BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gegužės 7 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo GELENKGOLD paraiška – Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame vaizduojamas tigras – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio pakeitimas – Fonetinis žymenų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑599/13
Cosmowell GmbH, įsteigta Tirolio Sankt Johane (Austrija), atstovaujama advokato J. Sachs,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą D. Walicka,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Haw Par Corp. Ltd, įsteigta Singapūre (Singapūras), atstovaujama advokatų C. Schultze, J. Ossing, R.-D. Härer, C. Weber, H. Ranzinger, C. Brockmann ir C. Gehweiler,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2013/2012-4), susijusio su protesto procedūra tarp Haw Par Corp. Ltd ir Cosmowell GmbH,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis (pranešėjas), teisėjai O. Czúcz ir A. Popescu,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. lapkričio 11 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. vasario 27 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. vasario 21 d.,
susipažinęs su dubliku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. gegužės 16 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies tripliku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. liepos 24 d.,
įvykus 2015 m. sausio 22 d. posėdžiui, kuriame nedalyvavo įstojusi į bylą šalis,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2011 m. gegužės 11 d. ieškovė Cosmowell GmbH pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės, kurioms buvo prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 5 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Farmacijos ir veterinarijos preparatai; dietinės medžiagos medicinos reikmėms; maisto papildai; maisto papildai medicinos reikmėms; mitybos papildai ne medicinos reikmėms; mineraliniai maisto papildai“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2011 m. birželio 27 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 118/2011.
5 2011 m. rugsėjo 14 d. įstojusi į bylą šalis Haw Par Corp. Ltd pagal Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnį pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos, be kita ko, šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas buvo grindžiamas 1998 m. lapkričio 25 d. įregistruotu ankstesniu vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu Nr. 228288, kurio registracijos galiojimas buvo pratęstas iki 2016 m. balandžio 16 d. ir kuris atrodo taip:
7 Ankstesniu prekių ženklu žymimos, be kita ko, Nicos sutarties 5 klasės prekės, kurios atitinka tokį aprašymą: „Farmacijos preparatai; žmonėms skirti medicinos produktai; pleistrai, tvarsčiai ir kita tvarstymui skirta medžiaga; pleistrai medicinos reikmėms, tvarsčiai ir kita tvarstymui skirta medžiaga; dezinfektantai; kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai; herbicidai; insekticidai“.
8 Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu.
9 2012 m. rugpjūčio 30 d. Protestų skyrius patenkino protestą.
10 2012 m. spalio 29 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
11 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė ir patvirtino galimybės supainioti egzistavimą. Šiuo atžvilgiu ji, be kita ko, nurodė, kad:
– atitinkamos visuomenės pastabumo lygis yra didesnis ir atitinkama teritorija apima visą Europos Sąjungą, nors pagrįsta visų pirma remtis vokiškai kalbančia visuomene,
– minėtos prekės iš dalies tapačios ir iš dalies panašios,
– remiantis žymenų palyginimu, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į ankstesnį prekių ženklą, koks jis buvo įregistruotas, o ne koks tariamai naudojamas, reikia konstatuoti, kad minėti žymenys vidutiniškai panašūs vizualiai ir labai panašūs konceptualiai ir kad neįmanoma atlikti jų fonetinio palyginimo,
– ankstesniam prekių ženklui būdingas vidutinis skiriamasis požymis,
– yra galimybė suklaidinti visuomenę, nepaisant to, ar toks prekių ženklas įgijo sustiprėjusį skiriamąjį požymį dėl naudojimo Vokietijoje.
Šalių reikalavimai
12 Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– atmesti protestą,
– priteisti iš įstojusios į bylą šalies ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje.
13 Pirma, per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ieškovė patikslino savo antrąjį reikalavimą ir atitinkamai prašė atmesti protestą, kiek jis grindžiamas šio sprendimo 6 punkte pavaizduotu ankstesniu prekių ženklu, neatsižvelgiant į kitus prekių ženklus, kuriais įstojusi į bylą šalis grindė savo protestą ir kurie nebuvo nagrinėjami ginčijamame sprendime.
14 Antra, ieškovė papildė savo reikalavimus paprašiusi priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iš VRDT.
15 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
16 Per teismo posėdį VRDT pirmiausia rėmėsi tuo, kad antrasis ieškovės reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, nepriimtinas, ir, antra, kiek tai susiję su naujo ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priimtinumu ratione temporis, nurodė pasitikinti Bendrojo Teismo sprendimu.
Dėl teisės
17 Ieškovė pateikia vienintelį ieškinio pagrindą, kuris grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
18 Iš esmės ji teigia, kad lygindama žymenis, dėl kurių kilo ginčas, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visą prašomą įregistruoti prekių ženklą. Be to, Apeliacinė taryba suklydo, kai padarė išvadą, kad negalimas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinis palyginimas, nes ankstesnis prekių ženklas yra vien vaizdinis, ir neatsižvelgė į formą, kuria ankstesnis prekių ženklas buvo faktiškai naudojamas.
