TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. sausio 27 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 – Parama kaimo plėtrai – 30 straipsnio 6 dalies a punktas – Su „Natura 2000“ susijusios išmokos – Pajamų praradimo žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotuose kompensavimas – Durpynai – Draudimas sodinti spanguoles – Atsisakymas skirti kompensacines išmokas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 17 straipsnis – Teisė į nuosavybę“
Byloje C‑234/20
dėl Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis teismas, Latvija) 2020 m. birželio 3 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2020 m. birželio 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
„Sātiņi-S“ SIA,
dalyvaujant
Lauku atbalsta dienests,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininkės pareigas einanti antrosios kolegijos pirmininkė A. Prechal, teisėjai J. Passer (pranešėjas), F. Biltgen, L.S. Rossi ir N. Wahl,
generalinis advokatas A. Rantos,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. birželio 3 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– „Sātiņi-S“ SIA, atstovaujamos A. Grigorjevs,
– Latvijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių K. Pommere, V. Soņeca, V. Kalniņa ir E. Bārdiņš, vėliau K. Pommere ir E. Bārdiņš,
– Airijos, atstovaujamos M. Browne, J. Quaney, M. Lane ir A. Joyce, padedamų SC S. Kingston ir BL G. Gilmore,
– Europos Komisijos, atstovaujamos iš pradžių C. Hermes, M. Kaduczak ir I. Naglis, vėliau – C. Hermes ir M. Kaduczak,
susipažinęs su 2021 m. rugsėjo 9 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013, p. 487; klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 1) 30 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies a punkto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sātiņi-S SIA ir Lauku atbalsta dienests (Kaimo paramos tarnyba, Latvija) ginčą dėl pastarosios atsisakymo skirti Sātiņi-S kompensacines išmokas dėl draudimo durpynuose, esančiuose tinklo „Natura 2000“ teritorijose, sodinti spanguoles.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Buveinių direktyva
3 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102; klaidų ištaisymas OL L 81, 2015, p. 5; toliau – Buveinių direktyva) 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:
„Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.“
4 Šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.“
Reglamentas Nr. 1305/2013
5 Reglamento Nr. 1305/2013 9 ir 24 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(9) kaimo plėtros programose turėtų būti apibrėžti vietovės, kuriai jos taikomos, poreikiai ir apibūdinta nuosekli tų poreikių tenkinimo atsižvelgiant į Sąjungos kaimo plėtros prioritetus strategija. Ta strategija turėtų būti grindžiama tikslų nustatymu. Turėtų būti nustatytos apibrėžtų poreikių, nustatytų tikslų ir pasirinktų priemonių jiems pasiekti sąsajos. Kaimo plėtros programose taip pat turėtų būti pateikta visa informacija, reikalinga siekiant įvertinti jų atitiktį šio reglamento reikalavimams;
<…>
(24) ūkininkams ir miškų valdytojams toliau turėtų būti teikiama parama, padedant spręsti specifinius sunkumus, atitinkamose vietovėse patiriamus įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7) ir [Buveinių direktyvą], siekiant prisidėti prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo; be to, ūkininkams turėtų būti teikiama parama, skirta padėti spęsti sunkumus, upių baseinų vietovėse patiriamus įgyvendinant [2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275)]. Parama turėtų būti siejama su specialiais kaimo plėtros programoje aprašytais reikalavimais, kurie viršija atitinkamus privalomus standartus ir reikalavimus. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad ūkininkams nebūtų skiriamas dvigubas finansavimas pagal šį reglamentą ir pagal [2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos r]eglamentą (ES) Nr. 1307/2013[, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608)]. Be to, valstybės narės bendroje savo kaimo plėtros programų struktūroje turėtų atsižvelgti į specifinius „Natura 2000“ teritorijų poreikius.“
6 Minėto reglamento 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. <…>
Be to, vartojamos ir tokios terminų apibrėžtys:
<…>
c) priemonė – veiksmų, kuriais prisidedama siekiant vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų, rinkinys;
<…>
f) žemės ūkio paskirties žemė – bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametė ganykla arba daugiamečiams pasėliams auginti, kaip apibrėžta [Reglamento Nr. 1307/2013] 4 straipsnyje;
<…>
r) miškas – didesnis kaip 0,5 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis siekia daugiau kaip 5 metrus, kuriuose medžių lajos danga užima daugiau kaip 10 procentų ploto, arba apaugęs medžiais, galinčiais pasiekti tokias ribas in situ; ir ji neapima žemės, kuri iš esmės naudojama žemės ūkio tikslams arba miesto reikmėms, laikantis 2 dalies.
