GENERALINIO ADVOKATO
EVGENI TANCHEV IŠVADA,
pateikta 2019 m. spalio 16 d.(1)
Byla C‑371/18
Sky plc,
Sky International AG,
Sky UK Limited
prieš
SkyKick UK Limited,
SkyKick Inc
(High Court of Justice (Chancery Division) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybių narių teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Prekių ir paslaugų, kurioms siekiama įregistruoti prekių ženklą, nurodymas – Aiškumo ir tikslumo reikalavimas – Nesąžiningumas – Nesąžiningumas dėl ketinimų naudoti prekių ženklą nurodytoms prekėms ar paslaugoms nebuvimo – 2012 m. birželio 19 d. Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361) aiškinimas“
1. Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė High Court of Justice (Anglija ir Velsas) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Jungtinė Karalystė), keliami keli svarbūs klausimai, susiję su ES prekių ženklų teise. Tai taip pat atsispindi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendime ([2018] EWHC 155 (Ch), teisėjas Arnold) pagrindinėje byloje, kuris buvo priimtas po penkių dienų tyrimo ir kurio apimtis yra 94 puslapiai (358 punktai) (toliau – sprendimas pagrindinėje byloje).
2. Pagrindinėje byloje ieškovės (toliau kartu – Sky, jos iš esmės yra palydovinės ir skaitmeninės televizijos transliuotojos) tvirtina, kad atsakovės (toliau kartu – SkyKick; SkyKick Inc yra naujai įsteigta įmonė, kuri teikia migracijos į debesiją informacinių technologijų paslaugas(2)), vartodamos žodį SkyKick ir jo variantus, pažeidė keturis ES prekių ženklus, priklausančius antrajai ieškovei (Sky AG), ir vieną Jungtinės Karalystės prekių ženklą, priklausantį pirmajai ieškovei (Sky plc), kuriuos sudaro žodis SKY (toliau – prekių ženklai).
3. Byla yra gana sudėtinga, bet iš esmės SkyKick nepripažįsta pažeidimo ir savo pateiktame priešieškinyje teigia, kad nurodytų prekių ženklų registracijos yra visiškai ar iš dalies negaliojančios, nes: i) prekių ir paslaugų, kurioms skirti nurodyti prekių ženklai, specifikacija yra nepakankamai aiški ir tiksli ir ii) nurodytų prekių ženklų paraiškos buvo pateiktos nesąžiningai.
4. Byla yra reikšminga, nes ji suteikia galimybę Teisingumo Teismui nagrinėti klausimus, susijusius su tam tikrais iškilusiais ES prekių ženklų sistemos trūkumais. Kaip pažymi SkyKick, visi penki prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai yra susiję su vienu iš daugiausia problemų keliančių prekių ženklo aspektų – vadinamosios prekių ar paslaugų specifikacijos vaidmeniu ir funkcija. Didžioji dalis Teisingumo Teismo jurisprudencijos prekių ženklų srityje yra susijusi su ženklu, kuris įregistruotas kaip prekių ženklas. Šiuo metu teisės aktai šioje srityje yra pakankamai nusistovėję. Vis dėlto su prekių ir paslaugų specifikacijomis susijusiuose teisės aktuose tebėra spragų ir nenuoseklumo atvejų. ES prekių ženklo apsauga suteikiama laikantis apibrėžtumo principo(3), t. y. atsižvelgiant į konkrečias prekes ar paslaugas, kurių pobūdis ir skaičius apibrėžia prekių ženklo savininkui prekių ženklo suteikiamos apsaugos mastą.
5. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad problema visų pirma susijusi su tuo, kad SkyKick negali apsiginti dėl Sky reikalavimų, susijusių su prekių ženklų pažeidimais pagal galiojančius ES ir nacionalinius prekių ženklų teisės aktus. Dėl to kyla klausimas, ar prekių ženklų teisėje pasiekėme tokį tašką, kai prekių ženklo savininkui suteikiama absoliuti monopolija, su kuria susidūręs asmuo daugiau nebegali apsiginti vykstant teisių pažeidimo procesui, nepriklausomai nuo to, kad ženklas nebuvo naudojamas daugeliui registruotų prekių ir paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, ir nėra tikėtina, kad bus naudojamas. Taigi šia byla parodoma įtampa, kuri šiuo metu egzistuoja tarp įvairių interesų, kurie turi būti suderinti.
I. Faktai, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, ir prejudiciniai klausimai
6. Nagrinėjami Sky prekių ženklai yra: i) vaizdinis ES prekių ženklas Nr. 3 166 352, kurio paraiška pateikta 2003 m. balandžio 14 d. ir kuris įregistruotas 2012 m. rugsėjo 12 d. (ES352) prekėms ir paslaugoms, priskiriamoms prie 9, 16, 18, 25, 28, 35, 38, 41 ir 42 klasių; ii) vaizdinis ES prekių ženklas Nr. 3 203 619, kurio paraiška pateikta 2003 m. balandžio 30 d. ir kuris įregistruotas 2012 m. rugsėjo 6 d. (ES619) prekėms ir paslaugoms, priskiriamoms prie 9, 16, 18, 25, 28, 35, 38, 41 ir 42 klasių; iii) žodinis ES prekių ženklas Nr. 5 298 112, kurio paraiška pateikta 2006 m. rugsėjo 6 d. ir kuris įregistruotas 2015 m. birželio 18 d. (ES112) prekėms ir paslaugoms, priskiriamoms prie 9, 16, 18, 28, 35, 37, 38 ir 41 klasių; iv) žodinis ES prekių ženklas Nr. 6 870 992, kurio paraiška pateikta 2008 m. balandžio 18 d. ir kuris įregistruotas 2012 m. rugpjūčio 8 d. (ES992) prekėms ir paslaugoms, priskiriamoms prie 3, 4, 7, 9, 11, 12, 16, 17, 18, 25, 28, 35–45 klasių, ir v) žodinis Jungtinės Karalystės prekių ženklas Nr. 2 500 604, kurio paraiška pateikta 2008 m. spalio 20 d. ir kuris įregistruotas 2012 m. rugsėjo 7 d. (UK604) prekėms ir paslaugoms, priskiriamoms prie 3, 4, 7, 9, 11, 12, 16, 17, 18, 25, 28, 35–45 klasių.
7. Sky pareiškė ieškinį, kuriame teigė, kad SkyKick pažeidė šiuos prekių ženklus. Teikdamos skundus dėl pažeidimo Sky remiasi prekių ženklų registracija šioms prekėms ir paslaugoms (nors ne kiekvienas prekių ženklas registruotas visoms šioms prekėms ir paslaugoms): i) kompiuterių programinei įrangai (9 klasė); ii) internetu teikiamai kompiuterių programinei įrangai (9 klasė); iii) kompiuterių programinei įrangai ir telekomunikacijų aparatūrai, leidžiančiai prisijungti prie duomenų bazių ir interneto (9 klasė); iv) duomenų laikmenoms (9 klasė); v) telekomunikacijų paslaugoms (38 klasė); vi) elektroninio pašto paslaugoms (38 klasė); vii) interneto portalo paslaugoms (38 klasė) ir viii) kompiuterių paslaugoms, skirtoms informacijai ir (arba) duomenims gauti ir atkurti naudojantis kompiuteriu ar kompiuterių tinklu (38 klasė).
8. Sky plačiai naudojosi prekių ženklu SKY siūlydamos daug prekių ir paslaugų, ypač prekių ir paslaugų, susijusių su Sky pagrindinėmis verslo sritimis: i) televizijos transliacijomis, ii) telefonija ir iii) plačiajuosčio ryšio teikimu. SkyKick sutinka, kad iki 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje šiose srityse pavadinimas SKY buvo vartojamas namų ūkyje. Vis dėlto Sky šiuo metu nesiūlo el. pašto migracijos ar atsarginių kopijų debesijoje prekių ar paslaugų, taip pat nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad jos tai darys artimiausiu metu
9. SkyKick tvirtina, kad kiekvienas prekių ženklas turėtų būti paskelbtas (iš dalies) negaliojančiu remiantis tuo, kad yra registruotas prekėms ir paslaugoms, kurios nėra apibrėžtos pakankamai aiškiai ir tiksliai.
10. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šis argumentas kelia du klausimus. Pirmasis klausimas – ar šiuo negaliojimo pagrindu galima remtis ginčijant registruotą prekių ženklą.
11. 2012 m. birželio 19 d. Sprendime Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361) nustatyta (ir Reglamento (ES) 2017/1001(4) 33 straipsnio 2 dalyje dabar reikalaujama), kad asmuo, pateikęs paraišką įregistruoti prekių ženklą, nurodytų prekes ir paslaugas, kurių registravimo siekiama, pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad kompetentingos institucijos ir trečiosios šalys, remdamosi vien šia specifikacija, galėtų nustatyti prekių ženklo suteikiamos apsaugos mastą. Jeigu pareiškėjas to nepadaro, kompetentinga įstaiga turėtų atsisakyti leisti vykdyti registraciją, jeigu nebus pakeista specifikacija, kad ji būtų pakankamai aiški ir tiksli.
12. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, tai nebūtinai reiškia, kad, jeigu pareiškėjas to nepadaro ir įstaiga neužtikrina, kad nagrinėjant paraišką pareiškėjas pašalintų aiškumo ir tikslumo trūkumą, remiantis šiuo pagrindu prekių ženklo registracija gali būti paskelbta negaliojančia po to, kai įvyko registracija. Reglamente nurodyti negaliojimo pagrindai neapima aiškaus reikalavimo, kad prekių ir paslaugų, nurodytų paraiškoje įregistruoti ES prekių ženklą, specifikacija būtų aiški ir tiksli. Pozicija iš esmės yra ta pati, kiek tai susiję su nacionaliniu prekių ženklu.
13. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltas antrasis klausimas susijęs su tuo, ar, jei gali būti remiamasi negaliojimo pagrindu, bet kurio iš prekių ženklų specifikacija yra ginčytina.
14. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, kad prekių ženklo registracija „kompiuterio programinei įrangai“ yra per plati, nepagrįsta ir prieštarauja viešajam interesui. Vis dėlto jis taip pat teigia, kad tai nebūtinai reiškia, kad šis terminas yra nepakankamai aiškus ir tikslus. Iš tiesų, prima facie atrodo, kad tai yra terminas, kurio reikšmė yra pakankamai aiški ir tiksli. Taigi terminas yra pakankamai aiškus ir tikslus, kad būtų galima nuspręsti, ar SkyKick prekės yra jam tapačios. Kita vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui sunku suprasti, kodėl prekių ženklų tarnybų, kurios sudaro Europos prekių ženklų ir dizaino tinklą (TMDN), argumentacija dėl 7 klasės „mašinų“, kaip nurodyta 2013 m. lapkričio 20 d. Bendrame komunikate, netaikoma „kompiuterio programinei įrangai“(5).
15. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar pareiškėjo nesąžiningumas pateikiant paraišką įregistruoti prekių ženklą gali padaryti neigiamą poveikį nagrinėjamų prekių ženklų galiojimui.
16. SkyKick pagrindinėje byloje tvirtina, kad prekių ženklai buvo registruoti nesąžiningai, nes Sky neketino naudoti prekių ženklų visoms atitinkamose specifikacijose nurodytoms prekėms ir paslaugoms. SkyKick sutinka, kad Sky ketino naudoti prekių ženklus kai kurioms nurodytoms prekėms ir paslaugoms. Nepaisant to, SkyKick pagrindinis argumentas yra tas, kad prekių ženklai laikomi visiškai negaliojančiais. Subsidiariai, SkyKick antrasis argumentas yra tas, kad prekių ženklai negalioja tiek, kiek specifikacijos apima prekes ir paslaugas, kurioms Sky neketino naudoti prekių ženklų.
17. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, palyginti su Europos Sąjungos teismų jurisprudencija, Jungtinės Karalystės teismai, atsižvelgdami į 1994 m. Jungtinės Karalystės prekių ženklų įstatymo (toliau – 1994 m. įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies vaidmenį Jungtinės Karalystės prekių ženklų sistemoje, daugiau dėmesio skyrė reikalavimui turėti ketinimų naudoti(6).
18. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar ta nuostata suderinama su Sąjungos teise. Jeigu ji būtų laikoma suderinama, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla abejonių dėl reikalavimo, susijusio su ketinimu naudoti prekių ženklą, apimties.
19. Todėl High Court of Justice (Chancery Division) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Kanclerio skyrius)) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Europos Sąjungos prekių ženklo ar nacionalinio prekių ženklo, įregistruoto valstybėje narėje, registracija gali būti paskelbta visa ar iš dalies negaliojančia, remiantis tuo, kad visi prekių ir paslaugų specifikacijoje vartojami terminai ar kai kurie iš šių terminų nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad kompetentingos institucijos ir trečiosios šalys, remdamosi tik tais terminais, galėtų nustatyti prekių ženklo teikiamos apsaugos apimtį?
2. Jeigu atsakymas į [pirmąjį klausimą] būtų [teigiamas], ar toks terminas kaip „kompiuterio programinė įranga“ yra per daug bendras ir [ar jis] apima per daug skirtingas prekes, kad būtų suderinamas su prekių ženklo atliekama kilmės funkcija, ir nėra pakankamai aiškus ir tikslus, kad kompetentingos institucijos ir trečiosios šalys, remdamosi tik tokiu terminu, galėtų nustatyti prekių ženklo teikiamos apsaugos apimtį?
3. Ar nesąžiningumas gali būti nustatytas, kai tiesiog pateikiama paraiška įregistruoti prekių ženklą neketinant jo naudoti nurodytoms prekėms ar paslaugoms?
4 Jeigu atsakymas į [trečiąjį] klausimą būtų [teigiamas], ar galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė paraišką iš dalies sąžiningai ir iš dalies nesąžiningai, jei jis ketino naudoti prekių ženklą kai kurioms nurodytoms prekėms ar paslaugoms, bet neketino naudoti prekių ženklo kitoms nurodytoms prekėms ar paslaugoms?
5 Ar Jungtinės Karalystės Trade Marks Act 1994 32 straipsnio 3 dalis yra suderinama su [Direktyva (ES) 2015/2436(7)] ir iki jos galiojusiomis direktyvomis?“
II. Analizė
20. Sky, SkyKick, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos vyriausybės ir Europos Komisija Teisingumo Teismui pateikė rašytines pastabas. Visos šalys dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, išskyrus Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Suomijos vyriausybes.
A. Pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai
1. Trumpa šalių argumentų santrauka
21. Sky mano, kad aiškumo ir tikslumo reikalavimas, nustatytas 2012 m. birželio 19 d. Sprendimu Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361), yra susijęs tik su paraiška registruoti. Taigi vienintelė galima sankcija už šio reikalavimo nesilaikymą – tai institucijos ex officio taikytas veiksmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad pateikus paraišką nebūtų registruojamos prekės ir paslaugos, kurios nėra suformuluotos aiškiai ir tiksliai. Sky teigia, kad atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai yra išsamiai nustatyti nacionalinėje ir Sąjungos teisėje ir kad į šiuos pagrindus neįtrauktas specifikacijos aiškumo ir tikslumo reikalavimas. Be to, 2017 m. vasario 16 d. Sprendime Brandconcern / EUIPO ir Scooters India (C‑577/14 P, EU:C:2017:122, 29 ir 30 punktai) ir 2017 m. spalio 11 d. Sprendime EUIPO / Cactus (C‑501/15 P, EU:C:2017:750, 38 punktas) Teisingumo Teismas nusprendė, kad aiškumo ir tikslumo reikalavimas, nustatytas 2012 m. birželio 19 d. Sprendimu Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361), neturėtų būti taikomas prekių ženklams, kurie jau įregistruoti. Sky siūlo į antrąjį klausimą atsakyti neigiamai, nes toks terminas kaip „kompiuterio programinė įranga“, kuriuo grindžiamas ieškinys dėl įregistruoto prekių ženklo pažeidimo, atitinka praktinį aiškumo ir tikslumo kriterijų.
22. SkyKick siūlo į pirmąjį klausimą atsakyti teigiamai. Priešingu atveju bendrovės, pavyzdžiui, SkyKick, neturėtų jokių praktinių teisių gynimo priemonių arba priemonių joms iškeltoje teisių pažeidimo byloje, kai prekių ženklo savininkas remiasi terminu, kuris yra nepakankamai aiškus ir tikslus, o tai prieštarauja ES teisės reikalavimams. Todėl Teisingumo Teismas išaiškino, kad Direktyva 2008/95/EB(8) (ir pagal analogiją Reglamentu (EB) Nr. 207/2009(9)) reikalaujama, kad specifikacijos būtų aiškios ir tikslios. Vis dėlto Teisingumo Teismas aiškiai nenusprendė dėl galimų pasekmių, jei registruoto prekių ženklo specifikacijos neatitiktų šių reikalavimų. Jei Sky būtų teisi, 2012 m. birželio 19 d. Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361) reikšmė praktikoje būtų labai ribota.
23. Kaip teigia SkyKick, aiškumo ir tikslumo reikalavimas gali būti nustatytas pagal Reglamento 2017/1001 4 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 8 straipsnį, taip pat Direktyvos 2015/2436 3, 4 ir 5 straipsnius, siejamus su 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimu Sieckmann (C‑273/00, EU:C:2002:748). SkyKick tvirtina, kad yra akivaizdu, jog pats Teisingumo Teismas 2012 m. birželio 19 d. Sprendime Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361, 43–45 punktai) nurodo šias nuostatas ir aplinkybę, kad jose numatyti atsisakymo registruoti ar registracijos negaliojimo pagrindai.
24. SkyKick iš esmės teigia, kad į antrąjį klausimą turi būti atsakyta teigiamai. Jos teigia, kad netikslumas, kylantis iš termino bendro pobūdžio ir jo taikymo įvairių rūšių prekėms ir paslaugoms, atitinka trūkumus, nustatytus 2012 m. birželio 19 d. Sprendimu Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361).
25. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Suomijos vyriausybės siūlo atsakyti į pirmąjį klausimą neigiamai, nes atsisakymo registruoti pagrindai yra išsamiai išvardyti, o teisės aktuose nėra aiškaus reikalavimo, kad prekių ir paslaugų specifikacija turi būti aiški ir tiksli. Be to, iš jurisprudencijos (šios išvados 21 punktas) matyti, kad aiškumo ir tikslumo reikalavimas taikomas tik prekių ženklo registracijos etape.
26. Jungtinės Karalystės ir Suomijos vyriausybės nemano, kad reikia atsakyti į antrąjį klausimą, atsižvelgiant į jų siūlomą atsakymą į pirmąjį klausimą.
27. Vengrijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Slovakijos vyriausybės iš esmės teigia, kad terminas „programinė įranga“ nėra pernelyg bendro pobūdžio, ir nenurodo prekių, kurios yra pernelyg skirtingos, siekiant identifikuoti su registracija susijusias prekes ir paslaugas.
28. Komisija, remdamasi argumentais, panašiais į bylą įstojusių vyriausybių argumentus, iš esmės tvirtina, kad į pirmąjį klausimą turėtų būti atsakyta neigiamai. Komisija priduria, kad skiriamojo požymio vertinimas grindžiamas ryšiu tarp „žymens“ ir „prekių arba paslaugų“, o ne tų prekių ar paslaugų specifikacijos tikslumu ar netikslumu(10). Jeigu prekių specifikacija yra neaiški, jos aiškinimas pakenks jos savininkui ir bus padaryta išvada, kad trūksta skiriamojo pobūdžio. Komisija teigia, kad, atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia. Vis dėlto ji mano, kad Bendrasis komunikatas ratione temporis ginčijamiems prekių ženklams netaikomas.
2. Vertinimas
29. Pirmuoju ir antruoju klausimais, kurie turėtų būti nagrinėjami kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar terminų, kuriais apibūdinamos prekių ženklo prekės ir paslaugos, aiškumo ir tikslumo trūkumas gali būti prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas. Jeigu atsakymas būtų teigiamas, jis nori sužinoti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas terminas „kompiuterio programinė įranga“ yra pakankamai aiškus ir tikslus, kad kompetentingos institucijos ir trečiosios šalys, remdamosi tuo terminu, galėtų nustatyti prekių ženklo teikiamos apsaugos apimtį.
30. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad Teisingumo Teismas turėtų atsakyti į šį klausimą, net jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas. Priežastis yra ta, kad būtina išnagrinėti, ar prekių ir paslaugų specifikacijos, susijusios su prekių ženklo registracija, aiškumo ir tikslumo trūkumas gali būti susietas su vienu iš negaliojimo pagrindų, kurie yra aiškiai numatyti taikomuose ES teisės aktuose.
31. Prieš pereidamas prie klausimų esmės, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėdamas šiuos klausimus, turės įvertinti, kuri konkreti ES teisės aktų sistema taikoma ratione temporis, nes, pateikdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jis, deja, konkrečiai nenurodė konkretaus teisės akto.
32. Byla susijusi tiek su ES prekių ženklais, tiek su nacionaliniais prekių ženklais laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2018 m. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindinėje byloje (pažeidimo) ir priešieškinio dėl negaliojimo pobūdį, matyti, kad bylai gali būti taikomas daugiau nei vienas ES prekių ženklų acquis reglamentas ir direktyva.
33. Kaip nurodė Komisija, atitinkama data teisių pažeidimo byloje pareikštam priešieškiniui vertinti yra ta diena, kai buvo pateikta registracijos paraiška. Pareiškėjos pateikė paraiškas įregistruoti prekių ženklus laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. spalio 20 d. Dėl ES prekių ženklų tai reikštų, kad taikomas teisės aktas yra Reglamentas (EB) Nr. 40/94(11) (ne Reglamentas Nr. 207/2009), o nacionalinio prekių ženklo atveju – Direktyva 89/104/EEB(12) (ne Direktyva 2015/2436).
34. Kalbant apie ieškinius dėl nagrinėjamų ES prekių ženklų pažeidimo, reikia pasakyti, kad byla yra susijusi su laikotarpiais, kuriems taikomas Reglamentas Nr. 207/2009; kiek tai susiję su nacionaliniu prekių ženklu, taikomas teisės aktas yra Direktyva 2008/95.
35. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tai patikrins, kalbant apie ES prekių ženklus, Reglamentas Nr. 207/2009 taikomas pažeidimui, o Reglamentas Nr. 40/94 – paraiškai įregistruoti; dėl nacionalinio prekių ženklo – Direktyva 2008/95 būtų taikoma pažeidimui, o Direktyva 89/104 – paraiškai įregistruoti.