19 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
20 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurias žymi abu prekių ženklai, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kur ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė supainioti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
21 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia teismo praktika, galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Laboratorios RTB /VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink., EU:T:2003:199, 30–33 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
Dėl atitinkamos visuomenės
22 Remiantis teismo praktika, visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į vidutinį atitinkamos kategorijos prekių vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad vidutinio vartotojo pastabumo lygis gali kisti pagal nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją (žr. 2007 m. vasario 13 d. Sprendimo Mundipharma /VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink., EU:T:2007:46, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
23 Nagrinėjamu atveju, viena vertus, ginčijamo sprendimo 18 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ankstesnis prekių ženklas yra Bendrijos prekių ženklas, svarbia teritorija reikia laikyti Sąjungos teritoriją, nors ji „visų pirma“ rėmėsi vokiškai kalbančios visuomenės suvokimu. Kita vertus, minėtame 18 punkte ir to paties sprendimo 30 ir 31 punktuose ji iš esmės nusprendė, kad atitinkamos visuomenės, kurią sudarė ir plačioji visuomenė, ir farmacijos, medicinos bei veterinarijos sričių specialistai, pastabumo lygis buvo didesnis, nes prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės turėjo didesnį ar mažesnį poveikį visuomenės ir naminių gyvūnų sveikatai.
24 Reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadoms dėl svarbios teritorijos ir dėl visuomenės pastabumo lygio, nes jos atitinka teismo praktiką (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Novartis /VRDT – Sanochemia Pharmazeutika (TOLPOSAN), T‑331/09, Rink., EU:T:2010:520, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. birželio 11 d. Sprendimo Golam /VRDT – meta Fackler Arzneimittel (METABIOMAX), T‑281/13, EU:T:2014:440, 30–32 punktus).
Dėl prekių palyginimo
25 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius ryšį tarp šių prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius. Šie veiksniai pirmiausia apima jų rūšį, paskirtį, naudojimą ir konkuruojantį ar papildomą pobūdį. Taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai atitinkamų prekių platinimo būdus (žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo El Corte Inglés /VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, Rink., EU:T:2007:219, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
26 Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba pritarė Protestų skyriaus išvadoms, kurios joje nebuvo ginčijamos, kad „farmacijos ir veterinarijos preparatai“, kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, tapačios ankstesniu prekių ženklu saugomiems „farmacijos preparatams“, o kitos nagrinėjamos prekės panašios.
27 Tokiam teismo praktiką atitinkančiam vertinimui (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 29 d. Sprendimo Certmedica International et Lehning entreprise /VRDT – Lehning entreprise ir Certmedica International (L112), T‑77/10 ir T‑78/10, EU:T:2012:95, 93 ir 94 punktus ir 2014 m. birželio 11 d. Sprendimo Golam /VRDT – Pentafarma (METABOL), T‑486/12, EU:T:2014:508, 40 punktą), kurio, beje, šalys neginčija, reikia pritarti.
Dėl žymenų palyginimo
28 Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, pirmiausia atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę supainioti. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, Rink., EU:C:2007:333, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
29 Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina atlikti nagrinėjant atitinkamus prekių ženklus, kai vertinama kiekvieno iš jų visuma, tačiau tai nereiškia, kad bendro įspūdžio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, tam tikromis aplinkybėmis negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai (žr. šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 42 punktas). Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis gali viena dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys, vertinant jo bendrą sukeltą įspūdį, yra nežymios (2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, EU:C:2007:539, 42 ir 43 punktai).
30 Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba, viena vertus, priminė, kad, lyginant žymenis, reikia atsižvelgti į juos tokius, kokie įtraukti į VRDT registrą, ir, kita vertus, nusprendė, kad šie žymens vidutiniškai panašūs vizualiai, labai panašūs konceptualiai ir kad nebuvo galimybės jų fonetiškai palyginti.
31 Ieškovė pirmiausia teigia, kad reikėjo atsižvelgti į formą, kuria ankstesnį prekių ženklą naudojo įstojusi į bylą šalis, ir, antra, ginčija Apeliacinės tarybos atliktą trijų panašumo rūšių vertinimą.
32 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
Dėl ieškovės argumentų, susijusių su forma, kuria buvo naudojamas ankstesnis prekių ženklas
33 Ieškovė tvirtina, jog vertindama žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad įstojusi į bylą šalis ankstesnį prekių ženklą naudojo ne tokį, koks jis buvo įregistruotas, t. y. ne tik kaip vaizdinį tigrą vaizduojantį prekių ženklą. Iš tiesų įstojusi į bylą šalis šį vaizdą papildė žodiniu elementu „tiger balm“ ir Tolimuosiuose Rytuose naudojamais rašmenimis, todėl žymenų panašumas sumažėjo, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi sąsajos su Rytų kultūra.
