GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2016 m. rugsėjo 13 d.(1)
Byla C‑141/15
Doux SA,
Doux SA bankroto administratorė advokatė Sophie Gautier,
Doux SA bankroto administratorius SCP Valliot-Le Guenevé-Abittbol, atstovaujamas advokato Valliot,
prieš
Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (FranceAgriMer)
(Tribunal administratif de Rennes (Reno administracinis teismas, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimai – Reglamento (EB) Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalies aiškinimas – Gera ir tinkama prekinė kokybė – Pardavimo ES teritorijoje „įprastinėmis sąlygomis“ reikšmė – Nustatyta vandens kiekio sušaldytoje paukštienoje riba – Klausimas, ar nustatyta riba pasenusi – Eksportuotojo teisės, susijusios su vandens kiekio patikrinimais ir prašymais atlikti atsakomąją patikrinimų analizę“
1. Taikant sušaldytos paukštienos gamyboje naudojamą atšaldymo būdą galutinis produktas sugeria vandenį. ES teisės aktuose nustatytos bendrojo vandens kiekio ribos (t. y. natūralus fiziologinis vandens kiekis ir papildomai sugertas vanduo), kurios laikomos priimtinomis. Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Tribunal administratif de Rennes (Reno administracinis teismas, Prancūzija) prašo patarti dėl tų taisyklių aiškinimo atsižvelgiant ir į ES teisės priemones, kuriomis reglamentuojamas eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimas.
2. Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio politikoje numatoma įvairių priemonių, kuriomis galima palaikyti Sąjungos teritorijoje ekonominės veiklos vykdytojų gaminamų prekių, eksportuojamų į trečiąsias šalis, kainą. Šiai išvadai itin svarbios eksporto grąžinamosios išmokos paukštienos gamintojams, kad jie galėtų pelningai eksportuoti ES paukštieną (įskaitant sušaldytą vištieną) į pasaulio rinką, kurioje kainos mažesnės nei ES vidaus rinkoje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nėra tikras, ar norint atitikti Reglamente (EB) Nr. 612/2009, nustatančiame eksporto grąžinamųjų išmokų sistemą tokiems produktams(2), išdėstytas eksporto gražinamųjų išmokų skyrimo sąlygas reikia įgyvendinti Reglamente (EB) Nr. 543/2008(3) įtvirtintas taisykles dėl prekybos paukštiena standartų ir pirmiausia nuostatas dėl vandens kiekio ribų. Jis taip pat teiraujasi, ar galioja bandymų metodai, kuriais nustatoma, ar sušaldytose viščiukų skerdenose esantis vandens kiekis viršija tas ribas. Galiausiai jis klausia, ar Reglamento Nr. 543/2008 nuostatos pakankamai tikslios, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų atlikti patikras ir patikrinti vandens kiekį sušaldytoje paukštienoje, ir ar tvarka, kuria ekonominės veiklos vykdytojai gali teikti prašymą atlikti atsakomąją skerdyklos patikrinimų rezultatų analizę, atitinka pagrindinę teisę į gerą administravimą, užtikrintą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį(4).
Teisės aktai
Reglamentas Nr. 1234/2007
3. Reglamente (EB) Nr. 1234/2007(5) nustatomos taisyklės, kuriomis, be kita ko, reglamentuojamas bendras paukštienos rinkos organizavimas. XIV priedo B skirsnio 2 punkte nustatyta, kad paukštienai, skirtai eksportui iš Europos Sąjungos, tame reglamente nustatyti prekybos standartai netaikomi(6).
4. Pagal 121 straipsnio e punktą Europos Komisija įgaliojama priimti išsamias taisykles, be kita ko, dėl prekybos paukštiena standartų. Tokios priemonės apima „taisykles, taikytinas vandens absorbcijos procentiniam dydžiui ruošiant šviežias, sušaldytas, greitai sušaldytas skerdenas ir jų dalis, bei šiuo atžvilgiu darytinas nuorodas“ (121 straipsnio e punkto vii papunktis).
Reglamentas Nr. 543/2008
5. Pagal 7 straipsnio 1 dalį paukštiena gali būti priskiriama prie A arba B klasės. Pagal tą nuostatą tam, kad naminių paukščių skerdenas būtų galima priskirti prie kurios nors kategorijos, jos turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus, t. y. turi būti: a) pateiktos nepažeistos; b) būti švarios, be pastebimų pašalinių medžiagų, nešvarumų arba kraujo; c) be pašalinio kvapo; d) be pastebimų kraujo dėmių, išskyrus tik mažas ir vos pastebimas; e) be išsikišusių sulaužytų kaulų; ir f) be didelių sumušimų. Kad paukštieną būtų galima priskirti prie A klasės, ji turi atitikti kai kuriuos papildomus kriterijus (nustatytus 7 straipsnio 2 dalyje)(7).
6. Reglamento Nr. 543/2008 15 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Nepažeidžiant 16 straipsnio 5 dalies <…> nuostatų, sušaldytais arba greitai sušaldytais viščiukais gali būti prekiaujama [Europos Sąjungoje] tik tada, kai vandens kiekis juose neviršija dydžių, kurie yra neišvengiami dėl technologinio proceso ir kurie yra nustatyti VI priede (lašėjimo bandymas) arba VII priede (cheminis metodas) aprašytu analizės būdu.“(8) Valstybių narių kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad skerdyklos taikytų visas priemones, būtinas laikantis tos nuostatos(9).