36. Kad būtų patogiau, pakanka, kad šioje išvadoje pirmiausia būtų aptartos Direktyvos 89/104 ir Reglamento Nr. 40/94 nuostatos, ypač dėl to, kad nėra esminio skirtumo tarp atitinkamų ankstesnio Reglamento Nr. 40/94 nuostatų ir jį pakeitusio Reglamento Nr. 207/2009 nuostatų, nors pasikeitė kai kurių straipsnių numeracija; tai pasakytina ir apie Direktyvą 89/104, ir apie Direktyvą 2008/95(13).
a) Aiškumo ir tikslumo reikalavimo nėra tarp negaliojimo pagrindų, išsamiai numatytų ES teisės aktuose
37. Pirmuoju prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti jurisprudencijos, išplaukiančios iš 2012 m. birželio 19 d. Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361), taikymo sritį. Visų pirma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia apie tos jurisprudencijos pasekmes, kurių turėtų atsirasti, kai registruotas prekių ženklas neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimo.
38. Priėjau prie išvados (o visos į bylą įstojusios valstybės narės ir Komisija iš esmės irgi sutaria), kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti neigiamai.
39. Priežastis paprasta: nė viename iš atitinkamų teisės aktų nėra nuostatos, numatančios, kad registruoto prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, kai kurie arba visi prekių ar paslaugų specifikacijos terminai yra nepakankamai aiškūs ir tikslūs.
40. Nors ir tiesa, kad ženklo vaizdavimo aiškumo ir tikslumo trūkumas yra negaliojimo pagrindas pagal Direktyvos 89/104 (ir Direktyvos 2008/95) 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies a punktą, akivaizdu, kad taip nėra, kai kalbama apie prekių ir paslaugų specifikaciją. Bet koks kitoks Direktyvos 89/104 2 straipsnio ir to reglamento 4 straipsnio aiškinimas sumažintų šių nuostatų praktinį poveikį.
41. Kalbant apie nacionalinius prekių ženklus, Direktyvos 89/104 3 straipsnyje (atmetimo ar negaliojimo pagrindai) nėra numatyta konkretaus negaliojimo pagrindo, grindžiamo tuo, kad prekių arba paslaugų, kurioms taikoma registracija, specifikacija nėra aiški ir tiksli. Tai pripažįsta ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (žr. sprendimo pagrindinėje byloje 159 dalį).
42. Jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad „[k]aip aišku iš direktyvos 7 konstatuojamosios dalies, ši direktyva išsamiai reglamentuoja su pačiu prekių ženklu susijusius atsisakymo registruoti ar registracijos negaliojimo pagrindus“(14). Iš Direktyvos 2008/95, kuria buvo kodifikuota Direktyva 89/104, taip pat matyti, kad ja „valstybėms narėms draudžiama numatyti kitus atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindus nei tie, kurie įtvirtinti šioje direktyvoje“(15).
43. Taigi tiek, kiek Direktyvos 89/104 3 straipsnyje aiškiai nenurodyta, kad prekių ir paslaugų, kurioms registruojamas nacionalinis prekių ženklas, specifikacijoje vartojamų terminų aiškumas ir tikslumas nėra aiškiai nurodytas Direktyvos 89/104 3 straipsnyje, negalima laikyti, kad jis yra papildomas negaliojimo pagrindas, kuris papildytų tame straipsnyje numatytus pagrindus.
44. Kalbant apie ES prekių ženklus, taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnyje ir to reglamento 7 straipsnyje (jame daroma nuoroda į 51 straipsnį) pateiktame absoliučių negaliojimo pagrindų sąraše nėra negaliojimo pagrindo, kuris būtų grindžiamas terminų, vartojamų nurodant prekes ir paslaugas, kurioms taikoma ES prekių ženklo registracija, aiškumo ir tikslumo trūkumu.
45. Reglamento Nr. 40/94 96 straipsnyje „Priešieškinis“ numatyta, kad „[p]riešieškinis dėl panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu gali būti paduodamas tik remiantis šiame reglamente nurodytais panaikinimo ar paskelbimo negaliojančiu pagrindais“.
46. Šios išvados 42 punkte nurodyta jurisprudencija aiškiai taikoma ir ES prekių ženklų reglamentams, ir ES prekių ženklams.
47. Iš to galima daryti išvadą, kad Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnyje pateiktas absoliučių negaliojimo pagrindų sąrašas yra išsamus, o prekių ir paslaugų, kurioms taikoma Sąjungos prekių ženklo registracija, specifikacijos aiškumo ir tikslumo trūkumas negali būti laikomas papildomu negaliojimo pagrindu, kuris būtų pridėtas prie ES teisės aktų leidėjo reglamente numatytų pagrindų.
48. Iš tiesų, sutinku, kad tokie klausimai, kaip aiškumo ir tikslumo trūkumas, yra svarbūs prekių ženklų teisėje, tačiau tai yra klausimai, kuriuos turi išnagrinėti kompetentingos prekių ženklų tarnybos, kai joms pateikiama paraiška įregistruoti ženklą.
49. Nors prekių ženklų registracijos, kurios neatitinka aiškumo ir tikslumo kriterijaus, negali būti pripažintos negaliojančiomis remiantis šiuo pagrindu, lieka aišku, kad tai darys poveikį įregistruoto ženklo apsaugos taikymo apimčiai.
50. Pirmiau pateikti argumentai grindžiami sistemine ES teisės aktų sistemos analize. Kaip nurodė Komisija, gali kilti klausimas, kodėl teisės aktų leidėjas nusprendė, kad ženklo vaizdo aiškumo ir tikslumo trūkumas turėtų būti pagrindas pripažinti negaliojančiu ir nebūti tuo atveju, jei kalbama apie prekių ir paslaugų specifikaciją. Taip yra dėl to, kad ženklo vaizdas, pateikus paraišką įregistruoti prekių ženklą, negali būti keičiamas dėl teisinio tikrumo principo (išskyrus kelias labai siauras išimtis). Taigi išvados, kad paraiška įregistruoti prekių ženklą buvo pateikta arba jis buvo įregistruotas pažeidžiant Direktyvos 89/104 3 straipsnio 1 dalies a punktą arba Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies a punktą, negalima pašalinti ex post. Atsisakymas registruoti (prieš registraciją) arba panaikinimas (po registracijos) yra vienintelės galimybės, kuriomis galima pasinaudoti šiomis aplinkybėmis.
51. Priešingai, pagal Reglamentą Nr. 40/94 prekių ir paslaugų specifikacija bet kuriuo metu gali būti apribojama arba jos atsisakoma iš dalies (savininkas a posteriori gali patikslinti ir susiaurinti, tačiau negali išplėsti prekių ir paslaugų sąrašo ir taip pašalinti bet kokio aiškumo ir tikslumo trūkumo). Todėl bet koks prekių ir paslaugų specifikacijos aiškumo ir tikslumo trūkumas gali būti pašalintas prieš registraciją arba po jos. Direktyva 89/104 suteikia procedūrinės autonomijos, o tai valstybėms narėms suteikia galimybę padaryti tą patį.
b) Ar aiškumo ir tikslumo reikalavimas gali būti susietas su ES teisės aktuose numatytu negaliojimo pagrindu?
52. Dabar būtina išnagrinėti, ar prekių ir paslaugų, kurioms taikoma prekių ženklo registracija, specifikacijos aiškumo ir tikslumo trūkumas gali būti susietas su vienu iš negaliojimo pagrindų, kurie išsamiai numatyti galiojančiuose ES teisės aktuose.
53. Šiuo klausimu SkyKick nurodo dvi galimybes.
54. Pirma, ji tvirtina, kad, nors 2012 m. birželio 19 d. Sprendime Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361) nenurodyta, kur tiksliai taikytinų direktyvų ir reglamentų formuluotėje gali būti numanoma specifikacijos aiškumo sąlyga, kuri buvo nustatyta tame sprendime, „vis dėlto yra aiškiai daroma išvada, kad [aiškumas] yra numanomas reikalavimas prekių ženklo registracijai ir galiojimui ir kaip registracijos sąlyga“. Tokia išvada darytina dėl numanomos sąlygos, kuri yra įtvirtinta, kiek tai susiję su nacionaliniais prekių ženklais, Direktyvos 89/104 2 straipsnyje, siejamame su 3 straipsnio 1 dalies a punktu, o, kiek susiję su ES prekių ženklais, Reglamento Nr. 40/94 4 straipsnyje, siejamame su 7 straipsnio 1 dalies a punktu.
55. 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendime Sieckmann (C‑273/00, EU:C:2002:748, 51 ir 52 punktai) Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į grafinį ženklų pavaizdavimą, nusprendė, kad „ūkio subjektai turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai žinoti apie esamų ar galimų konkurentų įregistruotus prekių ženklus arba apie pateiktas paraiškas įregistruoti prekių ženklą ir taip gauti atitinkamą informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų teisėmis“, ir „kad šio registro naudotojai, remdamiesi ženklo įregistravimu, galėtų nustatyti šio ženklo tikslų pobūdį, jo grafinis pateikimas registre turi būti pats savaime išsamus, lengvai prieinamas ir suprantamas“.
56. SkyKick tvirtina, kad tas pats išaiškinimas turėtų būti taikomas prekių ir paslaugų, kurioms taikoma registracija, aiškumo ir tikslumo reikalavimui.
57. Pakanka nurodyti, kad, kaip iš esmės teigė visos šalys, išskyrus SkyKick, Teisingumo Teismo jurisprudencija, išplaukianti iš 2012 m. birželio 19 d. Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361) – nepaisant Teisingumo Teismo vartojamos kalbos – paprasčiausiai negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad joje nustatomas naujas negaliojimo pagrindas, ypač dėl to, kad pačiame teisės akte yra aiškiai nurodyta, kad negaliojimo pagrindų sąrašas yra išsamus.
58. Manau, kaip ir Komisija, kad, pagal analogiją su 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimu Sieckmann (C‑273/00, EU:C:2002:748), Sprendime Chartered Institute of Patent Attorneys Teisingumo Teismas buvo labai atsargus nurodydamas, kad aiškumo ir tikslumo reikalavimo, taikomo ženklams, tikslas buvo nustatyti apsaugos objektą, kad būtų galima nustatyti prašomos apsaugos mastą(16). Paraiška įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą visada turi būti pateikiama dėl tam tikrų prekių ar paslaugų. Nors registracijos paraiškoje pateikiamu žymens grafiniu pavaizdavimu siekiama apibrėžti tikslų prekių ženklo teikiamos apsaugos objektą(17), tokios apsaugos apimtį lemia minėtoje paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų pobūdis ir skaičius. Taigi iš Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys matyti, kad tai tik pagrindas pareikšti protestą dėl prekių ženklo registracijos ir kad šiame sprendime nėra nurodytas pagrindas reikalavimui paskelbti registraciją negaliojančia, kai registracija jau įvyko. Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl prekių ženklo, kuriuo pažeidžiamas aiškumo ir tikslumo reikalavimas, įregistravimo pasekmių.
59. Antra, SkyKick teigia, kad šį reikalavimą taip pat gali apimti prekių ženklų, kurie prieštarauja viešajai tvarkai, kaip nustatyta Direktyvos 89/104 3 straipsnio 1 dalies f punkte ir Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies f punkte, atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai.
60. Padariau išvadą, kad taip yra nagrinėjamoje byloje, ir, kaip paaiškinsiu toliau (šios išvados 79 punktas), sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu, kad prekių ženklo registracija „kompiuterio programinei įrangai“ yra nepateisinama ir prieštarauja viešajam interesui.
61. Be to, remiantis jurisprudencija galima daryti išvadą, kad prekių ženklas, kuris neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimo, pažeidžia viešąją tvarką (konkrečiai žr. 2012 m. birželio 19 d. Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361, 46–48 punktus)).
