Byla T‑471/08

Ciarán Toland

prieš

Europos Parlamentą

„Galimybė susipažinti su dokumentais − Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Audito ataskaita dėl išmokų Parlamento narių padėjėjams – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)

2.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Sprendimų priėmimo proceso apsauga – Sąlygos

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalis)

1.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką reikia aiškinti taip, kad ši nuostata, kuria siekiama apsaugoti inspekcijų, tyrimo ir audito tikslus, taikoma tik tada, kai dėl nagrinėjamų dokumentų atskleidimo gali kilti pavojus, kad nebus užbaigta ši veikla.

Žinoma, įvairiems tyrimo ar inspekcijos aktams ir toliau gali būti taikoma inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsaugos išimtis tol, kol yra vykdoma minėta veikla, net jei jau baigėsi konkretus tyrimas ar inspekcija, dėl kurių buvo parengta ataskaita, su kuria prašyta leisti susipažinti.

Vis dėlto manyti, kad įvairiems su inspekcijomis, tyrimu ar auditu susijusiems dokumentams Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis gali būti taikoma tol, kol nėra nuspręsta dėl tolesnių veiksmų pagal šias procedūras, reikštų, kad galimybę susipažinti su minėtais dokumentais lemia atsitiktinis, būsimas ir galbūt dar tolimas įvykis, priklausantis nuo įvairių valdžios institucijų veiklos spartumo ir kruopštumo. Tokia pozicija neatitiktų tikslo užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su galimais finansinių interesų valdymo pažeidimais, kad piliečiai galėtų veiksmingiau kontroliuoti viešosios valdžios vykdymo teisėtumą.

Išimtis dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais, grindžiama inspekcijų, tyrimo ar audito tikslų apsauga, gali būti pripažinta taikytina audito ataskaitai, kaip antai Europos Parlamento vidaus audito tarnybos ataskaitai dėl išmokų Parlamento narių padėjėjams, dėl kurios atskleidimo būtų pakenkta inspekcijoms ar tyrimui, kurie būtų vykdomi per protingą terminą remiantis jos turiniu. Tačiau taip nėra tuo atveju, kai sprendime, kuriame taikoma ši išimtis, neminima jokia inspekcijų ar tyrimo procedūra ar kokie nors kiti administraciniai patikrinimai, kurie būtų buvę vykdomi priimant šį sprendimą ir kuriais būtų nedelsiant įgyvendinami šioje ataskaitoje siūlomi veiksmai ir kai jo dalyje, skirtoje prašymui leisti susipažinti su minėta ataskaita atmesti, tik daroma abstrakti nuoroda į būtinybę suteikti administracijai protingą terminą skubiai ginčijamoje ataskaitoje esantiems pasiūlymams įgyvendinti ir minimi įvairūs ketinimai, kurie skirti aktualaus norminio pagrindo reglamentavimo ir (arba) teisėkūros reformai.

(žr. 43–45, 47, 51–52 punktus)

2.      Išimties, grindžiamos Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 3 dalyje numatyta sprendimų priėmimo proceso apsauga, taikymas suponuoja, kad turi būti įrodyta, jog dėl susipažinimo su institucijos vidaus reikmėms parengtu dokumentu gali kilti konkreti ir reali grėsmė šios institucijos sprendimų priėmimo proceso apsaugai ir kad šios grėsmės rizika yra pagrįstai, o ne vien hipotetiškai numatoma.

Be to, tam, kad patektų į šią išimtį, grėsmė sprendimų priėmimo procesui turi būti rimta. Taip, be kita ko, būtų, jei nurodyto dokumento atskleidimas turėtų esminį poveikį sprendimų priėmimo procesui. Rimtumo įvertinimas priklauso nuo visų bylos aplinkybių, būtent institucijos nurodytų neigiamų pasekmių sprendimų priėmimo procesui dėl tokio dokumento atskleidimo.

Audito ataskaita dėl išmokų Parlamento narių padėjėjams, pateikta Europos Parlamento vidaus audito tarnybos įgyvendinant Finansinio reglamento 86 straipsnį, yra dokumentas, šios institucijos priimtas naudoti jos viduje. Tačiau nepagrįsta šiai ataskaitai taikyti išimtį, susijusią su sprendimų priėmimo proceso apsauga, nes sprendime, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su šia atskaita, nėra jokios informacijos, kuri leistų daryti išvadą, kad grėsmė sprendimų priėmimo procesui šio sprendimo priėmimo momentu buvo pagrįstai numanoma, o ne vien hipotetinė, ir kad, be kita ko, jame nenurodoma, kad jo priėmimo momentu buvo grėsmė ar bandymai pakenkti vykstančiam sprendimų priėmimo procesui arba objektyvios priežastys, leidžiančios pagrįstai numatyti, kad tokia grėsmė iškils minėtos ataskaitos atskleidimo atveju. Šiuo aspektu tai, kad klausimas, kaip Europos Parlamento nariai naudoja jų padėjėjams skirtas išmokas, yra opus ir kad juo labai domisi žiniasklaida, savaime nėra pakankama objektyvi priežastis būgštauti dėl rimto pavojaus sprendimų priėmimo procesui nekvestionuojant paties skaidrumo principo, kurio reikalaujama EB sutartimi. Panašiai tariamas sprendimų priėmimo proceso sudėtingumas savaime nėra ypatinga priežastis būgštauti dėl to, kad dėl nagrinėjamos ataskaitos atskleidimo kiltų rimta grėsmė šiam procesui.

(žr. 70–72, 78–81 punktus)