34 VRDT ir įstojusi į bylą šalis atsikerta, kad žymenis, dėl kurių kilo ginčas, Apeliacinė taryba teisingai lygino remdamasi forma, kuria jie buvo įtraukti į VRDT registrą.
35 Šiems ieškovės argumentams negalima pritarti. Iš teismo praktikos matyti, kad iš principo galimybė supainioti vertinama remiantis prašomo įregistruoti prekių ženklo, kaip jis aprašytas VRDT registre, ir ankstesnio prekių ženklo, koks jis įregistruotas, palyginimu (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT, C‑234/06 P, Rink., EU:C:2007:514, 62 punktą ir 2012 m. vasario 7 d. Sprendimo Dosenbach-Ochsner /VRDT – Sisma (dramblių vaizdas stačiakampyje), T‑424/10, Rink., EU:T:2012:58, 38 punktą).
36 Ši išvada atitinka principą, pagal kurį tuo atveju, kai šalis, pateikusi paraišką įregistruoti prekių ženklą, dėl kurio vyko ankstesniu prekių ženklu paremta protesto procedūra, mano, kad pastarasis prekių ženklas buvo naudojamas tik forma, kuri pakeičia jo skiriamąjį požymį, ji gali prašyti pateikti šio ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį. Nagrinėdama tokį prašymą VRDT gali įvertinti su minėto reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punktu susijusį klausimą, ar ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų tik forma, kuri skiriasi nuo formos, kuria jis buvo įregistruotas ir kuri pakeičia jo skiriamąjį požymį. Jeigu taip yra, protestas atmetamas, ir VRDT neturi nagrinėti, ar yra galimybė supainioti.
37 Nagrinėjamu atveju ieškovė Protestų skyriuje aiškiai nesuformulavo prašymo, kad įstojusi į bylą šalis pateiktų ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad, priešingai tam, ką ieškovė teigė per teismo posėdį, jos pastabose dėl protesto, kurias ji pateikė VRDT 2012 m. vasario 20 d., toks prašymas nebuvo suformuluotas; jose tik teigiama, kad, vertinant galimybę supainioti, turėjo būti atsižvelgta į formą, kuria ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas.
38 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką klausimas dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymo Protestų skyriuje turi būti iškeltas aiškiai ir laiku, nes prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų yra klausimas, kuris, kai jį iškelia prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo, turi būti išspręstas prieš priimant sprendimą dėl paties protesto (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Saint-Gobain Pam /VRDT – Propamsa (PAM PLUVIAL), T‑364/05, Rink., EU:T:2007:96, 34 ir 37 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
39 Taigi, šis klausimas negali būti pirmą kartą iškeltas nei Apeliacinėje taryboje (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 38 punkte minėto Sprendimo PAM PLUVIAL, EU:T:2007:96, 39 punktą), nei Bendrajame Teisme (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 7 d. Sprendimo NV Marly /VRDT – Erdal (Top iX), T‑57/06, EU:T:2007:333, 18 punktą).
40 Be to, reikia atmesti ieškovės argumentą, kurį ji bando paremti 2013 m. liepos 18 d. Sprendimu Specsavers International Healthcare ir kt. (C‑252/12, Rink., EU:C:2013:497). Iš tiesų minėtame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai Bendrijos prekių ženklas įregistruojamas ne kaip kokios nors spalvos, o kaip juodai baltas prekių ženklas, tačiau jo savininkas jį plačiai naudojo tam tikros spalvos arba kaip jų derinį, todėl didelė visuomenės dalis šį prekių ženklą pradėjo sieti su ta spalva arba jų deriniu, tokia spalva ar spalvos, kurią (-ias) trečiasis asmuo naudoja norėdamas pavaizduoti žymenį, kuriuo, kaip nurodoma, toks prekių ženklas pažeidžiamas, yra reikšmingos atliekant visapusį galimybės supainioti arba nesąžiningo pranašumo, kaip tai suprantama pagal šią teisės nuostatą, vertinimą (minėto Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., EU:C:2013:497, 37 ir 41 punktai). Tačiau šios bylos aplinkybės skiriasi nuo tų, kurias Teisingumo Teismas nagrinėjo minėtame sprendime, nes ieškovė tvirtina, kad įstojusios į bylą šalies ankstesnis prekių ženklas turi būti saugomas ne toks, koks buvo įregistruotas, bet toks, kokį ji jį naudojo. Atvirkščiai, Teisingumo Teismas nagrinėjo klausimą, visų pirma susijusį su tuo, ar galimybė supainioti du prekių ženklus padidėja, kai vėlesnis prekių ženklas naudojamas ne tik tokia pačia forma, kuria įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, bet kai jame naudojamos ir tokios pačios spalvos, kurios faktiškai naudojamos pastarajam prekių ženklui.
