas, su kuriomis jie galėjo susipažinti ir dėl kurių galėjo pateikti pastabų. Taip užtikrinamas konkurso procedūros teisėtumas ir apsauga nuo bet kokio šališkumo, nes kandidatai žino visą informaciją, kurią vertino atrankos komisija ir turi visas galimybes šį vertinimą ginčyti, jei, kaip jie mano, jis yra neteisingas. Atvirkščiai, jeigu atrankos komisija bent iš dalies remiasi tokia informacija, kaip antai vadovų pateikta informacija ir nuomonės, su kuriomis suinteresuotieji kandidatai nėra susipažinę, pastariesiems nesuteikiama galimybė apsiginti nuo tokių trečiųjų asmenų teiginių, kurie, nors gali būti visiškai teisingi, tačiau dėl vienos ar kitos priežasties gali būti ir netikslūs. Nesuteikiant kandidatams galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl jų vadovų apie juos pateiktos nuomonės, į kurią atsižvelgė atrankos komisija, pažeidžiamas konkurso procedūrą reguliuojantis principas, kuriuo pateisinamas dėl kandidatų priimtų sprendimų neleisti jiems dalyvauti konkurse panaikinimas.
Kaip ir konkurso atrankos komisija, patariamasis atrankos komitetas, įsteigtas sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos, dėl tų pačių priežasčių net iš dalies negali grįsti savo vertinimo tokia informacija, kaip antai vadovų pateikta informacija ir nuomonės, su kuriomis suinteresuotieji kandidatai nėra susipažinę ir dėl kurių neturėjo galimybės pateikti pastabų. Net vieno komiteto nario, veikiančio savo vardu, konsultacija su vadovais gali nulemti viso šio komiteto darbo neteisėtumą.
(žr. 93, 94 ir 97 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. kovo 11 d. Sprendimo Sorani ir kt. prieš Komisiją, 293/84, Rink. p. 967, 17–20 punktai; Adams ir kt. prieš Komisiją, 294/84, Rink. p. 977, 22–25 punktai.
5. Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos turima didelė diskrecija reiškia, kad bent jau nuodugniau turi būti laikomasi visų svarbių teisės aktų, tai yra ne tik pranešimo apie laisvą darbo vietą, bet ir atitinkamų procedūros normų, kuriomis gali remtis tarnyba, kad įgyvendintų savo diskreciją.
Be to, tuo, kad ši tarnyba turi didelę diskreciją, negalima pateisinti pažeidimo, padaryto per sprendimo parengiamąją procedūrą. Todėl šios tarnybos pasibaigus neteisėtai parengiamajai procedūrai priimtas sprendimas yra neteisėtas, jeigu ji nesiima priemonių, kuriomis būtų galima ištaisyti nustatytą pažeidimą, padarytą per šią parengiamąją procedūrą.
(žr. 101–103 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Pappas prieš Regionų komitetą, T‑73/01, Rink. VT p. I‑A‑207 ir II‑1011, 53 punktas.
6. Panaikinus sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą neįrašyti kandidato pavardės į geriausių kandidatų sąrašą pasibaigus neteisėtai laikinųjų tarnautojų atrankos procedūrai, sprendimas panaikinti patį kandidatų sąrašą bei sprendimus įdarbinti į laisvas darbo vietas į sąrašą įrašytus kandidatus būtų per didelė sankcija už atitinkamos institucijos padarytą pažeidimą. Tokiu atveju būtų pažeisti proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir tarnybos intereso principai, nes atrinkti kandidatai, kurie tapo laikinaisiais tarnautojais, negalėtų pasinaudoti iš paskyrimo kylančiomis pasekmėmis vien todėl, kad įdarbinimo procedūra buvo neteisėta.
(žr. 109, 111 ir 122 punktus)
7. Jeigu, atlikus esamų interesų palyginimą, nustatoma, jog atsižvelgiant į tarnybos interesą ir trečiųjų asmenų interesą negalima panaikinti po sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas, priimtų sprendimų, Bendrijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo interesą ir siekdamas užtikrinti sprendimo dėl panaikinimo veiksmingumą, gali pasinaudoti neribota jurisdikcija, jam patikėta finansinio pobūdžio ginčuose, ir priteisti, netgi savo iniciatyva, iš institucijos atsakovės žalos atlyginimą. Jis taip pat gali nurodyti šiai institucijai tinkamai apsaugoti ieškovo teises ir surasti jo situaciją atitinkantį sprendimą.