7. Vandens absorbavimo patikrinimo gamybos įmonėje (bandymų skerdyklose) tvarka nustatyta IX priede. To priedo 10 punkte nustatytos šios pašalinio vandens kiekio ribos: i) šaldymas ore: 0 %; ii) atšaldymas pučiant orą: 2 %; iii) atšaldymas panardinant: 4,5 %.
8. 16 straipsnyje nustatyta:
„1. Ne mažiau kaip kartą per aštuonias darbo proceso valandas skerdyklose turi būti atliekami IX priede nurodyti absorbuoto vandens patikrinimai arba VI priede nurodyti patikrinimai.
Kai atliekant šiuos patikrinimus nustatoma, kad absorbuoto vandens kiekis yra didesnis už šiuo reglamentu leidžiamą visą vandens kiekį, atsižvelgiant į vandenį, kurį skerdenos absorbavo tuose apdorojimo etapuose, kuriems tikrinimas netaikomas, ir jeigu bet kuriuo atveju absorbuoto vandens kiekis viršija IX priedo 10 punkte arba VI priedo 7 punkte nurodytas normas, skerdykloje turi būti nedelsiant koreguojamas techninis procesas.
2. Visais 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais ir ne rečiau kaip kartą kas du mėnesius imčių metodu atliekami 15 straipsnio 1 dalyje minimo vandens kiekio patikrinimai, sušaldytų ir greitai sušaldytų viščiukų iš kiekvienos skerdyklos imtis valstybės narės kompetentingai institucijai pasirenkant pagal VI arba VII priedus. Netikrinamos tos skerdenos, dėl kurių kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikiami įrodymai, jog jos yra skirtos tik eksportui.
<…>
5. Jei 2 dalyje minimų patikrinimų duomenys viršija leistinas ribas, ta siunta laikoma neatitinkančia šio reglamento. Tačiau tuo atveju konkreti skerdykla gali pareikalauti, kad valstybės narės etaloninėje laboratorijoje būtų atlikta atsakomoji analizė pagal tos valstybės narės kompetentingos institucijos pasirinktą metodą. Šios atsakomosios analizės išlaidas apmoka siuntos turėtojas.
6. Jei atlikus tokią atsakomąją analizę toliau laikoma, kad konkreti siunta neatitinka šio reglamento, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kurias panaudojus, būtų galima pateikti tokią siuntą į [Europos Sąjungos] rinką, tačiau su sąlyga, kad skerdykloje, kompetentingai institucijai prižiūrint, tiek atskiros, tiek didžiosios minimų skerdenų pakuotės bus paženklintos juostele arba etikete, kurioje raudonos spalvos rašalu didžiosiomis raidėmis įrašoma bent viena iš X priede nurodytų formuluočių.
Pirmojoje pastraipoje minima siunta saugoma kompetentingoje institucijoje, kol ji tvarkoma taip, kaip nurodyta šioje dalyje, arba dėl jos priimamas kitoks sprendimas. Jei kompetentingai institucijai patvirtinama, kad pirmojoje pastraipoje minima siunta turi būti eksportuojama, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių, kad ji nebūtų realizuojama [Europos Sąjungoje].
Pirmoje pastraipoje numatytos formuluotės pateikiamos pastebimoje vietoje, kad būtų lengvai matomos, aiškiai įskaitomos ir neišsitrintų. Jos jokiu būdu negali būti paslėptos, neaiškios arba uždengtos kitais žodžiais ar piešiniais. Raidės ant atskirų pakuočių turi būti ne mažesnio kaip 1 cm aukščio, ant bendros pakuotės – 2 cm aukščio.“(10)
9. Pagal 18 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi patvirtinti: „<…> praktines priemones dėl 15, 16 <…> straipsniuose numatytų patikrinimų visuose prekybos etapuose[,] įskaitant importo iš trečiųjų šalių patikrinimus muitinės formalumų atlikimo metu, laikantis VI ir VII priedų. Apie šias priemones jos praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. <…>“
Reglamentas Nr. 612/2009
10. Reglamento (EB) Nr. 612/2009(11) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Grąžinamoji išmoka neskiriama už produktus, kurie eksporto deklaracijos priėmimo dieną nėra geros ir tinkamos prekinės kokybės.
Produktai laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus, jeigu juos galima įprastinėmis sąlygomis parduoti [Europos Sąjungos] teritorijoje pagal aprašymą, kuris pateikiamas paraiškoje gauti grąžinamąją išmoką, ir jeigu, kai produktai skirti žmonių maistui, juos galima vartoti arba jie nėra iš esmės pažeisti dėl savybių ar būsenos.
Produktų atitikimas pirmoje pastraipoje nustatytiems reikalavimams tikrinamas, laikantis [Europos Sąjungoje] galiojančių normų ar praktikos.