41 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šiuos ieškovės argumentus ir įvertinti, ar Apeliacinės tarybos atliktas žymenų panašumo vertinimas remiantis ankstesniu prekių ženklu, koks jis įregistruotas, t. y. vien vaizdine forma, kurioje vaizduojamas tigras, yra pagrįstas.
Dėl vizualaus palyginimo
42 Ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vidutiniškai panašūs vizualiai, nes panašumų, kuriuos lėmė jų vaizdiniai elementai, neatsvėrė tai, kad tik prašomame įregistruoti prekių ženkle naudojamas žodinis elementas.
43 Pirma, ieškovė teigia, kad kiekviename iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tigras pavaizduotas skirtingai, be kita ko, atsižvelgiant į gyvūno šuolio kryptį, nagų matomumą, kailio raštą ir uodegos galiuko spalvą. Šie skirtumai dar svarbesni dėl to, kad abiejuose nagrinėjamuose žymenyse pateiktas realus tigro vaizdas. Antra, ji pabrėžia, kad tik prašomame įregistruoti prekių ženkle yra žodinis elementas „gelenkgold“, kuriam būdingas vidutinis skiriamasis požymis ir kuris nėra nežymus.
44 VRDT ir įstojusi į bylą šalis atkreipia dėmesį į tai, kad nebūtinai sudėtiniame prekių ženkle dominuoja žodinis elementas; vaizdinis elementas gali išlaikyti atskirą skiriamąjį požymį, o abu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdinius elementus, nepaisant nedidelių jų skirtumų, atitinkama visuomenė įsimins kaip šuolį darančio tigro pražiotais nasrais ir pakelta uodega vaizdą.
45 Pirma, pabrėžtina, jog iš ginčijamo sprendimo 22–25 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba žymenis, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai palygino atsižvelgusi, pirma, į visus prašomo įregistruoti prekių ženklo elementus ir, antra, į ankstesnį prekių ženklą sudarantį vaizdinį elementą. Tokiai tvarkai reikia pritarti, nes prašomame prekių ženkle esantis žodinis elementas „gelenkgold“ jokiu būdu nėra nežymus, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 29 punkte nurodytą teismo praktiką; toks nėra ir tigro vaizdas.
46 Be to, prašomame įregistruoti prekių ženkle tigras pavaizduotas tokio dydžio ir užima tokią vietą, kad į tai atitinkama visuomenė neišvengiamai atkreips dėmesį.
47 Antra, reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadai, kuri padaryta ginčijamo sprendimo 24 punkte, kad iš esmės skirtumai, kurie padaryti dviem nagrinėjamais atvejais vaizduojant tigrą, neturės konkretaus poveikio vizualiam žymenų panašumui. Iš tiesų vidutinis vartotojas labai retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius žymenis ir turi remtis netiksliu jų prisimenamu vaizdu (žr. 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Alcon / VRDT, C‑412/05 P, Rink., EU:C:2007:252, 60 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
48 Trečia, svarbu priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, pirmieji paprastai laikomi labiau išskiriančiais negu antrieji, nes vidutinis vartotojas lengviau nurodys nagrinėjamą prekę pasakydamas jos pavadinimą nei apibūdindamas vaizdinį prekių ženklo elementą (žr. 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo AMC‑Representações Têxteis /VRDT – MIP Metro (METRO KIDS COMPANY), T‑50/12, EU:T:2013:68, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Taip yra nagrinėjamu atveju, nes žodis „gelenkgold“ užima svarbią vietą prašomame įregistruoti prekių ženkle, jis parašytas pasvirusiu į dešinę ir ištemptu į viršų šriftu, paryškintais rašmenimis, apvedant baltas raides storu juodu kraštu.
49 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia paneigti Apeliacinės tarybos išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vidutiniškai panašūs vizualiai, nes iš tikrųjų tokio panašumo laipsnis yra mažas.
Dėl fonetinio palyginimo
50 Ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad nebuvo galimybės fonetiškai palyginti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, nes ankstesniame prekių ženkle nenaudojami žodiniai elementai.
51 Ieškovė Apeliacinę tarybą kaltina tuo, kad taip pastaroji neatsižvelgė į prašomame įregistruoti prekių ženkle naudojamą žodinį elementą, kuris leistų paneigti fonetinio panašumo buvimo faktą.
52 VRDT ir įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės atlikti fonetinio palyginimo.
53 Šiuo klausimu pirmiausia pabrėžtina, kad iš teismo praktikos matyti, jog tuo atveju, kai vien vaizdiniu prekių ženklu vaizduojama forma, kurią atitinkama visuomenė lengvai atpažįsta ir susieja su tiksliu ir konkrečiu žodžiu, minėtą prekių ženklą ji apibūdins vartodama tokį žodį, o tuo atveju, kai vaizdiniame prekių ženkle naudojamas ir žodinis elementas, paprastai būtent vartodama tokį konkretų žodį minėta visuomenė nurodys pastarąjį prekių ženklą.
