TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. balandžio 23 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 78/660/EEB – Tam tikrų tipų bendrovių metinės atskaitomybės – Tikros ir teisingos padėties principas – Akcinės bendrovės perkamas ilgalaikis finansinis turtas – Su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola be palūkanų susijusio diskonto įtraukimas į pelno ir nuostolių ataskaitą ir ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaičius šį diskontą įrašymas į balanso turto straipsnį“
Byloje C‑640/18
dėl Cour d’appel de Mons (Monso apeliacinis teismas, Belgija) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. spalio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Wagram Invest SA
prieš
Belgijos valstybę
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija)
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev (pranešėjas), teisėjai P. G. Xuereb ir T. von Danwitz,
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. rugsėjo 18 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Wagram Invest SA, atstovaujamos advokatų B. Paquot ir J. Terfve,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet, ir J.-C. Halleux ir P. Cottin,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių J. Möller, U. Bartl, M. Hellmann ir T. Henze, vėliau J. Möller, U. Bartl ir M. Hellmann,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll ir G. Hesse,
– Europos Komisijos, atstovaujamos H. Støvlbæk, N. Gossement ir C. Perrin,
susipažinęs su 2019 m. lapkričio 27 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1978 m. liepos 25 d. ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos [EB sutarties 44 straipsnio 2 dalies g punktu], dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 21) išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Wagram Invest SA ir Belgijos valstybės ginčą dėl pelno mokesčio, kurį ši bendrovė turėjo sumokėti už 2000 ir 2001 mokestinius metus.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 78/660 trečioje konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„kadangi Bendrijoje taip pat būtina nustatyti minimalius vienodus teisinius reikalavimus viešai skelbtinos finansinės informacijos apimčiai, kurių privalėtų laikytis tarpusavyje konkuruojančios bendrovės.“
4 Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:
„<…>
3. Metinė atskaitomybė pateikia tikrą ir teisingą bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtį.
4. Jei šios direktyvos nuostatų taikymo nepakaktų 3 dalyje apibrėžtos tikros ir teisingos padėties nurodymui, privalu pateikti papildomos informacijos.
5. Jei išimtiniais atvejais šios direktyvos kurios nors nuostatos taikymas būtų nesuderinamas su 3 dalies reikalavimu, tos nuostatos reikia nepaisyti ir stengtis nurodyti 3 dalyje apibrėžtą tikrą ir teisingą padėtį. Visi tokie nukrypimai turi būti pažymėti aiškinamajame rašte, aiškinant jų priežastis ir nurodant jų poveikį bendrovės turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir pelnui arba nuostoliams. Valstybės narės gali apibrėžti tokius išimtinius atvejus ir nustatyti atitinkamas specialiąsias taisykles.
<…>“
5 Šios direktyvos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės garantuoja, kad metinės atskaitomybės straipsniai būtų vertinami pagal žemiau išvard[y]tus bendruosius principus:
<…>
c) vertinama atsargiai, būtent:
aa) galima atsižvelgti tik į iki balanso sudarymo dienos gautą pelną;
bb) reikia atsižvelgti į visus numatomus įsipareigojimus ir galimus nuostolius, susijusius su aptariamaisiais arba praėjusiais finansiniais metais, net jeigu tokių įsipareigojimų ar nuostolių galimybė paaiškėja tik po balanso dienos iki jo sudarymo datos;
cc) reikia atsižvelgti į visas nusidėvėjimo sumas nepriklausomai nuo to, ar finansinių metų rezultatas yra pelnas ar nuostolis;
d) į finansinių metų pajamas ir sąnaudas turi būti atsižvelgiama nepriklausomai nuo to, kokiu metu sąnaudos padarytos, o pajamos gautos;
e) turto ir įsipareigojimų straipsnių elementai turi būti vertinami atskirai;
<…>“
6 Šios direktyvos 32 straipsnyje nustatyta:
„Metinių ataskaitų straipsniai vertinami pagal 34–42 straipsnių nuostatas, remiantis įsigijimo kainos arba gamybos savikainos kriterijais.“
7 Direktyvos 78/660 35 straipsnyje numatyta:
„1. a) Ilgalaikis turtas vertinamas įsigijimo verte arba gamybos savikaina, neatsižvelgiant į toliau nurodytų b ir c punktų nuostatas.
