Language of document : ECLI:EU:T:2011:171

Byla T‑262/09

Safariland LLC

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR paraiška – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis – VRDT atliekamas teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas vienas iš jos apeliacinių tarybų sprendimų, vykdymas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 6 dalis, 75 ir 76 straipsniai“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas Apeliacinės tarybos sprendimas, vykdymas – Naujas sprendimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Prekių ženklo savininko sutikimo, kad jo ženklą savo vardu registruotų to prašantis jo atstovas ar patikėtinis, nebuvimas – Atstovas arba patikėtinis – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Prekių ženklo savininko sutikimo, kad jo ženklą savo vardu registruotų to prašantis jo atstovas ar patikėtinis, nebuvimas – Sutartinių santykių nutrūkimas prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu – Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalies taikymas – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas Apeliacinės tarybos sprendimas, vykdymas – Naujas apeliacijos nagrinėjimas – Teisės į gynybą paisymas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalis ir 75 straipsnis)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – Tokia pati kaip ir EB 253 straipsnio taikymo sritis – Apeliacinės tarybos pasirinktas implicitinis motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos

(EB 253 straipnis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

1.      Siekdama atlikti iš Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 65 straipsnio 6 dalies kylančią pareigą imtis priemonių Bendrojo Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas vienas iš jos apeliacinių tarybų sprendimų, įvykdyti, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) turi užtikrinti, kad dėl apeliacijos būtų priimtas naujas Apeliacinės tarybos sprendimas. Šiuo klausimu ji gali perduoti bylą Apeliacinei tarybai, kuri priėmė ginčijamą sprendimą.

(žr. 42 punktą)

2.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 3 dalį prekių ženklas neregistruojamas, jeigu prekių ženklo savininko atstovas ar patikėtinis savo vardu be savininko sutikimo paduoda paraišką įregistruoti prekių ženklą, išskyrus atvejus, kai atstovas ar patikėtinis pagrindžia savo veiksmus.

Dėl žodžių „atstovas“ ir „patikėtinis“, įrašytų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalyje, pasakytina, kad vadovaujantis tuo, kas numatyta gairėse dėl protesto procedūros Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), kalbant apie neleistiną paraiškos pateikimą, kurį atlieka prekių ženklo savininko atstovai, šiuos žodžius reikia aiškinti plačiai, kad aiškinimas apimtų visų rūšių santykius, grindžiamus sutartimi, pagal kurią viena iš šalių atstovauja kitos šalies interesams, nesvarbu, kaip kvalifikuojami sutartiniai santykiai tarp savininko ar įgaliotinio ir prekių ženklo paraišką pateikusio asmens. Remiantis šiomis gairėmis, siekiant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalies tikslų pakanka, kad tarp šalių būtų komercinio bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią sukuriami pasitikėjimo santykiai, pareiškėjui – aiškiai ar implicitiškai – nustatant bendro pobūdžio pasitikėjimo ar lojalumo pareigą, kiek tai susiję su prekių ženklo savininko interesais. Vis dėlto reikia, kad tarp šalių būtų sudaryta sutartis. Jeigu pareiškėjas veikia visiškai nepriklausomai, nesant jokių santykių su savininku, jis negali būti laikomas atstovu, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį. Vadinasi, paprastas savininko pirkėjas ar klientas negali būti laikomas „atstovu“ ar „patikėtiniu“ siekiant šio reglamento 8 straipsnio 3 dalies tikslų, nes šie asmenys neturi jokios ypatingos pasitikėjimo pareigos prekių ženklo savininko atžvilgiu.

(žr. 60, 64 punktus)

3.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 3 dalį prekių ženklas neregistruojamas, jeigu prekių ženklo savininko atstovas ar patikėtinis savo vardu be savininko sutikimo paduoda paraišką įregistruoti prekių ženklą, išskyrus atvejus, kai atstovas ar patikėtinis pagrindžia savo veiksmus.

Kalbant apie sutartinių santykių nutrūkimą tuo metu, kai pateikiama prekių ženklo paraiška, pasakytina, jog nebūtina, kad tarp šalių sudaryta sutartis tebegaliotų tuo metu, kai pateikiama prekių ženklo paraiška, ir kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma sutartims, kurios baigė galioti iki Bendrijos prekių ženklo paraiškos pateikimo dienos, su sąlyga, kad praėjęs laiko tarpas būtų toks, kad būtų galima teisėtai manyti, jog pateikiant Bendrijos prekių ženklo paraišką tebebuvo pasitikėjimo ir konfidencialumo pareiga. Šiuo plačiu Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalies aiškinimu siekiama apsaugoti prekių ženklų savininką net ir nutrūkus sutartiniams santykiams, iš kurių kilo pasitikėjimo pareiga.

(žr. 60, 65 punktus)

4.      Nei Reglamente Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo, nei Reglamente Nr. 2868/95, skirtame įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94, nenumatyta jokia atskira procedūra apeliacinėse tarybose tuo atveju, kai Bendrasis Teismas panaikina sprendimą ir grąžina bylą nagrinėti apeliacinei tarybai, ir kad dėl to nėra pareigos išklausyti bylos šalių iš naujo. Tokia pareiga gali kilti tik vadovaujantis bendruoju Bendrijos teisės principu – paisyti teisės į gynybą, – įtvirtintu Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antrame sakinyje.

Reikia pabrėžti, kad 75 straipsnio antrame sakinyje visiškai nereikalaujama, kad po to, kai Bendrasis Teismas panaikina kurios nors apeliacinės tarybos sprendimą ir Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) atnaujinama procedūra, ieškovės būtų prašoma vėl pateikti pastabas dėl teisinių ir faktinių aplinkybių, dėl kurių ji išreiškė savo nuomonę per anksčiau vykusią rašytinę procedūros dalį, nes Apeliacinė taryba perima bylą tokią, kokia ji yra.

(žr. 83–84 punktus)

5.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 75 straipsnio pirmą sakinį Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Šios pareigos apimtis yra tokia pati kaip ir įtvirtintos EB 253 straipsnyje, o jos tikslas yra, pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti teisės akto priėmimo pagrindus tam, kad galėtų ginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę.

Vertinant, ar sprendimo motyvai atitinka šiuos reikalavimus, būtina atsižvelgti ne tik į jo formuluotes, bet ir kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą.

Tačiau negalima reikalauti, kad apeliacinės tarybos pateiktų išsamų atsakymą į kiekvieną procedūros šalių nurodytą argumentą. Vadinasi, motyvavimas gali būti implicitinis su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti Apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo priežastis ir suteikia kompetentingam teismui pakankamai informacijos, kad šis galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę.

(žr. 90–92 punktus)