(žr. 127 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Oberthür prieš Komisiją, 24/79, Rink. p. 1743, 14 punktas; 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo Komisija prieš Albani ir kt., C‑242/90 P, Rink. p. I‑3839, 13 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. vasario 23 d. Sprendimo Coussios prieš Komisiją, T‑18/92 ir T‑68/92, Rink. VT p. I‑A‑47 ir II‑171, 107 punktas.
8. Nagrinėdamas finansinio pobūdžio ginčus, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, Tarnautojų teismas turi neribotą jurisdikciją, kurią įgyvendindamas prireikus gali savo iniciatyva priteisti iš atsakovo dėl jo kaltės padarytos žalos atlyginimą ir tokiu atveju, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ex aequo et bono įvertinti patirtą žalą. Be to, nustatęs, kad padaryta žala, tik Tarnautojų teismas, neperžengdamas prašymo ribų, yra kompetentingas nustatyti šios žalos atlyginimo būdą ir jos dydį su sąlyga, kad tokie sprendimai bus pakankamai pagrįsti ir žalos įvertinimo klausimu juose bus numatyti kriterijai, taikyti nustatant sumą, tam, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas galėtų vykdyti Tarnautojų teismo sprendimų kontrolę.
Šiuo atžvilgiu, siekiant nustatyti teisingą kompensacijos sumą, kuri turi būti skirta neteisėtoje atrankos procedūroje dalyvavusiam kandidatui, praradusiam galimybę būti įdarbintam, visų pirma reikia nustatyti jo prarastą darbo užmokestį, nustatant skirtumą tarp darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jeigu būtų įdarbintas, ir darbo užmokesčio, kurį jis realiai gavo po įvykdytų neteisėtų veiksmų, ir, antra, procentais įvertinti galimybę būti įdarbintam, siekiant indeksuoti taip apskaičiuoto darbo užmokesčio praradimą.
Vis dėlto, jeigu dėl specifinių aplinkybių, kaip antai abejonių, susijusių su konstatuoto pažeidimo poveikiu minėto kandidato kandidatūros atmetimui, Tarnautojų teismas negali nustatyti matematinio koeficiento, kuris atspindėtų prarastą galimybę, reikia skirti suinteresuotajam asmeniui fiksuoto dydžio sumą žalai dėl prarastos galimybės atlyginti.
Nustatant šio žalos atlyginimo sumą negalima remtis argumentu, kad jeigu ieškovas būtų laimėjęs atrankos procedūrą, su juo laikinojo tarnautojo sutartis būtų sudaryta šešeriems metams. Iš tiesų pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktį institucija turi kompetenciją nutraukti laikinojo darbuotojo terminuotą sutartį, laikydamasi šioje nuostatoje numatyto įspėjimo termino. Be to, jeigu ieškovas būtų įdarbintas, jis neturėtų teisės pratęsti savo sutarties dvejiems metams, pasibaigus pradiniam ketverių metų laikotarpiui.
(žr. 133–135 ir 142–145 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija prieš Girardot, C‑348/06 P, Rink. p. I‑0000, 45 punktas ir jame nurodyta teismų praktika bei 58 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. birželio 6 d. Sprendimas Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑2‑129 ir II‑A‑2‑609.
9. Pareigūno ginčijamo administracijos akto panaikinimas savaime yra tinkamas ir iš esmės pakankamas (t. y. šiame akte nesant aiškiai neigiamo ieškovo gebėjimų vertinimo, galinčio suinteresuotąjį asmenį įžeisti) visos neturtinės žalos, kurią šis galėjo patirti, atlyginimas.
(žr. 151 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. sausio 26 d. Sprendimo Pierrat prieš Teisingumo Teismą, T‑60/94, Rink. VT p. I‑A‑23 ir II‑77, 62 punktas; 1997 m. kovo 19 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑21/96, Rink. VT p. I‑A‑69 ir II‑211, 35 punktas.