BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gegužės 12 d.(*)
„Garantuotų tradicinių gaminių sistema – Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 – Paraiškos įregistruoti pavadinimą „pomazánkové máslo“ (tepamasis sviestas) kaip garantuotą tradicinį gaminį atmetimas – Suderinimas su Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatomis, kuriose nurodytos prekinio pavadinimo „sviestas“ naudojimo sąlygos“
Byloje T‑51/14
Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Vláčil ir J. Vitáková,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Guillem Carrau, Z. Malůšková ir K. Walkerová,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/658/ES dėl paraiškos įtraukti į garantuotų tradicinių gaminių registrą atmetimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 [Pomazánkové máslo (GTG)] (OL L 305, p. 22)
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Gervasoni (pranešėjas) ir L. Madise,
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. sausio 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
Reglamentai Nr. 1234/2007 ir Nr. 445/2007
1 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrasis bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, p. 1), buvo sujungtas 21 bendras rinkų organizavimo atvejis, apimantis įvairius produktus ar produktų grupes, kurie anksčiau buvo reglamentuoti ir atskirais Tarybos pagrindiniais reglamentais, ir juos papildančiais kitais Tarybos reglamentais. Buvo patvirtintos kelios teisinės priemonės, reglamentuojančios prekybą pienu, pieno produktais ir riebalais ir jų pavadinimus, kaip 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2991/94, nustatantis tepiųjų riebalų standartus (OL L 316, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 17 t., p. 15).
2 Reglamentu Nr. 1234/2007, kuriuo panaikintas ir pakeistas, be kita ko, Reglamentas Nr. 2991/94, įtraukiant visas pastarojo nuostatas, siekiama, kaip matyti pirmiausia iš jo 51 konstatuojamosios dalies, suvienodinti prekinių pavadinimų vartojimą, kad būtų palaikoma konkurencija ir apsaugoti vartotojai (2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / Čekijos Respublika, C‑37/11, Rink., EU:C:2012:640, 2 ir 61 punktai; toliau – sprendimas byloje C‑37/11).
3 Taigi Reglamento Nr. 1234/2007 115 straipsnyje, darant nuorodą į šio reglamento XV priedą, nustatyti prekybos riebalais standartai, taikytini žmonėms vartoti skirtiems produktams, kurių riebalų kiekis ne mažesnis kaip 10 %, bet ne didesnis kaip 90 % jų svorio.
4 Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo, į kurį pateikta nuoroda šio reglamento 115 straipsnyje, priedėlyje numatyta, kad prekinis pavadinimas „sviestas“ suteikiamas tik „produktui, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 90 %, didžiausias drėgmės kiekis 16 %, o didžiausias sausųjų neriebiųjų pieno medžiagų kiekis 2 %“. Šios taisyklės išimtys išdėstytos šio priedo I skyriaus 2 punkto trečioje pastraipoje, pagal kurią taisyklė netaikoma:
a) produktų, kurių tikslus pobūdis aiškus dėl tradicinio vartojimo, pavadinimams ir (arba) kai pavadinimai yra aiškiai vartojami produkto būdingoms savybėms apibūdinti;
b) koncentruotiems produktams (sviestui, margarinui, mišiniams), kurių riebumas yra 90 % ar daugiau.
5 Produktams, kuriuose pieno riebalų yra mažiau kaip 80 %, o drėgmės kiekis – ne mažesnis kaip 16 %, turi būti suteikiamas vienas iš kitų Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo priedėlio A dalyje nurodytų pavadinimų. Šio priedėlio A dalies 4 punkte taip pat numatyta, kad produktai, kuriuose pieno riebalų yra mažiau kaip 39 % arba daugiau kaip 41 %, bet mažiau kaip 60 %, arba daugiau kaip 62 %, bet mažiau kaip 80 %, turi būti pavadinti „X % riebumo tep[eisiais] pieno riebalai[s]“.
6 Pagal Reglamento Nr. 1234/2007 121 straipsnio c punkto i papunktį Europos Komisija tiesiogiai įgaliojama priimti išsamias šio reglamento nuostatų išimčių taikymo taisykles ir, konkrečiai kalbant, pagal valstybių narių Komisijai pateiktus sąrašus sudaryti produktų, kuriems taikomos minėtos išimtys, sąrašą.