Tačiau grąžinamoji išmoka skiriama ir tais atvejais, kai eksportuojamiems produktams paskirties valstybėje taikomos tam tikros privalomos sąlygos, visų pirma susijusios su sveikata ir higiena, kurios neatitinka [Europos Sąjungoje] galiojančių normų ir praktikos. Eksportuotojas atsako už tai, kad kompetentingai institucijai paprašius, būtų įrodyta, jog produktai atitinka šias privalomas sąlygas, galiojančias paskirties valstybėje.
Be to, galima priimti konkrečias nuostatas, taikomas tam tikriems produktams.“
Muitinės kodeksas
11. Per bylai svarbų laikotarpį eksportuoti skirtų prekių tyrimas buvo reglamentuojamas Reglamente (EB) Nr. 450/2008(12). Muitinės deklaraciją teikiantis asmuo (toliau – deklarantas) turi teisę dalyvauti ar būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų pavyzdžius (118 straipsnio 2 dalis). Manydamas, kad kompetentingų institucijų gauti rezultatai negalioja, deklarantas gali reikalauti, kad prekės būtų toliau tikrinamos arba imami papildomi pavyzdžiai (119 straipsnio 1 dalies antra pastraipa).
Reglamentas Nr. 1276/2008
12. Reglamento (EB) Nr. 1276/2008(13) 1 straipsnyje nustatyta, kad tas reglamentas nustato tam tikrą monitoringo, kurį taikant nustatoma, ar operacijos, suteikiančios teisę už jas gauti eksporto grąžinamąsias išmokas, buvo įvykdytos teisingai, tvarką. 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu yra konkretus pagrindas abejoti dėl geros ir tinkamos produkto prekinės kokybės, eksporto muitinės įstaiga atlieka taikytinų ES nuostatų atitikties patikrą.
Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti klausimai
13. Doux SA – tai ekonominės veiklos vykdytoja, Europos Sąjungoje gaminanti paukštieną. Jos veikla apima sušaldytos vištienos eksportą į trečiąsias šalis. Doux gaudavo eksporto grąžinamąsias išmokas pagal ES tvarką, kuria reglamentuojamas bendras paukštienos sektoriaus organizavimas. Kad gautų tas grąžinamąsias išmokas, Doux turi teikti garantijas (užstatus), kad laikysis su sušaldytos paukštienos eksportu susijusių įsipareigojimų. Vienas iš įsipareigojimų yra reikalavimas, kad eksportuojami produktai būtų „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ pagal Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalį.
14. Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (toliau – FranceAgriMer) atliko Doux eksportui skirtos paukštienos bandymus ir nustatė, kad vandens kiekis produktuose viršijo Reglamento Nr. 543/2008 VI ir VII prieduose nustatytas ribas. Todėl 2013 m. liepos 22 d. FranceAgriMer priėmė sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas), juo įšaldė su eksporto grąžinamųjų išmokų prašymais susijusių užstatų grąžinimą pagal po 2013 m. balandžio 21 d. gautus reikalavimus(14). Doux pradėjo teisminį procesą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir paprašė panaikinti tą sprendimą.
15. Doux tvirtina, kad Reglamento Nr. 543/2008 15 straipsnyje nustatytos ribos netaikomos eksportuojamoms prekėms, o ginčijamame sprendime padaryta teisės klaida, nes pagal jį teisė į eksporto grąžinamąsias išmokas priklauso nuo vandens kiekio eksportuojamoje sušaldytoje paukštienoje.
16. FranceAgriMer manymu, pagal Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalį eksporto grąžinamosios išmokos neturėtų būti skiriamos, jeigu produktai negali būti įprastomis sąlygomis parduodami Europos Sąjungoje ir jeigu tokie produktai nėra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ eksporto deklaracijos priėmimo datą. Sušaldyta paukštiena, kurioje vandens kiekis viršija nustatytas ribas, neatitinka 28 straipsnio 1 dalyje išdėstyto reikalavimo, todėl už ją negali būti skiriama grąžinamoji išmoka.
17. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
„1. Ar [Reglamento Nr. 543/2008] 15 straipsnyje ir VI bei VII prieduose nustatyta vandens kiekio riba yra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ reikalavimas, kaip tai suprantama [Reglamento Nr. 612/2009] 28 straipsnio 1 dalyje ir Teisingumo Teismo Sprendime Nowaco Germany?(15)
2. Ar sušaldyta naminių paukščių mėsa, kurioje viršijamas [Reglamento Nr. 543/2008] 15 straipsnyje ir VI bei VII prieduose nustatytas vandens kiekis ir kuri turi kompetentingos valdžios institucijos išduotą tinkamumo žmonių maistui sertifikatą, gali būti prekiaujama Sąjungos viduje įprastomis sąlygomis, kaip tai suprantama [Reglamento Nr. 612/2009] 28 straipsnyje, ir, jeigu taip, tai kokiomis sąlygomis?
3. Ar tai, kad pagal [Reglamento Nr. 543/2008] VI priedą nustatyta ir, nepaisant to, kad, kaip teigiama, paukštininkystė kito, taip pat neatsižvelgiant į kai kuriuose mokslo tyrimuose išreikštą kritiką dėl šios pasenusios ribinės vertės, daugelį dešimtmečių nekoreguota vandens kiekio riba vis dar yra 5,1 %, nepažeidžia Europos Sąjungos teisės, visų pirma teisinio tikrumo principo?
