BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS
2009 m. gruodžio 17 d.
Byla T‑567/08 P
Bart Nijs
prieš
Europos Sąjungos Audito Rūmus
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Sprendimas nepaaukštinti ieškovo pareigų per 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūrą – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“
Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2008 m. spalio 9 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus (F‑49/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo siekiama panaikinti šį sprendimą.
Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Bart Nijs padengia savo ir Europos Sąjungos Audito Rūmų šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas – Teisinių pagrindų ir argumentų išdėstymas skunde – Painus ir netvarkingas argumentų išdėstymas – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktas)
2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindas, susijęs su atsižvelgimu į išvadas, pateiktas ankstesniame sprendime, kurio nebuvo prašoma peržiūrėti – „Res judicata“ principas – Atmetimas
(Teisingumo Teismo statuto 44 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsnis)
1. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodyti pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiasi apeliantas. Ši informacija turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas priimtų sprendimą, jei įmanoma, be jokios kitos papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą bei gerą teisingumo vykdymą tam, kad pagrindas būtų pripažintas priimtinu, reikia, kad jį grindžiančios pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės bent trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties apeliacinio skundo teksto. Priešingu atveju Bendrasis Teismas analizuoja tik tuos argumentus, kuriuos supranta.
(žr. 17 punktą)
Nuoroda: 1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 2000 m. liepos 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties RJB Mining prieš Komisiją, T‑110/98, Rink. p. II‑2971, 23 punktas; 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asklepios Kliniken prieš Komisiją, T‑167/04, Rink. p. II‑2379, 39 ir 40 punktai.
2. Apeliantė negali kaltinti Tarnautojų teismo neperžiūrėjus ankstesniame su juo susijusiame Bendrojo Teismo sprendime pateiktų išvadų arba nepareikalavus priešingos ginčo šalies pateikti naujų įrodymų, jeigu šis sprendimas įgijo res judicata galią dėl to, kad nebuvo pateiktas prašymas peržiūrėti sprendimą pagal Teisingumo Teismo statuto 44 straipsnio pirmą pastraipą.
Res judicata galia siejama su fakto ir teisės klausimais, kurie buvo realiai arba neišvengiamai išspręsti teismo sprendimu, ir gali būti paneigiama tik vykstant sprendimo peržiūrėjimo procedūrai. Peržiūrai reikia, kad būtų nustatytos faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios egzistavo iki teismo sprendimo priėmimo ir apie kurias šį sprendimą priėmęs teismas ir peržiūrėti sprendimą reikalaujanti šalis tuo metu nežinojo, ir dėl kurių, jei teismas būtų galėjęs į jas atsižvelgti, bylos baigtis galėjo būti kitokia. Pagal kartu taikomas Teisingumo Teismo statuto 44 straipsnio antros pastraipos ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsnio nuostatas Bendrojo Teismo sprendimo peržiūrėjimo procedūra pradedama Bendrojo Teismo sprendimu, kuriuo aiškiai nurodomas naujo fakto buvimas ir pripažįstama, jog tas faktas yra tokio pobūdžio, kad bylą būtų galima nagrinėti iš naujo po to, kai viena iš šalių šiuo tikslu pateikia prašymą peržiūrėti sprendimą.
(žr. 32–34 ir 39 punktus)
Nuoroda: 1991 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑281/89, Rink. p. I‑347, 14 punktas; 1996 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo ISAE prieš VP ir Interdata prieš Komisiją, C‑130/91 REV II, Rink. p. I‑65, 6 punktas; 2008 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑442/04, Rink. p. I‑3517, 25 punktas; 1998 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Taryba prieš Hankart, T‑91/96 REV, Rink. VT p. I‑A‑597 ir II‑1809, 13 punktas.