Byla T‑377/17
SQ
prieš
Europos investicijų banką
„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Skundas dėl psichologinio priekabiavimo – Administracinis tyrimas – Psichologinio priekabiavimo sąvoka – Reikalavimas dėl skundžiamo elgesio kartojimo siekiant pripažinti šį elgesį psichologiniu priekabiavimu – Atsisakymas pradėti drausminę procedūrą asmens, kurio elgesys buvo apskųstas, atžvilgiu – Pareiga laikytis konfidencialumo dėl administracinio tyrimo buvimo fakto ir dėl pasibaigus procedūrai priimto sprendimo, kuriuo buvo konstatuotas psichologinis priekabiavimas“
Santrauka – 2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ikiteisminė procedūra – Privalomasis pobūdis – Banko neatliktas taikinimo komiteto nario paskyrimas per nustatytą terminą – Nesėkminga taikinimo procedūra – Pasekmės
(Europos investicijų banko tarnybos nuostatų 41 straipsnis)
2. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Kenkimas asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi – Pakartotinio elgesio reikalavimas – Vertinimo kriterijai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis; Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnis)
3. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Administracijos diskrecija taikyti sąvoką – Nebuvimas – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnis)
4. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Administracijos diskrecija – Administracinių skyrių struktūros nustatymas savo nuožiūra – Apimtis
5. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Tariamos aukos paaukštinimas – Aplinkybė, dėl kurios neatmetama priekabiavimo galimybė – Karjeros sulėtėjimas – Aplinkybė, pati savaime nelaikytina psichologinio priekabiavimo sudedamąja dalimi
(Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnis)
6. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Teisės ir pareigos – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Psichologinio priekabiavimo konstatavimas – Pareiga imtis tinkamų priemonių – Administracijos diskrecija – Ribos – Priemonės, taikytinos tik suinteresuotojo asmens recidyvo atveju, nustatymas – Neleistinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis ir 24 straipsnis; Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1. straipsnis)
7. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Teisės ir pareigos – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Psichologinio priekabiavimo konstatavimas – Sprendimas, kuriuo užbaigiamas tyrimas, ir kuriuo nustatoma konfidencialumo pareiga, pagal kurią auka negali atskleisti jo buvimo ir turinio – Neleistinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnis; Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnis)
8. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Vieno tarnautojo veiksmai prieš kitą tarnautoją – Neįtraukimas – Aukos galimybė kreiptis į nacionalinį teismą – Banko pareiga padėti aukai – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)
1. Dėl ikiteisminės procedūros su Europos investicijų banku susijusiose bylose pažymėtina, kad, priešingai nei pagal iki 2013 m. liepos 1 d. galiojusią tvarką, dabar pagal Banko personalo reglamento 41 straipsnį yra privaloma pasinaudoti taikinimo procedūra prieš pareiškiant ieškinį Bankui.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, Bankui nepaskyrus šio komiteto nario per personalo reglamento 41 straipsnyje nurodytą vienos savaitės terminą, taikinimo procedūra laikytina nesėkminga, nes tai, kad Bankas nepaskiria nario, kuris turi įeiti į komiteto sudėtį ir kuris paskui, bendru sutarimu su atitinkamo tarnautojo paskirtu nariu, turi pasirinkti trečiąjį šio komiteto narį, trukdo tinkamai sudaryti taikinimo komitetą. Darytina išvada, kad ieškinio pateikimo atveju turi būti laikoma, kad ieškovas faktiškai kreipėsi dėl taikinimo procedūros prieš pareikšdamas ieškinį, todėl, kad ir kaip būtų, šis ieškinys nėra pareikštas per anksti.
(žr. 71, 74, 75 punktus)
2. Taigi psichologinis priekabiavimas būtų tuo atveju, jei Europos investicijų banko personalo nario elgesys, žodžiai arba veiksmai kito šio personalo nario atžvilgiu objektyviai pakenktų šio asmens savigarbai arba pasitikėjimui savimi. Šiuo klausimu negali būti reikalaujama, jog tam, kad būtų taikoma psichologinio priekabiavimo sąvoka, būtų kartojamas tapatus elgesys, neatsižvelgiant į bendrą skirtingų veiksmų poveikį, kenkiantį asmens, kurio atžvilgiu buvo atliekami tokie veiksmai, savigarbai ir pasitikėjimui savimi.
Pagal Banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje pateiktą psichologinio priekabiavimo sąvokos apibrėžimą reikalaujama, kad priešiški arba netinkami žodžiai, elgesys arba veiksmai būtų kartojami ir tai būtų daroma gana ilgą laikotarpį tam, kad jiems būtų taikoma ši sąvoka. Šiuo aspektu šis apibrėžimas atitinka apibrėžimą, pateiktą Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje. Taigi su Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsniu susijusi jurisprudencija, kurioje nurodytas ilgai trunkantis procesas, reiškiantis, kad veiksmai yra pakartotiniai arba tęstiniai, gali būti remiamasi pagal analogiją, kiek tai susiję su psichologinio priekabiavimo sąvoka, taikytina Banko tarnautojams.