54 Taigi, pirma, 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendime L & D /VRDT – Sämann (Aire Limpio) (T‑168/04, Rink., EU:T:2006:245, 96 punktas) Bendrasis Teismas nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai skyrėsi, nes ankstesnis prekių ženklas, kaip vien vaizdinis eglutę vaizduojantis žymuo, galėjo būti ištartas žodžiu apibūdinant žymenį, o prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti ir kuriame buvo eglutę vaizduojantis vaizdinis elementas, panašus į ankstesniame prekių ženkle vaizduojamą elementą, ir žodinis elementas „aire limpio“, galėjo būti ištariamas naudojant tokį žodinį elementą. Tokia pati išvada padaryta 2009 m. liepos 2 d. Sprendime Fitoussi /VRDT – Loriot (IBIZA REPUBLIC) (T‑311/08, EU:T:2009:244, 43 punktas) dėl ankstesnio vien vaizdinio žvaigždę vaizduojančio prekių ženklo ir prekių ženklo, kurį buvo prašoma įregistruoti ir kuriame, be žvaigždės, naudotas ir žodinis elementas „ibiza republic“.
55 Antra, 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendime Mast-Jägermeister /VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmu ir kt.) (T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, Rink., EU:T:2006:397, 93 ir 94 punktai) Bendrasis Teismas pripažino, kad prašomi įregistruoti prekių ženklai, kuriuose buvo vaizduojama elnio galva ir naudojamas žodinis elementas „venado“, ir ankstesnis vien vaizdinis elnio galvą vaizduojantis prekių ženklas buvo fonetiškai panašūs. Pabrėžta, kad Ispanijos visuomenė galėjo naudoti žodį „venado“ (elnias, stambus medžiojamas žvėris) ankstesniam prekių ženklui, kuriame nebuvo naudojami žodiniai elementai, apibrėžti. Panašus vertinimas pateiktas 2008 m. balandžio 17 d. Sprendime Dainichiseika Colour & Chemicals Mfg. /VRDT – Pelikan (Pelikano vaizdas) (T‑389/03, EU:T:2008:114, 93 ir 94 punktai) dėl ankstesnių vaizdinių prekių ženklų, kuriuose vaizduojamas pelikanas ir naudojamas žodinis elementas „pelikan“, ir dėl prekių ženklo, kurį buvo prašoma įregistruoti ir kuris buvo sudarytas tik iš pelikano vaizdo. Šiuo tikslu buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad atitinkamos visuomenės vartotomis kalbomis pelikano vaizdas buvo įvardijamas žodžiu, labai panašiu į minėtą žodinį elementą.
56 Antra, reikia pažymėti, kad teismo praktika, kuria remiasi VRDT, nepaneigia šio sprendimo 53 punkte nurodyto principo.
57 Pirma, VRDT mini 2010 m. kovo 25 d. Sprendimą Nestlé /VRDT – Master Beverage Industries (Golden Eagle ir Golden Eagle Deluxe) (T‑5/08–T‑7/08, Rink., EU:T:2010:123), priimtą bylose, kuriose sudėtinius prekių ženklus su žodiniais elementais „golden eagle“ arba „golden eagle deluxe“ ir vaizdiniais kavos pupeles ir kavos puodelį vaizduojančiais elementais teko palyginti su ankstesniu vien vaizdiniu prekių ženklu, kuriame naudoti tie patys vaizdiniai elementai. Apeliacinė taryba paneigė galimybės supainioti buvimą remdamasi tuo, kad žymenys nebuvo panašūs (minėto Sprendimo Golden Eagle ir Golden Eagle Deluxe, EU:T:2010:123, 19 punktas). Ieškovė, kuri buvo ankstesnio prekių ženklo savininkė, Apeliacinę tarybą kaltino tuo, kad ši neatliko fonetinio žymenų palyginimo, kuris buvo įmanomas, nepaisant to, kad minėtame prekių ženkle nebuvo žodinių elementų. Bendrasis Teismas atmetė šį argumentą, kuriuo iš esmės siekta, kad būtų konstatuota, jog žymenys buvo fonetiškai panašūs, nes sutapo jų vaizdiniai elementai; šiuo tikslu jis nenurodė, kad toks palyginimas neįmanomas, bet nusprendė, kad jis neturėjo reikšmės. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nurodė, kad, norėdama nurodyti prašytus įregistruoti prekių ženklus, atitinkama visuomenė naudos jų žodinį elementą, o ne apibūdins jų vaizdinį elementą (minėto Sprendimo Golden Eagle ir Golden Eagle Deluxe, EU:T:2010:123, 66 ir 67 punktai).