62. Be to, jei registracija gali būti atlikta pernelyg lengvai ir (arba) ji yra per didelės apimties, dėl to trečiosioms šalims bus sudarytos kliūtys patekti į rinką, nes sumažės tinkamų prekių ženklų pasiūla, padidės sąnaudos, kurios gali būti perkeltos vartotojams, ir bus susilpninta viešojo sektoriaus veikla (žr. šios išvados 95 punktą).
63. Pirmiausia manau, kad 2012 m. birželio 19 d. Sprendime Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361) Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad plačios apimties terminai, kurie gali būti taikomi įvairioms skirtingoms prekėms ir paslaugoms, nėra aiškūs ir tikslūs. Antra, kaip nurodė SkyKick, dėl pernelyg bendro pobūdžio terminų kyla tokių pat viešosios tvarkos klausimų, kaip ir dėl neaiškių ir netikslių terminų. Reglamento 2017/1001 28 konstatuojamojoje dalyje nagrinėjamas šis viešosios politikos klausimas. Trečia, leidimas registruoti žymenis taip plačiai apibrėžtoms prekėms ir paslaugoms neatitinka esminės prekių ženklo funkcijos, kaip nustatyta 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendime Canon (C‑39/97, EU:C:1998:442, 28 punktas).
64. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatė, kad, darant prielaidą, jog ženklai teisėtai buvo taikomi atitinkamoms prekėms ir paslaugoms, jis būtų priverstas nustatyti prekių ženklų pažeidimą palygindamas labai plačiai apibrėžtas prekių ir paslaugų kategorijas, kurioms Sky įregistravo žymenis (neatsižvelgiant į „Sky“ naudojimą iš tikrųjų ir jo reputaciją tokioms prekėms ir paslaugoms; iš tiesų, kaip matysime vėliau, galima kalbėti apie ženklus, vartojamus „didžiuliam ir labai plačiam produktų asortimentui“), ir SkyKick prekes ir paslaugas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ši išvada buvo akivaizdžiai nepriimtina.
65. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatė aplinkybes dėl prekių ir paslaugų, kurios nurodytos paraiškose registruoti prekių ženklus, kategorijų platumo (žr. nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 4 punktą): pavyzdžiui, ES prekių ženklų „Sky“ registracijos pateikimo dieną Sky neketino savo ES prekių ženklų naudoti specifikacijose nurodytoms prekėms ir paslaugoms (žr. sprendimo pagrindinėje byloje 250 punktą). Sky pareiškimas dėl Jungtinės Karalystės prekių ženklo, pateiktas pagal 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, kad ji naudojo ženklą (arba ketino jį naudoti) prekėms arba paslaugoms, kurioms jos siekė prekių ženklo apsaugos, buvo iš dalies melagingas (žr. sprendimo pagrindinėje byloje 254 punktas).
66. Be to, į specifikacijas yra įtrauktos prekės ir (arba) paslaugos, dėl kurių Sky neturėjo pagrįsto komercinio pagrindo prašyti registracijos. Pasak teismo, nagrinėjančio pagrindinę bylą, apsvarsčius visus įrodymus ir teismo procesą, „tenka daryti išvadą, kad priežastis, dėl kurios tokios prekės ir paslaugos buvo įtrauktos, buvo ta, kad Sky taikė labai plačią prekių ženklų apsaugos užtikrinimo strategiją, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo komerciškai pagrįsta“ (sprendimo pagrindinėje byloje 250 punktas). Pavyzdžiui, specifikacijos yra labai plačios, pateikiant paraišką dėl ES112 (2 836 žodžiai), ES992 (8 127 žodžiai) ir UK604 (8 255 žodžiai) prekių ženklų (nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 4 punktas). Sky liudininkas dažnai negalėjo pasakyti, kad Sky ketino naudoti prekių ženklus tam tikroms prekėms ir paslaugoms, nurodytoms specifikacijose (sprendimo pagrindinėje byloje 246 punktas).
67. Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išnagrinėjo įvairias kategorijas ir remdamasis šia analize padarė išvadas, jis išklausė liudytojus ir nustatė aplinkybes, o tai iš tikrųjų yra tokio pobūdžio tyrimas, kuris turėtų būti atliktas tokioje byloje kaip ši.
68. Manau, nors naudojimas nėra būtina ženklo registracijos sąlyga, galiausiai visos sistemos funkcionavimas remiasi (tam tikru) jo naudojimu anksčiau ar vėliau.
69. Šiuo klausimu primenu Direktyvos 2008/95 9 konstatuojamąją dalį ir Reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamąją dalį.
70. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas(18) yra nusprendęs, kad „iš <…> [šių konstatuojamųjų dalių] matyti, kad [ES] teisės aktų leidėjas ketino teisių, susijusių su atitinkamai nacionaliniu ir [Sąjungos] prekių ženklu, išsaugojimą susieti su sąlyga, kad prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas. <…> nenaudojamas [ES] prekių ženklas galėtų sudaryti konkurencijos kliūčių, nes juo ribojamas žymenų, kuriuos kiti asmenys gali įregistruoti kaip prekių ženklus, pasirinkimas ir atimama iš konkurentų galimybė naudoti tokį arba panašų prekių ženklą pateikiant vidaus rinkai prekes arba paslaugas, kurios yra tapačios prekėms arba paslaugoms, saugomoms nagrinėjamo prekių ženklo, arba į jas panašioms. Todėl yra galimybė, kad dėl [ES] prekių ženklo nenaudojimo būtų apribotas laisvas prekių judėjimas ir laisvė teikti paslaugas.“ Nors iš tiesų šios pastabos yra susijusios su teisių panaikinimu po penkerių metų nenaudojimo, vis dėlto yra reikalavimas, kad ženklas būtų naudojamas per visą ženklo būvio ciklą, ir dėl to prekių ženklų registras būtų tikslesnis(19). Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad prekių ženklų registras turi būti „tinkamas ir tikslus“(20). Iš tiesų registras lemia intelektinės nuosavybės „sandorių“ disbalansą, o tai prieštarauja viešajam interesui, pagal kurį reikalaujama, kad apsaugos prašantys asmenys aiškiai nurodytų, ką jie siekia teisėtai apsaugoti(21).
71. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad naujoji Direktyva 2015/2436 yra suformuluota dar griežčiau. Jos 31 ir 32 konstatuojamose dalyse numatyta: „prekių ženklai atitinka savo paskirtį, t. y. atskiria prekes ar paslaugas ir suteikia galimybę vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, tik tuomet, kai jie faktiškai naudojami rinkoje. Naudojimo reikalavimas taip pat būtinas siekiant sumažinti bendrą Sąjungoje įregistruotų ir saugomų prekių ženklų skaičių ir atitinkamai tarp jų iškylančių prieštaravimų skaičių. Todėl labai svarbu reikalauti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų faktiškai naudojami žymėti prekėms ar paslaugoms, kurioms jie įregistruoti, arba, jeigu jie tuo būdu nenaudojami penkerius metus nuo registravimo procedūros užbaigimo datos, juos būtų galima panaikinti“ (išskirta mano), todėl „įregistruotas prekių ženklas turėtų būti saugomas tik tuo atveju, jei jis faktiškai naudojamas“. Iš tiesų ES prekių ženklui turėtų būti suteikiama apsauga, tik jei jis naudojamas iš tikrųjų(22).
72. Jei terminai, kurie nėra taikomi, tačiau bet kuriuo atveju yra įtraukti į registrą, yra neaiškūs ir neapibrėžti, tai taip pat turės atgrasomąjį poveikį konkurentams, ketinantiems patekti į rinką(23), nes bendrovė, pavyzdžiui, Sky, rinkoje pasirodys esanti didesnė nei iš tikrųjų.
73. Apibendrinant pažymėtina, kad Sky neketino naudoti prekių ženklų prekių ir paslaugų kategorijoms, nurodytoms registracijoje dėl trijų skirtingų priežasčių (pagrindinio sprendimo 251 punktas): i) specifikacijose konkrečiai nurodytos prekės ir paslaugos, kaip antai „balinimo preparatai“, „izoliacinės medžiagos“ ir „rimbai“, kurioms Sky visiškai neketino naudoti prekių ženklų; ii) specifikacijose nurodytos prekių ir paslaugų kategorijos, kurios yra tokios plačios, kad Sky neketino naudoti tų prekių ženklų dėl kategorijos platumo: paradigmos pavyzdys – „kompiuterių programinė įranga“, tačiau dar yra kitų, pavyzdžiui, „telekomunikacijos, telekomunikacijų paslaugos“, kurias apima visos penkios registracijos, ir iii) specifikacijos turėjo apimti visas prekes ir paslaugas atitinkamose klasėse (pavyzdžiui, visų rūšių kompiuterių programinė įranga įtraukta į 9 klasę, neatsižvelgiant į tai, kad Sky neteikė ir negalėjo teikti visų rūšių programinės įrangos), bet Sky ketino apimti visas 9 klasės prekes. Ši klasė apima šimtus įvairių prekių: nuo elektrinių durų skambučių iki smėlio laikmačių ir nuo priešgaisrinės signalizacijos prietaisų iki saugiklių laidų. Sky naudojosi nagrinėjamais prekių ženklais (ir kitais jai priklausančiais prekių ženklais) tam, kad galėtų pateikti protestą dėl trečiųjų šalių prekių ženklų paraiškų, kurios apima prekes ir paslaugas, kurioms Sky neketino naudoti prekių ženklų (sprendimo pagrindinėje byloje 255 punktas).
74. Nors, viena vertus, terminas „kompiuterių programinė įranga“ yra aiškus (jis apima kompiuterio kodą), tačiau nėra jokios abejonės, kad jis yra nepakankamai tikslus, kiek tai susiję su prekių, kurios yra pernelyg skirtingos pagal jų funkciją ir naudojimo sritį, kad būtų suderinamos su prekių ženklo funkcija, nurodymu.
75. Kaip Teisingumo Teismas nusprendė 2012 m. birželio 19 d. Sprendime Chartered Institute of Patent Attorneys (C‑307/10, EU:C:2012:361, 54 punktas), „kai kurios Nicos klasifikacijos klasių antraštėse vartojamos bendrosios sąvokos <…> negali patenkinti [aiškumo ir tikslumo] reikalavimo, nes yra per daug bendros ir apima per daug skirtingas prekes ar paslaugas, kad būtų suderinamos su prekių ženklo atliekama kilmės funkcija“ (išskirta mano).
76. Būtent su tokia situacija susiduriame šioje byloje. Iš tikrųjų, sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu, kad prekių ženklo registracija „kompiuterio programinei įrangai“ yra per plati dėl priežasčių, kurias nurodė teisėjas H. Laddie sprendime Mercury / Mercury(24), kuris taikomas dar intensyviau praėjus net ketvirčiui amžiaus, – dabar, kai kompiuterių programinė įranga yra visur prieinama daug labiau nei 1995 m.
