Byla C‑294/16 PPU

JZ

prieš

Prokuratura Rejonowa Łódź – Śródmieście

(Sąd Rejonowy dla Łodzi-Śródmieścia w Łodzi prašymas
priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 26 straipsnio 1 dalis – Europos arešto orderis – Perdavimo pasekmės – Laisvės atėmimo vykdančiojoje valstybėje narėje išskaičiavimas – Sąvoka „laisvės atėmimas“ – Kitos nei įkalinimas laisvės apribojimo priemonės – Namų areštas nešiojant elektroninę apyrankę – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 6 ir 49 straipsniai“

Santrauka – 2016 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas – Pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę

(Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584, iš dalies pakeistas Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299)

2.        Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – 26 straipsnio 1 dalis – Laisvės atėmimo vykdančiojoje valstybėje narėje išskaičiavimas – Laisvės atėmimo sąvoka – Kitos nei įkalinimas laisvės apribojimo priemonės – Namų areštas nešiojant elektroninę apyrankę – Neįtraukimas – Nacionalinio teismo atliekamas patikrinimas

(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299, 26 straipsnio 1 dalis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 32–33 punktus)

2.        Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pamatiniu [pagrindų] sprendimu 2009/299, 26 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad priemonės, kaip antai namų areštas devynias valandas per naktį, taikant susijusio asmens elektroninį stebėjimą naudojant elektroninę apyrankę, įpareigojimas kasdien arba kelis kartus per savaitę atvykti į policijos komisariatą nustatytomis valandomis ir draudimas prašyti išduoti dokumentus, suteikiančius galimybę keliauti į užsienį, atsižvelgiant į šių visų priemonių pobūdį, trukmę, pasekmes ir vykdymo būdus, iš principo nėra tokios ribojančios, kad jomis būtų atimama laisvė panašiai, kaip įkalinus, dėl ko jas reikėtų kvalifikuoti kaip „laisvės atėmimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, bet tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

Įgyvendindama Pagrindų sprendimo 2002/584 26 straipsnio 1 dalį Europos arešto orderį išdavusios valstybės narės teisminė institucija turi išnagrinėti, ar priemonės, kurių imtasi dėl susijusio asmens vykdančiojoje valstybėje narėje, turi būti prilyginamos laisvės atėmimui, todėl laikytinos laisvės atėmimu pagal šio 26 straipsnio 1 dalį. Jeigu tai nagrinėdama ši teisminė institucija prieina prie išvados, kad taip yra nagrinėjamu atveju, pagal 26 straipsnio 1 dalį iš laisvės atėmimo laikotarpio, kuris šiam asmeniui turi būti taikomas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje narėje, reikia išskaičiuoti visą laikotarpį, kurį jam taikytos šios priemonės.

(žr. 40, 44, 46–47, 53–55, 57 punktus ir rezoliucinę dalį)