7 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 445/2007, nustatančio tam tikras išsamias Tarybos reglamento Nr. 2991/94 bei Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos taikymo taisykles (OL L 106, p. 24), kuriuo buvo pakeistas 1997 m. balandžio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 577/97, nustatantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento Nr. 2991/94 bei Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos taikymo taisykles (OL L 87, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 20 t., p. 359), I priede pateiktas produktų, kuriems gali būti taikoma Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunktyje numatyta išimtis, sąrašas. Pagal Reglamento Nr. 445/2007 4 konstatuojamąją dalį šis sąrašas yra baigtinis, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas šio sprendimo 2 punkte minėtame sprendime byloje C‑37/11 (EU:C:2012:640, 59 punktas).
Reglamentai Nr. 509/2006 ir Nr. 1151/2012
8 Pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (OL L 93, p. 1) sukuriamas garantuotų tradicinių gaminių registras, suteikiantis galimybę įtraukti žemės ūkio produktus arba maisto produktus, kurie yra pagaminti naudojant tradicines žaliavas arba kurių sudėtis yra tradicinė, arba kurių gamybos ar perdirbimo būdas atspindi tradicines gamybos ar perdirbimo rūšis.
9 Reglamentas Nr. 509/2006 nuo 2013 m. sausio 3 d. buvo panaikintas ir pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, p. 1). Šio naujo reglamento tikslas buvo, viena vertus, suvienodinti skirtingas nuostatas, susijusias su žemės ūkio produktų kokybe (10–13 konstatuojamosios dalys), ir, kita vertus, patobulinti, padaryti aiškesnes ir griežtesnes Reglamento Nr. 509/2006 nuostatas, siekiant, kad garantuotų tradicinių gaminių (toliau – GTG) sistema taptų suprantamesnė, veiksmingesnė ir patrauklesnė, nes pagal esamą GTG sistemą buvo užregistruoti tik keli pavadinimai (34 konstatuojamoji dalis).
10 Pagal Reglamento Nr. 1151/2012 1 straipsnio 2 dalį šiuo reglamentu nustatomos kokybės sistemos, kuriomis remiantis atpažįstami ir atitinkamais atvejais saugomi pavadinimai ir terminai, kuriais visų pirma vadinami ar apibūdinami žemės ūkio produktai, kurie pasižymi pridėtinės vertės suteikiančiomis savybėmis arba pridėtinės vertės suteikiančiais ypatumais, siejamais su jų gamybai naudojamais ūkininkavimo ar perdirbimo būdais arba su jų gamybos arba prekybos vieta. Šiame reglamente nustatytos trys skirtingos kokybės sistemos: saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos, GTG ir neprivalomi kokybės terminai.
11 Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitoms specialioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, ir visų pirma nuostatoms dėl vieno bendro rinkų organizavimo, ir su maisto produktų ženklinimu.“
12 Pagal Reglamento Nr. 1151/2012 18 straipsnio 1 dalį pavadinimas laikomas tinkamu įregistruoti kaip GTG, jei juo apibūdinamas konkretus produktas ar maisto produktas, kurio gamybos ar perdirbimo metodas ar sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas arba kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių. Be to, šio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tam, kad produktas galėtų būti įregistruotas kaip GTG, pavadinimas turi būti tradiciškai naudojamas konkrečiam produktui pavadinti arba turi nurodyti produkto tradicinį ar specifinį pobūdį. Šiuo tikslu produkto ar maisto produkto pavadinimo įregistravimas kaip GTG turi tenkinti reglamente nustatytas sąlygas ir pirmiausia turi atitikti produkto specifikaciją, apibrėžtą to paties reglamento 19 straipsnyje. Dėl registravimo tam pavadinimui suteikiama minėto reglamento 23 ir 24 straipsniuose nustatyta apsauga.
13 Reglamento Nr. 1151/2012 49–52 straipsniuose nustatyta registravimo procedūra, pagal kurią grupėms, kurių veikla susijusi su nagrinėjamais produktais, ar fiziniams arba juridiniams asmenims, atitinkantiems tam tikras sąlygas, leidžiama pateikti paraišką įregistruoti GTG valstybėje narėje, kurioje grupė yra įsisteigusi. Valstybė narė patikrina, ar paraiška yra pagrįsta, ir prireikus pateikia paraiškos dokumentus Komisijai. Jei Komisija mano, kad paraiška neatitinka GTG registravimo sąlygų, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama.
