2009 m. gegužės 25 d. pareikštas ieškinys byloje Abertis Infraestructuras prieš Komisiją

(Byla T-200/09)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Abertis Infraestructuras, SA (Barselona, Ispanija), atstovaujama abogados M. Roca Junyent ir P. Callol García

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti ginčijamą aktą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Aktas, kuris yra šio ieškinio dalykas, yra tas pats kaip ir byloje T-58/09 Schemaventotto prieš Komisiją (OL C 82, p. 34), t. y. teisės aktas, kuriuo Europos Bendrijų Komisija nutraukė bylos, susijusios su ieškovės ir Autostrade S.p.A. koncentracijos kontrole (Byla COMP/M.4388 Abertis ir Autostrade), tyrimą pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, p 1; toliau - Reglamentas) 21 straipsnį.

Grįsdama savo reikalavimus ieškovė tvirtina, kad:

nutraukdama procedūrą pagal 21 straipsnį ir nepripažindama, jog Italija padarė pažeidimų, kuriais pažeistos Abertis teisės, Komisija neįvykdė teisinių įsipareigojimų; jei šiam teiginiui nebūtų pritarta, ieškovė nurodo, kad Komisija padarė klaidą vertindama suderinamumą su Bendrijos teise ir taip neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento 21 straipsnį.

Komisija nesilaikė esminių Reglamento 21 straipsnyje įtvirtintų procedūrinių reikalavimų. Toks pažeidimas daro negaliojančius Komisijos veiksmus, nes trukdo visiškai įgyvendinti Reglamento 21 straipsnio tikslus.

Komisija pažeidė pareigą nurodyti savo aktų motyvus.

Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais, nes priėmė sprendimą remdamasi nuostata - Reglamento 21 straipsniu, - kuria jai nesuteikiama teisė priimti tokį sprendimą, patenkantį į EB 226 straipsnio taikymo sritį, ir taip pažeidė Reglamento 21 straipsnyje numatytas garantijas, šis straipsnis dėl to tapo neveiksmingas, o planuojamas susijungimas, kuriam pritarė pati Komisija, neteko apsaugos.

Komisija pažeidė bendruosius teisinio saugumo, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes nesiėmė veiksmų prieš valstybę narę, nors neturėjo jokios diskrecijos šiuo klausimu, ir taip nepateisino ūkio subjektų pasitikėjimo.

Galiausiai, jei pirmesniems teiginiams nebūtų pritarta, ieškovė tvirtina, jog Komisija padarė klaidą vertindama Italijos Respublikos naujai nustatytą teisinį reguliavimą, nes juo neužtikrinama, kad visais vienos valstybės ribas peržengiančio susijungimo Italijos greitkelių sektoriuje atvejais įmonės bus vertinamos vienodai pagal Bendrijos teisės normas.

____________