2. Valstybė narė arba regionas gali nuspręsti taikyti kitokią negu nurodytą 1 dalies r punkte termino „miškas“ apibrėžtį, grindžiamą galiojančia nacionaline teise arba inventorizacijos sistema. Valstybės narės arba regionai pateikia tokią apibrėžtį kaimo plėtros programoje.“
7 Šio reglamento 6 straipsnio „Kaimo plėtros programos“ 1 dalyje nustatyta:
„EŽŪFKP lėšos valstybėse narėse panaudojamos per kaimo plėtros programas. Tomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį. Įgyvendinant kaimo plėtros tikslus pasitelkus Sąjungos prioritetus siekiama paramos iš EŽŪFKP.“
8 To paties reglamento 10 straipsnyje „Kaimo plėtros programų tvirtinimas“ nustatyta:
„1. Valstybės narės pateikia [Europos] Komisijai pasiūlymą dėl kiekvienos kaimo plėtros programos, į kurį įtraukiama 8 straipsnyje nurodyta informacija.
2. Kiekvieną kaimo plėtros programą įgyvendinimo aktu tvirtina Komisija.“
9 To paties reglamento 30 straipsnyje „Su „Natura 2000“ ir [Direktyva 2000/60] susijusios išmokos“ numatyta:
„1. Parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą arba už vieną miško hektarą siekiant paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant [Buveinių direktyvą], [Direktyva 2009/147] ir [Direktyvą 2000/60], patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Apskaičiuodamos <…> su parama susijusias išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui.
<…>
6. Reikalavimus išmokoms gauti atitinka tokie plotai:
a) pagal [Buveinių direktyvą] ir [Direktyvą 2009/147] „Natura 2000“ tinklui priskirti žemės ūkio paskirties [žemės] ir miško plotai;
<…>“
Reglamentas Nr. 1307/2013
10 Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio „Terminų apibrėžtys ir susijusios nuostatos“ 1 dalyje numatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
h) daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiais žolynais) – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau neįtraukta į valdos sėjomainą; joje gali augti ir kitos augalų rūšys, pavyzdžiui, krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti ganymui, su sąlyga, kad joje tebevyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai, taip pat, jei valstybės narės taip nusprendžia – žemė, kurią galima panaudoti ganymui ir kuri sudaro dalį nusistovėjusios vietos praktikos, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja;
<…>“
11 Šio reglamento 45 straipsnio „Daugiamečiai žolynai“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:
„Valstybės narės nurodo daugiamečius žolynus, kurie yra pažeidžiami aplinkos požiūriu, vietovėse, įskaitant tose vietovėse esančius durpynus ir šlapynes, kurioms taikoma [Buveinių direktyva] arba [Direktyva 2009/147], ir kuriems būtina griežta apsauga, kad būtų pasiekti tų direktyvų tikslai.“
Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 808/2014
12 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 808/2014, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 18), 10 straipsnis „Standartinės prielaidos dėl papildomų išlaidų ir prarastų pajamų“ suformuluotas taip:
„1. Išmokų už [Reglamento Nr. 1305/2013] 28–31, 33 ir 34 straipsniuose nurodytų priemonių ir juose nurodytų tipų veiksmų įgyvendinimą sumas valstybės narės gali nustatyti remdamosi standartinėmis prielaidomis dėl papildomų išlaidų ir prarastų pajamų.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti skaičiavimai ir pagal juos apskaičiuotos išmokos atitiktų šiuos reikalavimus:
a) juos turi sudaryti tik tokie elementai, kuriuos galima patikrinti;
b) jie turi būti grindžiami skaičiais, nustatytais atliekant kompetentingą įvertinimą;
c) turi būti aiškiai nurodyti naudojamų skaičių šaltiniai;
d) jie turi būti išskirstyti atsižvelgiant į regionines bei vietos sąlygas ir faktinį žemės naudojimą, jei taikoma;
e) juose turi nebūti su investicinėmis išlaidomis susijusių elementų.“
13 Šio įgyvendinimo reglamento I priedo 1 dalis pavadinta „Kaimo plėtros programų turinio pateikimas“. Šios 1 dalies 8 punktas pavadintas „Atrinktų priemonių aprašymas“ ir suformuluotas taip:
„<…>
(2) Priemonės aprašymas, įskaitant:
<…>
e) priemonių ir (arba) veiksmų (pagal tipą) aprašymą, išdėstytą taip:
<…>
11. Su „Natura 2000“ ir [Direktyva 2000/60] susijusios išmokos [Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis]
<…>
– apribojimų ir (arba) sunkumų, kurių pagrindu gali būti skiriamos išmokos, nustatymas ir privalomosios praktikos nurodymas,
– metodikos ir agronominių prielaidų aprašymas, įskaitant [Reglamento Nr. 1305/2013] 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindinius reikalavimus, susijusius su [Buveinių direktyva] ir [Direktyva 2009/147], ir to straipsnio 4 dalyje nurodytus pagrindinius reikalavimus, susijusius su [Direktyva 2000/60], į kuriuos atsižvelgiama atliekant skaičiavimus, pagrindžiančius dėl sunkumų atitinkamuose su minėtų trijų direktyvų įgyvendinimu susijusiuose plotuose patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas; jei taikoma, nustatant tą metodiką atsižvelgiama į išmokas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 skiriamas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo.