58 Iš to matyti, kad bylose, kuriose priimtas šio sprendimo 57 punkte minėtas Sprendimas Golden Eagle ir Golden Eagle Deluxe (EU:T:2010:123), neturėjo reikšmės fonetinis palyginimas, kuriuo rėmėsi ieškovė, nes, atsižvelgiant į nagrinėto atvejo aplinkybes, toks palyginimas negalėjo pakeisti Apeliacinės tarybos išvados, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skyrėsi. Todėl negalima teigti, kad minėtame sprendime buvo iš naujo nagrinėjamas principas ar teismo praktika, nurodyti šio sprendimo 53–55 punktuose; kaip tik minėtame sprendime toks principas buvo pritaikytas.
59 Antra, VRDT nori remtis šio sprendimo 35 punkte minėtu Sprendimu Dramblių vaizdas stačiakampyje (EU:T:2012:58), priimtame byloje, kurioje nagrinėtas vien vaizdinis kelis dramblius stačiakampyje vaizduojantis prekių ženklas, dėl kurio, remiantis ankstesniais vien vaizdiniais dramblį vaizduojančiais prekių ženklais ir ankstesniu vien žodiniu prekių ženklu ELEFANTEN, buvo pradėta registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra. Ieškovė, kuriai priklausė ankstesni prekių ženklai, be kita ko, tvirtino, jog Apeliacinė taryba klaidingai nurodė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai skyrėsi. Šiuo klausimu, pasirėmęs šio sprendimo 57 punkte minėtu Sprendimu Golden Eagle ir Golden Eagle Deluxe (EU:T:2010:123), Bendrasis Teismas nusprendė, jog šis panašumas neturėjo reikšmės, nes iš esmės dėl to, kad ginčytame prekių ženkle nebuvo žodinių elementų, šis prekių ženklas galėjo būti ištartas tik apibūdinant jo vizualų ar konceptualų turinį. Todėl fonetinis žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimas nebuvo reikšmingas atskirai nuo vizualaus ir fonetinio palyginimo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo Dramblių vaizdas stačiakampyje, EU:T:2012:58, 45 ir 46 punktus).
60 Pabrėžtina, kad šio sprendimo 35 punkte minėtame Sprendime Dramblių vaizdas stačiakampyje (EU:T:2012:58) nagrinėtas specifinis atvejis, kur vien vaizdinį žymenį reikėjo palyginti su kitais vien vaizdiniais žymenimis ir vien žodiniu žymeniu, kurio reikšmė sutapo su minėtų vaizdinių žymenų reikšme. Tik esant tokioms aplinkybėms Bendrasis Teismas nusprendė, kad fonetinis panašumas neturėjo reikšmės, ir dėl kitų dviejų palyginimo rūšių papildomai nieko nenurodė.
61 Taigi, šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo Dramblių vaizdas stačiakampyje (EU:T:2012:58) negalima aiškinti taip, kad jis paneigtų šio sprendimo 53 punkte primintą principą.
62 Trečia, reikia pabrėžti, kad 2013 m. gegužės 17 d. Sprendime Sanofi Pasteur MSD /VRDT – Mundipharma (Dviejų sukryžiuotų pjautuvų vaizdas) (T‑502/11, EU:T:2013:263, 49 punktas) Bendrasis Teismas pritarė Apeliacinės tarybos išvadai, kad nebuvo galimybės fonetiškai palyginti žymenų, dėl kurių kilo ginčas; vis dėlto jis patikslino, kad nagrinėjami žymenys buvo ne tik vien vaizdiniai, bet ir abstraktūs. Šio sprendimo 53 punkte įvardytas principas taikomas tik vien vaizdiniams žymenims, kurie, kaip tigro vaizdas nagrinėjamu atveju, yra ne abstraktūs ir juos galima iš karto susieti su tiksliu ir konkrečiu žodžiu.
63 Be to, pažymėtina, kad šio principo nepaneigia ir teismo praktika, suformuluota 2014 m. spalio 8 d. Sprendime Fuchs /VRDT – Les Complices (Žvaigždė apskritime) (T‑342/12, Rink., EU:T:2014:858, 46–48 punktai). Nors iš tiesų šiame sprendime Bendrasis Teismas nurodė, kad neįmanoma atlikti fonetinio dviejų vien vaizdinių prekių ženklų, kurie abu vaizdavo žvaigždę, palyginimo, vis dėlto jis priminė teismo praktiką, pagal kurią iš principo vaizdinių prekių ženklų fonetinis palyginimas neturi reikšmės, o ne nėra neįmanomas. Bet kuriuo atveju minėtame Sprendime Žvaigždė apskritime (EU:T:2014:858) nagrinėtas atvejis, kai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, buvo vien vaizdiniai, o šio sprendimo 53 punkte nurodytas atvejis, svarbus šioje byloje, susijęs su vien vaizdinio prekių ženklo ir vaizdinio prekių ženklo su žodiniu elementu fonetiniu palyginimu.
64 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės atlikti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinio palyginimo.