4. Ar [Reglamento Nr. 543/2008] VI ir VII priedai yra pakankamai tikslūs, kad būtų galima atlikti reglamento 15 straipsnyje numatytus patikrinimus, o gal Prancūzija turėjo nustatyti „praktines priemones dėl patikrinimų“ „visuose prekybos etapuose“, o to nepadarius patikrinimų rezultatai gali būti netaikomi eksportuojant produktus?
5. Ar prašymai atlikti atsakomąją analizę, kurie, vadovaujantis [Reglamento Nr. 543/2008] 16 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis kartu, yra taikomi skerdyklose atliktų patikrinimų rezultatams, gali būti teikiami dėl patikrinimų, kurie atliekami prekybos eksportuojamais produktais etapu, dalyvaujant šalims, kai taikomas, be kita ko, [Chartijos] 41 straipsnis?“
18. Rašytines pastabas pateikė Doux, Prancūzijos vyriausybė ir Komisija; jos visos kalbėjo 2016 m. kovo 3 d. vykusiame posėdyje.
Vertinimas
Priimtinumas
19. Doux, Prancūzija ir Komisija pareiškė, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepakankamai išsamiai išdėstytos ginčijamo sprendimo faktinės aplinkybės. Taigi turi būti bent šiek tiek abejonių, ar prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
20. Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, siekiant pateikti tokį Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, būtina, kad šis apibrėžtų pateikiamų klausimų faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą arba bent paaiškintų šiuos klausimus pagrindžiančias faktines aplinkybes. Nutartyse dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija turi ne tik leisti Teisingumo Teismui pateikti naudingą atsakymą, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms bei kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Teisingumo Teismo statuto 20 straipsnį. Siekiant išsiaiškinti, ar šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija atitinka tuos reikalavimus, reikia atsižvelgti į keliamų klausimų pobūdį ir aprėptį(16).
21. Savo rašytinėse pastabose šalys atkreipia dėmesį į tam tikras faktinių aplinkybių aprašymo spragas. Doux teigimu, pasaulio sušaldytos vištienos rinkoje dominuoja du Brazilijos eksportuotojai, kuriems priklauso maždaug 70 % tos rinkos. Pačiai Doux priklauso maždaug 15 % pasaulio rinkos. Ji yra trečia pagal dydį pasaulio ir pagrindinė Europos eksportuotoja. Dabar dėl FranceAgriMer skirtų nuobaudų kyla grėsmė Doux galimybėms ekonomiškai išlikti(17).
22. Rašytinėse pastabose Prancūzijos vyriausybė paaiškina, kad Doux gaudavo eksporto grąžinamąsias išmokas nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio. Nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Prancūzijos muitinė atliko Doux gaminamos eksportui skirtos sušaldytos vištienos vandens kiekio patikrinimus. Daugelyje patikrintų siuntų nustatytos ribos buvo viršijamos. Po Prancūzijos ir Komisijos susirašinėjimo aiškinantis, ar nagrinėjama sušaldyta paukštiena atitinka eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimus, Komisija pradėjo Prancūzijoje sąskaitų patvirtinimo procedūrą. Komisijos nuomone, kad sušaldyta paukštiena atitiktų eksporto grąžinamųjų išmokų reikalavimus pagal Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalį, vandens kiekis joje turi atitikti nustatytas ribas. Komisijos manymu, Prancūzijos valdžios institucijos nesugebėjo tinkamai atlikti vandens kiekio nagrinėjamuose viščiukuose stebėsenos, todėl Komisijai teko kompensuoti netinkamai išmokėtas grąžinamąsias išmokas. Prancūzija pažymėjo nesutikusi su Komisijos pateiktu nagrinėjamo teisės akto aiškinimu, bet nusprendusi priimti ginčijamą sprendimą, kol Teisingumo Teismas išspręs šį klausimą.
23. Mano nuomone, nors nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą gali būti tam tikrų faktinių aplinkybių spragų, pateiktuose klausimuose keliama akivaizdi aiškinimo problema. Teisingumo Teismo prašoma patarti dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojamos nustatytos vandens kiekio sušaldytoje paukštienoje ribos, aiškinamų kartu taikant taisykles, kuriomis reglamentuojamos eksporto grąžinamosios išmokos. Neturi lemiamos reikšmės, kurie šalių teiginiai dėl faktinių aplinkybių, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, galiausiai bus laikomi nustatytais. Todėl, mano manymu, Teisingumo Teismas turi pakankamai informacijos, kad galėtų atsakyti į iškeltus klausimus.
Esmė
Trečiasis klausimas
24. Pirmiausia nagrinėsiu trečiąjį klausimą, kuriuo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar tai, kad Reglamento Nr. 543/2008 VI priedo 7 punkte nustatytos ribos kelis dešimtmečius nebuvo peržiūrėtos, nors iš tam tikrų mokslo tyrimų akivaizdu, kad jos jau pasenusios, suderinama su ES teise, pirmiausia su teisinio saugumo principu. Jeigu būtų nustatyta, kad tų ribų taikymas nesuderinamas su ES teise, į kitus klausimus nebereikėtų atsakyti.
