Byla T‑533/10
DTS Distribuidora de Televisión Digital, SA
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Visuomeninio transliavimo paslauga – Ispanijos skirta pagalba RTVE – Finansavimo schemos pakeitimas – Iš reklamos gaunamų pajamų pakeitimas naujais televizijos ir telekomunikacijų operatorių mokamais mokesčiais – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Mokestinė priemonė, kuri yra pagalbos finansavimo būdas – Privalomo ryšio tarp mokesčio ir pagalbos egzistavimas – Pajamų iš mokesčio tiesioginė įtaka pagalbos dydžiui – Proporcingumas“
Santrauka – 2014 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Ieškinio dėl esmės atmetimas nepriimant sprendimo dėl priimtinumo – Sąjungos teismo diskrecija
(SESV 263 straipsnis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Mokesčiai, kuriais finansuojama pagalbos priemonė – Privalomo tarpusavio ryšio tarp mokesčio ir aptariamos pagalbos finansavimo nebuvimas – Netaikymas
(SESV 107 ir 108 straipsniai)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Teisėtumo kontrolė – Kriterijai – Atsižvelgimas tik į faktines ir teisines aplinkybes, egzistavusias ginčijamo teisės akto priėmimo momentu
(SESV 263 straipsnis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Skundų nagrinėjimas – Formalios tyrimo procedūros pradžia – Būtinai laikinas preliminarus vertinimas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Mokesčiai – Netaikymas, išskyrus mokesčius, kuriais finansuojama pagalba – Mokestis, kuriuo iš dalies finansuojama pagalba, nustatytas jos gavėjo konkurentams už jo vykdomą viešosios paslaugos užduotį ir nenustatytas pačiam gavėjui – Privalomo tarpusavio ryšio tarp mokesčio ir aptariamos pagalbos finansavimo įrodymas – Nebuvimas
(SESV 107 ir 108 straipsniai)
6. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Viešosios paslaugos įpareigojimų išlaidų kompensavimas – Pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Kriterijai
(SESV 106 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnis)
7. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Viešosios paslaugos įpareigojimų išlaidų kompensavimas – Valstybių narių diskrecija – Ribos – Komisijos kontrolė – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 106 straipsnio 2 dalis; ESS ir SESV papildantis Protokolas Nr. 29)
8. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimas – Valstybių narių diskrecija
(SESV 106 straipsnio 2 dalis; ESS ir SESV papildantis Protokolas Nr. 29)
9. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Sutarties nuostatų taikymas – Draudimas imtis konkurencijai prieštaraujančių veiksmų – Apimtis – Nuolatinis kainų sukėlimas – Įtraukimas
(SESV 106 straipsnio 2 dalis)
10. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Sutarties nuostatų taikymas – Valstybės finansavimo suderinamumo su bendrąja rinka vertinimo kriterijai – Esminiai ir akivaizdžiai neproporcingi prekybos ir konkurencijos pokyčiai
(SESV 106 straipsnio 2 dalis)
11. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje
(SESV 296 straipsnis)
12. Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Nauji argumentai – Priimtinumas – Sąlygos – Ginčo dalyko nepasikeitimas
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirta pastraipa ir 53 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
žr. 33, 34, 170 punktus)
2. Tam, kad mokestis galėtų būti laikomas pagalbos priemonės sudedamąja dalimi, turi būti nustatyta privaloma nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią mokestis turi būti skiriamas pagalbai finansuoti. Nesant tokios nuostatos, mokestis negali būti laikomas skirtu pagalbos priemonei ir todėl nelaikomas jos finansavimo būdu. Vienintelė aplinkybė, kad egzistuoja tokia nuostata, negali būti pakankama sąlyga įtvirtinant, kad mokestis yra pagalbos priemonės sudedamoji dalis. Kai egzistuoja tokia nacionalinės teisės nuostata, reikia, be kita ko, išnagrinėti, ar pajamos iš mokesčio daro tiesioginės įtakos pagalbos dydžiui. Tam, kad mokestis būtų pagalbos priemonės sudedamoji dalis, visgi nepakanka, kad iš jo gaunamos pajamos būtų būtinai skiriamos tai pagalbai finansuoti. Taip pat nepakanka įrodyti, kad mokestinės priemonės pagrindu renkama rinkliava skiriama pagalbai finansuoti.