b) Ilgalaikio turto, kurio naudojimo laikas yra ribotas, įsigijimo kaina ir gamybos kaštų vertė sumažinama atliekant vertės pakeitimus, skaičiuojamus taip, kad šis turtas būtų sistemingai nuvertinamas visą jo naudingos eksploatacijos laikotarpį.
c) aa) Gali būti koreguojama finansinio ilgalaikio turto vertė, kad balanso sudarymo dieną jis būtų vertinamas mažesne suma.
bb) Ir riboto, ir neriboto naudingo naudojimo laiko ilgalaikio turto vertė turi būti tikslinama taip, kad balanso sudarymo dieną jis būtų vertinamas mažesne suma, jeigu tikimasi, kad jo vertės sumažėjimas nėra laikinas.
cc) Vertės tikslinimai, minimi aa ir bb papunkčiuose, įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir, jeigu šioje ataskaitoje tos korekcijos neparodomos atskirame straipsnyje, jos atskirai nurodomos paaiškinamajame rašte.
dd) Vertinti mažesniąja verte, kaip numatyta aa ir bb papunkčiuose, nebeleidžiama, jeigu nustoja egzistuoti priežastys, dėl kurių atitinkamos vertės buvo tikslinamos.
d) Jeigu ilgalaikio turto vertė tikslinama specialiai tik dėl mokesčių apskaičiavimo, patikslinimų sumos ir priežastys nurodomos paaiškinamajame rašte.
2. Įsigijimo kaina skaičiuojama prie sumokėtos kainos pridedant papildomas su įsigijimu susijusias išlaidas.
3. a) Gamybos kaštai gaunami prie žaliavų įsigijimo ir naudotų vartojimo reikmenų kainos pridėjus kaštus, tiesiogiai priskiriamus nagrinėjamo turto gamybai.
b) Prie gamybos savikainos galima pridėti ir protingai nustatytą dalį tų netiesiogiai su aptariamu produktu susijusių sąnaudų, kurios yra susijusios su to produkto gamybos laikotarpiu.
4. Į gamybos savikainą galima įskaičiuoti palūkanas už ilgalaikio turto gamybai finansuoti pasiskolintą kapitalą, jeigu tos palūkanos yra susijusios su atitinkamo produkto gamybos laikotarpiu. Jeigu tos palūkanos įtraukiamos į „Turtą,“ tai turi būti nurodyta paaiškinamajame rašte.“
Belgijos teisė
8 L’arrêté royal du 30 janvier 2001 portant exécution du code des sociétés (2001 m. sausio 30 d. Karaliaus dekretas dėl Bendrovių kodekso įgyvendinimo; 2001 m. vasario 6 d. Moniteur belge, p. 3008; toliau – 2001 m. sausio 30 d. Karaliaus dekretas) 24 straipsnyje nustatyta:
„Metinėje atskaitomybėje nurodoma tikra ir teisinga bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtis.
Jeigu šiai pareigai įvykdyti nepakaktų taikyti šį dekretą, aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija.“
9 Šio Karaliaus dekreto II skyriaus „Vertinimo taisyklės“ 29 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:
„Išimtiniu atveju, kai taikant šiame skyriuje numatytas vertinimo taisykles neužtikrinamas šio dekreto 24 straipsnio [pirmos pastraipos] laikymasis, šių taisyklių nepaisoma ir taikomas minėtas 24 straipsnis.“
10 Šio Karaliaus dekreto 35 straipsnyje numatyta:
„Nepažeidžiant 29, 57, 67, 69, 71, 73 ir 77 straipsnių, turtas vertinamas pagal jo įsigijimo vertę ir į įmonės balansą įrašomas nurodant šią vertę, atskaičius amortizaciją ir atitinkamą nuvertėjimą.