25. Doux teigimu, nustatytos ribos pasenusios, nes neatitinka dabartinių mokslo žinių(18). Taigi ribos nesuderinamos su: i) Reglamentu Nr. 1234/2007, kuriame yra Reglamento Nr. 1906/90 nuostatų, įskaitant taisyklę, kad nustatytas ribas dėl jų techninio pobūdžio reikėtų dažnai atnaujinti(19); ir ii) principu, kad taisyklės turi atitikti aplinkybes, kurioms esant pasireiškia jų poveikis. Doux taip pat teigia, kad nustatytos ribos prieštarauja teisinio saugumo principui.
26. Prancūzijos vyriausybės nuomone, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti tik jeigu į pirmąjį ir antrąjį klausimus Teisingumo Teismas atsakytų neigiamai. Komisija tvirtina, kad Reglamento Nr. 543/2008 VI priedo 7 punkte nustatytos ribos galioja.
27. Pritariu generalinio advokato J. Mischo išvadoje byloje National Farmers’ Union(20) išdėstytai nuomonei, kad teisės normos nuolat kinta ir kad visi teisės aktų leidėjai privalo tikrinti, „<…> jei ne nuolat, tai bent jau reguliariai, kad j[ų] nustatytos taisyklės vis dar atitinka visuomenės poreikius, ir, antra, iš dalies pakeisti arba net panaikinti taisykles, kurios nebėra pagrįstos ir dėl to nebeatitinka naujų aplinkybių, kuriomis turi pasireikšti jų poveikis“.
28. Vis dėlto, mano nuomone, galiojančios nustatytos ribos nėra nesuderinamos su ES teise dėl šių priežasčių.
29. Pirma, pagal Reglamento Nr. 1234/2007 121 straipsnio e punktą Komisija nustatė išsamias taisykles dėl prekybos paukštiena, maždaug prieš aštuonerius metus priimdama Reglamentą Nr. 543/2008(21). Nors antrojo reglamento VI ir VII prieduose nustatytos ribos iš tikrųjų yra tos pačios, kurios anksčiau buvo nustatytos Reglamente Nr. 2891/93, vien dėl praėjusio laiko negalima daryti išvados, kad tos (nepakeistos) ribos jau paseno. Savo rašytinėse pastabose Komisija paaiškina, kad atlieka papildomus mokslo tyrimus, ir pirmiausia mini tyrimą, kurį nurodė ir Doux(22). Todėl, mano nuomone, būtų pernelyg paprasta tvirtinti, kad Komisija neatliko savo pareigos patikrinti, ar galiojančios nustatytos ribos yra tinkamos. Komisija nagrinėja šį klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas palikti 1993 m. ribas nepakeistas buvo priimtas 2008 m., kad reikia įvertinti papildomus mokslo įrodymus ir kad dabar 2016 m. vidurys, būtų galima pagrįstai tikėtis, jog laikydamasi tinkamos administracinės praktikos Komisija pakankamai greitai priims sprendimą, ar reikia peržiūrėti nustatytas ribas. Nebūtinai darytina išvada, kad iš naujo įvertinus nustatytas ribas, atsižvelgiant į turimus mokslo duomenis, vandens pertekliaus ribos bus automatiškai padidintos arba kad ta riba bus padidinta tam tikru procentų skaičiumi. Tą sprendimą iš esmės savo nuožiūra priima ES teisės aktų leidėjas.
30. Doux siekia remtis nuoroda į Reglamento Nr. 1906/90 nuostatas Reglamente Nr. 1234/2007, kad pagrįstų savo argumentą, kad Komisija privalo reguliariai atnaujinti nustatytas vandens kiekio ribas. Tačiau nėra įgyvendinamosios nuostatos, kuri Reglamente Nr. 1234/2007 konkrečiai nustatytų tokią pareigą. Reglamento Nr. 1234/2007 52 ir 105 konstatuojamosiose dalyse tiesiog nustatyta, kad į naująjį reglamentą įtraukiamos kai kurios ankstesnių teisės aktų, pirmiausia Reglamento Nr. 1906/90, kuris buvo panaikintas Reglamentu Nr. 1234/2007, nuostatos.
31. Doux argumentų nepagrindžia ir nuoroda į teisinio saugumo principą. Pagal tą principą ES taisyklės turi užtikrinti galimybę suinteresuotiesiems asmenims aiškiai suvokti savo pareigas ir nedviprasmiškai išsiaiškinti, kokios yra jų teisės ir pareigos, taip pat imtis atitinkamų veiksmų(23). Galiojančios taisyklės atitinka šį principą, nes nustatytos ribos, pirmiausia dėl VI priedo 7 punkte aprašyto lašėjimo bandymo, yra nedviprasmiškos, kalbant apie jų turinį ir apimtį. Nesant tokių taisyklių, teisinis saugumas nebūtų užtikrintas.