Šiuo atžvilgiu psichologinio priekabiavimo sąvoka skiriasi nuo seksualinio priekabiavimo sąvokos. Iš tiesų, nors seksualiniam priekabiavimui konstatuoti nėra būtina, kad nepageidaujami lytinio pobūdžio veiksmas ar veiksmai kartotųsi, psichologinio priekabiavimo fakto pripažinimas savo ruožtu grindžiamas tuo, kad konstatuojama veiksmų visuma, ir iš principo jis negali būti paremtas atskiro veiksmo konstatavimu. Būtent dėl šios priežasties aplinkybė, kad personalo narys atsitiktinai galėjo kalbėti netinkamu tonu per susirinkimą arba ginčydamasis su kitu personalo nariu, iš principo nepatenka į psichologinio priekabiavimo sąvoką.
Iš tiesų psichologinį priekabiavimą, kuris išplaukia iš tokio proceso per tam tikrą laiką, iš principo gali sudaryti visuma skirtingų veiksmų, kuriuos vienas Banko personalo narys atlieka kito personalo nario atžvilgiu ir kurie, kiekvienas atskirai, savaime nebūtinai laikytini psichologiniu priekabiavimu, tačiau, vertinant juos kartu ir atsižvelgiant į kontekstą, įskaitant tai, kad laikui bėgant jie sudaro tam tikrą visumą, gali būti laikoma, kad minėtas elgesys, kaip jis suprantamas pagal Etikos kodekso 3.6.1 straipsnį, objektyviai pakenkė šio personalo nario, su kuriuo taip elgiamasi, savigarbai arba pasitikėjimui savimi.
Taigi nagrinėjant klausimą, ar atitinkamo tarnautojo nurodyti veiksmai sudaro psichologinį priekabiavimą, reikia įvertinti šias aplinkybes tiek atskirai, tiek kartu kaip bendros darbo aplinkos, susiklosčiusios dėl vieno personalo nario elgesio kito šio personalo nario atžvilgiu, elementus.
(žr. 88–94, 96 punktus)
3. Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje pateiktas psichologinio priekabiavimo apibrėžimas paremtas objektyvia sąvoka ir net jei ne visada yra lengva atlikti pareigūnų ir tarnautojų veiksmų ir elgesio vertinimą atsižvelgiant į pastarųjų kontekstą, vis dėlto nereikia atlikti tokių sudėtingų vertinimų, kurių gali pareikalauti ekonominio, mokslinio arba techninio pobūdžio sąvokos ir dėl kurių reikėtų pripažinti, kad administracija turi diskreciją taikyti atitinkamą sąvoką. Todėl, kadangi yra pareikštas kaltinimas dėl Etikos kodekso 3.6.1 straipsnio pažeidimo, turi būti nustatyta, ar Bankas nepadarė klaidos vertindamas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į šioje nuostatoje pateikto psichologinio priekabiavimo apibrėžimą, o ne tai, ar jis nepadarė akivaizdžios šių faktinių aplinkybių vertinimo klaidos.
(žr. 99 punktą)
4. Kaip ir Sąjungos institucijos bei įstaigos, Europos investicijų bankas turi diskreciją spręsti dėl savo administracinių padalinių struktūros, atsižvelgdamas į veiksnių visumą, kaip antai jam pavestų užduočių pobūdžio, masto, finansinių galimybių, taip pat pasikeitusių prioritetų. Ši diskrecija apima galimybę panaikinti darbo vietas ir keisti priskiriamas užduotis siekiant didesnio darbų organizavimo veiksmingumo, taip pat teisę perskirstyti panaikintą darbo vietą užėmusio asmens pirmiau vykdytas užduotis.
(žr. 104 punktą)
5. Aplinkybė, kad tarnautojo karjera tariamai sulėtėjo, pati savaime nebūtinai sudaro psichologinį priekabiavimą, kaip ir tuo atveju, kai tarnautojo paaukštinimas neleidžia paneigti, kad jis galėjo nukentėti nuo savo vadovo psichologinio priekabiavimo arba negeranoriškų veiksmų.
(žr. 113 punktą)
6. Kiek tai susiję su pareigūnais ir tarnautojais, kuriems taikomi SESV 336 straipsnyje nurodyti teisės aktai, dėl priemonių, taikytinų tokioje situacijoje, kuri patenka į Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo sritį, pažymėtina, kad administracija, prižiūrima Sąjungos teismo, turi plačią diskreciją pasirinkti Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo priemones ir būdus. Kalbant apie Europos investicijų banko tarnautojus pažymėtina, kad įgyvendindamas Orumo darbe politiką, Banko pirmininkas turi plačią diskreciją apibrėžti, kokių priemonių turi būti imamasi atsižvelgiant į tyrimo komiteto, sudaryto tariamam psichologiniam priekabiavimui ištirti, parengtą ataskaitą.
Atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama Banko etikos kodeksu ir Orumo darbe politika, ir, be kita ko, į tai, kad pagal šiuos Banko priimtus aktus bet koks psichologinis priekabiavimas laikomas sunkiu pažeidimu, Banko priimta priemonė, taikytina tik suinteresuotojo asmens recidyvo atveju, yra nepakankama ir todėl netinkama atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą šiuo atveju. Tokia priemonė reiškia, kad nuobaudos už konstatuotą psichologinį priekabiavimą skyrimą nulems tai, ar vėl bus konstatuotas baustino elgesio atvejis, nors šis konstatavimas atitinkamu atveju priklausys nuo to, ar nauja auka nuspręs pateikti skundą pagal Orumo darbe politikos nuostatas, ar nuspręs jo nepateikti.
(žr. 135, 137, 140, 141 punktus)
7. Europos investicijų banko pirmininkas arba jo tarnyba negalėjo suteikti ginčijamam sprendimui, kuriuo užbaigiamas tyrimas ir konstatuojamas psichologinis priekabiavimas, ir priekabiautojo atsiprašymo laiškui tokio konfidencialumo lygio, kad aukai būtų uždrausta atskleisti šių dokumentų buvimo faktą ir jų turinį.
Šiuo atžvilgiu svarbu, kad administracinis tyrimas būtų įvykdytas iki galo, nes, be kita ko, vien galimas psichologinio priekabiavimo pripažinimas, kurį atliktų Bankas pasibaigus administraciniam tyrimui, galbūt atliktam dalyvaujant atskiram subjektui, kaip antai tyrimo komitetui, pats savaime gali turėti teigiamą poveikį pareigūno arba tarnautojo, prie kurio buvo priekabiauta, reabilitacijos procesui, be to, nukentėjęs asmuo gali juo pasinaudoti, jei norėtų pareikšti ieškinį nacionaliniame teisme. Kita vertus, užbaigus administracinį tyrimą, atvirkščiai, gali būti paneigti tariamo nukentėjusiojo pateikti kaltinimai, taigi ir sudaryta galimybė atlyginti žalą, kuri dėl tokių kaltinimų, jei paaiškėja, kad jie nepagrįsti, galėjo būti padaryta atliekant tyrimą priekabiavimu įtariamam asmeniui.
Taigi, jei nuo psichologinio priekabiavimo nukentėjęs Banko personalo narys būtų įpareigotas tylėti dėl tokio priekabiavimo buvimo, tai reikštų, kad suinteresuotasis asmuo ne tik galbūt nebeturėtų galimybės pateisinti galimo neatvykimo į darbą dėl su minėtu psichologiniu priekabiavimu susijusios ligos, bet ir negalėtų pasinaudoti tyrimo komiteto ir Banko primininko konstatavimais, atliktais atitinkamai ataskaitoje ir ginčijamame sprendime, be kita ko, tuo atveju, jei nacionaliniame teisme norėtų pareikšti ieškinį prie jos priekabiavusiam asmeniui.
Toks Bankui taikytino reglamentavimo aiškinimas prieštarautų tikslui, kuriuo paremti Etikos kodeksas ir Orumo darbe politika, – užkirsti kelią bet kokiam psichologiniam priekabiavimui Sąjungos institucijose ir įstaigose ir už jį nubausti, ypač atsižvelgiant į tai, kad psichologinis priekabiavimas tiek, kiek juo kenkiama nuo jo nukentėjusio asmens sveikatai ir orumui, sudaro darbuotojo teisių pažeidimą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį.
(žr. 154, 156–158, 183 punktus)
8. Europos investicijų bankas negali būti laikomas atsakingu už vieno iš jo tarnautojų elgesį, išskyrus atvejį, kai taip elgtis reikalavo vadovybė.
Dėl žalos, Banko tarnautojo tariamai patirtos dėl jo vadovo veiksmų, pažymėtina, kad net jei šie veiksmai buvo atlikti pastarajam vykdant savo pareigas, vis dėlto tai nereiškia, kad atitinkamas tarnautojas negali remtis susijusio asmens asmenine atsakomybe ir pareikšti jam ieškinio kompetentingame nacionaliniame teisme, net jei, priešingai, nei būtų remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu, pagal Bankui taikytinas nuostatas nėra numatyta Banko pareiga suteikti aukai pagalbą, be kita ko, finansinę, jai siekiant tokio žalos atlyginimo, ir prireikus solidariai atsakyti už vieno iš jo tarnautojų kitam tarnautojui padarytą žalą.
(žr. 168, 169 punktus)