Įsigijimo vertė yra 36 straipsnyje apibrėžta įsigijimo kaina, 37 straipsnyje apibrėžta gamybos savikaina arba 39 straipsnyje apibrėžta perleidimo vertė.“
11 2001 m. sausio 30 d. Karaliaus dekreto 67 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Įrašius į balansą paskolas pagal jų nominaliąją vertę į išankstinių apmokėjimų ir sukauptų pajamų straipsnį įrašomi įsipareigojimai, o remiantis sudėtinėmis palūkanomis, prorata temporis įtraukiamas į pajamas:
<…>
c) diskontas iš paskolų, kurios negeneruoja palūkanų arba generuoja itin mažas palūkanas, jeigu šios paskolos:
1° grąžintinos vėliau nei po metų po jų įtraukimo į bendrovės turtą; ir
2° yra susijusios su sumomis, apskaitytomis kaip pelnas arba nuostolis, arba su ilgalaikio turto ar veiklos sričių perleidimo kaina.
<…>“
12 Pagal to paties Karaliaus dekreto 77 straipsnį jo 67 straipsnis analogiškai taikomas atitinkamo pobūdžio ir trukmės skoloms.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 1997 m. sausio 10 d. sutartimi Wagram Invest, kuri turi registruotą buveinę Belgijoje ir faktinių aplinkybių pagrindinėje byloje atsiradimo metu buvo laikoma plėtros ir valdymo SCRL HDB, iš savo valdytojo įsigijo IENA SA akcijų už 24 000 000 Belgijos frankų (BEF) (594 944,45 euro) kainą, kurią turėjo sumokėti be palūkanų, atlikdamas 16-ka pusmečio įmokų po 1 500 000 BEF (37 184,02 euro); paskutinė įmoka buvo numatyta 2004 m. liepos 10 d.
14 Pagal antrą 1999 m. kovo 10 d. sutartį Wagram Invest iš savo valdytojo įsigijo kitų IENA akcijų už 31 760 400 BEF (787 319,75 euro) kainą, kurią turėjo be palūkanų sumokėti, atlikdamas 12-ka pusmečio įmokų po 2 646 700 BEF (65 609,97 euro).
15 Dviejų IENA akcijų perleidimo sandorių kainą atitinka šios įmonės akcininkų sumokėta kaina, trumpą laiką prieš tai jiems nutarus padidinti įmonės įstatinį kapitalą.
16 Norėdama įtraukti šiuos akcijų pirkimo sandorius į apskaitą Wagram Invest atliko tokius įrašus:
– balanso įsipareigojimų straipsnyje tarp ilgesnės nei vienų metų trukmės skolų įrašė skolas valdytojui, nurodydama jų nominaliąją vertę, t. y. 24 000 000 BEF (594 944,45 euro) ir 31 760 400 BEF (787 319,75 euro),
– balanso turto straipsnyje įrašė 1997 m. sausio 10 d. įsigytas 2 005 akcijas, kurių dabartinė grynoji vertė yra 18 233 827 BEF (452 004,76 euro), ir 1999 m. kovo 10 d. įsigytas 1 993 akcijas, kurių dabartinė grynoji vertė yra 25 871 302 BEF (641 332,82 euro),
– įrašė į išankstinių apmokėjimų ir sukauptų sumų straipsnį diskontą (sąskaita 4901), kurį sudarė skirtumas tarp nominaliosios skolos vertės ir dabartinės grynosios turto vertės, t. y. 5 766 173 BEF (142 939,69 euro) ir 5 889 098 BEF (145 986,93 euro), ir
– įtraukė į finansinę apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje periodiškai mokėtinas sumas, perkeltinas atsižvelgiant į skolos diskontą.
17 Pasibaigus 2000 mokestiniams metams Wagram Invest įtraukė į apskaitą periodiškai mokėtinas sumas, kurias sudaro 1 970 339 BEF (48 843,42 euro), t. y. 1 000 506 BEF (24 801,89 euro) dydžio sumą už 1997 m. įsigytas akcijas, ir 969 833 BEF (24 041,53 euro) dydžio sumą už 1999 m. įsigytas akcijas.