Ginčo aplinkybės
14 2010 m. gruodžio 22 d. Čekijos Respublika pateikė Komisijai paraišką įtraukti pavadinimą „pomazánkové máslo“ (tepamasis sviestas) į GTG registrą pagal Reglamento Nr. 509/2006 nuostatas.
15 2011 m. balandžio 1 d. Komisija Čekijos Respublikai pranešė, kad išnagrinėjo paraišką pagal Reglamento Nr. 509/2006 8 straipsnio 1 dalį ir kad mano, jog paraiška neatitiko šiame reglamente nustatytų sąlygų, pirmiausia tų, kurios nurodytos minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies b punkte, pagal kurį negali būti įregistruotas specifines žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybes išreiškiantis pavadinimas, „[jeigu] jis yra klaidinantis, pavyzdžiui, nurodo akivaizdžią produkto savybę arba savybę, kuri neatitinka specifikacijos, ir todėl vartotojus gali suklaidinti dėl produkto savybių“.
16 Todėl Komisija manė, kad pavadinime „pomazánkové máslo“ esanti sąvoka „máslo“ (sviestas) klaidino vartotoją, nes buvo daroma užuomina apie produkto savybes, kurių šis neturėjo. Iš tiesų produkto riebalų kiekis, Komisijos teigimu, neatitiko Reglamente Nr. 1234/2007 nustatytų reikalavimų.
17 2011 m. gegužės 30 d. Čekijos Respublika atsakė Komisijai, kad atliks Komisijos pozicijos teisinę analizę, atsižvelgdama į procesą Teisingumo Teisme byloje C‑37/11, kurioje priimtas 2 punkte minėtas sprendimas (EU:C:2012:640).
18 Čekijos Respublika iš tikrųjų du kartus, 2004 m. birželio 18 d. ir 2007 m. kovo 14 d., kreipėsi į Komisiją prašydama produktui „pomazánkové máslo“ taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, numatytą Reglamento Nr. 2991/94 2 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos pirmoje įtraukoje (pakeista Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunkčiu), tačiau 2005 m. rugsėjo 23 d. ir 2007 m. rugpjūčio 27 d. laiškais Komisija atsisakė patenkinti šiuos prašymus. Kadangi Čekijos Respublika nepakeitė savo teisės aktų, 2008 m. birželio 6 d. Komisija išsiuntė jai oficialų pranešimą. 2009 m. lapkričio 3 d. Komisija išsiuntė pagrįstą nuomonę, paskui 2011 m. sausio 25 d. Teisingumo Teisme pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
19 2 punkte minėtame sprendime byloje C‑37/11 (EU:C:2012:640) Teisingumo Teismas teigė, kad, leisdama „pomazánkové máslo“ (tepamasis sviestas) parduoti vartojant pavadinimą „máslo“ (sviestas), nors jame pieno riebalų yra mažiau kaip 80 %, o vandens ir sausųjų medžiagų kiekiai viršija atitinkamai 16 % ir 2 %, Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 115 straipsnį, atsižvelgiant į šio reglamento XV priedo I skyriaus 2 punkto pirmą ir antrą pastraipas ir šio priedo priedėlio A dalies 1 ir 4 punktus.
20 2012 m. spalio 23 d. laiške Čekijos Respublika nurodė Komisijai, kad manė, jog niekas netrukdė taikyti pavadinimo „pomazánkové máslo“ įtraukimo į GTG registrą procedūros ir kad atlikus nacionalinį tyrimą buvo nustatyta, jog tas pavadinimas nebuvo laikomas klaidinančiu Čekijos vartotojus.
21 Reglamentu Nr. 1151/2012, įsigaliojusiu 2013 m. sausio 3 d., buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 509/2006.
22 2013 m. gegužės 14 d. Čekijos Respublika informavo Komisiją, kad, atsižvelgdama į šio sprendimo 2 punkte minėtą sprendimą byloje C‑37/11 (EU:C:2012:640), pradėjo teisėkūros procesą dėl prekinio pavadinimo „pomazánkové máslo“ pakeitimo į „tradiční pomazánkové“ (tradicinis tepamasis produktas) prie pavadinimo pridedant žodžius „mléčná pomazánka 34 %“ (34 % riebumo tepieji pieno riebalai).
