2011 m. birželio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-358/11)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Marchini

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

-    panaikinti šiuos teisės aktus: i) 2011 m. balandžio 15 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimą C (2011) 2517 dėl Italijos patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, kiek tai susiję su viešojo cukraus sandėliavimo 2006 finansiniais metais (10% finansinis pataisymas, atitinkantis 171.418,00 EUR), 2007 finansiniais metais (10% finansinis pataisymas, atitinkantis 182.006,00 EUR), 2008 finansiniais metais (10% finansinis pataisymas, atitinkantis 111.062,00 EUR), 2009 finansiniais metais (10% finansinis pataisymas, atitinkantis 34.547,00 EUR) dėl "sandėliavimo išlaidų padidėjimo 35%", 2006 finansiniais metais (5% finansinis pataisymas, atitinkantis 781.044,00 EUR) dėl "pavėluotai atliktos inventorizacijos kontrolės", kaip numatyta šio sprendimo priede (anksčiau - 1 straipsnis), kiek jis neatitinka Europos Sąjungos teisės normų; ii) 2011 m. sausio 3 d. Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (Direktoratas J, Žemės ūkio išlaidų auditas) laišką Nr. ARES (2011) 2287 ir prie jo pridėto priedo 2 punktą, kuriame išdėstyti galutiniai motyvai, kuriais grindžiama galutinė pozicija, susijusi su Taikinimo institucijos pranešimu byloje 10/IT/435, kiek jis susijęs su sprendimu; iii) 2010 m. vasario 3 d. Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (Direktoratas J, Žemės ūkio išlaidų auditas) laišką Nr. ARES (2010) 57525 ir prie jo pridėtą priedą, kuriame išdėstyti nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis motyvai, kiek jis susijęs su sprendimu,

-    nepatenkinus šio reikalavimo, pripažinti Reglamentą (EB) Nr. 915/2006 negaliojančiu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu (SESV 269 straipsnis, anksčiau EB 253 straipsnis), konkrečiai su tuo, kad neatliktas preliminarus tyrimas dėl finansinio pataisymo, susijusio su "sandėliavimo išlaidų padidėjimu 35 % 2006, 2007, 2008, 2009 finansiniais metais".

Italijos vyriausybės nuomone, Komisija tinkamai neišnagrinėjo informacijos, pateiktos Agea [žemės ūkio mokėjimo agentūra], kuri parodo, kad buvo atliktas rinkos tyrimas ir kad buvo žinomos padidėjusios sandėliavimo nuomos priežastys, susijusios su sudėtinga situacija cukraus sandėliavimo patalpų rinkoje nuo 2005 m.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu (SESV 269 straipsnis, anksčiau EB 253 straipsnis), konkrečiai su tuo, kad nebuvo pateikti finansinio pataisymo, susijusio su "sandėliavimo išlaidų padidėjimu 35 % 2006, 2007, 2008, 2009 finansiniais metais", motyvai.

Italijos vyriausybės nuomone, Komisija nepaaiškino, kodėl, jos manymu, Agea pareigūnų argumentai ir vieno iš didžiausių sandėliavimu užsiimančio ūkio subjekto tarifas nebuvo tinkami įrodymai, kad cukraus gamybos įmonės bendrai prašė padidinti kainas iki 50 %.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento (EB) Nr. 884/2006 8 straipsnio ir jo I priedo, Reglamento (EB) Nr. 2148/1996, iš dalies pakeisto Komisijos reglamento (EB) Nr. 915/2006 priedu, 4 straipsnio pažeidimu ir klausiniu aiškinimu bei teisinio saugumo principo, teisės aktų negaliojimo atgal ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, kiek tai susiję su 5 % finansiniu pataisymu 2006 finansiniais metais dėl "pavėluotai atliktos inventorizacijos kontrolės".

Italijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija pažeidė pereinamojo laikotarpio nuostatas, numatytas Reglamento Nr. 884/2006 priedo AII skyriaus 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad Agea jau atliko kontrolę pagal Italijos teisės normas ir pateikė šią kontrolę patvirtinančius įrodymus, būtent deklaracijas ir įrašus, Komisijos atstovams atliekant patikrinimą 2007 m. gegužės mėn., turėjo būti taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, netaikant sankcijų Italijos valstybės atžvilgiu, kuri dėl koordinavimo problemų su Agecontrol galėjo būti įpareigota pateikti dokumentų santrauką 2007 m. vasario mėn. Italijos vyriausybė nurodo, kad buvo pažeisti teisinio saugumo, teisės aktų negaliojimo atgal, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principai, remiantis tuo, kad buvo reikalaujama atlikti operacijų, kurios jau buvo seniai atliktos, inventorizaciją tuo metu, kai šie reglamentai įsigaliojo 2006 m. birželio 23 ir 24 d., (ypač Reglamento Nr. 915/2006 priedas) ir iškart prieš uždarant sąskaitas 2006 m. rugsėjo 30 d.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu (SESV 269 straipsnis, anksčiau EB 253 straipsnis), konkrečiai su tuo, kad nebuvo pateikti 5 % finansinio pataisymo 2006 finansiniais metais dėl "pavėluotai atliktos inventorizacijos kontrolės".

Italijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija nepateikė tinkamų motyvų, kodėl buvo atmestas Taikinimo institucijos pasiūlymas, kiek pagal šį pasiūlymą nauja taisyklė, įtvirtinta Reglamente (EB) Nr. 915/2006, nustatanti inventorizavimo terminą, cukraus sandėliavimui turėjo būti taikoma tik nuo šio reglamento įsigaliojimo, o ne visiems 2006 finansiniams metams, todėl finansinis pataisymas turėtų būti sumažintas (apytikriai 8 mėn.).

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su teiginiu, kad Reglamentas (EB) Nr. 915/2006 yra neteisėtas.

Italijos vyriausybė tvirtina, kad šis reglamentas yra neteisėtas tiek, kiek jame nustatyta pareiga atlikti inventorizaciją: likusių atsargų 2004-2005 prekybos metais (2005 m. rugsėjo 30 d.); pradinių atsargų - 2005-2006 prekybos metais (2005 m. spalio 1 d.) ir likusių atsargų - 2005-2006 prekybos metais (2006 m. rugsėjo 30 d.) 2006 metais, likus tik trims mėnesiams iki naujos inventorizacijos termino. Italijos vyriausybė mano, kad privalomų veiksmų numatymas reglamente įvykių, kurie jau įvyko ir yra užbaigti, atžvilgiu ir atitinkamai jų neįvykdžius sankcijų skyrimas, taikant finansinio pataisymo procedūrą, prieštarauja Bendrijos teisės bendriesiems principams.

Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu ir tuo, kad nebuvo pateikti motyvai ir pakankami įrodymai (SESV 269 straipsnis, anksčiau EB 253 straipsnis).

Italijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija iškraipė faktus tiek, kiek ji taikė finansinius pataisymus, remdamasi klaidinga prielaida, pasiūlyta DG AGRI, nes Agea neatliko patikrinimo, kiek cukraus buvo įvežta ir kiek išvežta, "apytikriai 127 000 tonų cukraus buvo išvežta (oficialiai svoris nebuvo patikrintas)". Taip pat Italijos vyriausybė teigia, kad nebuvo pateikta pakankamai įrodymų pagrįsti teiginį, kad "nebuvo atlikta metinė inventorizacija... kai buvo atliekamos sandėliavimo operacijos" arba kad "apytikriai 127 000 tonų cukraus buvo išvežta (oficialiai svoris nebuvo patikrintas) tarp 2006 m. rugsėjo 30 d. (data, kurią inventorizacija turėjo būti atlikta) ir 2007 m. vasario mėn.". Atsižvelgiant į dokumentus, kuriuos kaip įrodymus Komisijos tarnyboms pateikė Agea, t. y. ataskaitas, parodančias kiekvienos siuntos cukraus įvežimo, išvežimo ir sandėliavimo duomenis, Komisija negali teigti priešingai, nepateikdama įrodymų.

Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu ir tuo, kad nebuvo pateikti motyvai ir pakankami įrodymai (SESV 269 straipsnis, anksčiau EB 253 straipsnis), kiek tai susiję su tariama grėsme, kad fondas patirs nuostolių.

Italijos vyriausybės manymu, sprendimas yra netinkamai nepagrįstas, nes nebuvo įvertintas inspekcijų ir kontrolės, susijusių su cukraus įvežimu ir išvežimu ir sandėliavimo kiekiu per mėnesį, kurias atliko Agea, veiksmingumas.

____________