BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 14 d.

Byla T‑563/10 P

Patrizia De Luca

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas į aukštesnės pareigų grupės pareigas po atviro konkurso – Naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų įsigaliojimas – Pereinamojo laikotarpio nuostatos – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo De Luca prieš Komisiją (F‑20/06) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti priešpriešinius apeliacinius skundus. Panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimą De Luca prieš Komisiją (F‑20/06). Grąžinti bylą Tarnautojų teismui nagrinėti iš naujo. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimą.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Priimtinumas –Bendrojo Teismo iniciatyva atliekamas nagrinėjimas

2.      Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Dalykas – Skundžiamo sprendimo motyvų pakeitimas – Nepriimtinumas – Nuoroda į kitos šalies priešpriešiniam apeliaciniam skundui pagrįsti nurodytus argumentus – Neleistinumas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 13 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis, 141 straipsnio 2 dalis ir 142 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atviras konkursas – Ne išimtinai išorinė įdarbinimo tvarka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Karjera – Pareigų kategorijos ar pareigybės pakeitimas po dalyvavimo atvirame konkurse – Pakopos suteikimas – Taikytinos taisyklės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnio antra pastraipa ir 46 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Karjera – Pareigų kategorijos ar pareigybės pakeitimas po dalyvavimo atvirame konkurse – Priskyrimas prie kito lygio – Taikytinos taisyklės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 1 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnio 3 dalis)

1.      Net jei apeliantas siūlo Bendrajam Teismui nuspręsti, kad priešpriešinis apeliacinis skundas yra priimtinas, Bendrasis Teismas savo iniciatyva turi išnagrinėti visus su jo priimtinumu susijusius klausimus.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba prieš Boehringer, C‑23/00 P, Rink. p. I‑1873, 46 punktas; 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Neirinck prieš Komisiją, C‑17/07 P, neskelbiamo Rinkinyje, 38 punktas.

2.      Kaip nepriimtini turi būti atmesti priešpriešinio apeliacinio skundo reikalavimai, kuriais siekiama ne skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies visiško ar dalinio panaikinimo, o tik tam tikrų būtiną jos pagrindimą sudarančių motyvų pakeitimo. Tokie reikalavimai neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 13 straipsnio 1 dalies matyti, kad kiekvienu apeliaciniu skundu turi būti siekiama panaikinti Tarnautojo teismo sprendimą ar jo dalį, o panaikinimo atveju Bendrasis Teismas gali arba pats paskelbti galutinį sprendimą byloje, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Tarnautojų teismui nagrinėti iš naujo.

Be to, iš minėto Bendrojo Teismo procedūros reglamento 142 straipsnio, taip pat iš jo 141 straipsnio 2 dalies ir 48 straipsnio 2 dalies matyti, kad bet kuris nurodytas Tarnautojų teismo sprendimo panaikinimo pagrindas, kuris nėra pakankamai aiškiai išdėstytas atsiliepime į apeliacinį skundą, laikytinas nepriimtinu. Šio aiškumo reikalavimo neatitinka ir turi būti atmesti kaip nepakankamai detalizuoti, o todėl ir nepriimtini, priešpriešiniam apeliaciniam skundui pagrįsti pateikti pagrindai ar kaltinimai, kuriais pirmojoje instancijoje į bylą įstojusi šalis tik pateikia nuorodą į motyvus, nurodytus atsakovės pirmojoje instancijoje priešpriešiniam apeliaciniam skundui pagrįsti pateiktame dokumente.

(žr. 30, 31, 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, C‑71/07 P, Rink. p. I‑5887, 41 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Joynson prieš Komisiją, T‑231/99, Rink. p. II‑2085, 154 punktas; 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 54 punktas.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje numatyta atviro konkurso procedūra nėra išimtinai išorinė įdarbinimo tvarka, nes joje gali dalyvauti ir Sąjungos institucijose nedirbantys kandidatai, ir kiti kandidatai, kurie jau turi pareigūno ar tarnautojo statusą.