<…>“
14 Minėto įgyvendinimo reglamento I priedo 5 dalis susijusi su priemonių ir pagalbinių priemonių kodais. Šioje dalyje, remiantis Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsniu, prie 12 kodo numatyta priemonė „Su „Natura 2000“ ir [Direktyva 2000/60] susijusios išmokos“. Šią priemonę sudaro trys pagalbinės priemonės, pažymėtos 12.1, 12.2 ir 12.3 kodais: „Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ žemės ūkio [paskirties žemės] teritorijas“, „Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ miško teritorijas“ ar „Kompensacinės išmokos už žemės ūkio [paskirties žemės] vietoves [teritorijas], įtrauktas į upių baseinų valdymo planus“.
Latvijos teisė
15 2007 m. rugpjūčio 21 d. Ministru kabineta noteikumi Nr. 562 „Noteikumi par zemes lietošanas veidu klasifikācijas kārtību un to noteikšanas kritērijiem“ (Vyriausybės nutarimas Nr. 562 dėl žemės naudojimo tipų klasifikavimo ir jų nustatymo kriterijų) (Latvijas Vēstnesis, 2007, Nr. 137) priede numatyti žemės naudojimo tipai.
16 Ministru kabineta 2010. gada 16. marta noteikumi Nr. 264 īpaši aizsargājamo dabas teritoriju vispārējie aizsardzības un izmantošanas noteikumi (2010 m. kovo 16 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 264 dėl specialių saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo bendrųjų nuostatų, toliau – Nutarimas Nr. 264) (Latvijas Vēstnesis, 2010, Nr. 58) nustatytos bendrosios specialių saugomų teritorijų apsaugos taisyklės.
17 Šio nutarimo 5 skyriaus „Saugomos gamtos teritorijos“ 16 punkte nustatyta:
„Saugomose gamtos teritorijose draudžiama:
<…>
16:12. sodinti spanguoles durpynuose;
<…>“
18 Ministru kabineta noteikumi Nr. 171 „Noteikumi par valsts un Eiropas Savienības atbalsta piešķiršanu, administrēšanu un uzraudzību vides, klimata un lauku ainavas uzlabošanai 2014.–2020. gada plānošanas periodā“ (2015 m. balandžio 7 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 171 dėl nacionalinės ir Europos Sąjungos paramos aplinkai, klimatui ir kaimo vietovėms gerinti skyrimo, valdymo bei priežiūros taisyklių 2014–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu) (Latvijas Vēstnesis, 2015, Nr. 76) 56–58 punktuose nurodyta:
„56 punktas. Plotai, atitinkantys reikalavimus paramai pagal šią priemonę gauti, yra miško teritorijos (išskyrus durpynus):
56.1. pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą įtrauktos į [„Natura 2000“ teritorijų sąrašą] <…>;
<…>
58 punktas. Parama skiriama, jei plotas, pripažįstamas tinkamu paramai gauti, yra mažiausiai 1 ha, sudarytas iš mažiausiai 0,1 ha ploto laukų ir minimalus plotas viename lauke, kuriam taikomas kokios nors rūšies apribojimas, apima mažiausiai 0,1 ha; taip pat jei minėtus laukus galima kartografiškai nustatyti, jie įtraukti į Kaimo paramos tarnybos elektroninių prašymų sistemą ir juose pagal teisės aktus, susijusius su specialių saugomų teritorijų apsauga ir naudojimu arba su rūšių ir biotopų apsauga, nuo einamųjų metų kovo 1 d. taikytinas bet kuris iš toliau nurodytų ekonominės veiklos apribojimų:
58.1. draudimas vykdyti miškininkystės veiklą;
58.2. draudimas vykdyti pagrindinę ruošą ir retinimą;
58.3. draudimas vykdyti pagrindinę ruošą;
58.4. draudimas plynai iškirsti mišką“.
19 Latvijas lauku attīstības programma 2014.-2020.gadam (Latvijos 2014–2020 m. kaimo plėtros programa), kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamento Nr. 1305/2013 10 straipsnio 2 dalimi, nurodyta, kad paramą galima gauti, jei tinklo „Natura 2000“ teritorijose arba mažuose draustiniuose, esančiuose miško žemėje (išskyrus durpynus), nustatomi apribojimai su miškininkyste susijusioms veiklos rūšims.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
20 2002 m. Sātiņi-S nusipirko 7,7 ha durpingos žemės, esančios saugomoje gamtos teritorijoje ir Latvijoje esančioje Bendrijos svarbos saugomoje „Natura 2000“ teritorijoje.
21 2017 m. vasario 2 d. Sātiņi-S Kaimo paramos tarnybai pateikė prašymą išmokėti jai kompensaciją už draudimą 2015 m. ir 2016 m. sodinti spanguoles šioje durpingoje žemėje. 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ši tarnyba atmetė šį prašymą, motyvuodama tuo, kad taikytinuose nacionalinės teisės aktuose tokios kompensacijos nenumatyta.
22 Sātiņi-S apskundė šį sprendimą Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas, Latvija), o šis jos skundą atmetė 2018 m. kovo 26 d. sprendimu.
