Byla C‑27/15
Pippo Pizzo
prieš
CRGT srl
(Consiglio di giustizia amministrativa per la Regione siciliana prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai –Direktyva 2004/18/EB – Dalyvavimas konkurse – Galimybė remtis kitų įmonių pajėgumais siekiant atitikti būtinus reikalavimus – Nesumokėtas mokestis, kuris nebuvo aiškiai numatytas – Pašalinimas iš pirkimo procedūros nesuteikus galimybės ištaisyti šį trūkumą“
Santrauka – 2016 m. birželio 2 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2004/18 – Kokybiniai atrankos kriterijai – Ekonominė ir finansinė padėtis, techninis ir (arba) profesinis pajėgumas – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias ūkio subjektui leidžiama remtis kelių įmonių pajėgumais – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 47 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 3 dalis)
2. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2014/24 – Galiojimas laiko atžvilgiu
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 2 dalis ir 90 straipsnis)
3. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2004/18 – Vienodo požiūrio į dalyvius principas – Skaidrumo pareiga – Ūkio subjekto, nesilaikiusio pareigos, aiškiai nenumatytos pirkimo dokumentuose arba nacionaliniame įstatyme, pašalinimas iš pirkimo procedūros – Galimybės ištaisyti šį trūkumą nebuvimas – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 2 straipsnis, 27 straipsnis ir VII A priedas)
1. Direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 47 ir 48 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias ūkio subjektui leidžiama remtis vieno ar kelių kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje minimalius reikalavimus, kuriuos pats šis subjektas atitinka tik iš dalies; šis subjektas gali naudotis ir kitų subjektų banko pažymomis.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyva 2004/18 leidžia sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, jei jai įrodoma, kad kandidatas ar dalyvis, kuris remiasi kito ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, iš tikrųjų galės pasinaudoti jų pajėgumais, kurie būtini sutarčiai vykdyti. Nors negalima atmesti galimybės, kad yra tokių darbų, kuriems dėl jų išskirtinumo reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus, perkančioji organizacija vis dėlto gali pagrįstai reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kai toks reikalavimas susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam proporcingas. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar kvietime nagrinėjamame pirkime teikti pasiūlymus ir šio pirkimo dokumentuose buvo aiškiai numatyta, kad, atsižvelgiant į paslaugų, dėl kurių organizuojamas konkursas, išskirtinumą, minimalius pajėgumų reikalavimus turi atitikti vienas ūkio subjektas.
(žr. 26, 28–30, 34 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Pagal Direktyvos 2014/24 dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18, 90 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors per direktyvai perkelti į nacionalinę teisę nustatytą terminą valstybės narės privalo susilaikyti nuo nuostatų, kuriomis gali būti rimtai trukdoma pasiekti šioje direktyvoje nurodytą rezultatą, priėmimo, jos negali, kol nesuėjo šis terminas, dalyviams nustatyti suvaržymų, kurie nenumatyti Sąjungos teisėje.
(žr. 31 ir 32 punktus)
3. Vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenumatyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas. Tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.
Pirma, remiantis Direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 2 straipsniu, perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų. Šis teiginys juo labiau taikytinas, kai kalbama apie pašalinimą iš pirkimo procedūros, nes šios direktyvos 27 straipsnio negalima aiškinti taip, kad pagal jį perkančiajai organizacijai leidžiama nesilaikyti šios pareigos.
Antra, dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje sąlyga, kylanti iš nacionalinės teisės aiškinimo ir valdžios institucijos praktikos, gali būti ypač nepalanki kitose valstybėse narėse įsisteigusiems dalyviams, nes jų žinių apie nacionalinę teisę ir jos aiškinimą bei nacionalinių valdžios institucijų praktiką lygis negali būti lyginamas su nacionalinių dalyvių žinių lygiu.
(žr. 39, 42, 44, 46, 47, 51 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)