Byla T‑88/01

Sniace, SA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Konkrečiai su ieškove susijęs teisės aktas“

Sprendimo santrauka

1.      Procesas – Įstojimas į bylą – Prašymas įstoti į bylą, nepalaikant nė vienos iš šalių reikalavimų – Nepriimtinumas – Nepriimtinumas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga – Nagrinėjimas teismo iniciatyva – Ieškovės teisės pareikšti ieškinį nebuvimas

(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 113 straipsnis ir 116 straipsnio 3 dalis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas užbaigti procedūrą dėl valstybės pagalbos – Įmonė, kuri yra pagalbą gavusios įmonės konkurentė – Teisė pareikšti ieškinį – Sąlygos

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)

1.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtąją pastraipą prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš šalių reikalavimams palaikyti. Be to, pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalį įstojantis į bylą asmuo turi priimti bylą tokią, kokia ji yra jo įstojimo metu. Vis dėlto pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 113 straipsnį šis teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu gali apsvarstyti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą, įskaitant ir įstojusių į bylą šalių nurodytus draudimus. Nepriimtinumo pagrindas, susijęs su ieškovės teise pareikšti ieškinį, iškelia tokį viešosios tvarkos klausimą.

(žr. 49, 52–53 punktus)

2.      Pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl kitam asmeniui skirto sprendimo tik tuo atveju, kai šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs. Kiti subjektai nei tie, kuriems šis sprendimas skirtas, gali manyti, jog jie yra konkrečiai susiję su šiuo sprendimu tik tokiu atveju, jei šis sprendimas juos paveikia dėl tam tikrų jų ypatingų savybių arba dėl faktinių aplinkybių, kurios išskiria juos iš kitų asmenų ir taip konkretina analogiškai kaip ir asmenį, kuriam šis sprendimas yra skirtas.

Valstybės pagalbos srityje ne tik pagalbą gavusi įmonė, bet ir su ja konkuruojančios įmonės, kurios aktyviai dalyvavo pagal EB 88 straipsnio 2 dalį pradėtoje procedūroje, individualios pagalbos atžvilgiu yra konkrečiai susijusios su Komisijos sprendimu, kuriuo baigiama ši procedūra, jei pagalba, dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas, iš esmės paveikė jų padėtį rinkoje. Taigi įmonė negali remtis vien tik tuo, kad yra pagalbą gavusios įmonės konkurentė, tačiau, atsižvelgdama į savo galimą dalyvavimą procedūroje ir grėsmės jos padėčiai rinkoje dydį, turi įrodyti, jog jos faktinė padėtis yra tokia, kuri ją išskiria analogiškai kaip ir asmenį, kuriam šis sprendimas yra skirtas. Įmonės vaidmuo ikiteisminėje procedūroje laikomas minimaliu, jei, pirma, ji nepateikė Komisijai jokio skundo, ir antra, atrodo, kad šios procedūros eigai neturėjo didelės įtakos jos pateiktos pastabos, nes ji iš esmės tik iš naujo glaustai išdėstė tam tikras Komisijos sprendime pradėti procedūrą padarytas išvadas, nepateikdama jokių konkrečių įrodymų, ir apsiribojo tvirtinimu, kad priemonės, numatytos sprendime išplėsti procedūrą, yra valstybės pagalba ir kad jos turi būti pripažintos nesuderinamos su bendrąja rinka, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų ar kokių nors įrodymų.

Dėl poveikio ieškovės padėčiai rinkoje apimties primintina, kad, nagrinėdamas priimtinumo klausimą, Bendrijos teismas neturi galutinai nuspręsti dėl ieškovės ir įmonės, kuriai buvo suteikta pagalba, konkurencinių santykių. Šiomis aplinkybėmis ieškovė turi tik tinkamai nurodyti priežastis, dėl kurių Komisijos sprendimas gali pažeisti jos teisėtus interesus, iš esmės paveikdamas jos padėtį nagrinėjamoje rinkoje.

(žr. 54–57, 59–60 punktus)