32. Taigi darau išvadą, kad Reglamento Nr. 543/2008 VI priedo 7 punkte nustatytos vandens kiekio sušaldytuose viščiukuose ribos suderinamos su ES teise.
Pirmasis ir antrasis klausimai
33. Pirmuoju ir antruoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi dėl Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalies reikšmės, konkrečiai minėdamas eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimą, kad produktai turi būti „geros ir tinkamos prekinės kokybės“. Ar tas reikalavimas tenkinamas, jeigu vandens kiekis eksportui skirtoje paukštienoje viršija Reglamento Nr. 543/2008 15 straipsnyje nustatytas ribas? Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia teiraujasi, ar tokie produktai parduodami „įprastinėmis sąlygomis“, kaip numatyta eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo taisyklėse.
34. Komisijos nuomone, Reglamento Nr. 543/2008 15 straipsnis ir Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnis reiškia, kad sušaldyta paukštiena turi atitikti nustatytas ribas, kad už ją būtų galima skirti eksporto grąžinamąsias išmokas. Doux ir Prancūzijos vyriausybė nepritaria šiai nuomonei.
35. Aš taip pat nepritariu Komisijos pateiktam nagrinėjamų teisės aktų aiškinimui.
– Pirminės pastabos: Sprendimas Nowaco Germany
36. Teisingumo Teismas išnagrinėjo reikalavimo, kad produktai turi būti „geros ir tinkamos prekinės kokybės“, reikšmę byloje Nowaco Germany. Ištyrusios dvi sušaldytos vištienos siuntas, Vokietijos kompetentingos institucijos nustatė, kad kai kurie produktai turėjo defektų: imties tyrimas parodė, jog tam tikros skerdenos buvo su sulaužytais išsikišusiais kaulais. Todėl kompetentingos institucijos toms siuntoms nustatė 0 DEM eksporto grąžinamąsias išmokas (vėliau Finanzgericht šią sumą pakoregavo iki pusės mokėtinų eksporto grąžinamųjų išmokų). Nowaco teigimu, iš Reglamento Nr. 1906/90(24) 1 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos matyti, kad nustatyti prekybos standartai netaikomi eksportuojamai paukštienai ir kad jai dėl to turėtų būti skiriamas visas eksporto grąžinamosios išmokos dydis.
37. Teisingumo Teismas atmetė Nowaco pastabas. Jo argumentus verta panagrinėti išsamiau.
38. Pirma, Teisingumo Teismas priminė, jog panašiomis aplinkybėmis jis jau minėjo, kad „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ reikalavimas yra bendra ir objektyvi eksporto grąžinamosios išmokos skyrimo sąlyga ir kad prekė, kurios negalima parduoti [Europos Sąjungos] rinkoje „įprastinėmis sąlygomis“, neatitinka šių kokybės reikalavimų“(25). Teisingumo Teismas pažymėjo, jog „iš eksporto grąžinamąsias išmokas už žemės ūkio produktus reglamentuojančių teisės aktų aišku, kad prekės kokybė, leidžianti pateikti ją į rinką „įprastinėmis sąlygomis“, yra neatsiejamas sąvokos „gera ir tinkama prekinė kokybė“ elementas, nes visuose po Reglamento Nr. 1041/67(26) priimtuose šios srities reglamentuose buvo nurodomos tos pačios eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo sąlygos – „gera ir tinkama prekinė kokybė“ ir kad prekės kokybė leistų ją parduoti esant „įprastinėms sąlygoms“(27). Toliau buvo padaryta išvada, jog „iš [Europos Sąjungos] į trečiąsias šalis eksportuojamas produktas laikomas „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ produktu, todėl suteikia teisę į eksporto grąžinamąsias išmokas tik tuomet, jeigu jį galima parduoti [Europos Sąjungos] teritorijoje „įprastinėmis sąlygomis“ ir jis atitinka kokybės standartus, taikomus parduodant ši produktą žmonėms vartoti [Europos Sąjungoje]“(28).
39. Taip pat Teisingumo Teismas patvirtino, kad ES taisyklėse nenustatyta jokių tinkamumo eksportuoti kriterijų. Net jei produktas neatitinka privalomų kokybės reikalavimų, kad juo būtų galima prekiauti Europos Sąjungoje įprastomis sąlygomis (tuo metu galiojo Reglamento Nr. 1538/91 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai), jis iš principo gali būti eksportuojamas(29). Tie reikalavimai netaikomi pačioms eksporto operacijoms; jie naudojami tik nustatant teisę į Europos Sąjungos teikiamą finansinę paramą(30). Išaiškinimas, leidžiantis subsidijuoti prekių, kurios neatitinka prekybai Europos Sąjungos viduje keliamų sąlygų, eksportą, reikštų eksporto grąžinamųjų išmokų ES sistemos nesuderinamumą(31).