23 2013 m. liepos 2 d. Komisija Čekijos Respublikai pranešė, kad pagal Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnio 1 dalies nuostatas atliktas nagrinėjimas parodė, jog registravimo paraiška neatitiko šiame reglamente nustatytų sąlygų, nes nebuvo laikomasi Reglamento Nr. 1234/2007 nuostatų ir taip pažeista Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalis.
24 2013 m. spalio 17 d. Komiteto dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos posėdyje Komisija prašė atmesti paraišką įregistruoti pavadinimą „pomazánkové máslo“ kaip GTG. Šis komitetas balsų dauguma priėmė palankią nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo.
25 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2013/658/ES dėl paraiškos įtraukti į GTG registrą atmetimo pagal Reglamentą Nr. 1151/2012 [Pomazánkové máslo (GTG)] (OL L 305, p. 22).
Procesas ir šalių reikalavimai
26 2014 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo Čekijos Respublika pareiškė šį ieškinį.
27 Čekijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
29 Grįsdama ieškinį Čekijos Respublika remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 1151/2012 50 ir 52 straipsnių, siejamų su to paties reglamento 18 straipsniu, pažeidimu, nes Komisija neišnagrinėjo, ar tenkinamos pavadinimo „pomazánkové máslo“ įregistravimo kaip GTG sąlygos, ir jos paraišką atmetė dėl kitų motyvų nei šių sąlygų netenkinimas.
30 Taigi Čekijos Respublika tvirtina, kad Komisija savo atsisakymą įregistruoti pavadinimą „pomazánkové máslo“ grindė tuo, jog nesilaikyta produkto specifikacijų, numatytų Reglamente Nr. 1234/2007, kuriame pirmiausia nustatytos sviesto ir kitų tepiųjų riebalų prekinio pavadinimo naudojimo taisyklės, taigi Reglamente Nr. 1151/2012 nėra jokios nuostatos, numatančios tokią sąlygą. Ji mano, kad šiuose reglamentuose pateikiami alternatyvūs žemės ūkio produktų pavadinimų įregistravimo būdai, kurių tikslas – užtikrinti vartotojui skirtą informaciją apie produkto savybes pagal jo pavadinimą. Ji teigia, kad Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitoms specialioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, visų pirma nuostatoms dėl vieno bendro rinkų organizavimo, ir su maisto produktų ženklinimu, pateikiamas paprasčiausias teiginys, kuriame nurodyta, kad šiuo tekstu išsamiai nereglamentuojamas klausimas dėl maisto produktų pateikimo rinkai ir jų apibūdinimo.
31 Pagal Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnio 1 dalį: „Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja visas paraiškas, kurias ji gauna pagal 49 straipsnį, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar tenkina atitinkamos sistemos sąlygas.“ Minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalyje patikslinama: „Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, gauta atlikus nagrinėjimą pagal 50 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, mano, kad registravimo sąlygos neįvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
32 Pagal Reglamento Nr. 1151/2012 18 straipsnio 1 dalį: „Pavadinimas laikomas tinkamu registruoti kaip garantuotas tradicinis gaminys, jei juo apibūdinamas konkretus produktas ar maisto produktas, <…> kurio gamybos ar perdirbimo metodas ar sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas arba <...> kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.“ Minėto reglamento 18 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta: „Kad galėtų būti įregistruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys, pavadinimas <...> turi būti tradiciškai naudojamas konkrečiam produktui pavadinti <...> arba <...> turi nurodyti produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.“
33 Čekijos Respublika mano, kad nagrinėdama registravimo paraišką Komisija turėjo tik patikrinti, ar aptariamas pavadinimas atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 18 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau Komisija teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalį ji turėjo taip pat patikrinti, ar tas pavadinimas atitiko Reglamente Nr. 1234/2007 nustatytas sąlygas. Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalyje, kuri yra viena iš taikytinų reglamento bendrųjų nuostatų ir kurioje nustatoma reglamento taikymo sritis, nurodyta: „Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitoms specialioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, ir visų pirma nuostatoms dėl vieno bendro rinkų organizavimo, ir su maisto produktų ženklinimu.“
34 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į sistemą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr. 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo VEMW ir kt., C‑17/03, Rink., EU:C:2005:362, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2010 m. spalio 26 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑236/07, Rink., EU:T:2010:451, 44 punktą). Todėl svarbu atsižvelgti į Sąjungos taisyklių tikslus, siekiant aiškinti jas taip, kad jos būtų veiksmingos (2004 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑27/04, Rink., EU:C:2004:436, 74 punktas).
