2019 m. birželio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Front Polisario / Taryba

(Byla T-344/19)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Front populaire pour la libération de la Saguia el-Hamra et du Rio de oro (Front Polisario), atstovaujamas advokato G. Devers

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

pripažinti jo ieškinį dėl panaikinimo priimtinu,

panaikinti ginčijamą sprendimą,

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo ieškinį dėl 2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimo (ES) 2019/441 dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės tausios žvejybos partnerystės susitarimo, jo įgyvendinimo protokolo ir prie susitarimo pridedamų laiškų, kuriais pasikeista, sudarymo (OL L 77, 2019, p. 4), ieškovas remiasi vienuolika pagrindų.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Tarybos kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą nebuvimu, nes Sąjunga ir Maroko Karalystė neturi kompetencijos vietoj sahravių tautos, atstovaujamos Front Polisario, sudaryti Vakarų Sacharai taikomo tarptautinio susitarimo.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad neįvykdyta pareiga išnagrinėti pagrindinių teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi klausimą, nes Taryba jo neišnagrinėjo prieš priimdama ginčijamą sprendimą.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Taryba pažeidė pareigą įgyvendinti Teisingumo Teismo sprendimus, nes ginčijamame sprendime neatsižvelgta į 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Western Sahara Campaign UK (C-266/16, EU:C:2018:118) motyvus.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas Sąjungos principų ir esminių vertybių, kuriomis ji vadovaujasi tarptautiniu lygmeniu, pažeidimu, nes:

pirma, ginčijamame sprendime, pažeidžiant tautų teisę į jų tautinės vienybės gerbimą, paneigtas sahravių tautos egzistavimas, nes vietoj jos pavadinimo vartojami žodžių junginiai „Vakarų Sacharos tauta [gyventojai]“ ir „atitinkami žmonės“,

antra, ginčijamu sprendimu, pažeidžiant tautų teisę laisvai disponuoti savo gamtos ištekliais, patvirtintas tarptautinis susitarimas, kuriame be sahravių tautos sutikimo nustatyta, kaip Sąjungos laivams eksploatuoti šios tautos žuvų išteklius,

trečia, ginčijamu sprendimu patvirtintas okupuotai Vakarų Sacharai taikomas tarptautinis susitarimas, sudarytas su Maroko Karalyste, šiai vykdant aneksinę politiką Vakarų Sacharos teritorijoje ir nuolat pažeidžiant pagrindines teises, kaip to reikalauja šios politikos įgyvendinimas.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas prieštarauja Sąjungos, kuri nuolat pabrėžia būtinybę paisyti apsisprendimo ir tarptautinių sutarčių santykinio poveikio principų, pareiškimams.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas neteisingu proporcingumo principo taikymu, nes, atsižvelgiant į kitokį ir atskirą Vakarų Sacharos statusą, apsisprendimo teisės neliečiamumą ir sahravių tautos, kaip trečiosios šalies, statusą, Taryba neturėjo vertinti, ar žvejybos susitarimo teikiama tariama „nauda“ yra proporcinga šio susitarimo poveikiui sahravių gamtos ištekliams.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas prieštaravimu bendrai žuvininkystės politikai, nes pagal ginčijamu sprendimu patvirtintą susitarimą Europos Sąjungos laivai be sahravių tautos sutikimo galės naudotis jos žuvų ištekliais mainais už finansinę paramą Maroko valdžios institucijoms, nors Vakarų Sacharos vandenys nėra Maroko „vandenys“, kaip tai suprantama pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 61 ir 62 straipsnius.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas apsisprendimo teisės pažeidimu, nes:

pirma, vietoj sahravių tautos pavadinimo vartojant žodžių junginius „Vakarų Sacharos tauta [gyventojai]“ ir „atitinkami žmonės“, ginčijamu sprendimu paneigiama sahravių tautos, kaip apsisprendimo teisę turinčio subjekto, tautinė vienybė,

antra, pažeidžiant sahravių tautos teisę laisvai disponuoti savo gamtos ištekliais, ginčijamame sprendime be sahravių tautos sutikimo nustatyta, kaip Sąjungos laivams eksploatuoti šios tautos žuvų išteklius,

trečia, pažeidžiant sahravių tautos teisę į jos teritorijos vientisumą, ginčijamu sprendimu paneigiamas kitoks ir atskiras Vakarų Sacharos statusas ir patvirtinamas jos neteisėtas padalijimas Maroko „smėlio siena“.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tarptautinių sutarčių santykinio poveikio principo pažeidimu, nes ginčijamu sprendimu paneigiamas sahravių tautos, kaip trečiosios šalies, statusas Europos Sąjungos ir Maroko tarpusavio santykiuose ir jame šiai tautai be jos sutikimo nustatyti tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su jos nacionaline teritorija ir gamtos ištekliais.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimu, nes:

pirma, ginčijamu sprendimu patvirtintas Vakarų Sacharai taikomas tarptautinis susitarimas, nors Maroko okupacinės pajėgos neturi jus tractatus šioje teritorijoje ir joms draudžiama eksploatuoti jos gamtos išteklius,

antra, pagal ginčijamu sprendimu patvirtintą tarptautinį susitarimą Sąjunga subsidijuos Maroko infrastruktūrą okupuotoje Sacharos teritorijoje tam, kad Maroko Karalystė galėtų ten apgyvendinti savo nuolatinius civilius gyventojus ir įkurti savo nuolatines karines pajėgas,

trečia, vartojant žodžių junginius „Vakarų Sacharos tauta [gyventojai]“ ir „atitinkami žmonės“, ginčijamu sprendimu patvirtinamas neteisėtas Maroko kolonistų perkėlimas į okupuotą Sacharos teritoriją.

11.    Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas Sąjungos įsipareigojimų pagal tarptautinės atsakomybės teisę pažeidimu, nes ginčijamu sprendimu patvirtinant Vakarų Sacharai taikomą tarptautinį susitarimą, sudarytą su Maroko Karalyste, sankcionuojami Maroko okupacinių pajėgų padaryti sunkūs tarptautinės teisės pažeidimai, nuo kurių nukentėjo sahravių tauta, ir prisidedama prie padėties, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, išlaikymo.

____________