Language of document : ECLI:EU:C:2017:1014

Byla C158/16

Margarita Isabel Vega González

prieš

Consejería de gobierno y Hacienda del Sector Público del Principado de Asturias

(Juzgado de lo Contencioso-Administrativo n. 1 de Oviedo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 1999/70/EB – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – 4 punktas – Nediskriminavimo principas – Sąvoka „darbo sąlygos“ – Specialiųjų atostogų kaip tam tikro administracinio statuso suteikimas – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad asmeniui, išrinktam vykdyti viešosios valdžios funkcijas, specialiosios atostogos suteikiamos tik tuo atveju, jeigu jis yra statutinis valstybės tarnautojas, ir jomis negali pasinaudoti asmuo, kuris yra nestatutinis valstybės tarnautojas“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas

1.        Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Įdarbinimo sąlygos – Sąvoka – Vykdyti parlamento nario funkcijas išrinkto darbuotojo teisė pasinaudoti specialiosiomis atostogomis – Laikinas tokio darbuotojo darbo santykių sustabdymas išsaugant jo darbo vietą ir išlaikant teisę būti paaukštintam, kol baigsis jo kaip parlamento nario mandatas – Įtraukimas

(Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 4 punkto 1 dalis)

2.        Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Draudimas diskriminuoti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, norinčiam vykdyti politinį mandatą, absoliučiai draudžiama suteikti atostogas, pagal kurias jo darbo santykiai būtų sustabdyti, kol jis bus grąžintas į darbo vietą po to, kai baigsis toks mandatas – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

(Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 4 punktas)

1.      1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 4 punkto 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „darbo sąlygos“ apima darbuotojo, kuris išrenkamas vykdyti parlamento nario funkcijas, teisę pasinaudoti specialiosiomis atostogomis, numatytomis nacionalinės teisės aktuose, kurias suteikus darbo santykiai laikinai sustabdomi ir užtikrinama, kad darbuotojo darbo vieta būtų išsaugota ir jis toliau turėtų teisę būti paaukštintas, kol baigsis jo kaip parlamento nario mandatas.

Dėl sąvokos „darbo sąlygos“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punktą, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad lemiamas kriterijus nustatant, ar priemonė įtraukiama į šią sąvoką, yra būtent susijęs su darbu, t. y. darbuotojo ir jo darbdavio darbo santykiais (2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Carratù, C‑361/12, EU:C:2013:830, 35 punktas; 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Nierodzik, C‑38/13, EU:C:2014:152, 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo de Diego Porras, C‑596/14, EU:C:2016:683, 26 punktas ir 2017 m. vasario 9 d. Nutarties Rodrigo Sanz, C‑443/16, EU:C:2017:109, 32 punktas).

Taigi, kaip generalinė advokatė pabrėžė savo išvados 22 punkte, žodžių junginį „darbo sąlygos“ reikia suprasti kaip teises, privilegijas ir pareigas, kurias apima tam tikri darbo santykiai, įskaitant sąlygas, kuriomis asmuo dirba, ir tokių darbo santykių nutraukimo sąlygas.

Bet kuriuo atveju svarbu paminėti, kad Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį aiškinant taip, kad sąvoka „darbo sąlygos“ neapima teisės į specialiąsias atostogas, tai reikštų, kad, nepaisant šia nuostata siekiamo tikslo, būtų sumažinta pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsauga nuo diskriminacijos (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Nierodzik, C‑38/13, EU:C:2014:152, 27 ir 29 punktus; 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo de Diego Porras, C‑596/14, EU:C:2016:683, 30 punktą ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Nutarties Álvarez Santirso, C‑631/15, EU:C:2016:725, 39 punktą).

(žr. 30, 34, 38, 39 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.      Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 priede, 4 punktą reikia aiškinti taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, pagal kuriuos pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, norinčiam vykdyti politinį mandatą, absoliučiai draudžiama suteikti atostogas, pagal kurias jo darbo santykiai būtų sustabdyti, kol jis bus grąžintas į darbo vietą po to, kai baigsis toks mandatas, nors tokią teisę turi pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai.

Nagrinėjamu atveju, net jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neatmeta prielaidos, kad skuba ir būtinybė skirti laikiną darbuotoją, taip pat aplinkybė, kad darbo santykių pabaigos datą galima numatyti, iš principo gali būti laikomos tiksliais ir konkrečiais veiksniais, galinčiais pateisinti skirtingą vertinimą, kiek tai susiję su specialiųjų atostogų suteikimu, vis dėlto minėtas teismas taip pat patikslina, kad tokiais argumentais negalima remtis esant situacijai, kuri nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai tas pats laikinasis darbuotojas užima darbo vietą ilgiau nei ketverius metus.

Bet kuriuo atveju absoliutus atsisakymas suteikti pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams specialiąsias atostogas a priori neatrodo būtinas siekiant Įstatyme Nr. 3/1985 įtvirtinto tikslo, būtent išsaugoti pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų, tiksliau, pareigūnų, kuriems suteikiamas politinis mandatas, darbo vietas ir užtikrinti jų teisę būti paaukštintiems, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pats konstatuoja, kad iš tiesų įmanoma numatyti, jog pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems suteikiamas toks pats mandatas, galėtų pasinaudoti tokiomis specialiosiomis atostogomis, pagal kurias darbo santykiai būtų sustabdyti, kol baigsis toks mandatas, ir jiems būtų suteikiama galimybė grįžti į ankstesnę darbo vietą, jeigu per tą laiką ši darbo vieta nepanaikinama arba jos neužima statutinis valstybės tarnautojas.

(žr. 49–51 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)