Byla T‑327/13

Konstantinos Mallis

ir

Elli Konstantinou Malli

prieš

Europos Komisiją

ir

Europos Centrinį Banką (ECB)

„Ieškinys dėl panaikinimo – Paramos stabilumui Kipre programa – Euro grupės deklaracija dėl bankų sektoriaus restruktūrizacijos Kipre – Ieškinyje klaidingai nurodytas atsakovas – Nepriimtinumas“

Santrauka – 2014 m. spalio 16 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Atsakovo nurodymas – Be ieškovo klaidos atsakovu nurodytas kitas asmuo nei ginčijamo akto autorius – Nepriimtinumas – Ribos – Elementai, kuriais remiantis galima aiškiai identifikuoti atsakovą

(SESV 263 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies b punktas)

2.      Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Pinigų politikos koordinavimas – Neformalus valstybių narių, kurių valiuta yra euro, susitikimas Euro grupėje – Savarankiškas darinys – Priimtų deklaracijų priskyrimas Komisijai arba Europos Centriniam Bankui – Netaikymas

(SESV 137 straipsnis; Protokolas Nr. 14, pridėtas prie ES ir ESV sutarčių)

3.      Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Komisijos ir Europos Centrinio Banko galimybė vykyti kontrolės funkcijas – Netaikymas 

(Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 1, 2 straipsniai ir 32 straipsnio 2 dalis)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Tokių pasekmių vertinimas atsižvelgiant į akto turinį – Euro grupės priimtos deklaracijos – Netaikymas

(SESV 137 straipsnis ir 263 straipsnio 1 dalis; Protokolas Nr. 14, pridėtas prie ES ir ESV sutarčių)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Prašymas priimti deklaratyvų sprendimą – Nepriimtinumas

(SESV 263 straipsnis)

1.      Ieškinyje per klaidą nurodytas kitas atsakovas nei ginčijamo akto autorius nesukelia ieškinio nepriimtinumo, jeigu jame yra elementų, kuriais remiantis galima aiškiai identifikuoti šalį, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas, nustatyti ginčijamą aktą ir jo autorių. Tokiu atveju ginčijamo akto autorius laikomas atsakovu, net jeigu jis nenurodytas ieškinio įžanginėje dalyje. Tačiau šį atvejį reikia skirti nuo tokio, kai ieškovas toliau vis nurodo ieškinio įžanginėje dalyje nurodytą atsakovą, visiškai suvokdamas, kad šis nėra ginčijamo akto autorius. Šiuo atveju reikia turėti omenyje ieškinyje nurodytą atsakovą ir prireikus apie ieškinio priimtinumą spręsti atsižvelgiant į šį nurodymą.

(žr. 36 punktą)

2.      Euro grupės priimtos deklaracijos, nurodytos SESV 137 straipsnyje ir Protokole Nr. 14, negali būti priskiriamos Komisijai arba Europos Centriniam Bankui. Pirmiausia, Euro grupė yra diskusijų forumas ministrų – valstybių narių, kurių valiuta yra euro, atstovų – lygmeniu, o ne sprendimų priėmimo organas. Šis neformalus forumas, kurio tikslas yra palengvinti pasikeitimą požiūriais dėl tam tikrų specifinių valstybių narių bendrojo intereso klausimų, turi tam tikrą institucinę struktūrą, nes turi terminuotam laikui renkamą pirmininką. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad ši struktūra yra integruota į Komisijos arba Europos Centrinio Banko struktūrą.

Antra, net jeigu Protokolo Nr. 14 1 straipsnyje numatytas Komisijos ir Europos Centrinio Banko dalyvavimas Euro grupės susitikimuose ir tai, kad Komisija taip pat gali prisidėti prie šių susitikimų rengimo, Euro grupė yra neformalus atitinkamų valstybių narių ministrų susitikimas. Trečia, iš normų dėl Euro grupės nematyti, kad šiam dariniui Komisija arba Europos Centrinis Bankas delegavo kompetenciją arba kad šios institucijos gali jį kontroliuoti arba jam teikti rekomendacijų ir juo labiau privalomų instrukcijų. Todėl negalima teigti, kad Euro grupę kontroliuoja Komisija arba Europos Centrinis Bankas ir kad ji veikia kaip šių institucijų įgaliotinė.

(žr. 39, 41–45 punktus)

3.      Sutartyje, kuria įsteigiamas Europos stabilumo mechanizmas, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui nustatomos tam tikros užduotys, susijusios su joje numatytų tikslų siekimu. Tačiau nė viena šios sutarties nuostata neleidžia manyti, kad šios institucijos delegavo kompetenciją Europos stabilumo mechanizmui ir kad jos gali vykdyti jo kontrolę arba teikti jam nurodymus.

Pagal Sutartį, kuria įsteigiamas Europos stabilumo mechanizmas, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui skirtomis funkcijomis nesuteikiama kompetencija priimti sprendimus ir šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik Europos stabilumo mechanizmą.

(žr. 47, 48 punktus)

4.      Ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą galima pareikšti tik dėl aktų, sukeliančių privalomų teisinių pasekmių, kurios gali turėti įtakos ieškovo interesams ir reikšmingai pakeisti jo teisinę padėtį. Tam, kad būtų nustatyta, ar teisės aktas arba sprendimas sukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios gali turėti įtakos ieškovo interesams ir reikšmingai pakeisti jo teisinę padėtį, reikia įvertinti jo turinį.

Dėl SESV 137 straipsnyje ir Protokole Nr. 14 nurodytų Euro grupės deklaracijų dėl to, kad Euro grupė negali būti laikoma sprendimų priėmimo organu, kiek jos veikimą reglamentuojančiomis nuostatomis jai nesuteikiama teisė priimti teisiškai privalomus aktus, iš principo Euro grupės deklaracija negali būti laikoma aktu, kuriuo sukeliama teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Tai matyti iš visiškai informacinio pobūdžio Euro grupės deklaracijos dėl bankų sektoriaus restruktūrizacijos Kipre.

(žr. 51–53, 60 punktus)

5.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 64 punktą)