23 Sātiņi-S pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas, Latvija); šis teismas mano, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį reikia išaiškinti tam, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl šio kasacinio skundo.
24 Šiomis aplinkybėmis Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 1305/2013] 30 straipsnio 6 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį su „Natura 2000“ susijusios išmokos visiškai neskiriamos už durpingas žemes?
2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar durpingos žemės įtraukiamos į žemės ūkio paskirties [žemės] ar miško teritorijas?
3. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybės narės gali nustatyti, jog su „Natura 2000“ susijusios išmokos visiškai neskiriamos už durpingas žemes, ir tokios nacionalinės teisės nuostatos atitinka Reglamente Nr. 1305/2013 nustatytą minėtų išmokų kompensacinį tikslą?
4. Ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybės narės gali apriboti paramos su „Natura 2000“ susijusias išmokas ir nustatyti, kad parama skiriama tik už konkrečios rūšies ekonominės veiklos apribojimą, kaip antai miško teritorijose – tik už ekonominės veiklos, susijusios su medienos ruoša, apribojimą?
5. Ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalį, siejamą su [Chartijos] 17 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad pagal ją asmuo, remdamasis savo planais vykdyti naują ekonominę veiklą, turi teisę į su „Natura 2000“ susijusią išmoką, jei įsigydamas nekilnojamąjį turtą jau žinojo apie šiam turtui taikomus apribojimus?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo ir antrojo klausimų
25 Pirmaisiais dviem klausimais (juos reikia nagrinėti kartu) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad su „Natura 2000“ susijusios išmokos negali būti skiriamos už durpingos žemės sklypus, o jei atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas – ar durpynai priskiriami prie „žemės ūkio paskirties žemės plotų“, ar prie „miško plotų“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
26 Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnyje reglamentuojamos, be kita ko, su „Natura 2000“ susijusios išmokos. Kaip nurodyta šios nuostatos 1 dalyje, parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą arba už vieną miško hektarą, siekiant paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant Buveinių direktyvą, Direktyvą 2009/147 (toliau – Paukščių direktyvą) ir Direktyvą 2000/60 (Vandens pagrindų direktyvą), patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Minėtos nuostatos 6 dalies a punkte patikslinama, kad su nagrinėjama parama susijusios išmokos gali būti skiriamos pagal Buveinių direktyvą ir [Direktyvą 2009/147] įsteigtoms „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotams.
27 Taigi Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalyje numatytos su „Natura 2000“ susijusios išmokos gali būti skiriamos žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotams, kurie, nors ir yra pagal Buveinių direktyvą ir [Direktyvą 2009/147] įsteigtose „Natura 2000“ teritorijose, patenka į sąvokas „žemės ūkio paskirties žemė“ arba „miškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1305/2013.
28 Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 1305/2013 neminimos ir juo labiau neapibrėžiamos sąvokos „durpynai“ arba „durpingos žemės“. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat konkrečiai nenurodo, kaip reikia suprasti sąvokas „durpynai“ arba „durpingos žemės“, kaip tai suprantama pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kaip tai padarė generalinis advokatas išvados 33 punkte, kad durpynai iš esmės ir pagal bendrą šio žodžio reikšmę reiškia šlapžemę, kurioje yra „durpių“, dirvožemį, kuriame susikaupę labai daug augalinės kilmės organinių medžiagų ir organinės anglies.
29 Savo ruožtu sąvoka „miškas“ Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies r punkte apibrėžta kaip didesnis kaip 0,5 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis siekia daugiau kaip 5 metrus ir kurių lajos užima daugiau kaip 10 % ploto, arba apaugęs medžiais, galinčiais pasiekti tokias ribas in situ, ir jis neapima žemės, kuri iš esmės naudojama žemės ūkio tikslams arba miesto reikmėms. Vis dėlto šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybė narė arba regionas gali nuspręsti taikyti kitokią, nei nurodyta, nacionalinėje teisėje apibrėžtį, grindžiamą galiojančia nacionaline teise arba inventorizacijos sistema. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prireikus turės patikrinti, ar nagrinėjamu atveju Latvijos Respublika patvirtino tokią apibrėžtį.
30 Kaip išvados 35 punkte pažymėjo generalinis advokatas, neatmestina, kad, atsižvelgiant į atitinkamos vietovės augaliją, durpyną gali sudaryti „miškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies r punktą arba „miško“ apibrėžtį, kurią atitinkama valstybė narė prireikus patvirtins pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį.
31 Dėl žemės ūkio paskirties žemės teritorijų pažymėtina, kad Reglamente Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies f punkte sąvoka „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžta kaip „bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametė ganykla arba daugiamečiams pasėliams auginti, kaip apibrėžta [Reglamento Nr. 1307/2013] 4 straipsnyje“.
32 Kaip išvados 34 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punkte pateiktos sąvokos „daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla“ apibrėžties ir to paties reglamento 45 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje pateiktų patikslinimų matyti, kad „durpynai“ arba „durpingos žemės plotai“ gali patekti į šią apibrėžtį, taigi, ir į žemės ūkio paskirties žemės apibrėžtį.