40. Svarbiausia, paskui (sprendimo 38 punkte) Teisingumo Teismas išskyrė du reikalavimų tipus. Prie pirmosios kategorijos priskirtinos „Reglamento Nr. 1538/91 6 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios sąlygos (pavyzdžiui, be kita ko, pašalinio kvapo, [pašalinių medžiagų] ir pastebimų kraujo dėmių nebuvimas)“. Jos apibūdintos kaip „tiesiogiai su prekių kokybe susiję reikalavimai“. Taigi nesilaikant tų reikalavimų produktas neatitiktų Europos Sąjungoje galiojančių prekybos standartų. Antroji reikalavimų kategorija apibūdinta kaip „kitos to paties reglamento nuostatos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kokybe (pavyzdžiui, su pavadinimu ir ženklinimu etiketėmis susiję reikalavimai) ir kuriomis siekiama informuoti vartotoją bei ūkio subjektus“. Dėl šių reikalavimų Teisingumo Teismas konstatavo, kad jais „neturėtų būti remiamasi taikant Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnį“ (t. y. nuostatą, kuria tuo metu buvo reglamentuojamas eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimas).
41. Mano nuomone, Sprendime Nowaco Germany nustatyti principai taip pat taikytini šioje byloje.
42. Tačiau taip pat svarbu pažymėti, jog Sprendime Nowaco Germany sąvoka „gera ir tinkama prekinė kokybė“ buvo nustatyta tiesiogiai darant nuorodą į išsamias vidaus rinkos taisykles dėl prekybos Europos Sąjungoje standartų, t. y. Reglamento Nr. 1538/91 6 ir 7 straipsnius. Šioje byloje Teisingumo Teismas turėtų apsvarstyti dviejų nuostatų rinkinių ryšį. Pirma, Europos Sąjungoje taikytini galiojantys prekybos standartai. Šiai bylai svarbūs standartai nustatyti Reglamento Nr. 543/2008 15 ir 16 straipsniuose(32). Antra, Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuria reglamentuojamos aplinkybės, kai mokėtinos grąžinamosios išmokos, įskaitant svarbią nuostatą, kada produktus reikia laikyti atitinkančiais geros ir tinkamos prekinės kokybės reikalavimą(33).
– Analizė
43. Pirmiausia apžvelgsiu taisyklių, kuriomis atitinkamai reglamentuojamas tinkamos kokybės žmonėms vartoti laikomos paukštienos klasifikavimas, ir vandens kiekio nustatymo taisyklių teisėkūros istoriją. Klasifikavimo taisyklės atsirado Reglamente Nr. 1538/91 (kuris buvo teisinis Reglamento Nr. 543/2008 pirmtakas), jose buvo numatytas paukštienos priskyrimas prie dviejų klasių, t. y. A ir B. Nors prie A klasės priskiriamos mėsos kokybė geresnė nei B klasės mėsos, abiejų klasių mėsa laikoma visiškai tinkama parduoti vidaus rinkoje. Po dvejų metų į Reglamentą Nr. 1538/91 Reglamentu Nr. 2891/93(34) buvo įtrauktos taisyklės, kuriomis nustatytos vandens kiekio sušaldytoje paukštienoje ribos. Tos taisyklės liko iš esmės nepakeistos ir dabar yra įtvirtintos Reglamento Nr. 543/2008 15 ir 16 straipsniuose.
44. Grįžtant prie vandens kiekio nustatymo taisyklių, pažymėtina, jog pagrindinė pozicija pagal 15 straipsnį yra tokia, kad sušaldytais viščiukais gali būti prekiaujama tik tada, kai vandens kiekis juose neviršija dydžių, nustatytų lašėjimo ar cheminių bandymų metodais(35). Tačiau 16 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas specialusis leidimas, pagal kurį paukštiena, kurios vandens kiekis viršija leistinas ribas, vis dėlto gali būti prekiaujama („<…> kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kurias panaudojus, būtų galima pateikti tokią siuntą į [Europos Sąjungos] rinką“), nors ir taikomi griežti ženklinimo reikalavimai („tačiau su sąlyga, kad skerdykloje, kompetentingai institucijai prižiūrint, tiek atskiros, tiek didžiosios minimų skerdenų pakuotės bus paženklintos juostele arba etikete, kurioje raudonos spalvos rašalu didžiosiomis raidėmis įrašoma bent viena iš X priede nurodytų formuluočių“). 16 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose įtvirtinamos papildomos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jeigu vištiena prekiaujama ES (ir ja aiškiai galima teisėtai prekiauti), ji būtų tinkamai ir aiškiai paženklinta.
45. 16 straipsnio 6 dalies antros pastraipos paskutiniame sakinyje numatoma tik viena tų ženklinimo reikalavimų išimtis: „Jei kompetentingai institucijai patvirtinama, kad <…> siunta turi būti eksportuojama, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių, kad ji nebūtų realizuojama [Europos Sąjungoje]“.
46. Savaime suprantama, galima teigti, jog taip paženklinta vištiena vartotojams (arba ekonominės veiklos vykdytojui, kuris perka ją urmu ir apdoroja toliau) pateikiama kitaip nei vištiena, kurios vandens kiekis neviršija Reglamente Nr. 543/2008 nustatytų ribų. Tai ir yra esmė. Išsamiomis 16 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis užtikrinama, kad taikant griežtus ženklinimo reikalavimus pirkėjas būtų informuotas, jog taip paženklintoje vištienoje vandens kiekis didesnis. Galima nesunkiai įsivaizduoti, kad jis atitinkamai tikėsis už ją mokėti mažesnę kainą, nei turėtų būti mokama už vištieną, kuri nėra taip paženklinta. Tačiau abiejų rūšių vištiena galima teisėtai prekiauti ES rinkoje. Atrodo, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad abi rūšys tarpusavyje konkuruoja.
