2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Vengrija
(Byla C-808/18)1
(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politika – Direktyvos 2008/115/EB, 2013/32/ES ir 2013/33/ES – Tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra – Galimybė veiksmingai pasinaudoti – Pasienio procedūra – Procedūrinės garantijos – Privalomas apgyvendinimas tranzito zonose – Sulaikymas – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Skundai, pateikti dėl administracinių sprendimų atmesti tarptautinės apsaugos prašymus – Teisė likti teritorijoje)
Proceso kalba: vengrų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Condou-Durande, A. Tokár ir J. Tomkin
Atsakovė: Vengrija, atstovaujama M. Z. Fehér ir M. Tátrai
Rezoliucinė dalis
1. Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 5 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 6 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnį ir 46 straipsnio 5 dalį, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8, 9 ir 11 straipsnius, kai:
numatė, jog tarptautinės apsaugos prašymai, pateikti trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie, atvykę iš Serbijos, nori pradėti tarptautinės apsaugos procedūrą Vengrijos teritorijoje, gali būti pateikiami tik Roskės (Vengrija) ir Tompos (Vengrija) tranzito zonose, taip pat taikė nusistovėjusią ir bendrą administracinę praktiką, kuria drastiškai ribojamas šių prašytojų, kuriems leidžiama kasdien patekti į šias zonas, skaičius;
nustatė bendrą tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo sistemą Roskės ir Tompos tranzito zonose ir nepaisė Direktyvos 2013/32 24 straipsnio 3 dalyje ir 43 straipsnyje bei Direktyvos 2013/33 8, 9 ir 11 straipsniuose numatytų garantijų;
leido išsiųsti visus neteisėtai jos teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius, išskyrus tuos, kurie įtariami padarę pažeidimą, ir netaikė Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų ir garantijų;
susiejo tarptautinės apsaugos prašytojų, patenkančių į Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, teisę likti jos teritorijoje su Sąjungos teisei prieštaraujančiomis sąlygomis.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Vengrija padengia savo ir keturis penktadalius Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidų.
4. Europos Komisija padengia vieną penktadalį savo bylinėjimosi išlaidų.
____________
1 OL C 155, 2019 5 6.