18 Pasibaigus 2001 mokestiniams metams Wagram Invest įtraukė į apskaitą periodiškai mokėtinas sumas, kurias sudaro 2 676 318 BEF (66 344,19 euro), t. y. 843 090 BEF (20 899,65 euro) už 1997 m. įsigytas akcijas ir 1 833 228 BEF (45 444,53 euro) už 1999 m. įsigytas akcijas.
19 Diskonto norma, į kurią buvo atsižvelgta nustatant dabartinę vertę, buvo rinkos palūkanų norma, taikyta tokioms skoloms jų įtraukimo į turtą momentu, t. y. 8 %.
20 Po patikrinimo Belgijos mokesčių administratorius nusprendė atmesti diskonto mokėjimus, į apskaitą įtrauktus ir atskaitytus už 2000 ir 2001 mokestinius metus, ir, nepaisydamas Wagram Invest nesutikimo, 2002 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą dėl jos apmokestinimo.
21 Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius nusprendė apmokestinti Wagram Invest dviem papildomais pelno mokesčio mokėjimais už 2000 ir 2001 mokestinius metus atitinkamai 2002 m. lapkričio 20 d. ir 2002 m. lapkričio 18 d.
22 Kadangi 2003 m. vasario 18 d. Wagram Invest pateikusi skundą negavo atsakymo iš šio administratoriaus vadovo per taikytiną šešių mėnesių terminą, ši bendrovė 2005 m. kovo 10 d. pareiškė ieškinį Tribunal de première instance de Namur (Namiūro pirmosios instancijos teismas, Belgija).
23 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu šis teismas prašymą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą pripažino nepagrįstu ir patvirtino ginčijamus papildomus mokesčio mokėjimus.
24 Dėl šio sprendimo Wagram Invest pateikė apeliacinį skundą Cour d’appel de Liège (Lježo apeliacinis teismas, Belgija), šis 2011 m. spalio 14 d. sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25 2014 m. liepos 2 d. Wagram Invest pateikė kasacinį skundą. 2016 m. kovo 11 d. sprendimu Cour de cassation (Kasacinis teismas, Belgija) panaikino Cour d’appel de Liège (Lježo apeliacinis teismas) sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti Cour d’appel de Mons (Monso apeliacinis teismas).
26 Nors šis teismas sutinka, kad Wagram Invest naudojamas apskaitos metodas atitinka Belgijos teisės aktų nuostatas, konkrečiai 2001 m. sausio 30 d. Karaliaus dekreto 77 straipsnį, jis klausia, ar toks metodas atitinka Direktyvos 78/660 2 straipsnio 3–5 dalių kartu su jos 32 straipsniu nuostatas.
27 Šiomis aplinkybėmis Cour d’appel de Mons (Monso apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal tikros ir teisingos padėties sąvoką, numatytą [Direktyvos 78/660] 2 straipsnio [3 dalyje], akcinei bendrovei įsigyjant ilgalaikį finansinį turtą leidžiama į pelno ir nuostolių ataskaitą įtraukti su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola be palūkanų susijusį diskontą ir įrašyti ilgalaikio turto įsigijimo kainą į balanso turto straipsnį atskaičius šį diskontą, atsižvelgiant į minėtos direktyvos 32 straipsnyje įtvirtintus vertinimo principus?
2. Ar formuluotė „išimtiniais atvejais“, kuri sudaro [Direktyvos 78/660] 2 straipsnio [5 dalies] taikymo sąlygą ir kuri leidžia netaikyti (kitos) šios direktyvos nuostatos, turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata gali būti taikoma, tik jeigu konstatuojama, jog šios direktyvos nuostatų paisymas, prireikus aiškinamuosiuose raštuose pateikiant papildomos informacijos pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio [4 dalį], neleidžia užtikrinti, kad bus laikomasi tikros ir teisingos padėties principo?