33 Taigi reikia pripažinti, kad tiek, kiek pagal Buveinių direktyvą ir [Direktyvą 2009/147] įsteigtose „Natura 2000“ teritorijose esantys „durpynai“ arba „durpingos žemės plotai“ patenka į sąvoką „miškas“ arba „žemės ūkio paskirties žemė“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1305/2013 arba, nelygu atvejis, pagal jį priimtus nacionalinės teisės aktus, šie durpynai ir durpingos žemės plotai gali būti laikomi „prie „Natura 2000“ tinklo priskirtais žemės ūkio paskirties ir miško plotais“, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punktą, todėl iš principo atitinkančiais to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytų su „Natura 2000“ susijusių išmokų reikalavimus.
34 Klausimas, ar, atsižvelgiant į jų konkrečią vidinę sandarą, „Natura 2000“ teritorijoje esantys „durpynai“, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, nelygu atvejis, patenka į minėtas sąvokas „miškas“ arba „žemės ūkio paskirties žemė“, taigi, ir į sąvoką „prie „Natura 2000“ tinklo priskirti žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą, yra susijęs su faktinių aplinkybių vertinimu ir patenka į nacionalinių teismų jurisdikciją.
35 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmuosius du klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį iš principo neatmetama galimybė gauti su „Natura 2000“ susijusias išmokas, jeigu jos yra pagal Buveinių direktyvą ir Paukščių direktyvą įsteigtose „Natura 2000“ teritorijose ir patenka į „žemės ūkio paskirties žemės“ arba „miško“ sąvokas, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies f ir r punktus arba 2 straipsnio 2 dalį; tokiu atveju už juos, kaip „žemės ūkio paskirties žemės plotus“, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punktą, gali būti skiriamos minėto 30 straipsnio 1 dalyje numatytos išmokos.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų
36 Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais (juos reikia nagrinėti kartu) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį valstybei narei leidžiama nemokėti su „Natura 2000“ susijusių išmokų už durpynus arba tokiems plotams teikti pagalbą tik tuomet, kai priskiriant juos prie „Natura 2000“ teritorijų“ siekiama užkirsti kelią šiose teritorijose vykdyti ekonominę veiklą, pirmiausia miškininkystę.
37 Pirma, reikia pažymėti, kad iš atsakymo į pirmuosius du klausimus matyti, jog išmokos už „durpynus“ arba „durpingos žemės plotus“, esančius „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į „žemės ūkio paskirties žemės“ arba „miško“ apibrėžtį, kaip tai suprantama atitinkamai pagal Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies f ir r punktus arba 2 straipsnio 2 dalį, negali būti skiriamos remiantis šio reglamento 30 straipsniu.
38 Vis dėlto šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagal minėto 2 straipsnio 2 dalį valstybė narė turi teisę nustatyti sąvokos „miškas“ apibrėžtį, pagal kurią nesuteikiama teisė gauti išmokas už „durpynus“ arba „durpingus žemės plotus“, net jeigu jie būtų teritorijose, atitinkančiose Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies r punkte pateiktą apibrėžtį.
39 Iš Latvijos vyriausybės pateiktų rašytinių pastabų matyti, kad specifiniai žemės sklypai ir jiems būdingi požymiai apibrėžti 2007 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausybės nutarime Nr. 562 dėl žemės naudojimo tipų klasifikavimo ir jų nustatymo kriterijų. Pagal šio nutarimo priedą „žemės ūkio paskirties žemė“, „miškas“ ir „durpynai“ yra trys skirtingos žemės kategorijos. Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamu atveju Latvijos Respublika pateikė sąvokos „miškas“ apibrėžtį pagal Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 2 dalį.
40 Antra, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis suteikia valstybėms narėms galimybę suteikti su „Natura 2000“ susijusią kompensaciją, tačiau nenustato joms tokios pareigos. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos sudaro vieną iš kaimo plėtros priemonių, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Todėl šis 30 straipsnis ir jame išdėstytos sąlygos taikomi tik išmokoms, skiriamoms įgyvendinant atitinkamos valstybės narės kaimo plėtros programą, Komisijos patvirtintą pagal minėto reglamento 10 straipsnį. Valstybės narės turi įgyvendinti ne visas priemones, o tik tas, kurios atitinka jų ir Sąjungos strategiją, taip pat atsižvelgdamos į finansavimo iš EŽŪFKP lygį. Šis aiškinimas atitinka Reglamento Nr. 1305/2013 9 konstatuojamąją dalį, kurioje, be kita ko, minimos pasirenkamosios priemonės, kurių imamasi kaimo plėtros tikslams pasiekti. Todėl išmoka pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį yra tik viena iš priemonių, kurias valstybė narė gali pasirinkti, kad gautų finansavimą.
