Byla T‑140/08
Ferrero SpA
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Procedūra dėl prekių ženklo paskelbimo negaliojančiu – Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „TiMi KiNDERJOGHURT“ – Ankstesnis žodinis prekių ženklas KINDER – Santykinis atmetimo pagrindas – Žymenų panašumo nebuvimas – Ankstesnė protesto procedūra – Galutinio sprendimo galios nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 dalis ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 dalis ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas)“
Sprendimo santrauka
1. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Prašymas paskelbti registraciją negaliojančia – Ryšys tarp galutinio sprendimo dėl protesto ir prašymo paskelbti registraciją negaliojančia – Galutinio sprendimo galia – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 2 dalis)
2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis)
3. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Santykinio negaliojimo pagrindai – Įregistravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)
1. Galutinio sprendimo galios principas, pagal kurį reikalaujama, kad nebūtų ginčijamas teismo sprendimo galutinis pobūdis, netaikomas, kalbant apie ryšį tarp galutinio sprendimo dėl protesto ir prašymo paskelbti prekių ženklą negaliojančiu, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) vykstančios procedūros yra administracinės, o ne teisminės ir, antra, svarbiose Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo nuostatose, t. y. 52 straipsnio 4 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, šiuo klausimu nenumatyta jokia taisyklė.
Be to, negalima visiškai neatsižvelgti į galutiniame sprendime dėl protesto pateiktas išvadas, kai reikia priimti sprendimą dėl su tomis pačiomis šalimis ir tuo pačiu dalyku susijusio bei tais pačiais motyvais grindžiamo prašymo paskelbti prekių ženklą negaliojančiu, su sąlyga, kad šioms išvadoms ar išspręstiems klausimams nedaro įtakos naujos faktinės aplinkybės, nauji įrodymai ar nauji motyvai. Iš tiesų šis tvirtinimas yra tik ypatinga teismo praktikos, pagal kurią ankstesni Tarnybos sprendimai yra elementas, į kurį galima atsižvelgti vertinant, ar žymuo gali būti įregistruotas, išraiška.
Tačiau vykstant procedūrai dėl prekių ženklo paskelbimo negaliojančiu Tarnybos instancijos neprivalo laikytis per protesto procedūrą priimtame galutiniame sprendime padarytų išvadų vadovaudamosi taisykle nemo potest venire contra factum proprium ir remdamosi įgytų teisių apsaugos taisykle bei teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Iš tiesų, viena vertus, kadangi vykstant protesto procedūrai priimtas sprendimas, net jeigu jis galutinis, visiškai neturi galutinio teismo sprendimo galios, šis sprendimas negali sukurti įgytų teisių ar teisėtų lūkesčių dėl vėlesnės procedūros, susijusios su prekių ženklo paskelbimu negaliojančiu, rezultato. Kita vertus, priešingu atveju Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio priimtas sprendimas per protesto procedūrą, registracijos užginčijimas, pateikiant su tomis pačiomis šalimis ir tuo pačiu dalyku susijusį bei tais pačiais motyvais grindžiamą prašymą paskelbti prekių ženklą negaliojančiu, netektų prasmės, nors pagal Reglamentą Nr. 40/94 toks užginčijimas galimas.
(žr. 34–36 punktus)
2. Tam, kad būtų įvykdyta Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta anksčiau įregistruoto gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms, įtvirtinta su panašumu susijusi sąlyga, nereikia įrodyti, kad suinteresuotoji visuomenė gali supainioti ankstesnį gerą vardą turintį prekių ženklą su ginčijamu prekių ženklu. Pakanka, kad dėl šių prekių ženklų panašumo laipsnio suinteresuotoji visuomenė nustatytų tarp jų ryšį. Tokio ryšio buvimas turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamam atvejui svarbius veiksnius. Žymenų palyginimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru prekių ženklų daromu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus.
(žr. 54 punktą)
3. Vaizdinis prekių ženklas „TiMi KiNDERJOGHURT“, įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas šioms Nicos sutarties 29 klasės prekėms: „Jogurtas, vaisių jogurtas, jogurto gėrimai, jogurto gėrimai su vaisiais; paprastai naudojant jogurtą ar jogurto produktus paruošti gaminiai ir pusgaminiai; jogurto kremai“, negali būti paskelbtas negaliojančiu pagal Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies a punktą dėl šio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje nurodyto santykinio atmetimo pagrindo buvimo, nes šis prekių ženklas ir anksčiau Italijoje minėtos sutarties 30 klasės prekėms įregistruotas prekių ženklas KINDER yra nepanašūs.
Pirma, elementas „kinder“ sujungtas su elementu „joghurt“, dėl to jie negali egzistuoti specifiniu būdu atskirai. Viena vertus, elementai „kinder“ ir „joghurt“ ne tik turi tokią pačią vizualią svarbą, bet elemento „kinderjoghurt“ vingiuojančio ir banguojančio šrifto stilizuotas iškraipymas sukuria darnią visumą, kurioje du sudėtiniai elementai sunkiai pastebimi. Iš šių savybių matyti, kad elementas „kinder“ nėra paprasčiausiai susietas su elementu „joghurt“. Kita vertus, dėl elemento „kinder“ stilizuoto šrifto, naudojamo ginčijamame prekių ženkle, šis prekių ženklas vizualiai nepanašus į ankstesnį žodinį prekių ženklą, kuris pavaizduotas naudojant standartinį šriftą ir kuriuo remiamasi prašyme paskelbti prekių ženklą negaliojančiu.
Antra, reikia konstatuoti, kad ginčijamame prekių ženkle elementas „kinder“ yra tik sudėtinė elemento „kinderjoghurt“ dalis, kuri, palyginti su elementu „timi“, turi tik antraeilę reikšmę.
Trečia, palyginti su elemento „kinder“ pozicija ankstesniame žodiniame prekių ženkle, kuriuo grindžiamas prašymas paskelbti prekių ženklą negaliojančiu, ginčijamame prekių ženkle yra kitaip – šis elementas yra tarp dviejų kitų elementų, t. y. elemento „timi“ ir elemento „joghurt“. Dėl šio skirtumo ne tik iš esmės susilpnėja fonetinis panašumas, galintis egzistuoti tarp dviejų žymenų dėl bendrai naudojamo elemento, bet taip pat – galbūt esantis vizualus panašumas, galintis egzistuoti dėl šio bendrojo elemento. Todėl atsižvelgiant į bendrą nagrinėjamo prekių ženklo daromą įspūdi elementas „kinder“ yra nereikšmingas.
(žr. 56–58 punktus)