77. Tame sprendime teisėjas H. Laddie nurodė, jog „atsakovas teigia, kad pagal dabartinę formuluotę ieškovo registracija sukuria ženklo (ir klaidinamai panašių ženklų) monopolį, kai ji vartojama labai plačiam ir plačiai pasklidusiam produktų asortimentui, įskaitant prekes, dėl kurių ieškovas negali turėti teisėtų interesų. Pateikdamas argumentą, nurodau [ieškovui], kad ženklo registracija „kompiuterių programinei įrangai“ apima bet kokius įrašytų skaitmeninių nurodymų, kurie naudojami bet kokio tipo kompiuteriui kontroliuoti, rinkinius. Ji apimtų ne tik ieškovo gaminamų prekių rūšį, bet ir žaidimų programinę įrangą, apskaitos programinę įrangą, programinę įrangą, sudarančią genealogines lenteles, medicinos diagnostikos srityje naudojamą programinę įrangą, programinę įrangą, kuri valdo kompiuterius palydovuose ir kompiuteriuose, kuriais valdoma Londono metro sistema, naudojamą programinę įrangą. Manau, galiausiai jis sutiko, kad kai kurie iš jų buvo taip atitolę nuo to, ką jo klientas pardavinėjo ir kuo domėjosi, kad galbūt būtų pageidautina apriboti registracijos taikymo sritį, kad būtų galima neįtraukti kai kurių retesnių gaminių. Bet kuriuo atveju nepaisant to, ar tai buvo priimta, ar ne, mano nuomone, yra svarus argumentas, kad ženklo registravimas „kompiuterių programinei įrangai“ paprastai bus pernelyg platus. Manau, kompiuterių programinės įrangos vieneto apibrėžtis nėra nei laikmena, kurioje ji įrašoma, nei tai, ar ji kontroliuoja kompiuterį, nei prekybos kanalai, o yra jos vykdoma funkcija. Programinė įranga, leidžianti kompiuteriui veikti kaip skrydžio imituokliui, yra visiškai kitoks produktas nei programinė įranga, kuri, tarkime, leidžia kompiuteriui optiniu būdu skaityti tekstą arba suprojektuoti chemines medžiagas. Visiškai nepageidautina, kad komercinės veiklos subjektas, kuris domisi viena ribota kompiuterių programinės įrangos sritimi, registruodamas žymenį neribotam laikui įgytų teisėtą monopolį, kuris būtų taikomas visų rūšių programinei įrangai, įskaitant tas, kurios visiškai nepatenka į jo prekybos interesų sritį.“
78. Šiuo klausimu SkyKick teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje „išmaniųjų“ prekių, kuriose įdiegta arba kurios tiekiamos su programine įranga, pasiūla yra labai didelė: žaidimų konsolės, e. knygos, buitiniai prietaisai, žaislai, televizoriai, laikrodžiai ir t. t. (o ką jau kalbėti apie tokias taikomąsias programas, kaip valdymo programinė įranga, skirta Large Hadron Collider aparato valdymui). Visose yra kompiuterių programinė įranga, tačiau jos yra visiškai skirtingos prekės. Juk ES prekių ženklų taisyklėmis nesiekiama nustatyti, kad įmonė, teikianti išmanųjį šaldytuvą, turėtų būti vertinama dėl prekių ženklų pažeidimo remiantis tuo, kad ji tiekia identiškus produktus – kompiuterių programinę įrangą – kaip ir rinkos prekybos platformos tiekėjas.
79. Trumpai tariant, mano nuomone, „kompiuterių programinės įrangos“ prekių ženklo registravimas yra nepagrįstas ir prieštarauja viešajam interesui, nes juo savininkui suteikiama didžiulės apimties monopolija, kurios negalima pateisinti jokiais teisėtais komerciniais savininko interesais.
80. Pažymėtina, kad, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirmiau išdėstyta nuomonė taip pat pripažįstama Jungtinių Valstijų patentų ir prekių ženklų tarnybos (toliau – USPTO) ir jos Nagrinėjimo procedūrų prekių ženklų vadovo (toliau – TMEP) (JAV prekių ženklų sistemoje neleidžiama teikti prašymo dėl „kompiuterių programinės įrangos“, bet dėl tikslumo pareiškėjas taip pat turi nurodyti programinės įrangos tipą ir (arba) paskirtį ir naudojimo sritį)(25). 2012 m. birželio 21 d. USPTO ekspertas paskelbė prieštaravimus dėl terminų „kompiuterių programinė įranga“ ir „kompiuterių paslaugos“: „formuluotė „kompiuterių programinė įranga“ <…> yra neapibrėžta ir turi būti patikslinta, nes joje turi būti nurodytas jos tikslas <…> Kompiuterio programinės įrangos atpažinties duomenys turi apimti programinės įrangos paskirtį ar funkciją.“
81. Taip pat pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad sunku suprasti, kodėl TMDN aiškinimas, susijęs su 7 klasės terminu „mašinos“, nėra vienodai taikomas „kompiuterio programinei įrangai“ (žr. šios išvados 5 išnašą), „telekomunikacijų paslaugoms“ (žr. pagrindinio sprendimo 163 punktą) arba „finansinėms paslaugoms“(26).
c) Kokie kriterijai taikomi nustatant, ar terminas yra pakankamai aiškus ir tikslus?
82. Padariau išvadą, kad atitinkamų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti aiškumą ir tikslumą, analizės atskaitos taškas yra Europos Sąjungos teismų suformuotoje jurisprudencijoje, pagal kurią nustatoma, ar „naudojimo“ reikalavimas buvo įvykdytas, kiek tai susiję su kai kuriomis, bet ne visomis prekėmis ir paslaugomis. Kaip buvo nurodyta teisinėje doktrinoje(27), tai svarbu, nes paaiškina, kaip prekių ženklo dalys, kurios nebuvo naudojamos, yra atskirtos nuo tų dalių, kurios buvo naudojamos. Joje nurodyta, koks yra reikalaujamas specifiškumo lygis, kad prekių ženklas būtų pripažintas galiojančiu, ir kiek jis turi būti tikslus po penkerių metų.
83. Kol kas tik Bendrasis Teismas turėjo galimybę priimti sprendimą tuo klausimu. 2005 m. liepos 14 d. Sprendime Reckitt Benckiser (España) / VRDT – Aladin (ALADIN) (T‑126/03, EU:T:2005:288; apeliacinis skundas nepateiktas)(28) jis nustatė pagrindinį principą dėl dalinio prekės ar paslaugos naudojimo. Jame nurodytos dvi jėgos, ribojančios naudojimo apimtį. Jeigu prekių ženklas buvo naudojamas tik kai kurioms prekėms ar paslaugoms, negalima daryti išvados, kad jis naudojamas visoms prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas (minėto sprendimo 44 punktas). Manau, požiūris teisingas, kiek juo konkrečios prekės nagrinėjamos pagal kategorijas ir pakategores. Naudojimas tam tikros kategorijos prekėms yra pakankamas, kad būtų galima išlaikyti visą kategoriją, jei ji negali būti padalyta į atskiras pakategores (45 ir 46 punktai) kitaip, nei atsitiktinai(29). Taigi būtina nustatyti, ar kategorija apima atskiras pakategores, kad Teisingumo Teismas galėtų nuspręsti, ar įrodyta, kad naudojimas yra susijęs tik su ta prekių ir paslaugų pakategore, ar, kita vertus, kai negalima nustatyti jokios pakategorės, naudojimas gali būti nustatytas visos kategorijos prekėms(30).
84. Taigi, manau, kad Teisingumo Teismas turėtų nuspręsti, jog ketinimas naudoti turėtų atspindėti panaikinimą dėl nenaudojimo(31).
85. Iš tikrųjų Komisija tokį požiūrį pasiūlė jau prieš 11 metų byloje, kurioje buvo priimtas 2009 m. birželio 11 d. Sprendimas Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (C‑529/07, EU:C:2009:361, 31 ir 32 punktai)(32), pagal kurį EUIPO, registruodama žymenį kaip prekių ženklą, turi patikrinti, ar prekių ženklo registracijos paraiška pateikta iš tikrųjų ketinant jį naudoti. Kita vertus, jeigu EUIPO registruoja žymenį kaip prekių ženklą, kuris vėliau faktiškai nėra naudojamas, pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies b punktą trečiosios šalys per penkerių metų laikotarpį gali pareikšti ieškinį dėl to, kad pareiškėjas, registruodamas tą ženklą kaip prekių ženklą, veikė nesąžiningai, ir tuo pagrindu reikalauti paskelbti prekių ženklo registraciją negaliojančia. Kiek tai susiję su kriterijais, taikomais siekiant nustatyti, ar pareiškėjas veikė nesąžiningai, Komisija nurodo pareiškėjo elgesį rinkoje, kitų ūkio subjektų elgesį, kiek tai susiję su prašomu įregistruoti žymeniu, aplinkybę, kad pateikiant paraišką pareiškėjas buvo prekių ženklų grupės savininkas, ir visas kitas nagrinėjamam atvejui svarbias aplinkybes.
86. Tai yra racionalus požiūris, nes „paraiškos pateikimo dieną nepakanka ketinimo naudoti ženklą, kad būtų išvengta registracijos negaliojimo praėjus penkeriems metams; teismas turėtų padaryti išvadą, kad paraiška buvo pateikta nesąžiningai. Niekas nepasikeistų per tyrimą, prekių ženklų tarnyba vis tiek nebūtų įpareigota nustatyti, ar teikiant paraišką buvo ketinimas naudoti <…>, o trečiosioms šalims būtų palikta galimybė patikrinti prekių ženklo galiojimą po registracijos [arba vykstant protesto procedūroms prekių ženklų tarnybose, kai galima pareikšti prieštaravimus, grindžiamus absoliučiais negaliojimo pagrindais]. <…> Praktiškai tai (paprastai) reikštų, kad tik tais atvejais, kai trečioji šalis faktiškai nori naudoti nenaudojamą ženklą[, kaip antai pagrindinėje byloje], būtų galima prašyti paskelbti šio ženklo registraciją negaliojančia; kitu atveju nenaudojami ženklai (įskaitant tuos, kurių neketinama naudoti) tiesiog liktų registre (kaip yra dabar).“(33)
B. Trečiasis prejudicinis klausimas
1. Trumpa šalių argumentų santrauka
87. Sky tvirtina, kad nėra jokių reikalavimų dėl valstybės narės ar ES lygmeniu įregistruoto prekių ženklo naudojimo, išskyrus tuos, kurie nustatyti taikomuose ES teisės aktuose, kurie turi būti vertinami visiškai objektyviai analizuojant inter partes prašymą taikyti sankcijas, kuris pateiktas pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui. Sankcijų už nenaudojimą taikymas nepriklauso nuo subjektyvaus prekių ženklo savininko ketinimo. Sky priduria, kad neleidžiama priimti ar taikyti jokios taisyklės, pagal kurią prekių ženklų apsauga juos įregistruojant yra ar kada nors būtų priklausoma nuo aiškaus arba numanomo „pareiškimo apie ketinimą naudoti ženklą“ paraiškos įregistruoti pateikimo dieną valstybės narės arba Sąjungos lygmeniu. Jungtinė Karalystė negali priimti ar taikyti jokios kitos taisyklės remdamasi pranešimu, kurį ji pateikė remdamasi Bendrųjų nuostatų pagal Madrido susitarimą ir protokolą 7 taisyklės 2 dalimi(34). Neleidžiama priimti ar laikytis tokios taisyklės, kuria remiantis nesąžiningumas būtų prilyginamas ketinimo naudoti prekių ženklą prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška įregistruoti tą ženklą valstybės narės ar Sąjungos lygmeniu, nebuvimui.
88. SkyKick iš esmės teigia, kad į trečiąjį klausimą turėtų būti atsakyta teigiamai tiek, kiek Sky veikė nesąžiningai.
89. Jungtinės Karalystės vyriausybė siūlo kartu atsakyti į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus teigiamai.
