Sujungtos bylos C‑350/06 ir C‑520/06

Gerhard Schultz-Hoff

prieš

Deutsche Rentenversicherung Bund

ir

Stringer ir kt.

prieš

Her Majesty's Revenue and Customs

(Landesarbeitsgericht Düsseldorf ir House of Lords prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Darbo sąlygos – Darbo laiko organizavimas – Direktyva 2003/88/EB – Teisė į mokamas kasmetines atostogas – Laikinojo nedarbingumo atostogos – Kasmetinės atostogos, sutampančios su laikinojo nedarbingumo atostogomis – Kompensacija nutraukus darbo sutartį už dėl ligos nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas“

Sprendimo santrauka

1.        Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Darbo laiko organizavimas – Teisė į mokamas kasmetines atostogas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis)

2.        Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Darbo laiko organizavimas – Teisė į mokamas kasmetines atostogas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis)

3.        Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Darbo laiko organizavimas – Teisė į mokamas kasmetines atostogas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 7 straipsnio 2 dalis)

1.        Direktyvos 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės aktų ar praktikos, pagal kuriuos darbuotojas, kuriam suteiktos laikinojo nedarbingumo atostogos, negali per šį laikotarpį pasinaudoti teise išeiti mokamų kasmetinių atostogų.

Direktyva 2003/88 taip pat nedraudžia nacionalinės teisės aktų ar praktikos, pagal kuriuos darbuotojui, kuriam suteiktos laikinojo nedarbingumo atostogos, per šį laikotarpį būtų leista pasinaudoti mokamomis kasmetinėmis atostogomis.

Valstybės narės turi savo vidaus teisės aktuose apibrėžti naudojimosi teisę į mokamas kasmetines atostogas ir jos įgyvendinimą, patikslindamos konkrečias aplinkybes, kuriomis darbuotojai gali naudotis šia teise, ir nenustatyti jokių tiesiogiai iš šios direktyvos išplaukiančios šios teisės atsiradimo sąlygų.

(žr. 28, 31–32 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Direktyvos 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktus ar praktiką, numatančius, jog teisė į mokamas kasmetines atostogas prarandama pasibaigus referenciniam ir (arba) nacionalinėje teisėje nustatytam perkėlimo laikotarpiui, net kai darbuotojui per visą referencinį laikotarpį ar jo dalį buvo suteiktos atostogos dėl laikinojo nedarbingumo ir jis išliko nedarbingas iki nutraukiant darbo santykius, dėl ko nebegalėjo pasinaudoti teise į mokamas kasmetines atostogas.

(žr. 49, 52 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        Direktyvos 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktus ar praktiką, numatančius, kad nutraukus darbo santykius darbuotojas, kuriam per visą referencinį ir (arba) perkėlimo laikotarpį ar jo dalį buvo suteiktos laikinojo nedarbingumo atostogos, neturi teisės į piniginę kompensaciją už nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas, nes būtent dėl to jis ir negalėjo pasinaudoti teise į mokamas kasmetines atostogas.

Apskaičiuojant šią piniginę kompensaciją lemiamą reikšmę taip pat turi įprastas darbuotojo darbo užmokestis, kuris yra toks, koks turi būti išsaugomas mokamų kasmetinių atostogų trukmę atitinkančiu poilsio laikotarpiu.

(žr. 62 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)