Byla T‑36/09

dm-drogerie markt GmbH & Co. KG

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo dm paraiška – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas dm – Administracinė procedūra – Protestų skyriaus sprendimai – Panaikinimas – Korektūros klaidų ištaisymas – Neegzistuojantis aktas – Apeliacinėje taryboje pateiktos apeliacijos priimtinumas – Terminas apeliacijai pateikti – Teisėti lūkesčiai – Reglamento (EB) Nr. 40/94 59, 60a, 63 ir 77a straipsniai (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 60, 62, 65 ir 80 straipsniai) – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 53 taisyklė“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Tarnybos sprendimai – Ištaisymas – Ribos

(Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 53 taisyklė)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protestų skyrių kompetencija pakeisti jų pačių spendimus – Ištaisymas – Panaikinimas – Peržiūrėjimas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 60a ir 77a straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 53 taisyklė)

3.      Institucijų aktai – Galiojimo prezumpcija – Neegzistuojantis aktas – Sąvoka

4.      Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Aiškios valdžios institucijų garantijos – Sąvoka – Administracijos tylėjimas – Netaikymas

5.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacijos terminas ir forma –Rėmimasis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, siekiant neprarasti apeliacijos teisės praleidus terminą – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 59 straipsnis)

1.      Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 53 taisyklėje numatyta, kad jeigu Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) savo nuožiūra arba suinteresuotos šalies prašymu nustato, kad sprendime yra kalbos klaida, perrašymo netikslumas ir akivaizdi klaida, ji užtikrina, kad jas ištaisytų tą sprendimą priėmęs skyrius ar tarnyba. Iš šios formuluotės matyti, kad remiantis šia nuostata galima taisyti tik rašybos arba gramatines klaidas, perrašymo netikslumus – pavyzdžiui, šalių pavardes ar pavadinimo klaidas arba žymenų rašymo klaidas, – arba klaidas, kurios tokios akivaizdžios, kad negalima įsivaizduoti, kad būtų galima tekstą palikti neištaisytą.

(žr. 73 punktą)

2.      Kaip nurodyta Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo vienuoliktoje ir dvyliktoje konstatuojamosiose dalyse, priimdamas šį reglamentą teisės aktų leidėjas norėjo apibrėžti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir kiekvienos šios institucijos instancijos įgaliojimus. Taigi įprastas būdas ginčyti protestų skyrių sprendimus – šalių, kurių interesams šie sprendimai kenkia, pasinaudojimas apeliacijos galimybėmis, numatytomis Reglamento Nr. 40/94 VII dalyje. Be to, šiame reglamente numatyti trys atvejai, kada protestų skyriai patys gali pakeisti savo priimtus sprendimus, t. y. Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94, 53 taisyklėje numatytas padarytų sprendimo netikslumų taisymas, Reglamento Nr. 40/94 77a straipsnyje numatytas sprendimų panaikinimas ir Reglamento Nr. 40/94 60a straipsnyje numatytas sprendimų peržiūrėjimas inter partes bylose. Tokiu atveju sąrašas yra baigtinis. Iš Reglamentu Nr. 40/94 įtvirtintų administracinių procedūros nuostatų bendros struktūros matyti, kad protestų skyrių įgaliojimai paprastai baigiasi jiems priėmus sprendimą pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnį ir kad jie neturi įgaliojimų atšaukti ar pakeisti savo priimtų sprendimų, išskyrus teisės aktais numatytais atvejais.

(žr. 80 punktą)

3.      Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimtiems teisės aktams iš esmės taikoma teisėtumo prezumpcija, todėl jie sukelia teisinių pasekmių, net jeigu juose yra pažeidimų, kol jie nepanaikinami ar neatšaukiami. Tačiau, nukrypstant nuo šio principo, aktai, kuriuose yra toks akivaizdus pažeidimas, kad jo negalima toleruoti Sąjungos teisės sistemoje, turi būti netgi automatiškai laikomi nesukėlusiais jokių teisinių pasekmių, t. y. teisės požiūriu laikytini neegzistuojančiais. Šios išimties tikslas yra išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų pagrindinių, kartais vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teisės sistema, t. y. tarp teisinių santykių stabilumo ir teisėtumo užtikrinimo. Padarius išvadą, kad aktas yra neegzistuojantis, kyla sunkių pasekmių, todėl tokia išvada dėl teisinio saugumo priežasčių galima tik kraštutiniais atvejais.

Pažeidimai, dėl kurių Sąjungos teismas gali aktą laikyti teisiškai neegzistuojančiu, skiriasi nuo neteisėtumo, kurį pripažinus iš esmės panaikinami aktai, kuriems taikoma Sutartyje numatyta teisėtumo kontrolė, ne pagal savo pobūdį, bet pagal sunkumą ir akivaizdumą. Iš tiesų teisiškai neegzistuojančiais turi būti laikomi aktai, kuriuose esantys pažeidimai yra tokie sunkūs ir akivaizdūs, kad paveikia jų esmines sąlygas.

(žr. 83, 86 punktus)

4.      Net nesant atitinkamo akto, galimybę remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu turi kiekvienas privatus asmuo, kuriam konkrečiomis garantijomis institucija sukėlė pagrįstų lūkesčių. Tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, sudaro tiksli, nesąlyginė ir nuosekli informacija iš teisėtų ir patikimų šaltinių. Tačiau šio principo pažeidimu negalima remtis tuo atveju, kai administracija tikslių garantijų nesuteikė. Taigi šalis negali remtis administracijos tylėjimu siekdama remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

(žr. 108–110 punktus)

5.      Kalbant apie galimybę remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, siekiant neprarasti teisės praleidus terminą, ieškovas turi turėti galimybę remtis lūkesčiais, pagrįstais tiksliomis garantijomis, kurias pateikė administracija ir kurie galėjo lemti teisės subjekto, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto ūkio subjekto, pateisinamą klaidą.

Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 59 straipsnyje numatytas apeliacijos dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) Protestų skyriaus sprendimo terminas yra imperatyvus, ir tai, kad apie jį buvo priminta pranešant, ieškovė, per šį terminą nepateikusi apeliacijos dėl šio sprendimo, net kaip atsargumo priemonės, nerodo įprastai reikalaujamo rūpestingumo, kad galėtų remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

(žr. 114 ir 115 punktus)