90. Prancūzijos vyriausybė teigia, kad trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį klausimus reikėtų nagrinėti kartu ir į juos atsakyti neigiamai. Visų pirma ji tvirtina, kad Teisingumo Teismas taip pat reikalauja, kad pareiškėjas turėtų ketinimų pakenkti trečiajai šaliai ir kad vien dėl to, kad buvo pateikta paraiška įregistruoti prekių ženklą, neketinant to prekių ženklo naudoti, nėra pakankamas pagrindas nesąžiningumui nustatyti. Be to, ši vyriausybė teigia, kad jeigu per penkerių metų lengvatinį laikotarpį savininkas nepradėjo faktiškai naudoti ES prekių ženklo prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, prekių ženklui taikoma sankcija dėl jų nenaudojimo, neatsižvelgiant į tai, ar prekių ženklo savininkas ketina naudoti savo paraiškoje įregistruoti nurodytas prekes ir paslaugas.
91. Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos vyriausybės nesiūlo atsakymo į šį klausimą.
92. Suomijos vyriausybė teigia, kad į trečiąjį klausimą turėtų būti atsakyta neigiamai. Suomijos vyriausybė ir Komisija pateikia panašius argumentus ir mano, kad pareiškėjo ketinimas gali būti „nesąžiningumo elementas“ tam tikromis aplinkybėmis, kai vienintelis tikslas yra neleisti trečiajai šaliai patekti į rinką. Tikro ketinimo naudoti ženklą nebuvimas „tam tikromis aplinkybėmis“ gali leisti pritarti išvadai, kad paraiška buvo pateikta nesąžiningai, kai nustatoma, kad vienintelis prekių ženklo paraišką pateikusio asmens tikslas buvo neleisti trečiosioms šalims „patekti į rinką“(35).
2. Vertinimas
93. Trečiuoju klausimu siekiama išsiaiškinti, ar prekių ženklai buvo įregistruoti nesąžiningai, nes Sky neketino jų naudoti visoms prekėms ir paslaugoms, nurodytose atitinkamose specifikacijose, ir, tiesą sakant, jos pateikė paraiškas įregistruoti kai kuriuos ženklus neketindamos jų naudoti nurodytoms prekėms ar paslaugoms. Taigi šiuo atveju Teisingumo Teismas šioje byloje turės priimti sprendimą dėl „nesąžiningumo“ sąvokos, nurodytos Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies b punkte ir Direktyvos 89/104 3 straipsnio 2 dalies d punkte, reikšmės ir apimties(36).
94. Mano nuomone, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustato, kad ieškovė – šiuo atveju Sky – sąmoningai ketino įgyti teises, kurių ji neketino naudoti ir kurios, be kita ko, galėtų sutrukdyti trečiosioms šalims naudoti registruotą ženklą parduodant prekes ir teikiant paslaugas, tokiu atveju gali būti nustatytas nesąžiningumas(37). Taip yra dėl to, kad sąmoningas siekimas įregistruoti prekes ir paslaugas, kuriomis neketinama prekiauti ar kurių neketinama tiekti, atspindi ketinimą piktnaudžiauti prekių ženklų sistema. Leidimas paskelbti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningumo, kai nėra ketinimo jį naudoti kai kurioms nurodytoms prekėms ir paslaugoms, atitinka ne tik Reglamentu Nr. 40/94 ir Direktyva 89/104 (ir juos pakeitusiais aktais) siekiamus tikslus, bet ir su šia sąvoka susijusią teisėkūros istoriją (žr. šios išvados 115 punktą).
95. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teisingai nurodo, kad svarbūs aspektai – aplinkybės, kurioms esant gali būti atlikta prekių ženklo registracija, ir registracijos apimtis – yra pagrindiniai bet kokios prekių ženklų sistemos požymiai ir yra labai svarbūs sistemos subalansavimui. Neabejotinai yra privalumų, kai leidžiama registruoti prekių ženklus nereikalaujant iš tikrųjų juos naudoti, kaip yra pagal Europos sistemą (kitaip nei, pavyzdžiui, JAV sistemą). Pagrindiniai pranašumai yra du: prekių ženklo savininkams sudaromos palankesnės sąlygos gauti prekių ženklų apsaugą iki komercinės veiklos pradžios ir dėl to registracijos procesas tampa paprastesnis, spartesnis ir pigesnis. Tačiau jei registracija gali būti atlikta pernelyg lengvai ir (arba) per plačios apimties, kaip šiuo atveju, dėl to atsiras kliūčių patekti į rinką trečiosioms šalims, nes sumažės tinkamų prekių ženklų pasiūla, padidės sąnaudos, kurios greičiausiai bus perkeltos vartotojams, ir nyks viešojo naudojimo ištekliai.
96. Taip pat pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomonei, kad jeigu pareiškėjas pateikia paraišką įregistruoti prekių ženklą neketindamas jo naudoti nurodytoms prekėms ir paslaugoms, nėra nieko, kas galėtų sustabdyti prekių ženklo registraciją (darant prielaidą, kad prekių ženklas iš esmės gali būti registruojamas). Vienintelis būdas, kuriuo registracija gali būti panaikinta arba jos taikymo sritis apribota prieš baigiantis penkerių metų laikotarpiui, kurio reikalaujama, kai siekiama ginčyti registraciją dėl nenaudojimo, yra remtis tuo, kad paraiška pateikta nesąžiningai. Jei prekių ženklas gali būti registruojamas neketinant jo naudoti visoms ar kai kurioms nurodytoms prekėms ir paslaugoms, o registracija negali būti nuginčyta arba apribota, remiantis nesąžiningumu, tokiu atveju sistema bus atvira piktnaudžiavimui. Tokių pažeidimų pavyzdžių matoma jurisprudencijoje(38).
97. Patogu, kad šiuos klausimus Teisingumo Teismas sprendė neseniai nagrinėtoje byloje. Sutinku su generaline advokate J. Kokott, kuri siūlo atlikti nesąžiningumo testą, remdamasi tuo, kad nesąžiningumas nustatomas nuo to momento, kai subjektas gauna neteisėtą naudą iš ES prekių ženklų sistemos(39).
98. Sprendime toje byloje (2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Koton Mağazacilik Tekstil Sanayi ve Ticaret v EUIPO (C‑104/18 P, EU:C:2019:724, 45 punktas)) Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad ES prekių ženklų teisės aktais siekiama prisidėti prie neiškreiptos konkurencijos sistemos Europos Sąjungoje kūrimo. Toje sistemoje kiekviena įmonė, siekianti pritraukti ir išlaikyti klientus savo prekių ar paslaugų kokybe, turi turėti galimybę įregistruoti kaip prekių ženklus žymenis, leidžiančius vartotojams neklystant atskirti jos prekes ar paslaugas nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų.
99. Minėto sprendimo 46 punkte jis nurodė, kad „Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas absoliutus negaliojimo pagrindas taikomas, kai iš reikšmingų ir neprieštaringų įrodymų matyti, kad Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas pateikė paraišką įregistruoti šį prekių ženklą ne siekdamas sąžiningai dalyvauti konkurencinėje kovoje, bet ketindamas, nesilaikydamas sąžiningos praktikos, pažeisti trečiųjų asmenų interesus arba, net negalvodamas apie konkretų trečiąjį asmenį, įgyti išimtinę teisę kitais tikslais nei tie, kurie atitinka prekių ženklo funkcijas, visų pirma <…> esminę kilmės nuorodos funkciją“.
100. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad „pareiškėjo nesąžiningumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius šios bylos veiksnius“, ir kad „pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis“(40).
101. Be to, 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendime Koton Mağazacilik Tekstil Sanayi ve Ticaret v EUIPO (C‑104/18 P, EU:C:2019:724, 62 ir paskesni punktai) Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jog svarbu konstatuoti, kad toje byloje Bendrasis Teismas „nenagrinėjo, ar paraiška įregistruoti stilizuotą žodį KOTON apimantį prekių ženklą Nicos sutarties 25, 35 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms atitiko įstojusios į bylą šalies veiklos komercinę logiką“. Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad nors Bendrasis Teismas nurodė „komercinę logiką, kuria vadovautasi pateikiant paraišką įregistruoti“, ir „pateikimą lydėjusių įvykių chronologiją“ kaip galbūt svarbias aplinkybes, likusioje savo sprendimo dalyje Bendrasis Teismas jų išsamiai nenagrinėjo. Teisingumo Teismas pripažino apeliacinio skundo pagrindą ir panaikino Bendrojo Teismo sprendimą.
102. Kitaip nei Teisingumo Teismo atveju, jau egzistuoja tam tikra Bendrojo Teismo jurisprudencija nesąžiningumo klausimu. Nors iš tiesų daugelis bylų gali priklausyti nuo jų konkrečių faktinių aplinkybių, Bendrojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad bent jau kai kuriomis aplinkybėmis prekių ženklo įregistravimas be (tikrojo) ketinimo naudoti šį ženklą gali būti prilyginamas nesąžiningumui(41).
103. Manau, pirmiau minėta Bendrojo Teismo jurisprudencija teisingai patvirtina, kad yra svarbu išsiaiškinti pareiškėjo komercinę logiką, susijusią su paraiškos pateikimu(42). Pavyzdžiui, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad elgesys, kuris nėra teisėta verslo veikla, prieštarauja Reglamento Nr. 207/2009 tikslams ir prilygsta nesąžiningumui, nes tai panašu į piktnaudžiavimą teisės aktais. Šiuo sprendimu taip pat pritariama nuomonei, kad paraiškos įregistruoti prekių ženklą, kurio neketinama naudoti nurodytoms prekėms ir paslaugoms, pateikimas iš esmės prilygsta nesąžiningumui(43).
104. Priešingai nei Prancūzijos vyriausybė, manau, kad mano požiūris ir pareiškėjo „nesąžiningumo“ sąvokos aiškinimas (apimant atvejus, kai jis įregistruoja žymenį prekėms ir paslaugoms, neketindamas jo naudoti toms prekėms ir paslaugoms) nekelia pavojaus, kad bus pakenkta panaikinimo mechanizmo effet utile. Kaip rodo posėdžio metu Jungtinės Karalystės vyriausybės pateiktas pavyzdys, jei asmuo pateikia paraišką registruoti prekių ženklą „Taxi“ trijų rūšių maisto produktams: sausainiams, jogurtui ir apdorotai mėsai, jis ketina ženklą naudoti visų trijų rūšių maisto produktams žymėti. Jeigu vėliau, praėjus penkeriems metams, pareiškėjas jo nenaudojo sausainiams, kyla pavojus, kad jo prekių ženklo registracija sausainiams bus panaikinta dėl nenaudojimo. Kitaip tariant, pareiškėjui bus sunku remtis tuo prekių ženklu prieš kitą gamintoją. Šiame pavyzdyje nėra nesuderinamumo su nesąžiningumu. Tai buvo komerciškai pagrįsta ta prasme, kad pareiškėjas norėjo turėti galimybę ateityje išplėsti prekių ženklo naudojimą kitoms prekėms. Kita vertus, jeigu pareiškėjas pateiktų paraišką įregistruoti tą patį prekių ženklą „Taxi“ sausainiams, jogurtams, apdorotai mėsai, lėktuvams ir chirurginiams instrumentams, tai jo monopolis neleistų nė vienam lėktuvų ir chirurginių instrumentų gamintojui vartoti termino „Taksi“ kaip savo įmonės prekių ženklo. Taigi, jei pareiškėjo pateikta paraiška buvo siekiama užkirsti kelią trečiosioms šalims vartoti tą terminą kaip prekių ženklą, tokiu atveju registracijos paraiška yra piktnaudžiaujama, nes ji neturi nieko bendra su pareiškėjo komercine veikla.
