Byla T‑20/03

Kahla/Thüringen Porzellan GmbH

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Esama arba nauja pagalba – Sunkumų patirianti įmonė – Teisinio saugumo principas – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas – Privataus investuotojo kriterijus – Suderinamumas su bendrąja rinka − Sąlygos“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos patvirtinta bendra pagalbos teikimo schema – Atskira valstybės pagalba, apie kurią buvo pranešta kaip apie tenkinančią patvirtinimo reikalavimus

(EB 87 ir EB 88 straipsniai)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonė, kuria siekiama socialinio tikslo

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Viešosios valdžios institucijų įmonei suteikta finansinė parama

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Privataus investuotojo kriterijaus taikymas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Komisijos diskrecija – Galimybė priimti gaires

(EB 87 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikatas 94/C 368/05)

1.      Kadangi Komisija patvirtino bendrąją pagalbos teikimo schemą, apie individualias įgyvendinimo priemones jai neturi būti pranešta, nebent ji šiuo klausimu numatė išimčių patvirtinančiame sprendime. Iš tikrųjų, kadangi individuali pagalba paprasčiausiai yra individuali bendrosios pagalbos teikimo schemos įgyvendinimo priemonė, faktoriai, į kuriuos Komisija turėtų atsižvelgti juos vertindama, yra tie patys kaip ir tie, kuriuos ji taikė nagrinėdama bendrąją schemą. Todėl nėra reikalo individualias pagalbas pateikti Komisijai nagrinėti. Tačiau, jei individualių priemonių neapima nurodyta bendra schema, jos yra nauja pagalba, kurios suderinamumas su bendrąja rinka turi būti pateiktas Komisijai nagrinėti.

Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pagalbos suderinamumas su patvirtinta bendrąja pagalbos teikimo schema, yra jos pareigos prižiūrėti, kaip taikomi EB 87 ir 88 straipsniai, dalis. Todėl Komisijos atliekamas pagalbos suderinamumo su šia schema nagrinėjimas nėra iniciatyva, kuri viršija jos kompetencijos ribas. Tad Komisijos vertinimo neturėtų riboti nacionalinių institucijų, kurios suteikė pagalbą, vertinimas.

(žr. 92, 94 ir 95 punktus)

2.      Viešosios valdžios institucijų įsikišimas, siekiant atleisti įmonę nuo naštos, kuri yra tiesioginės jos ekonominės veiklos išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos darbo užmokesčiui, yra ekonominė nauda EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Valstybės priemonių vien dėl jų socialinio pobūdžio negalima automatiškai nelaikyti valstybės pagalba EB 87 straipsnio prasme.

(žr. 194, 197 punktus)

3.      Siekiant nustatyti, ar viešosios valdžios institucijų dalyvavimas įmonės kapitale, nepaisant jo formos, gali būti valstybės pagalba, reikia nustatyti, ar panašiomis sąlygomis privatus investuotojas, dydžiu panašus į viešąjį investuotoją, galėjo įnešti tokių lėšų. Šiuo atžvilgiu, nors privataus investuotojo elgesys, su kuriuo turi būti lyginamas viešojo investuotojo, siekiančio ekonomikos politikos tikslų, dalyvavimas, nebūtinai sutampa su paprasto investuotojo į kapitalą, siekiančio gauti pelną per daugmaž trumpą laiką, elgesiu, toks elgesys turi bent jau atitikti privataus holdingo arba privačių įmonių grupės, siekiančios struktūrinės, globalios ar sektorinės politikos, elgesį norint ilgalaikio pelno. Be to, viešojo investuotojo elgesį su privataus investuotojo elgesiu reikėtų lyginti pagal tai, kaip nagrinėjamoje situacijoje elgtųsi privatus investuotojas, atsižvelgdamas į tuo laiku turimą informaciją ir į prognozuojamą plėtrą.

Net jei niekas viešosios valdžios institucijoms nedraudžia atsižvelgti į socialinio, regioninio ar sektorinio pobūdžio politiką, jų įnašas į kapitalą turi būti vertinamas atsižvelgiant į privataus investuotojo kriterijų, nevertinant jokių socialinių, regioninės politikos ir sektorinių aspektų.

Nors tuo atveju, kai viešoji valdžia įsikiša paraleliai su reikšmingais privačiais ūkio subjektais esant panašioms sąlygoms, gali būti laikoma, jog pagalba neteikiama, tačiau jei privačios investicijos į tą pačią įmonę yra atliekamos tik vėliau nei viešųjų lėšų paskyrimas, pagalbos egzistavimas negali būti atmetamas.

(žr. 236–238, 242, 254 punktus)

4.      Komisijos vertinimas, ar taikyta priemonė atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto kriterijų, reikalauja kompleksinės ekonominės analizės. Priimdama tokia analize pagrįstą teisės aktą, Komisija naudojasi didele veiksmų laisve, o teisminė kontrolė, nors iš principo visiškai taikoma klausimui dėl priemonės priskyrimo EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai, apsiriboja procedūrinių ir motyvavimo taisyklių laikymosi, teisės klaidos nebuvimo, nurodytų faktų tikslumo ir akivaizdžios šių faktų vertinimo klaidos nebuvimo bei piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu. Pirmosios instancijos teismas negali pakeisti sprendimą priėmusios institucijos atliktos ekonominės analizės savąja.

(žr. 239 punktą)

5.      EB 87 straipsnio 3 dalimi Komisijai suteikiama didelė diskrecija leisti valstybės pagalbą nukrypstant nuo bendro draudimo, numatyto šio straipsnio 1 dalyje, kai vertinimas, šiuo atveju − pagalbos suderinamumo ar nesuderinamumo su bendrąja rinka, kelia problemų, dėl kurių reikia atsižvelgti į sudėtingus ekonominius faktus ir aplinkybes. Kadangi Bendrijos teismas negali iš naujo vertinti faktų, ypač ekonominių aplinkybių, kurias jau įvertino sprendimo autorius, šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūrą ir motyvavimą nustatančių taisyklių, ar tiksliai nurodyti faktai ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Kita vertus, Bendrijos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu turėtą informaciją, o Komisijos išsami analizė – atsižvelgiant tik į aplinkybes, kurias ji žinojo tuo metu.

Be to, Komisija gali nusistatyti vertinimo laisvės įgyvendinimo kryptis aktais, pavyzdžiui, Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, tiek, kiek šiuose aktuose yra taisyklių, nurodančių, kaip turi elgtis ši institucija, ir kiek tai pažeidžia Sutarties nuostatas, ar jų nepažeidžia.

Sunkumų patiriančiai įmonei suteikta pagalba negali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka dėl paprasto fakto, kad restruktūrizavimo priemonės buvo numatytos, net jei šis restruktūrizavimas buvo atliktas sėkmingai. Norint leisti Komisijai įvertinti, ar suteikta pagalba gali paskatinti ją gavusią įmonę elgtis taip, kad būtų pasiektas EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytas tikslas, būtina patikrinti, ar restruktūrizavimo planas tenkina visas materialias sąlygas, numatytas minėtose gairėse.

(žr. 268–270, 280 punktus)