Byla T‑74/07

Vokietijos Federacinė Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„ERPF – Finansinės paramos sumažinimas – Finansavimo plano pakeitimas be Komisijos pritarimo – Specifinėms priemonėms numatyta maksimali finansavimo norma – Esminio pakeitimo sąvoka – Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnis – Pareiga motyvuoti – Ieškinys dėl panaikinimo“

Sprendimo santrauka

1.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė parama – Finansavimas iš Bendrijos lėšų – Finansinės paramos suteikimas – Pareiga naudoti paramą pagal Komisijos patvirtintą finansavimo planą

(Tarybos reglamento Nr. 4253/88, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2082/93, 24 straipsnis ir 25 straipsnio 5 dalis)

2.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė parama – Finansavimas iš Bendrijos lėšų – Finansinės paramos suteikimas – Pareiga naudoti paramą pagal Komisijos patvirtintą finansavimo planą

(Tarybos reglamento Nr. 4253/88, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2082/93, 24 straipsnis ir 25 straipsnio 5 dalis)

3.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė parama – Finansavimas iš Bendrijos lėšų – Finansinės paramos suteikimas – Pareiga naudoti paramą pagal Komisijos patvirtintą finansavimo planą

(Tarybos reglamento Nr. 4253/88, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2082/93, 24 straipsnis ir 25 straipsnio 5 dalis)

1.      Visa iš struktūrinių fondų suteikta finansinė parama turi būti naudojama pagal ją patvirtinantį sprendimą, būtent pagal šio sprendimo priede esančią finansinę lentelę, ir todėl Komisijos patvirtinto finansavimo plano pakeitimai, padaryti be jos pritarimo, iš esmės lemia nagrinėjamai programai suteiktos paramos sumažinimą.

(žr. 36 punktą)

2.      Nors akivaizdu, kad Reglamento Nr. 4253/88, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais, 17 straipsnio 2 dalis grindžiama vienos paramos normos visai veiklai (veiklos programa, pagalbos schema ir t. t.) principu, šio reglamento 17 straipsnio 4 dalimi aiškiai leidžiama nustatyti paramos normą individualioms arba specifinėms priemonėms, laikant, kad „individualios priemonės“ šios nuostatos prasme turi būtinai atitikti finansavimo plane esantį programavimo lygį. Bendrijos paramos dalis yra viena iš ją suteikiant nustatytų paramos sąlygų, kurią vėliau keičiant turi būti taikomos Reglamento Nr. 4253/88, įpareigojančio pranešti Komisijai apie paramos dalies pakeitimus, 25 straipsnio 5 dalyje numatytos procedūros.

Beje, tik toks aiškinimas atitinka šio reglamento 25 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad koreguojant sprendimų dėl paramos suteikimo prieduose esančius finansavimo planus keičiama paramos dalis, ir taip akivaizdžiai leidžiama suprasti, jog tokios paramos dalys iš tiesų numatytos kiekviename finansavimo plane ir jos keičiamos automatiškai, kai padaroma kitų plano pakeitimų. Be to, kai galutinės sąnaudos yra mažesnės nei numatytosios finansavimo plane, tik taip šios sąnaudos gali būti padalytos tarp Bendrijos ir valstybių narių nurodant padengti tokias pačias jų dalis kaip tuo atveju, jei sąnaudos atitiktų numatytąsias partnerystės pagrindu patvirtintame finansavimo plane.

(žr. 40 punktą)

3.      Nacionalinių ar Bendrijos nuostatų, reglamentuojančių Bendrijos fondų paramą, įskaitant finansinio pobūdžio nuostatas, pažeidimas pateisina suteiktos paramos sumažinimą ar nutraukimą. Pritarus tam, kad atsižvelgdama į tai, jog valstybė narė pažeidė tik procedūros taisykles, Komisija negali sumažinti paramos, nes tai paveiktų teisingai įvykdytus projektus, ši valstybė narė liktų nenubausta dėl įsipareigojimo įgyvendinti veiklos programą pagal Komisijos patvirtintą finansavimo planą neįvykdymo. Tokiu atveju šis įsipareigojimas taptų nereikšmingas, nes nacionalinės valdžios institucijoms pakaktų įrodyti, jog tam tikri projektai buvo įvykdyti tinkamai, kad gautų visą suteiktą finansavimą, nepaisant to, ar buvo laikomasi finansinių nuostatų, dėl kurių jos susitarė su Komisija.

(žr. 53–54 punktus)