3. Ar būtina teikti prioritetą [Direktyvos 78/660] 2 straipsnio [4 dalies] taikymui, o tai reiškia, kad šios direktyvos 2 straipsnio [5 dalyje] numatyta galimybe netaikyti kurios nors šios direktyvos nuostatos gali būti pasinaudota, tik jeigu pateikta papildoma informacija negalima užtikrinti veiksmingo šios direktyvos 2 straipsnio [3 dalyje] įtvirtinto tikros ir teisingos padėties principo taikymo, ir tik išimtiniais atvejais?“
Dėl prejudicinių klausimų
28 Pirmiausia primintina, kad ginčas pagrindinėje byloje yra mokestinio pobūdžio. Direktyvos 78/660, kurią šiuo atveju prašoma išaiškinti, tikslas nėra nustatyti sąlygas, kurioms esant bendrovių metines atskaitomybes gali ar turi naudoti valstybių narių mokesčių institucijos, nustatydamos mokesčio, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamo pelno mokesčio, bazę ar sumą (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 28 punktą).
29 Vis dėlto Teisingumo Teismas pripažino, kad metines atskaitomybes gali naudoti kaip referencinį pagrindą valstybės narės mokesčių tikslais, kaip numatyta Belgijos teisėje (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 27 ir 28 punktus ir 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Immo Chiaradia ir Docteur De Bruyne, C‑444/16 ir C‑445/16, EU:C:2017:465, 33 punktą).
Dėl pirmojo klausimo
30 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar akcinei bendrovei įsigyjant ilgalaikį finansinį turtą, kurio kaina sumokama dalimis per ilgą laikotarpį be palūkanų, panašiomis į paskolos sąlygomis, tikros ir teisingos padėties principas, įtvirtintas Direktyvos 78/660 2 straipsnio 3 dalyje, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama naudoti apskaitos metodą, pagal kurį numatyta į pelno ir nuostolių ataskaitą įtraukti su šiuo įsigijimu susijusį su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola be palūkanų susijusį diskontą ir įrašyti ilgalaikio turto įsigijimo kainą į balanso turto straipsnį atskaičius šį diskontą.
31 Pirmiausia, reikia pabrėžti, kad, kaip numatyta Direktyvos 78/660 trečioje konstatuojamojoje dalyje, ja siekiama nustatyti tik minimalius viešai skelbtinos finansinės informacijos apimties reikalavimus (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
32 Tikros ir teisingos padėties principo laikymasis yra pagrindinis Direktyvos 78/660 tikslas. Pagal šį šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą principą metinės atskaitomybės turi atskleisti tikrą ir teisingą bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtį (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal šį principą reikalaujama, pirma, kad iš ataskaitų turi matytis veikla ir operacijos, kurios jose turi būti parodytos, ir, antra, kad apskaitos informacija būtų pateikta tokia forma, kurią būtų galima pripažinti naudingiausia ir tinkamiausia, siekiant, kad nepakenkiant atitinkamos bendrovės interesams būtų patenkintas trečiųjų asmenų informacijos poreikis (1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo DE + ES Bauunternehmung, C‑275/97, EU:C:1999:406, 27 punktas).
34 Be kita ko, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kartu su tikros ir teisingos padėties principu, kiek įmanoma, turi būti taikomi ir bendrieji principai, numatyti Direktyvos 78/660 31 straipsnyje, tarp kurių ypač svarbus šios direktyvos 31 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas rizikos ribojimo principas (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
35 Pagal Direktyvos 78/660 31 straipsnio 1 dalies c punktą tikros ir teisingos padėties principo laikymąsi galima užtikrinti tik atsižvelgiant į visas sudedamąsias dalis – gautą pelną, sąnaudas, pajamas, įsipareigojimus ir nuostolius, kurie realiai susiję su atitinkamais mokestiniais metais (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
36 Be to, tikros ir teisingos padėties principą reikia suprasti taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 78/660 32 straipsnyje nustatytą principą, pagal kurį metinių atskaitomybių straipsnių vertinimas pagrįstas turto įsigijimo kaina ar gamybos savikaina (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 34 punktą).