(žr. 44 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Van Belle prieš Tarybą, 176/73, Rink. p. 1361, 8 punktas.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių pakopos suteikimą dirbančiam pareigūnui, paskirtam į kitas pareigas laimėjus atvirą konkursą. Šis paskyrimas nesusijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytomis pareigūnų paaukštinimo procedūromis. Jo taip pat negalima laikyti įdarbinimu griežtąja šios sąvokos prasme, nes atitinkamas pareigūnas jau buvo įdarbintas anksčiau. Įdarbinimas susijęs su asmens, pirmą kartą priimamo į Sąjungos pareigūnų gretas, padėtimi, o pareigų paaukštinimu reguliuojama normali šiose gretose pradėtos karjeros eiga. Taigi atitinkamos nuostatos, ar tai būtų įdarbinimą reglamentuojančios Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklės arba jų nuostatos ir bendrieji principai, reglamentuojantys dirbančių pareigūnų normalią karjeros eigą tarnyboje, gali būti taikomos tik pagal analogiją, turint omeny, kad taikant antrąsias nuostatas paskyrimų tarnyba visų pirma privalo užtikrinti atitinkamo pareigūno ir teisę į karjerą turinčių kitų pareigūnų lygybę, o taikant pirmąsias nuostatas veikiau užtikrinamas visų to paties atviro konkurso laureatų vienodas vertinimas, nepaisant to, ar jie jau yra pareigūnai, ar ne.

(žr. 46 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. sausio 15 d. Sprendimo Samara prieš Komisiją, 266/83, Rink. p. 189, 13 punktas; 1985 m. sausio 29 d. Sprendimo Michel prieš Komisiją, 273/83, Rink. p. 347, 18 punktas; 1988 m. balandžio 19 d. Sprendimo Sperber prieš Teisingumo Teismą, 37/87, Rink. p. 1943, 9 ir 11 punktai bei juose nurodyta teismo praktika; 1988 m. birželio 14 d. Sprendimo Lucas prieš Komisiją, 47/87, Rink. p. 3019, 11 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Baiwir ir kt. prieš Komisiją, T‑103/92–T‑105/92, Rink. p. II‑987, 34 punktas.

5.      Pareigūnų tarnybos nuostatuose ne tik nėra bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių kitos pakopos suteikimą dirbančiam pareigūnui, paskirtam į kitas pareigas laimėjus atvirą konkursą, bet jais taip pat nereglamentuojamas dirbančio pareigūno, kuris, laimėjęs atvirą konkursą, gali užimti a priori aukštesnes už jo ankstesnes pareigas, priskyrimas prie kito lygio.

Šiuo klausimu Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis, susijusi su pareigūnų, įtrauktų į tinkamų kandidatų sąrašus prieš 2006 m. gegužės 1 d. ir „įdarbintų“ nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d., priskyrimu prie lygio, dirbančiam pareigūnui, paskirtam į kitas pareigas laimėjus atvirą konkursą, taikoma tik pagal analogiją ir tik tiek, kiek pareigūnas galėjo būti suinteresuotas šios nuostatos taikymu ar gauti iš jo naudos dėl karjeros raidos arba didesnio atlyginimo, iš esmės skirtų tik pareigūnams, „įdarbintiems“ nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d.

Iš tiesų, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo nuostatos, kaip specialiosios pereinamojo laikotarpio taisyklės, gali nukrypti nuo bendrųjų taisyklių, kurios, jų nesant, būtų taikomos nagrinėjamu atveju, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teksto, analizuojamo kartu su Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 1 straipsnio 2 dalimi, vis dėlto negalima daryti išvados, kad nustatydamas pareigūnams taikomas pereinamojo laikotarpio priemones teisės aktų leidėjas ketino pateikti atskirą ir skirtingą nuo bendrojoje teisėje galiojančios įdarbinimo apibrėžtį, kuri galėtų apimti dirbančio pareigūno, paskirto į kitas pareigas laimėjus atvirą konkursą, padėtį. Taigi Sąjungos teismas griežtai aiškinamą sąvoką „įdarbinimas“ išplėsdavo, kad ji būtų taikoma priimant į pareigas pareigūnų statusą jau turinčius asmenis tik išimtiniais atvejais, kai šie asmenys buvo tuo kaip nors suinteresuoti ar galėjo iš to gauti naudos dėl karjeros arba atlyginimo.

(žr. 46 ir 48–52 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėtų sprendimų Samara prieš Komisiją 13 ir 15 punktai; Michel prieš Komisiją 18 punktas; Sperber prieš Teisingumo Teismą 9 ir 11 punktai; Lucas prieš Komisiją 11, 14 ir 15 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto sprendimo Baiwir ir kt. prieš Komisiją 34 punktas; 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, Rink. p. II‑2523, 39 punktas.