41 Be to, pirma, Įgyvendinimo reglamento Nr. 808/2014 I priedo 5 dalies 12 priemonėje yra numatytos trys išmokų rūšys, iš kurių valstybės narės pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį gali pasirinkti mokėti kompensacines išmokas už „Natura 2000“ tinklui priklausančias žemės ūkio teritorijas, kompensacines išmokas už „Natura 2000“ tinklui priklausančias miško teritorijas ar kompensacines išmokas už žemės ūkio vietoves, įtrauktas į upių baseinų valdymo planus. Be to, šio įgyvendinimo reglamento I priedo 1 dalies 8 skirsnio 2 poskirsnio e punkto 11 papunktyje valstybės narės įpareigojamos, be kita ko, nustatyti, dėl kokių apribojimų ar sunkumų gali būti skiriamos kaimo plėtros programose numatytos išmokos. Galiausiai minėto įgyvendinimo reglamento 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali nustatyti išmokų dydį, remdamosi standartinėmis prielaidomis, susijusiomis su papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis.
42 Taigi iš principo pagal Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms suteikiama diskrecija, pirma, iš Sąjungos teisės aktuose numatytų priemonių pasirinkti priemones, kurias jos ketina įgyvendinti, ir, antra, nustatyti apribojimus ar sunkumus, dėl kurių skiriamos išmokos.
43 Žinoma, nors valstybių narių nustatyti apribojimai kuriant jų kaimo plėtros programą neturi atimti iš su „Natura 2000“ susijusių išmokų kompensacinio tikslo (žr. 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo Lingurár, C‑315/16, ECLI:EU:C:2017:244, 28 punktą), valstybės narės gali nuspręsti dėl būdo, kuriuo konkrečiai turi būti įgyvendintos priemonės, kuriomis siekiama Reglamento Nr. 1305/2013 tikslų. Be to, pasirinkdamos taikytinas priemones minėtos valstybės narės turi laikytis bendrųjų Sąjungos teisės principų, kaip antai nediskriminavimo ir proporcingumo principų (kiek tai susiję su proporcingumo principu, žr. 2017 m. kovo 30 d. Sprendimą Lingurár, C‑315/16, EU:C:2017:244, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
44 Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2014–2020 m. kaimo plėtros programoje, kurią Komisija patvirtino 2015 m. vasario 13 d., Latvijos Respublika su „Natura 2000“ susijusias išmokas skyrė tik už miško teritorijas, neįtraukdama jose esančių durpynų. Šios programos nuostatos pakartotos 2015 m. balandžio 7 d. Vyriausybės nutarime Nr. 171, kuriuo nustatomos nacionalinės ir Europos Sąjungos paramos aplinkai, klimatui ir kaimo vietovėms gerinti skyrimo, valdymo bei priežiūros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu taisyklės, kurių 56 punkte konkrečiai nurodoma, kad pagalba gali būti suteikta „miško teritorijose (išskyrus durpynus)“.
45 Iš to matyti, pirma, kad, kiek tai susiję su trimis šio sprendimo 41 punkte nurodytomis priemonėmis, Latvijos Respublika pasirinko tik antrąją iš jų, pavadintą „Išmokos už „Natura 2000“ miško teritorijas“, neįtraukdama paramos schemos, nustatytos „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemės plotams“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punktą, taigi, ir durpynams, kurie patenka į minėtų reglamentų taikymo sritį. Vadinasi, Latvijos Respublika pasirinko vieną iš trijų rūšių priemonių tipų, kuriuos galėjo pasirinkti pagal Reglamentą Nr. 1305/2013 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 808/2014.
46 Antra, kiek tai susiję su apribojimais ar sunkumais, dėl kurių tokios išmokos gali būti skiriamos už „Natura 2000“ miško teritorijas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą, pažymėtina, kad ši valstybė narė juos aprašė ir apibrėžė šių išmokų dydį už atitinkamą žemės, išskyrus durpynus, hektarą.
47 Taigi tai, kad valstybė narė išmokas už tokias teritorijas moka tik tais atvejais, kai priskiriant jas prie „Natura 2000 žemės plotų“ siekiama užkirsti kelią šiose teritorijose vykdyti specifinę ekonominę veiklą, visų pirma miškininkystę, atrodo, atitinka Reglamente Nr. 1305/2013 nustatytas sąlygas.
48 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybei narei leidžiama atsisakyti skirti su „Natura 2000“ susijusias išmokas, pirma, už „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemės plotus“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, įskaitant šiuo atveju už šiems plotams priklausančius durpynus, ir, antra, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 2 dalį, už durpynus, kurie iš principo patenka į sąvoką „miškas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies r punktą, ir taigi „Natura 2000“ miško teritorijas, kaip tai suprantama minėto reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punktą. Pastaroji nuostata taip pat turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei leidžiama tokias išmokas už „Natura 2000“ miško teritorijas, apimančias, nelygu atvejis, durpynus, mokėti tik tais atvejais, kai priskiriant šias teritorijas prie „Natura 2000“ teritorijų užkertamas kelias jose vykdyti specifinę ekonominės veiklos rūšį, visų pirma miškininkystę.