37 Pagal šį straipsnį tikra ir teisinga padėtis, kurią turi pateikti bendrovės metinės atskaitomybės, pagrįsta turto vertinimu ne pagal jo realią, bet pagal istorinę kainą (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C‑322/12, EU:C:2013:632, 35 punktas).
38 Šiuo atveju, kai finansinio ilgalaikio turto įsigijimo sutartyje nurodyta, kad kaina be palūkanų sumokama įmokų mokėjimą išdėstant ilgam laikotarpiui, Belgijos įstatymų leidėjas nusprendė, kad formaliai vienintelis turto įsigijimo sandoris iš tikrųjų turi būti laikomas sudėtiniu sandoriu, kurį sudaro du elementai: pirma, tiesioginis ilgalaikio finansinio turto įsigijimas ir, antra, numanomas skolinimo sandoris.
39 Šiomis aplinkybėmis nominali kainos, sumokėtos už finansinio ilgalaikio turto įsigijimą, vertė, kuri atitinka šio ilgalaikio turto istorinę įsigijimo kainą, realiai apima du elementus, t. y. viena vertus, ilgalaikio turto įsigijimo kainos dabartinę vertę, kuri atitinka pirkimo kainą be numanomų skolos palūkanų, ir, kita vertus, sumą, atitinkančią šias numanomas palūkanas.
40 Taigi, pagrindinėje byloje nagrinėjamas apskaitos metodas, numatantis, viena vertus, į turtą įtraukti dabartinę už finansinį ilgalaikį turtą sumokėtos kainos vertę, t. y. nominalią vertę be numanomų palūkanų, ir, kita vertus, į išanstinio apmokėjimo sąskaitą įrašyti diskontą, atitinkantį netiesiogines palūkanas, kurio suma atitinka sutartos skolos, skirtos įsigyti ilgalaikiam turtui, nominalios vertės ir šios skolos dabartinės vertės skirtumą, pateikia tikrą ir teisingą šios operacijos dviejų elementų padėtį.
41 Kaip pažymi Europos Komisija, šis apskaitos metodas, jei taikomas normaliomis rinkos sąlygomis, numato sandorio turinio viršenybę prieš jo formą, dėl to galima atsižvelgti į ilgalaikio turto vertę ir laikytis tikros ir teisingos padėties principo, remiantis vertinimu, kuriuo atsižvelgiama į visus reikšmingus faktorius, be kita ko, šiuo atveju ‐ į finansinę naštą, net jei tokia netiesioginė našta formaliai nekyla iš atitinkamo turto elementų įsigijimo nominalios kainos.
42 Atsižvelgiant į minėtus svarstymus, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: akcinei bendrovei įsigyjant ilgalaikį finansinį turtą, kurio kaina sumokama dalimis per ilgą laikotarpį be palūkanų, panašiomis į paskolos sąlygomis, tikros ir teisingos padėties principas, įtvirtintas Direktyvos 78/660 2 straipsnio 3 dalyje, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama naudoti apskaitos metodo, pagal kurį numatyta į pelno ir nuostolių ataskaitą įtraukti su šiuo įsigijimu susijusį su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola be palūkanų susijusį diskontą ir įrašyti ilgalaikio turto įsigijimo kainą į balanso turto straipsnį atskaičius šį diskontą.
Antrasis ir trečiasis klausimai
43 Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, į antrąjį ir trečiąjį klausimus atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
Akcinei bendrovei įsigyjant ilgalaikį finansinį turtą, kurio kaina sumokama dalimis per ilgą laikotarpį be palūkanų, panašiomis į paskolos sąlygomis, tikros ir teisingos padėties principas, įtvirtintas 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos [EB sutarties 44 straipsnio 2 dalies g punktu], dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių 2 straipsnio 3 dalyje, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama naudoti apskaitos metodo, pagal kurį numatyta į pelno ir nuostolių ataskaitą įtraukti su šiuo įsigijimu susijusį su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola be palūkanų susijusį diskontą ir įrašyti ilgalaikio turto įsigijimo kainą į balanso turto straipsnį atskaičius šį diskontą.
Parašai.