105. Be to, daugiausia dėmesio skiriama motyvacijai tuo metu, kai pateikiama paraiška įregistruoti prekių ženklą, o norint panaikinti prekių ženklo registraciją būtina įvertinti, ar jis buvo, ar nebuvo naudotas per pirmuosius penkerius metus.
106. Manau, iš tikrųjų panaikinimo mechanizmas gali kelti pavojų nesąžiningumo mechanizmui, atsižvelgiant į jo taikymo sritį.
107. Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad „ketinimas užkirsti kelią trečiajam asmeniui pardavinėti prekę gali tam tikromis aplinkybėmis liudyti apie pareiškėjo nesąžiningumą, kai paaiškėja, kad pareiškėjas pateikė prašymą įregistruoti ženklą kaip ES prekių ženklą neketindamas jo naudoti“(44). Tai, be abejonės, yra aiškus sprendimas, kad paraiškos įregistruoti prekių ženklą neketinant jo naudoti nurodytoms prekėms ar paslaugoms pateikimas savaime laikomas nesąžiningumu.
108. Taip pat pritariu Jungtinės Karalystės jurisprudencijai(45), kurioje teigiama, kad nesąžiningumas „apima nedorumą <…> ir kai kuriuos sandorius, neatitinkančius priimtino komercinio elgesio standartų, kurių laikosi protingi ir patyrę žmonės tam tikroje nagrinėjamoje srityje“(46).
109. Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos jau galima daryti išvadą, kad prekių ženklo įregistravimas nesiekiant jo naudoti gali prilygti nesąžiningumui(47). Iš tiesų, manau (kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad, pirma, nors taikomuose reglamentuose ar direktyvose nėra aiškaus reikalavimo, kad būtinas ketinimas naudoti ir kad prekių ženklo registracijos negalima panaikinti dėl jo nenaudojimo, kol dar nepraėjo penkeri metai, iš Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, bent jau esant tam tikroms aplinkybėms, prašymas įregistruoti prekių ženklą neturint ketinimo jį naudoti nurodytoms prekėms ir paslaugoms gali būti prilyginamas nesąžiningumui tiek, kiek tai yra piktnaudžiavimas prekių ženklų sistema (tai taip pat yra Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Komisijos pozicija). Antra, remiantis jurisprudencija, nepakanka fakto, kad pareiškėjas pateikė paraišką įregistruoti prekių ženklą plačiam asortimentui prekių ar paslaugų, kad būtų įrodytas nesąžiningumas, jei pareiškėjas turi protingą komercinį pagrindimą, kuriuo remiantis siekiama tokios apsaugos, atsižvelgiant į prekių ženklo naudojimą arba numatomą jo naudojimą.
110. Taip pat norėčiau pridurti, kad tais atvejais, kai pareiškėjas pateikia paraišką įregistruoti ženklą neketindamas jo naudoti, registracijos paraiškos pagrindimas išnyksta. Tokiu atveju esminį vaidmenį atlieka ne paraiška įregistruoti ženklą, o veikiau tai panašu į antikonkurencinę paraišką, kuria siekiama, kad trečiosios šalys negalėtų plėtoti savo komercinės veiklos. Tai akivaizdžiai nėra prekių ženklų sistemos tikslas.
111. Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad nesąžiningumas gali būti pripažįstamas tokiu atveju, jei pateikiama paraiška įregistruoti prekių ženklą neketinant jo naudoti prekyboje, o tik siekiant įregistruoti interneto domeno vardą(48). Toje byloje pareiškėja norėjo įregistruoti domeno vardą „.eu“ vokiečių kalbos žodžiui (automobilių padangoms), pirmiausia įregistruodama jį kaip Švedijos prekių ženklą (automobilių saugos diržams arba „saugos diržams“), kad paskui galėtų jį pakeisti į domeno vardą pagal taikomą reglamentą. Teisingumo Teismas rėmėsi Sprendimu Lindt(49) ir nusprendė, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, nors ieškovė Švedijoje įregistravo žodinį prekių ženklą „&R&E&I&F&E&N&“ saugos diržams, ji neketino naudoti to prekių ženklo, nes „iš tiesų ketino turėti prekybai padangomis skirtą interneto portalą, kurį planavo įregistruoti“. Taigi šiuo atveju iš tiesų buvo bandoma „apeiti“ prekių ženklų taisykles(50). Kitaip tariant, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad, jei prekių ženklai registruojami turint tikslą „užimti domeno vardą“, tai gali būti laikoma nesąžiningumu pagal tą reglamentą. Kaip tvirtinu šioje išvadoje, panašūs argumentai taikomi kartu ir prekių ženklų registracijos sistemai.
112. Bendrasis Teismas taip pat pripažino, kad paraiškos įregistruoti ES prekių ženklą pateikimas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai, kai tai yra blokavimo strategijos dalis, gali būti laikomas nesąžiningumu(51).
113. To sprendimo 51 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „teikdamas vieną po kitos paraiškas įregistruoti nacionalinius prekių ženklus tam pačiam žymeniui, skirtam prekėms ir paslaugoms, kurios priskirtos prie bent iš dalies sutampančių klasių, A. galėjo užimti blokavimo poziciją. Iš tiesų, kai trečiasis asmuo paprašydavo įregistruoti tapatų ar panašų [ES] prekių ženklą, A. prašydavo įregistruoti [ES] prekių ženklą ir pripažinti jo prioritetą remdamasis paskutine paraiškų įregistruoti nacionalinius prekių ženklus grandinės jungtimi ir pateikdavo protestą, remdamasis minėta [ES] prekių ženklo paraiška. Taigi teikiant paeiliui paraiškas įregistruoti nacionalinius prekių ženklus siekta užimti blokavimo poziciją ilgesniam laikotarpiui, nei Reglamento Nr. 207/2009 29 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių panaikinimo terminas ir net nei minėto reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas penkerių metų lengvatinis laikotarpis.“
114. Manau, jei pareiškėjas neketina naudoti prekių ženklo, nėra svarbu, ar pareiškėjas ketina užkirsti kelią konkrečiai trečiajai šaliai ar visoms trečiosioms šalims naudoti prekių ženklą. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas netinkamai siekia monopolio, kad galimi konkurentai negalėtų naudoti prekių ženklo, kurio jis neketina naudoti. Tai prilygsta piktnaudžiavimui prekių ženklų sistema.
115. Galiausiai, mano nuomone, travaux préparatoires patvirtina pirmiau nurodytą analizę. Iš jų matyti, kiek tai susiję su nesąžiningumo sąvoka, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia dėl nesąžiningumo taip pat apima atvejus, kai paraiška įregistruoti tokį prekių ženklą pateikiama neturint ketinimo jį naudoti visoms nurodytoms prekėms ir (arba) paslaugoms arba daliai jų. 1984 m. Tarybos darbo grupėje dėl prekių ženklų reglamento Vokietijos delegacija aiškiai pasiūlė, kad, pateikiant paraišką registruoti ES prekių ženklą, būtų reikalaujama nurodyti „bona fide ketinimą jį naudoti“ (Schreiben der deutschen Delegation doc.,1984 m. spalio 12 d. 9755/84, p. 7–8). Šis pasiūlymas buvo priimtas 1985 m., o 1986 m. buvo įtvirtintas 41 straipsnio 1 dalies b punkte kaip absoliutus negaliojimo pagrindas. Vėlesnėse minėtos nuostatos versijose bona fide ketinimo naudoti nebuvimo formuluotė buvo pakeista bendresne nesąžiningumo sąvoka, kuri galiausiai buvo įtvirtinta Reglamento (EB) Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punktas).
116. Kai kurie autoriai teisinėje doktrinoje(52) laikėsi nuomonės, kad aiškaus reikalavimo turėti bona fide ketinimą naudoti prekių ženklą pakeitimas tiesiog „nesąžiningumu“ buvo atliktas siekiant, kad iš reglamento (direktyvos) būtų pašalintas reikalavimas turėti ketinimus naudoti. Manau, tai neteisinga.
117. Iš travaux préparatoires nėra matyti, kad taip galima būtų teigti, ir manau, kad labiau įtikinamas yra kitų teisinės doktrinos(53) autorių požiūris, kad aiškaus reikalavimo pakeitimas bendresne sąvoka „nesąžiningumas“ buvo atkliktas, siekiant išplėsti šios nuostatos taikymo sritį, nes buvo manoma, kad ji apima „bona fide“ ketinimą naudoti ir kitokio pobūdžio nesąžiningumą(54).
C. Ketvirtasis prejudicinis klausimas
1. Trumpa šalių argumentų santrauka
118. Sky teigia, kad tais atvejais, kai pareikštas prieštaravimas dėl nesąžiningumo yra pripažįstamas pagrįstu, jį privaloma taikyti tik konkrečioms prekėms ar paslaugoms. Pagal suformuotą jurisprudenciją atsisakymo registruoti ar registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai turi būti nagrinėjami dėl kiekvienos prekės ar paslaugos, kuriai prekių ženklas buvo įregistruotas ar kuriai buvo siekiama registracijos(55).
119. Pateikdamos pirmąjį pagrindą SkyKick teigia, kad tais atvejais, kai prekių ženklą buvo prašoma įregistruoti neketinant jo naudoti visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms pareiškėjas prašė registracijos, ir tais atvejais, kai siekis įgyti pernelyg daug teisių buvo sąmoningas strateginis sprendimas, pasekmė turi būti ta, kad registracija yra visiškai negaliojanti. SkyKick remiasi Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punktu, kuriame nustatyta, kad ES prekių ženklas „paskelbiamas negaliojančiu“, jeigu „pareiškėjas, paduodamas prekių ženklo paraišką, buvo nesąžiningas“. Jos teigia, kad vienintelis su šiuo klausimu susijęs ES teismo sprendimas (apie kurį jos žino), tiesiogiai remia SkyKick pagrindinį argumentą. Sprendime GRUPPO SALINI(56) Bendrasis Teismas nusprendė, kad „nesąžiningumas registracijos paraiškos pateikimo momentu pats savaime lemia ginčijamo prekių ženklo registracijos negaliojimą”. Tai taip pat atitinka principą fraus omnia corrumpit („sukčiavimas viską paneigia“), įtvirtintą daugelio valstybių narių teisėje, įskaitant Anglijos bendrosios teisės sistemą(57).
120. Pateikdamos alternatyvų pagrindą SkyKick tvirtina, kad atsakymas į klausimą, ar nesąžiningas veikimas lemia prekių ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia, priklauso nuo konkretaus atvejo analizės, kuri pati priklauso nuo daugelio veiksnių analizės. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra šie: ar esama komercinio pagrindimo; kokiu mastu pareiškėjas neatsižvelgė į teisinį tikrumą, kiek tai susiję su trečiosiomis šalimis ir valdžios institucijomis; savininko dydis ir turimi ištekliai; nurodytų prekių ir paslaugų skaičius ir jų sutapimo mastas; kokiu mastu prekių ženklas apima prekes ir (arba) paslaugas, kurių pareiškėjas neketino naudoti; prekių ženklo išskirtinumas; tai, ar atitinkamos teisės kartojasi ir (arba) yra „naudojamos be galo“; bet kokia vykdymo užtikrinimo veikla, vykdyta remiantis prekių ženklais, kiek tai susiję su prekėmis ir (arba) paslaugomis, kurioms jis neketino naudoti prekių ženklo, ir tai, ar savininkas pakankamai pagrindė savo paraišką, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo ketinimo naudoti prekių ženklą.
