BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2015 m. gegužės 13 d.

Byla T‑665/14 P

Robert Klar

ir

Francisco Fernandez Fernandez

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Komisijos personalo komitetas – Liuksemburgo vietos skyriaus vieno iš savo tikrųjų narių centriniame personalo komitete atšaukimas – Sprendimas, kuriuo atsisakoma pripažinti sprendimo dėl panaikinimo teisėtumą – Ieškinio, kaip akivaizdžiai nepriimtino, atmetimas pirmojoje instancijoje – Ikiteisminės procedūros nesilaikymas – Asmens nenaudai priimtas aktas – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Objektas:      Apeliacinis skundas dėl 2014 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) nutarties Klar ir Fernandez Fernandez / Komisija (F‑114/13, Rink. VT, EU:F:2014:192) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Robert Klar ir Francisco Fernandez Fernandez padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Paskyrimų tarnybos sprendimas atsisakyti pripažinti institucijos personalo komiteto vietos skyriaus sprendimo atšaukti vieną iš savo tikrųjų narių centriniame komitete teisėtumą – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir 144 straipsnis)

1.      Asmens nenaudai priimtu aktu, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, laikomas pranešimas, kuriuo paskyrimų tarnyba atsisako pripažinti vietos personalo komiteto sprendimo atšaukti vienam iš jo narių patikėtą mandatą atstovauti jam centriniame personalo komitete teisėtumą, kai iš šio pranešimo turinio matyti, kad jame pateikta galutinė minėtos tarnybos pozicija, sukurianti privalomų teisinių pasekmių.

Aplinkybė, kad dėl minėto pranešimo vietos personalo komiteto sprendimas iš karto nepraranda veiksmingumo ir nėra panaikinamas, nedaro įtakos minėto pranešimo sprendžiamajam pobūdžiui.

(žr. 27, 28, 30 ir 31 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. kovo 8 d. Sprendimo Maindiaux ir kt. / EESRK, T‑28/89, Rink., EU:T:1990:18, 33 ir 34 punktai.

2.      Leidimas šaliai apeliacinėje instancijoje pirmą kartą nurodyti pagrindą, kuris nebuvo pateiktas pirmojoje instancijoje, reikštų leidimą pateikti apeliacinės instancijos teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame procese teismo kompetencija apsiriboja pirmojoje instancijoje išnagrinėtų pagrindų teisiniu vertinimu.

(žr. 41 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison /Taryba, C‑266/05 P, Rink., EU:C:2007:75, 95 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.