35 Atsižvelgiant į šiuos principus būtina išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias šis reglamentas „taikomas nedarant poveikio kitoms specialioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, ir visų pirma nuostatoms dėl vieno bendro rinkų organizavimo, ir su maisto produktų ženklinimu“, turi būti suprantamos taip, kad pavadinimas gali būti įtraukiamas į GTG registrą tik tuo atveju, jei atitinka Reglamente Nr. 1234/2007 nustatytas prekybos sąlygas.
36 Pirma, atrodo, kad atsakymas į šį klausimą gali išryškėti pažodžiui aiškinant Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į aiškią frazės „nedarant poveikio kitoms specialioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, ir visų pirma nuostatoms dėl vieno bendro rinkų organizavimo“ prasmę. Iš tiesų ši frazė reiškia, kad minėtas reglamentas nėra kliūtis taikyti Reglamentą Nr. 1234/2007, kuriame nustatytos šio bendro rinkų organizavimo taisyklės.
37 Antra, atrodo, kad 36 punkte pateiktas aiškinimas atitinka bendrą Reglamento Nr. 1234/2007 struktūrą. Šiuo klausimu svarbu priminti pagrindinį šio reglamento vaidmenį vykdant Europos žemės ūkio politiką. Pagal SESV 288 straipsnio antrą pastraipą minėtas reglamentas, kaip ir kiekvienas reglamentas, yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Jis apima visas taisykles, susijusias su žemės ūkio rinkų valdymu, prekybos žemės ūkio produktais ir jų gamybos standartais ir su jų eksportu ir importu.
38 Dėl pieno, pieno produktų ir riebalų buvo patvirtintos kelios teisinės priemonės, reglamentuojančios prekybą šiais produktais ir jų pavadinimus, siekiant „tikslo [, pirma,] pagerinti pieno ir pieno produktų padėtį rinkoje bei [, antra,] užtikrinti sąžiningą konkurenciją iš pieno ir ne iš pieno pagamintų tepiųjų riebalų srityje, naudingą gamintojams ir vartotojams“ (Reglamento Nr. 1234/2007 51 konstatuojamoji dalis). Todėl Reglamente Nr. 2991/94, apimančiame klasifikaciją ir pavadinimų nurodymo taisykles, buvo nustatyti prekybos pieno ir ne pieno produktais standartai (Reglamento Nr. 1234/2007 51 konstatuojamoji dalis). Reglamente Nr. 1234/2007, kuriuo panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 2991/94, įtraukiant visas jo nuostatas (šio sprendimo 2 punkte minėto sprendimo byloje C‑37/11, EU:C:2012:640, 2 punktas), buvo palikta ši klasifikacija (šio sprendimo 2 punkte minėto sprendimo byloje C‑37/11, EU:C:2012:640, 56 punktas). Todėl Reglamentu Nr. 1234/2007 taip pat siekiama suvienodinti prekinių pavadinimų vartojimą, kad būtų palaikoma konkurencija ir apsaugoti vartotojai (Reglamento Nr. 1234/2007 51 konstatuojamoji dalis ir šio sprendimo 2 punkte minėto sprendimo byloje C‑37/11, EU:C:2012:640, 61 punktas).
39 Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo, į kurį daroma nuoroda šio reglamento 115 straipsnyje, priedėlyje numatyta, kad prekinis pavadinimas „sviestas“ suteikiamas tik „produktui, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 90 %, didžiausias drėgmės kiekis 16 %, o didžiausias sausųjų neriebiųjų pieno medžiagų kiekis 2 %. Vienintelės šios taisyklės išimtys išdėstytos minėto priedo I skyriaus 2 punkto trečioje pastraipoje, pagal kurią taisyklė netaikoma:
a) produktų, kurių tikslus pobūdis aiškus dėl tradicinio vartojimo, pavadinimams ir (arba) kai pavadinimai yra aiškiai vartojami produkto būdingoms savybėms apibūdinti;
b) koncentruotiems produktams (sviestui, margarinui, mišiniams), kurių riebumas yra 90 % ar daugiau.