121. Jungtinės Karalystės vyriausybė siūlo atsakyti į šį klausimą atsižvelgiant į jos atsakymą į trečiąjį klausimą. Prancūzijos vyriausybė siūlo į šį klausimą atsakyti kartu su trečiuoju ir penktuoju klausimais. Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos vyriausybės nesiūlo atsakyti į šį klausimą.
122. Suomijos vyriausybė ir Komisija iš esmės teigia, kad atsakymas į ketvirtąjį klausimą turi būti teigiamas. Registracijos negaliojimo pagrindo padarinių taikymas prekėms ar paslaugoms, kurioms prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, prilygtų sankcijai, kuri nėra nurodyta teisės aktų formuluotėje.
2. Vertinimas
123. Atsižvelgiant į tai, kad atsakymas į trečiąjį klausimą yra teigiamas, būtina išsiaiškinti, kokios yra pareiškėjo nesąžiningumo teikiant paraišką pasekmės, kai nesąžiningumas susijęs tik su kai kuriomis prekėmis ir paslaugomis, kurioms taikoma registracija.
124. Mano nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra teisus manydamas, kad prekių ženklo registracija gali būti laikoma iš dalies negaliojančia, jeigu paraiška buvo paduota iš dalies veikiant nesąžiningai.
125. Pakanka nurodyti, kad iš Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 3 dalies ir Direktyvos 89/104 13 straipsnio matyti, kad tais atvejais, kai negaliojimo pagrindas taikytinas tik kai kurioms prekėms ar paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, prekių ženklo registracija paskelbiama negaliojančia tik toms prekėms ar paslaugoms.
126. Todėl manau, kad Bendrojo Teismo jurisprudencija(58), kurioje nurodyta priešinga pozicija (t. y. kad nesąžiningumo egzistavimas nulemia visos prekių ženklo registracijos negaliojimą), yra neteisinga.
127. Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 89/104 13 straipsnį ir Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai registracijos negaliojimo pagrindas taikytinas tik kai kurioms prekėms ar paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, prekių ženklo registracija paskelbiama negaliojančia tik toms prekėms ar paslaugoms.
D. Penktasis prejudicinis klausimas
1. Trumpa šalių argumentų santrauka
128. Sky tvirtina, kad 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalis yra nesuderinama su ES teisės aktų, taikomų prekių ženklų apsaugai, sistema registruojant prekių ženklus valstybės narės ir ES lygmenimis. Bet kuriuo atveju neleidžiama aiškinti arba taikyti tokios nacionalinės teisėkūros priemonės kaip 32 straipsnio 3 dalis: 1) taip, kad būtų nustatytas nesąžiningumas, kuris priešingu atveju, remiantis savarankiška nesąžiningumo sąvoka ES teisėje, nebūtų nustatytas, arba 2) taip, kad tiesiogiai arba netiesiogiai būtų nustatytas kitoks arba sudėtingesnis reikalavimas naudoti registruotus prekių ženklus nei tas, kuris yra nustatytas ir reglamentuojamas (nuo registracijos momento) ES teisės aktais, taikomais registracijos panaikinimui ir „naudojimo įrodymams“, kaip būtinai sąlygai norint įgyvendinti registracijos suteikiamas teises.
129. Jungtinės Karalystės vyriausybė mano, kad šis klausimas nepriimtinas, nes Direktyva 2015/2436 dar neperkelta į Jungtinės Karalystės teisę.
130. SkyKick ir Jungtinės Karalystės vyriausybė (pateikdama kaip alternatyvų argumentą) teigia, kad 32 straipsnio 3 dalimi nustatytas procedūrinis reikalavimas, kuriuo nustatoma, kad paraiškoje turi būti nurodyta, kad prekių ženklas yra iš tikrųjų naudojamas ar kad pareiškėjas ketina šį ženklą naudoti, ir todėl jis yra suderinamas su ES teisės aktais dėl nacionalinių ir ES prekių ženklų.
131. Prancūzijos vyriausybė siūlo atsakyti į šį klausimą kartu su trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais. Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Suomijos vyriausybės nesiūlo jokio atsakymo į šį klausimą.
132. Komisija iš esmės tvirtina, kad 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalis yra suderinama su Sąjungos teise.
2. Vertinimas
133. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškina, kad Jungtinės Karalystės teismai laikosi nuomonės, kad, nagrinėjant ieškinį dėl prekių ženklo registracijos negaliojimo, kai nepaisoma nesąžiningumo draudimo, gali būti nustatytas 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kai remiamasi melagingu pareiškimu. Kitaip tariant, Jungtinėje Karalystėje pareiškimas, pateiktas pagal 32 straipsnio 3 dalį, gali būti naudojamas kaip pareiškėjo nesąžiningumo įrodymas, o tai yra absoliutus negaliojimo pagrindas.
134. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia dėl šio straipsnio suderinamumo su Direktyva 2015/2436 ir jos pirmtakėmis; taigi Jungtinės Karalystės vyriausybės argumentas dėl nepriimtinumo turėtų būti atmestas.
135. Atitinkamos direktyvos palieka valstybėms narėms procedūrinio savarankiškumo klausimus, tačiau yra ir tam tikrų esminių klausimų, kurie nėra suderinimo objektas. Iš tiesų, remiantis Direktyvos 89/104 5 konstatuojamąja dalimi (ji atitinka Direktyvos 2008/95 6 konstatuojamąją dalį), „valstybėms narėms paliekama teisė savo nuožiūra nustatyti registravimo būdu įgyjamų prekių ženklų registravimo, registracijos panaikinimo ir jų paskelbimo negaliojančiais tvarką; <…> jos, pavyzdžiui, gali nustatydamos prekių ženklų registravimo ir registracijos paskelbimo negaliojančia procedūrų formą, nuspręsti, ar ankstesnėms teisėms bus taikoma registravimo procedūra arba panaikinimo procedūra, ar abi, ir, jeigu jos leidžia taikyti registravimo procedūrą ankstesnėms teisėms, ar taikyti priešingą procedūrą arba ex officio patikrinimo procedūrą ar abi procedūras[,] kadangi valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti prekių ženklų panaikinimo ar paskelbimo negaliojančiais pasekmes“ (išskirta mano).
136. Be to, šios direktyvos 7 konstatuojamojoje dalyje (ji atitinka Direktyvos 2008/95 8 konstatuojamąją dalį), be kita ko, numatyta, kad „valstybės narės galės savo įstatymuose išlaikyti arba įtraukti į savo įstatymus atsisakymo registruoti prekių ženklą arba registracijos paskelbimo negaliojančia priežastis, susijusias su prekių ženklo įsigijimo ar jo išlaikymo sąlygomis, kurioms nėra taikomos suderinimo nuostatos, pvz., dėl teisės įsigyti prekių ženklą, dėl prekių ženklų galiojimo pratęsimo, mokesčių taisyklės ar taisyklės dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo“(59).
137. Bet kuriuo atveju šioje byloje svarbu yra tai, kad, mano nuomone, 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nėra numatytas naujas negaliojimo pagrindas.
138. Joje nustatyti tik su paraiškomis susiję procedūriniai reikalavimai, nes nurodomi dokumentai, kurie turi būti pateikiami kartu su prekių ženklo paraiška. Tokia teisės nuostata kaip 32 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma įvairiais tikslais, susijusiais su panaikinimu arba registracijos pripažinimu negaliojančia, įskaitant procedūrinių ar materialinių normų nesilaikymą.
139. Nors iš tiesų šios dalies procedūrinių įsipareigojimų pažeidimas gali būti panaudotas prekių ženklo registracijos pripažinimui negaliojančia, vis dėlto tai nekeičia fakto, kad toks negaliojimas, jei jis yra nustatytas, bus grindžiamas nesąžiningumu pagal Direktyvos 89/104 3 straipsnio 2 dalies d punktą.
140. Manau (kaip ir Komisija), kad 32 straipsnio 3 dalis yra tik procedūrinis reikalavimas, kuris padeda pateikti nesąžiningumo įrodymų visais atvejais. 32 straipsnio 3 dalyje nenurodomos teisinės pasekmės dėl prekių ženklo paraišką pateikusio asmens netikslių pareiškimų. Tai turėtų būti savaime prilyginta negaliojimo pagrindui, kuriuo remiantis bus nustatytas nesąžiningumas, jei pareiškėjas neturi bona fide ketinimo naudoti ženklo visoms nurodytoms prekėms ir paslaugoms. Kitaip tariant, negalima nustatyti negaliojimo pagrindo remiantis nesąžiningumu tik pateikus melagingą pareiškimą pagal 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalį. Tačiau tai galėtų būti dalis įrodymų.
141. Todėl nemanau, kad 32 straipsnio 3 dalis galėtų būti kliūtis prašymą pateikusiam teismui įvykdyti savo įsipareigojimą aiškinti nacionalinę teisę pagal direktyvą tiek, kiek 32 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta teisinių pasekmių, susijusių su netiksliu prekių ženklo paraišką pateikusio asmens pareiškimu.
142. Iš to išplaukia, kad 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalis yra suderinama su Direktyva 89/104, jei tai nėra vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis galima nustatyti nesąžiningumą.
III. Išvada
143. Dėl šių priežasčių siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į High Court of Justice (Chancery Division) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Kanclerio skyrius)) prejudicinius klausimus:
1. ES prekių ženklo arba nacionalinio prekių ženklo registracijos negalima paskelbti visiškai arba iš dalies negaliojančia tik dėl to, kad kai kurie arba visi prekių ir paslaugų specifikacijoje nurodyti terminai yra nepakankamai aiškūs ir tikslūs. Vis dėlto į prekių ir paslaugų specifikacijos terminų aiškumą ir tikslumą gali būti atsižvelgiama vertinant tokios registracijos taikymo sritį.
2. Aiškumo ir tikslumo reikalavimas gali patekti į prekių ženklo registracijos panaikinimo ar pripažinimo negaliojančia pagrindą dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, kaip nustatyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 dalies f punkte ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies f punkte, nes prekių ženklo registracija „kompiuterių programinei įrangai“ yra nepagrįsta ir prieštarauja viešajam interesui. Terminas „kompiuterių programinė įranga“ yra pernelyg bendro pobūdžio ir apima prekes ir paslaugas, kurios yra pernelyg skirtingos, kad būtų suderinamos su prekių ženklo kilmės nuorodos funkcija, kad tas terminas būtų pakankamai aiškus ir tikslus, kad kompetentingos institucijos ir trečiosios šalys, remdamosi tuo terminu, galėtų nustatyti prekių ženklo suteikiamos apsaugos mastą.
3. Tam tikromis aplinkybėmis paraiškos įregistruoti prekių ženklą pateikimas, neturint ketinimo jo naudoti nurodytoms prekėms ar paslaugoms, gali būti prilyginamas nesąžiningumui visų pirma tais atvejais, jei vienintelis pareiškėjo tikslas yra neleisti trečiajai šaliai patekti į rinką, įskaitant atvejus, jei esama įrodymų dėl piktnaudžiavimo strategijos paduodant paraišką, tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
4. Atsižvelgiant į Direktyvos 89/104 13 straipsnį ir Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 3 dalį, kai negaliojimo pagrindas yra susijęs tik su kai kuriomis prekėmis ar paslaugomis, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, prekių ženklo registracija paskelbiama negaliojančia tik toms prekėms ar paslaugoms.
5. 1994 m. įstatymo 32 straipsnio 3 dalis yra suderinama su Direktyva 89/104, jei tai nėra vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis galima nustatyti nesąžiningumą.