Byla T‑51/14

Čekijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Garantuotų tradicinių gaminių sistema – Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 – Paraiškos įregistruoti pavadinimą „pomazánkové máslo“ (tepamasis sviestas) kaip garantuotą tradicinį gaminį atmetimas – Suderinimas su Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatomis, kuriose nurodytos prekinio pavadinimo „sviestas“ naudojimo sąlygos“

Santrauka – 2015 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Garantuotų tradicinių gaminių sistema (GTG) – Reglamentas Nr. 1151/2012 – Produkto ar maisto produkto pavadinimo įtraukimas į GTG registrą – Sąlyga – Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytų prekybos sąlygų laikymasis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1234/2007)

2.      Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pažodinis, sisteminis, istorinis ir teleologinis aiškinimas – Atsižvelgimas į nagrinėjamo teisės akto tikslą ir bendrą struktūrą

1.      Reglamento Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitoms specialioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, ir visų pirma nuostatoms dėl vieno bendro rinkų organizavimo, ir su maisto produktų ženklinimu, turi būti suprantamos taip, kad prekinis pavadinimas gali būti įtraukiamas į GTG registrą tik tuo atveju, jei atitinka Reglamente Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrasis bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), nustatytas prekybos sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos teisės aktų leidėjui svarbu suvienodinti žemės ūkio produktų prekinių pavadinimų vartojimą, siekiant palaikyti konkurenciją ir apsaugoti vartotojus, aiškinimui, pagal kurį reglamentuose Nr. 1234/2007 ir Nr. 1151/2012 pateikiami alternatyvūs žemės ūkio produktų pavadinimų įregistravimo būdai, negalima pritarti, nes tai reikštų, kad valstybei narei leidžiama naudoti GTG sistemą, siekiant apeiti Reglamente Nr. 1234/2007 nustatytas taisykles, susijusias su prekybos standartais, ir, darant prielaidą, jog galima prekiauti nagrinėjamu produktu, leidžiama suteikti valstybei narei nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir suklaidinti vartotojus.

Taip pat nepriimtinas argumentas, jog remiantis šiais motyvais nustatant papildomą procedūrą ir ribojant kvalifikavimo kaip GTG patrauklumą, bus sumažintas praktinis Reglamento Nr. 1151/2012 veiksmingumas. Iš tiesų abiem reglamentais siekiama iš dalies skirtingų tikslų ir juose numatytos skirtingos sąlygos. Akivaizdu tai, kad, be Reglamente Nr. 1234/2007 numatytų bendrųjų prekybos žemės ūkio produktais sąlygų, Reglamente Nr. 1151/2012 papildomai nustatyta speciali ir atskira tvarka, skirta užtikrinti vartotojams galimybę deramai reikalauti tam tikrų žemės ūkio produktų savybių, suteikiančių jiems pridėtinę vertę.

(žr. 30, 35, 41, 50 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 34 punktą)