40 Reglamento Nr. 445/2007 I priede pateikiamas produktų, kuriems taikoma Reglamento (EB) Nr. 2991/94 2 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, sąrašas. Kaip pripažino šalys teismo posėdyje, Reglamentą Nr. 2991/94 panaikinus Reglamentu Nr. 1234/2007 nebuvo panaikintas Reglamentas Nr. 445/2007, nes Reglamento Nr. 2991/94 2 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos nuostatos pažodžiui buvo perkeltos į Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunktį. Taigi tas sąrašas galioja ir patikslina minėto priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunkčio taikymo sritį. Kaip priminė Teisingumo Teismas šio sprendimo 2 punkte minėtame sprendime byloje C‑37/11 (EU:C:2012:640, 57 punktas), Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunktyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos yra privalomos išimtys, nes pagal Reglamento Nr. 2991/94 7 konstatuojamąją dalį juo siekiama nustatyti vienodą tepiųjų riebalų klasifikaciją. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 445/2007 4 konstatuojamosios dalies ir šio sprendimo 2 punkte minėto sprendimo byloje C‑37/11 (EU:C:2012:640, 59 punktas), šis sąrašas yra baigtinis.
41 Atsižvelgiant į tai, kad Europos teisės aktų leidėjui svarbu suvienodinti žemės ūkio produktų prekinių pavadinimų vartojimą, siekiant palaikyti konkurenciją ir apsaugoti vartotojus, būtina prekinio pavadinimo „sviestas“ taisykles aiškinti užtikrinant jų veiksmingumą. Tačiau Čekijos Respublikos pasiūlytas Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalies aiškinimas reikštų, kad valstybei narei leidžiama naudoti GTG sistemą, siekiant apeiti Reglamente Nr. 1234/2007 nustatytas taisykles, susijusias su prekybos standartais, ir, darant prielaidą, jog galima prekiauti nagrinėjamu produktu, leidžiama suteikti valstybei narei nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir suklaidinti vartotojus. Atvirkščiai, pagal šios nuostatos aiškinimą, kurį pateikė Komisija ginčijamame sprendime, ir šio sprendimo 36 punkte pateiktą aiškinimą suteikiama galimybė laikytis taisyklių, susijusių su prekiniu pavadinimu „sviestas“.
42 Trečia, atrodo, jog 36 punkte pateiktas Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalies aiškinimas atitinka šio reglamento tikslus.
43 Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 1151/2012 34 konstatuojamąją dalį konkretus garantuotų tradicinių gaminių sistemos tikslas – tradicinių gaminių gamintojams padėti pranešti vartotojams apie ypatybes, suteikiančias jų gaminiams pridėtinę vertę. Be to, šio reglamento 17 straipsnyje nustatyta, kad GTG sistema „yra nustatyta siekiant apsaugoti tradicinius gamybos metodus ir receptus, padedant tradicinių gaminių gamintojams jais prekiauti ir informuoti vartotojus apie pridėtinės vertės suteikiančius jų tradicinių receptų ir produktų ypatumus“. Tačiau tai jokiu būdu nesusiję su siekiu nustatyti žemės ūkio produktų prekybos standartų sistemą, kuri būtų lygiagreti ir alternatyvi nustatytajai Reglamentu Nr. 1234/2007 ir juo labiau nesusijusi su ketinimu nukrypti nuo pastarajame reglamente įtvirtintų taisyklių.
44 Be to, jei Čekijos Respublikos požiūriui būtų pritarta, tai lemtų galimybę įregistruoti kaip GTG produktus, kurie neatitinka Reglamente Nr. 1234/2007 nustatytų prekybos standartų, todėl jais iš principo negali būti prekiaujama, nors pagal Reglamento Nr. 1151/2012 23 straipsnio 1 dalį pavadinimą, kuris įregistruotas GTG pavadinti, gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys ūkio subjektai.
45 Galiausiai, ketvirta, kiti Čekijos Respublikos pateikti argumentai negali paneigti Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalies aiškinimo, kurio ginčijamame sprendime laikėsi Komisija ir kuris pakartotas šio sprendimo 36 punkte.
46 Čekijos Respublika teigia, kad jos pasiūlytas Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra nuoseklus, nes Reglamento Nr. 1151/2012 18 straipsnyje nustatytos sąlygos sutampa su sąlygomis, kurios numatytos Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunkčio nuostatose.