Dėl penktojo klausimo
49 Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalis, siejama su Chartijos 17 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad tinklui „Natura 2000“ priklausančio durpyno savininkui turi būti skiriama su „Natura 2000“ susijusi išmoka, motyvuojant tuo, kad buvo apribota ekonominė veikla, kuri galėjo būti vykdoma tokiame durpyne, kaip antai nustatytas draudimas sodinti spanguoles, jeigu įsigydamas atitinkamą nekilnojamąjį turtą jis žinojo apie tokį apribojimą.
Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
50 Komisija teigia, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti penktojo klausimo. Ji tvirtina, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnyje nenustatyta nei pareigos, nei pažado mokėti kompensacines išmokas fiziniams asmenims dėl visų apribojimų naudoti tinklui „Natura 2000“ priklausantį turtą, be to, apskritai Sąjungos teisėje nepripažįstamas bendrasis principas, pagal kurį kompensacinės išmokos turi būti skiriamos bet kokiomis aplinkybėmis, t. y. už visus šiuos apribojimus, nustatytus pagal „Natura 2000“ sistemą. Komisija mano, kad panaši išeitis, kokią Teisingumo Teismas rado 2014 m. gegužės 22 d. priimtame Sprendime Érsekcsanádi Mezőgazdasági (C‑56/13, EU:C:2014:352), turėtų būti taikoma iš šiuo atveju tiek, kiek šiame sprendime Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiga išmokėti kompensacines išmokas buvo grindžiama ne Sąjungos, o nacionaline teise, ji neturėjo jurisdikcijos vertinti tokių nacionalinės teisės aktų, kiek tai susiję su Chartijos garantuojamomis teisėmis į veiksmingą teisminę gynybą, teise į nuosavybę ir laisve užsiimti verslu.
51 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Chartijos taikymo sritis apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (2017 m. birželio 13 d. Sprendimo Florescu ir kt., C‑258/14, EU:C:2017:448, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
52 Valstybės narės įgyvendina Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, kai pagal Buveinių direktyvos reikalavimus jos imasi tinkamų priemonių, kad palaikytų ar atkurtų gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę, visų pirma išvengtų natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo.
53 Iš tiesų Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.
54 Be to, tai, kad valstybės narės perkėlė ir įgyvendino Paukščių ir Buveinių direktyvose numatytas priemones, neišvengiamai daro poveikį asmenų, kuriems priklauso nagrinėjamose teritorijose esantis nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisei, nes bent jau jie patiria naudojimosi šiuo turtu apribojimus.
55 Taigi reikia konstatuoti, kad valstybės narės įgyvendina Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, kai nustato sistemas, pagal kurias, remiantis Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalimi, teikiamos su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios kompensacinės išmokos. Be to, taip pat dėl to, kad šiuo atveju įgyvendinama Sąjungos teisė, turi būti taikomi bendrieji Sąjungos teisės principai, kaip jau buvo priminta šio sprendimo 43 punkte.
56 Be to, iš Reglamento Nr. 1305/2013 6 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio matyti, kad EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per valstybių narių kaimo plėtros programas, kurias patvirtina Komisija.
57 Tiesa, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 40 punkto, Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms palikta diskrecija spręsti dėl taikytinų priemonių. Vis dėlto, pirma, kai valstybė narė, naudodamasi jai Sąjungos teisės aktu suteikta diskrecija, nustato priemones, tai turi būti laikytina šios teisės įgyvendinimu, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 13 d. Sprendimo Florescu ir kt., C‑258/14, EU:C:2017:448, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
58 Vien tai, kad pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį valstybės narės neįpareigojamos numatyti kompensavimo sistemos, negali būti aiškinama taip, kad Chartijos 17 straipsnis netaikomas (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Pesce ir kt., C‑78/16 ir C‑79/16, EU:C:2016:428, 86 punktą).
59 Darytina išvada, kad Chartijos 17 straipsnis taikytinas pagrindinėje byloje, todėl Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti penktąjį klausimą.
Dėl esmės
60 Pirmiausia reikia pažymėti, kad iš Chartijos 17 straipsnio formuluotės matyti, jog pagal jį teisė į kompensaciją aiškiai suteikiama tik teisės į nuosavybę atėmimo atveju, kaip antai nuosavybės nusavinimo atveju, o nagrinėjamoje byloje taip akivaizdžiai nėra.
61 Šiuo klausimu reikia, be kita ko, skirti pagrindinę bylą nuo bylų, kuriose buvo priimtas 2016 m. birželio 9 d. Sprendimas Pesce ir kt. (C‑78/16 ir C‑79/16, EU:C:2016:428), nes pastarieji sprendimai susiję su sisteminiu medžių, konkrečiai kalbant, alyvmedžių, kirtimu, taigi, ir su nuosavybės į juos atėmimu. Nagrinėjamu atveju draudimas sodinti spanguoles tinklui „Natura 2000“ priklausančiame turte yra ne teisės į šio turto nuosavybę atėmimas, o jo naudojimo apribojimas, kurį įstatymas gali reglamentuoti tiek, kiek tai būtina bendrajam interesui užtikrinti pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies trečią sakinį.