65 Atsižvelgiant į tai, kad atitinkama visuomenė nurodys prašomą įregistruoti prekių ženklą ištardama jo žodinį elementą „gelenkgold“, o ankstesnį prekių ženklą ji galės įvardyti tik ištardama žodį „tigras“, reikia daryti išvadą, kad, priešingai, nei nusprendė Apeliacinė taryba, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai skiriasi.
Dėl konceptualaus palyginimo
66 Ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai buvo labai panašūs, nes abu jie susieti su šuolį darančio tigro idėja, kuri asocijuojasi su jėga ir vikrumu. Ji taip pat nurodė, kad vokiškai kalbanti visuomenė prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinį elementą „gelenkgold“ supras kaip užuominą apie sveikus sąnarius, o tai sustiprina tigrų vaizdais perteikiamą vikrumo koncepciją.
67 Ieškovė iš esmės teigia, kad dėl to, jog kiekviename iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vaizduojamas tigras, neatsiranda konceptualus panašumas, leidžiantis konstatuoti, kad yra galimybė supainioti. Be to, ji kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad pastaroji neatsižvelgė į prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinį elementą, kurio reikšmės, galbūt išskyrus žodį „gold“, ne vokiškai kalbanti visuomenė nesupras.
68 VRDT tvirtina, kad Apeliacinės tarybos vertinimas yra pagrįstas, ir patikslina, kad žodžio „gelenkgold“ ne vokiškai kalbanti visuomenė nesupras.
69 Įstojusi į bylą šalis dar nurodo, kad žodinis elementas „gelenkgold“ nėra skiriamasis, atsižvelgiant į prekes, kurioms skirti prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, tačiau to negalima pasakyti apie tigro vaizdą.
70 Pirma, dėl atitinkamos vokiškai suprantančios visuomenės, taigi, visuomenės, kuri suvokia, kad žodis „gelenkgold“ yra žodžių „gelenk„ (sąnarys) ir „gold“ (auksas) junginys, pabrėžtina, kad tai, jog šis žodinis elementas, tiesiogiai neišreiškiantis tų pačių idėjų, kurios siejamos su tigro vaizdu, naudojamas tik prašomame įregistruoti prekių ženkle, neleidžia manyti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai labai panašūs, kaip tai konstatavo Apeliacinė taryba. Iš tiesų šie žymenys vokiškai kalbančiai visuomenei yra tik vidutiniškai panašūs.
71 Antra, dėl atitinkamos visuomenės dalies, kuri nekalba vokiškai, pirma, reikia pabrėžti, kad iš ginčijamo sprendimo neaišku, ar Apeliacinė taryba į šią visuomenės dalį atsižvelgė, kai vertino konceptualų panašumą. Savo išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, labai panašūs konceptualiai, ji daro iškart po to, kai konstatuoja, kad, vokiškai kalbančios visuomenės požiūriu, žodis „gelenkgold“ sustiprina vikrumo idėją, kuri išreiškiama tigro vaizdu. Antra, net darant prielaidą, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog jos išvada dėl konceptualaus panašumo taikytina visai atitinkamai visuomenei, pabrėžtina, kad tokios išvados negalima patvirtinti net vokiškai nekalbančios visuomenės atžvilgiu. Iš tiesų matydama žodį „gelenkgold“ ši visuomenė atpažins žodį „gold“, kurio nėra ankstesniame prekių ženkle. Taigi, ir vokiškai nekalbančios visuomenės požiūriu, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra tik vidutiniškai panašūs konceptualiai.
72 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs konceptualiai, o fonetiškai skiriasi.
Dėl galimybės supainioti
73 Visapusis galimybės supainioti vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi, mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/97, Rink., EU:C:1998:442, 17 punktas ir šio sprendimo 55 punkte minėto Sprendimo VENADO su rėmu ir kt., EU:T:2006:397, 74 punktas).
74 Be to, kuo ryškesnį skiriamąjį požymį turi ankstesnis prekių ženklas, tuo didesnė tikimybė supainioti (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink., EU:C:1997:528, 24 punktas).
75 Ginčijamo sprendimo 29–32 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad, atsižvelgiant į jos išvadas dėl prekių tapatumo ar panašumo ir dėl žymenų panašumo ir į ankstesniam prekių ženklui būdingą įprastą skiriamąjį požymį, konstatuotina, kad yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, nepaisant didesnio atitinkamos visuomenės pastabumo lygio ir atsakymo į klausimą, ar ankstesnis prekių ženklas turi sustiprėjusį skiriamąjį požymį dėl to, kad įstojusi į bylą šalis jį naudojo Vokietijoje.
