Language of document : ECLI:EU:T:2008:321

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija) NUTARTIS

2008 m. rugsėjo 9 d.

Byla T‑144/08

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Socialinė apsauga – Prašymo 100 % kompensuoti tam tikras ieškovo patirtas medicinines išlaidas atmetimas“

Dalykas:      Ieškinys, kuriuo būtent prašoma, pirma, panaikinti sprendimą atmesti ieškovo prašymą 100 % kompensuoti tam tikras medicinines išlaidas ir, antra, priteisti iš Komisijos ieškovo naudai 89,56 EUR sumą kaip priedą prie atlygintinų medicininių išlaidų arba kaip žalos atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Medicininės išlaidos – Sunki liga – 100 % kompensacija – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalis; Draudimo ligos atveju taisyklių 11 straipsnio 2 dalis ir I priedo IV punktas)

Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalį 100 % kompensacija numatyta tuo atveju, jeigu atitinkama liga yra laikoma viena iš šioje nuostatoje aiškiai nurodytų ligų arba jeigu Paskyrimų tarnyba pripažįsta, kad minėta liga yra tokio sunkumo kaip ir nuostatoje nurodytos ligos. Šiuo tikslu suinteresuotajam asmeniui aiškiai tenka pareiga nurodyti, kokia tai yra liga, bei pateikti pagrindžiamuosius dokumentus. Šiuo atžvilgiu, viena vertus, pagal Europos Bendrijų pareigūnų draudimo ligos atveju taisyklių 11 straipsnio 2 dalį kartu su prašymais kompensuoti išlaidas turi būti pateikiami pagrindžiamųjų dokumentų originalai ir, kita vertus, pagal tų pačių nuostatų I priedo IV punktą kartu su prašymais pripažinti, kad liga yra tokio sunko kaip ir keturios Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalyje išvardytos ligos, turi būti pateikta suinteresuotojo asmens gydytojo ataskaita.

Jeigu prašyme nėra naujų aplinkybių, galinčių pateisinti atitinkamo pareigūno medicininių išlaidų 100 % kompensaciją, tai, kad administracija nesiėmė veiksmų po to, kai buvo pateiktas šis prašymas, visiškai nekeičia jo teisinės situacijos, išplaukiančios iš implicitinio sprendimo atmesti ankstesnį prašymą, kuriuo jis jau buvo išreiškęs šį pageidavimą administracijai, todėl tai nėra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius.

(žr. 30, 32 ir 34 punktus)