62 Dėl apribojimų naudotis teise į nuosavybę, be kita ko, reikia priminti, kad teisė į nuosavybę, užtikrinama pagal Chartijos 17 straipsnį, nėra absoliuti teisė ir gali būti nustatyti naudojimosi ja apribojimai, pagrįsti Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais (2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
63 Taigi, kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, gali būti taikomi naudojimosi teise į nuosavybę apribojimai, tačiau tik tuo atveju, kai jie tikrai atitinka siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, sudarantis grėsmę pačios garantuojamos teisės esmei (2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
64 Viena vertus, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad aplinkos apsauga yra vienas iš šių bendrojo intereso tikslų (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C‑379/08 ir C‑380/08, EU:C:2010:127, 81 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi aplinkos apsauga gali pateisinti naudojimosi teise į nuosavybę apribojimą (2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Križan ir kt., C‑416/10, EU:C:2013:8, 114 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
65 Kita vertus, neatrodo, kad priemonės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, priimtos siekiant apsaugoti gamtą ir aplinką pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą, kuriomis tik uždraudžiama sodinti spanguoles, kad nebūtų pakenkta taip saugomiems aplinkos apsaugos interesams, būtų neproporcingas bei neleistinas kišimasis, sudarantis grėsmę pačiai garantuojamos teisės į nuosavybę esmei (pagal analogiją žr. 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Booker Aquaculture ir Hydro Seafood, C‑20/00 ir C‑64/00, EU:C:2003:397, 70 punktą). Šiuo atveju tokia išvada darytina juo labiau dėl to, kad, kaip matyti iš sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos, minėtas draudimas, taigi, ir naudojimosi teise į nuosavybę apribojimas, tuo metu, kai pagrindinėje byloje aptariamus durpynus įsigijo Sātiņi-S, jau galiojo, todėl ji negalėjo nežinoti apie šį apribojimą.
66 Nors, nelygu atvejis, valstybės narės gali, su sąlyga, kad taip veikdamos jos laikosi Sąjungos teisės, nuspręsti, kad žemės sklypų, kuriems taikomos apsaugos priemonės pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą, savininkams turi būti visiškai ar iš dalies kompensuota, iš to negalima daryti išvados, kad Sąjungos teisėje egzistuoja pareiga nustatyti tokią kompensaciją bet kuriuo atveju (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Booker Aquaculture ir Hydro Seafood, C‑20/00 ir C‑64/00, EU:C:2003:397, 85 punktą).
67 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis, siejamas su Chartijos 17 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad su „Natura 2000“ susijusios išmokos neturi būti skiriamos šiam tinklui priklausančio durpyno savininkui, motyvuojant tuo, kad buvo apribota ekonominė veikla, kuri galėjo būti vykdoma tokiame durpyne, kaip antai nustatytas draudimas sodinti spanguoles, jeigu įsigydamas atitinkamą nekilnojamą turtą jis žinojo apie tokį apribojimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį iš principo neatmetama galimybė gauti su „Natura 2000“ susijusias išmokas, jeigu jos yra pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Europos Parlamento ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos įsteigtose tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir patenka į „žemės ūkio paskirties žemės“ arba „miško“ sąvokas, kaip jos suprantamos atitinkamai pagal Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies f ir r punktus arba 2 straipsnio 2 dalį; tokiu atveju už juos, kaip prie „Natura 2000“ tinklo priskirtus „žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotus“, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punktą, gali būti skiriamos minėto 30 straipsnio 1 dalyje numatytos išmokos.
2. Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybei narei leidžiama atsisakyti skirti su „Natura 2000“ susijusias išmokas, pirma, už „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemės plotus“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, įskaitant šiuo atveju už šiems plotams priklausančius durpynus, ir, antra, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 2 dalį, už durpynus, kurie iš principo patenka į sąvoką „miškas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies r punktą, ir taigi „Natura 2000“ miško teritorijas, kaip tai suprantama minėto reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punktą. Pastaroji nuostata taip pat turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei leidžiama tokias išmokas už „Natura 2000“ miško teritorijas, apimančias, nelygu atvejis, durpynus, mokėti tik tais atvejais, kai priskiriant šias teritorijas prie „Natura 2000“ teritorijų užkertamas kelias jose vykdyti specifinę ekonominės veiklos rūšį, visų pirma miškininkystę.
3. Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad su „Natura 2000“ susijusios išmokos, skiriamos pagal „Natura 2000“ sistemą, neturi būti skirtos šiam tinklui priklausančio durpyno savininkui, motyvuojant tuo, kad buvo apribota ekonominė veikla, kuri galėjo būti vykdoma tokiame durpyne, kaip antai nustatytas draudimas sodinti spanguoles, jeigu įsigydamas atitinkamą nekilnojamą turtą jis žinojo apie tokį apribojimą.
Parašai.