76 Šiai Apeliacinės tarybos išvadai negalima pritarti. Iš tiesų tokią išvadą ji padarė pervertinusi žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus ir konceptualaus panašumo laipsnius, klaidingai neatsižvelgusi į tarp jų egzistuojančius fonetinius skirtumus ir nusprendusi nenagrinėti įrodymų, kuriuos įstojusi į bylą šalis pateikė siekdama patvirtinti, kad dėl jos naudojamo ženklo ankstesnis prekių ženklas turi sustiprėjusį skiriamąjį požymį. Šių klaidų įtaka išvadai dėl galimybės supainioti buvimo dar didesnė atsižvelgiant į sustiprėjusį atitinkamos visuomenės pastabumo lygį, kurį Apeliacinė taryba teisingai pripažino (žr. šio sprendimo 23 punktą).
77 Tokiomis aplinkybėmis vienintelį ieškovės ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.
Išvados dėl bylos baigties
78 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti pirmąjį ieškovės reikalavimą ir panaikinti ginčijamą sprendimą.
79 Dėl antrojo ieškovės reikalavimo, kuriuo, kaip patikslinta per teismo posėdį, Bendrojo Teismo prašoma atmesti protestą, kiek jis paremtas šio sprendimo 6 punkte pavaizduotu ankstesniu prekių ženklu, pažymėtina, kad tai prašymas pakeisti sprendimą (pagal analogiją žr. 2014 m. spalio 8 d. Sprendimo Laboratoires Polive /VRDT – Arbora & Ausonia (DODIE), T‑77/13, EU:T:2014:862, 61 punktą).
80 Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 3 dalimi pripažįstama Bendrojo Teismo galimybė pakeisti sprendimą nesuteikia jam teisės vertinti klausimo, dėl kurio Apeliacinė taryba dar nepriėmė sprendimo. Dėl šios priežasties sprendimų pakeitimo kompetencija turi būti naudojamasi iš esmės tik tais atvejais, kai, patikrinęs minėtos tarybos atliktą vertinimą, Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba (2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / OHMI, C‑263/09 P, Rink., EU:C:2011:452, 72 punktas).
81 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad netenkinamos sąlygos, kuriomis Bendrasis Teismas gali įgyvendinti savo kompetenciją pakeisti sprendimą. Apeliacinė taryba neišnagrinėjo klausimo, ar dėl to, kad įstojusi į bylą šalis naudojo ankstesnį prekių ženklą, šis prekių ženklas turi sustiprėjusį skiriamąjį požymį, kai, atsižvelgiant į šio sprendimo 74 punkte nurodytą teismo praktiką, neatmestina, kad tokia informacija galėjo lemti galimybės supainioti konstatavimą.
82 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, jog panašu, kad įstojusi į bylą šalis, siekdama, kad ieškinys būtų atmestas, prašo Bendrojo Teismo atsižvelgti į įrodymus, kuriuos ji pateikė Protestų skyriui ir Apeliacinei tarybai norėdama įrodyti, kad ankstesnis prekių ženklas buvo taip naudojamas.
83 Dėl šio prašymo užtenka konstatuoti, kad, atsižvelgiant į tai, jog, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 32 punkto, Apeliacinė taryba nepriėmė sprendimo dėl šių įrodymų, bet koks šio klausimo nagrinėjimas neturės poveikio ginčijamo sprendimo teisėtumui. Todėl Bendrasis Teismas negali nagrinėti tokio įstojusios į bylą šalies argumento (pagal analogiją žr. šio sprendimo 79 punkte minėto Sprendimo DODIE, EU:T:2014:862, 58 punktą).
84 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepaisant per teismo posėdį pateiktų patikslinimų, antrąjį ieškovės reikalavimą reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
85 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.
86 VRDT ir įstojusi į bylą šalis iš esmės bylą pralaimėjo, todėl iš jų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės reikalavimus, kuriuos ji papildė per teismo posėdį. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką aplinkybė, kad reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų bylą laimėjusi šalis patikslina tik per teismo posėdį, nedraudžia patenkinti jos prašymo (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 5 d. Sprendimo Bunker & BKR /VRDT – Marine Stock (B.K.R.), T‑423/04, Rink., EU:T:2005:348, 84 punktą ir šio sprendimo 55 punkte minėto Sprendimo VENADO su rėmu ir kt., EU:T:2006:397, 116 punktą).
87 Be to, kadangi ieškovė reikalavo priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje, primintina, kad pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalį šalių patirtos būtinos išlaidos, susijusios su procedūra Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis. Taigi, iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies reikia priteisti ir šias bylinėjimosi išlaidas.
88 Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės tinkamai įvertinamos nusprendus, kad VRDT ir įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir po pusę ieškovės bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė ir Bendrajame Teisme, ir Apeliacinėje taryboje.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2013 m. rugsėjo 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2013/2012-4).
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. VRDT padengia savo ir pusę Cosmowell GmbH bylinėjimosi išlaidų, patirtų ir Bendrajame Teisme, ir Apeliacinėje taryboje.
4. Haw Par Corp. Ltd padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Cosmowell bylinėjimosi išlaidų, patirtų ir Bendrajame Teisme, ir Apeliacinėje taryboje.
Paskelbta 2015 m. gegužės 7 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.