47 Tačiau pirmiausia ir bet kuriuo atveju reikia priminti, jog net darant prielaidą, kad Reglamento Nr. 1151/2012 18 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunkčio nuostatose nurodytos sąlygos sutampa, Komisijai tebelieka pareiga paisyti Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių ją laikytis Reglamento Nr. 1234/2007 nuostatų. Be to, Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunkčio nuostatų taikymo sritis apibrėžta Reglamento Nr. 445/2007 I priede pateiktu baigtiniu sąrašu (žr. 40 punktą).
48 Papildomai reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunktyje ir Reglamento Nr. 1151/2012 18 straipsnyje nustatytos sąlygos, kaip teigia Komisija, skiriasi. Reglamentas Nr. 1234/2007, kuriame numatyta taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tepiųjų riebalų pavadinimo, pirmiausia kiek tai susiję su „produktų, kurių tikslus pobūdis aiškus dėl tradicinio vartojimo, pavadinimais“, taisyklių, iš tiesų turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį reikalaujama ne tik to, kad atitinkamas pavadinimas būtų susijęs su tradiciniu produkto vartojimu, bet ir to, kad tikslus atitinkamo produkto pobūdis skirtųsi nuo produkto, kurio pavadinimas saugomas. Atvirkščiai, pagal Reglamentą Nr. 1151/2012 tik reikalaujama, kad gamybos ar perdirbimo metodas ar sudėtis atitiktų aptariamo produkto gaminimo tradicijas ir kad tai būtų susiję su tradiciškai naudojamu pavadinimu arba produkto tradicinį pobūdį nurodančiu pavadinimu.
49 Toks Reglamento Nr. 1234/2007 XV priedo I skyriaus 2 punkto trečios pastraipos a papunkčio aiškinimas iš tiesų atitinka vartotojų apsaugos ir konkurencijos palaikymo tikslus, kurių siekiama šiuo reglamentu, leidžiančiu išimtis nustatyti tik dėl produktų, kurių tikrasis pobūdis negali būti painiojamas su produktų, kurių pavadinimas saugomas, pobūdžiu.
50 Taip pat nepriimtinas Čekijos Respublikos argumentas, jog remiantis Komisijos motyvais, t. y. nustatant papildomą procedūrą ir ribojant kvalifikavimo kaip GTG patrauklumą, bus sumažintas praktinis Reglamento Nr. 1151/2012 veiksmingumas. Iš tiesų abiem reglamentais siekiama iš dalies skirtingų tikslų (žr. šio sprendimo 38 ir 43 punktus) ir juose numatytos skirtingos sąlygos (žr. šio sprendimo 48 punktą). Akivaizdu tai, kad, be Reglamente Nr. 1234/2007 numatytų bendrųjų prekybos žemės ūkio produktais sąlygų, Reglamente Nr. 1151/2012 papildomai nustatyta speciali ir atskira tvarka, skirta užtikrinti vartotojams galimybę deramai reikalauti tam tikrų žemės ūkio produktų savybių, suteikiančių jiems pridėtinę vertę.
51 Galiausiai, nors tiesa, kad, kaip teigia Čekijos Respublika, šio sprendimo 2 punkte minėtame sprendime byloje C‑37/11 (EU:C:2012:640) Teisingumo Teismas nesprendė klausimo, ar „pomazánkové máslo“ tenkino Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytas sąlygas, ši aplinkybė neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Ginčijamo sprendimo 2 punkte Komisija iš tiesų rėmėsi Teisingumo Teismo išvada, jog ginčijamas pavadinimas neatitiko Reglamento Nr. 1234/2007, t. y. išvada, pateisinančia registravimo paraiškos atmetimą pagal Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalį.
52 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija, manydama, jog pavadinimas negali būti įtrauktas į GTG registrą, jei neatitinka Reglamente Nr. 1234/2007 apibrėžtų prekybos sąlygų, nepadarė jokios teisės klaidos, kai aiškino Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalį.
53 Taigi vienintelis pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 1151/2012 50 ir 52 straipsnių, siejamų su to paties reglamento 18 straipsniu, pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas, todėl reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė.
55 Kadangi Čekijos Respublika bylą pralaimėjo, reikia jai nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Komisija.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Gervasoni | Madise |
Paskelbta 2015 m. gegužės 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.