(žr. 52–54 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 75, 144 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 82 punktą)
5. Privalomo mokesčio mokėtojai, siekdami išvengti to mokesčio mokėjimo, iš esmės negali remtis tuo, jog kitiems asmenims taikomas atleidimas yra valstybės pagalba. Be to, nepakanka, jog mokestį, kuris skirtas pagalbai finansuoti, turinti mokėti įmonė būtų pagalbos gavėjo konkurentė, kad tas mokestis būtų pagalbos sudedamoji dalis ir kad ta įmonė galėtų ginčyti to mokesčio mokėjimą. Tik aplinkybės, jog mokestis, kurio tikslas yra prisidėti prie pagalbos finansavimo, nustatytas įmonei, o ne pagalbos gavėjui, kuris yra tos įmonės konkurentas, nepakanka, kad būtų galima teigti, jog mokestis yra tos pagalbos sudedamoji dalis.
(žr. 92, 95, 102 punktus)
6. Tam, kad valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, galėtų būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, turi būti tenkinamos tokios sąlygos: pirma, aptariamam ūkio subjektui viešosios valdžios institucijų aktu turi būti patikėta bendros ekonominės svarbos paslaugos užduotis, o tame akte turi būti aiškiai nustatyti aptariamos bendros ekonominės svarbos paslaugos įsipareigojimai; antra, tas ūkio subjektas neturi gauti pernelyg didelės kompensacijos, o valstybės finansavimas neturi neproporcingai kenkti konkurencijai išorės rinkoje.
(žr. 117, 176 punktus)
7. Remiantis ESS ir SESV papildančiu Protokolu Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos galima teigti, kad SESV nuostatos nepažeidžia valstybių narių kompetencijos finansuoti visuomeninę transliaciją, jeigu šis finansavimas teikiamas transliuojančiosioms organizacijoms, kad jos vykdytų su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, kuriuos suteikia, apibrėžia ir organizuoja kiekviena valstybė narė, ir jeigu šis finansavimas prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad pakenktų bendriems interesams, taip pat atsižvelgiant į šios viešosios paslaugos funkcijų vykdymą.
Darytina išvada, kad valstybės narės turi plačią diskreciją apibrėžti visuomeninio transliavimo paslaugos užduotį ir nustatyti jos organizavimą. Todėl Komisijos atliekama visuomeninio transliavimo paslaugos užduoties apibrėžimo ir jos organizavimo nustatymo kontrolė yra ribota. Komisija vertina sudėtingas faktines aplinkybes. Todėl Bendrojo Teismo atliekama Komisijos sprendimo kontrolė yra dar labiau apribota nei Komisijos vykdoma aptariamos valstybės narės taikomos priemonės kontrolė. Teismas tik patikrina, ar nagrinėjama priemonė yra akivaizdžiai netinkama, palyginti su siekiamu tikslu.
(žr. 124–128, 195 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 130, 157, 193 punktus)
9. Tai, kad visuomeninis transliuotojas vykdo antikonkurencinę veiklą rinkoje privačių transliuotojų atžvilgiu, kai jis, pavyzdžiui, nuolat sukelia kainas turinio įsigijimo rinkoje, yra nesuderinama su SESV 106 straipsnio 2 dalimi. Toks elgesys negali būti laikomas būtinu šiam transliuotojui vykdant su viešąja paslauga susijusią užduotį. Toks elgesys bet kuriuo atveju draudžiamas, nes taikomuose nacionalinės teisės aktuose aiškiai draudžiama šiam transliuotojui skirti gaunamas pajamas teisių į didelės komercinės vertės turinį įsigijimo kainoms kelti konkurentų atžvilgiu. Šio draudimo veiksmingumo negalima paneigti aplinkybe, kad šis transliuotojas konkuruoja su privačiais operatoriais, nei tuo, kad jis įsigyja didelės komercinės vertės turinį, jei tai daroma vykdant su visuomeninio transliavimo paslauga susijusią užduotį.
(žr. 131, 132, 136 punktus)
10. Tam, kad pagalbos schema, taikoma operatoriui, įpareigotam vykdyti visuomeninio transliavimo paslaugos užduotį, galėtų būti pripažinta neatitinkančia SESV 106 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatytos sąlygos, ji turi iš esmės pakeisti prekybos ir konkurencijos sąlygas taip, kad tai būtų akivaizdžiai neproporcinga, palyginti su valstybių narių siekiamais tikslais.
(žr. 155, 160–164 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 199, 203 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 211–213 punktus)