Byla T-345/12 R

Akzo Nobel NV ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Konkurencija – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas, paskelbimas – Prašymo, kuriuo siekiama, kad būtų užtikrintas Komisijai remiantis jos Pranešimu dėl bendradarbiavimo pateiktos informacijos konfidencialumas, atmetimas – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Skuba – Fumus boni juris – Interesų palyginimas“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 16 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencija – Ribos – Prašymas, kuriuo siekiama iš anksto Komisijai uždrausti priimti sprendimą, leidžiantį susipažinti su dokumentu — Prašymas, nepriklausantis laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencijai — Nepriimtinumas

(SESV 278 ir 279 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Nagrinėjimo eiliškumas ir tikrinimo būdas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija

(SESV 256 straipsnio 1 dalis, 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos  – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Komisijos sprendimo, susijusio su viename iš jos sprendimų esančios informacijos konfidencialumo užtikrinimu, vykdymo sustabdymas — Būtinybė išsaugoti Bendrojo Teismo sprendimo pagrindiniame procese veiksmingumą

(SESV 278 straipsnis)

4.      Pagrindinės teisės – Privataus gyvenimo apsauga – Privataus gyvenimo sąvoka – Taikymas įmonėms — Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis)

5.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Rizika rimtai ir nepataisomai pažeisti pagrindines teises

(SESV 278 ir 279 straipsniai)

6.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Ieškinio pagrindų, kuriais grindžiamas pagrindinis ieškinys, „prima facie“ nagrinėjimas – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo neužtikrinti informacijos, nurodytos viename iš jos sprendimų, kuriame konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas, konfidencialumo — Ieškinio pagrindai, susiję su informacijos, perduotos pagal Pranešimą dėl bendradarbiavimo, konfidencialumu — Ieškinio pagrindai, iš pirmo žvilgsnio neatrodantys nepagrįstais

(SESV 278 ir 339 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis)

1.      Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencija apsiriboja Komisijos jau priimtų administracinių aktų teismine kontrole, ir neapima klausimų, dėl kurių ši institucija dar nepriėmė sprendimo, vertinimo. Priešingu atveju būtų pirma laiko pradėta diskusija dėl esmės ir supainiotos administracinė ir teisminė procedūros, o tai būtų nesuderinama su kompetencijos pasidalijimu tarp Komisijos ir Europos Sąjungos teismo. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sutrukdyti Komisijai atlikti savo administracines funkcijas, kol ji nepriėmė galutinio sprendimo, kurio vykdymo ieškovas nori išvengti, tik ypatingomis aplinkybėmis.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo siekiama, pirma, sustabdyti būsimo Komisijos sprendimo atmesti prašymą užtikrinti jos sprendimo, susijusio su EB 81 straipsnio taikymu, kiek juo pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais būtų leista susipažinti su visu šio sprendimo tekstu, vykdymą, ir, antra, kad būtų nurodyta Komisijai neleisti su juo susipažinti, yra nepriimtinas.

(žr. 17, 18 punktus)

2.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 19–22 punktus)

3.      Skirtingų interesų palyginimas reiškia, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi nuspręsti, ar laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančios šalies interesas, kad tokios priemonės būtų taikomos, yra svarbesnis už interesą nedelsiant taikyti ginčijamą aktą, ir konkrečiai išnagrinėti, ar bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui panaikinus tokį aktą iš esmės pasikeistų padėtis, kuri susidarytų dėl neatidėliotino jo taikymo, ir, atvirkščiai, ar šio akto vykdymo sustabdymas galėtų sudarytų kliūčių jo veikimui, jei pagrindinis ieškinys būtų atmestas.

Procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra tik užtikrinti visišką būsimo sprendimo dėl esmės veiksmingumą, todėl teismo sprendimas turi būti laikinas ta prasme, kad jis negali lemti būsimo sprendimo dėl esmės turinio nei, panaikindamas jo veiksmingumą, padaryti jo iliuzinio.

Darytina neišvengiama išvada, kad neverta saugoti procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies ginamo intereso, jei šalis laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo prašo priimti sprendimą, kuris, užuot buvęs tik laikinojo pobūdžio, lemtų būsimo sprendimo dėl esmės turinį ir, panaikindamas jo veiksmingumą, padarytų jį iliuzinį.

Dėl bylos, kurioje Bendrasis Teismas nagrinėdamas pagrindinį ginčą turės nuspręsti, ar ginčijamas sprendimas, kuriuo Komisija atmetė ieškovo prašymą neskelbti konfidencialios informacijos, turi būti panaikintas, reikia pažymėti, kad yra akivaizdu, jog norėdamas išsaugoti ginčijamą sprendimą panaikinančio teismo sprendimo veiksmingumą ieškovas turi teisę siekti, kad Komisija neteisėtai nepaskelbtų ginčijamos informacijos.

Šių argumentų nepaneigia tai, kad net ir faktiškai paskelbus ginčijamą informaciją, tai tikriausiai nepanaikintų ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

Todėl Komisijos interesas, kad būtų atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra toks svarbus kaip ieškovo ginamas interesas, juo labiau, kad prašomų laikinųjų priemonių taikymas tik tam tikrą laikotarpį išlaikytų prieš tai kelerius metus egzistavusį status quo.

(žr. 24–29 punktus)

4.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 32 punktą)

5.      Atsižvelgiant į skubos sąlygą ir išnagrinėjus, ar yra tenkinama fumus boni juris sąlyga, prašomos laikinosios apsaugos priemones turi būti taikomos, jei atmetus prašymą dėl jų taikymo gali būti rimtai ir nepataisomai pažeistos ieškovo pagrindinės teisės.

(žr. 33 punktą)

6.      Procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl fumus boni juris yra tenkinama, kai bent vienas iš šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytų pagrindų pagrindiniam ieškiniui pagrįsti iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamas ir bet kuriuo atveju neatrodo nepagrįstas dėl to, kad yra susijęs su kilusiais sudėtingais teisės klausimais, kurių išspręsti iš karto neįmanoma ir kuriuos reikia išsamiai ištirti, tačiau to negali padaryti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir jie turi būti išnagrinėti per pagrindinį procesą arba kai iš šalių diskusijų matyti, kad egzistuoja didelis teisinis prieštaravimas, kurio negalima iš karto išspręsti.

Nagrinėjant prašymą sustabdyti sprendimo, kuriuo Komisija atmetė ieškovo prašymą neskelbti viename iš jos sprendimų esančios konfidencialios informacijos, fumus boni juris iš pirmo žvilgsnio egzistuoja, kai byloje kyla sudėtingi teisės klausimai, kurių iš pirmo žvilgsnio negalima laikyti nereikšmingais ir kuriuos reikia išsamiai išnagrinėti per pagrindinį procesą.

Prašymą pateikęs asmuo savo argumentais iškelia teismo praktikoje dar neišnagrinėtą teisinį klausimą, ar ginčijamas sprendimas pažeidžia SESV 339 straipsniu, Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsniu užtikrinamą ieškovo teisę į profesinę paslaptį, nes Komisijos numatytame skelbti sprendime yra informacijos, kurią ieškovas jai perdavė pagal Pranešimą dėl bendradarbiavimo ir kuri dėl savo kilmės ir esmės yra konfidenciali ir neturi būti skelbiama.

(žr. 34, 46, 56 punktus)