47. Dabar, man atrodo, reikėtų priminti Teisingumo Teismo byloje Nowaco pažymėtą skirtumą tarp „tiesiogiai su prekių kokybe susijusių reikalavimų“ ir „kit[ų] <…> nuostat[ų], kurios nėra tiesiogiai susijusios su kokybe (pavyzdžiui, su pavadinimu ir ženklinimu etiketėmis susiję reikalavimai)“. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reikalavimas yra ženklinimo reikalavimas, pagal kurį, jeigu jo laikomasi, taip paženklintą produktą leidžiama teikti ES rinkai kaip bet kokią kitą vištieną, atitinkančią visus kitus produktų kokybės reikalavimus. Prie šio klausimo grįšiu vėliau, kai išsamiau nagrinėsiu sąvoką „įprastinėmis sąlygomis“(36).
48. Pabrėžiu, jog tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis gali nustatyti faktines aplinkybes, turi padaryti reikiamas išvadas, ar sušaldyta vištiena, už kurią Doux reikalavo grąžinamųjų išmokų, atitiko visus kitus produktų kokybės reikalavimus, ar ne. Esminis klausimas yra tai, ar vištiena, kurios vandens kiekis viršija nustatytas ribas, gali būti teisėtai prekiaujama Europos Sąjungoje. Atsakymas į šį principinį klausimą, atrodo, teigiamas.
49. Dabar pereisiu prie konkrečios taisyklės, kuria reglamentuojama atitiktis grąžinamųjų išmokų reikalavimams pagal Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalį. Ar pagrindinėje byloje nagrinėjami produktai buvo „geros ir tinkamos prekinės kokybės“, kad atitiktų tos nuostatos pirmą pastraipą?
50. 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad produktai laikomi atitinkančiais geros ir tinkamos prekinės kokybės reikalavimą, jeigu: i) juos galima „įprastinėmis sąlygomis parduoti [Europos Sąjungos] teritorijoje pagal aprašymą, kuris pateikiamas paraiškoje gauti grąžinamąją išmoką“(37); ir jeigu ii) „kai produktai skirti žmonių maistui, juos galima vartoti arba jie nėra iš esmės pažeisti dėl savybių ar būsenos“.
51. Dėl antrosios sąlygos viskas gana paprasta.
52. Doux pateikė Prancūzijos valdžios institucijų išduotų sveikatos sertifikatų pavyzdžių, iš kurių matyti, kad nagrinėjama paukštiena sertifikuota kaip „sveika“, nes, be kita ko, nėra užkrečiamųjų ligų įrodymų, pagaminta laikantis ES higienos taisyklių ir tinkama vartoti žmonėms.
53. Viena vertus, nors Reglamente Nr. 543/2008 nėra reikalavimo, kad paukštienai, kurios vandens kiekis viršija nustatytas ribas, būtų išduodamas sveikatos sertifikatas, tokio sertifikato buvimas yra faktas, į kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų atsižvelgti vertindamas antrosios sąlygos laikymąsi pagal Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
54. Kita vertus, nebūtina, kad nagrinėjama paukštiena būtų priskiriama prie A klasės, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 543/2008 7 straipsnyje, nes tą sąlygą atitinka ir B klasės vištiena(38). Taigi žmonėms vartoti skirtos eksportuojamos paukštienos kokybė turi būti tinkama šiam tikslui, bet nėra reikalavimo įrodyti, kad tai geriausia Europos Sąjungoje pagaminta mėsa.
55. Vis dėlto grąžinamajai išmokai gauti nepakanka (nors ir būtina) laikytis antrosios sąlygos. Jeigu nagrinėjami produktai atitinka higienos kriterijus ir yra komercinio sandorio objektas, tai nereiškia, kad jie turi būti laikomi tinkamais parduoti įprastomis sąlygomis ir atitinkamai geros ir tinkamos prekinės kokybės(39).
56. Kaip tada yra dėl pirmosios sąlygos, kad nagrinėjama paukštiena parduodama „įprastinėmis sąlygomis“?
57. Čia iš karto reikia atsižvelgti į dvi bylas, kuriose Teisingumo Teismas nusprendė, kad produktai nėra parduodami įprastinėmis sąlygomis.
58. Byloje, kurioje priimtas Sprendimas SEPA, nagrinėjamas ekonominės veiklos vykdytojas į trečiąsias šalis eksportavo specialiose skerdyklose (t. y. „izoliuotose skerdyklose“) paskerstų gyvulių mėsą pagal Vokietijoje priimtas nacionalines mėsos higienos ir gyvulių paskerdimo dėl ligos arba nepaprastosiomis sąlygomis (pavyzdžiui, nutikus nelaimingam atsitikimui) priemones. Ekonominės veiklos vykdytojui buvo skirtos eksporto grąžinamosios išmokos už tokių gyvulių mėsą iki 1997 m. spalio mėn. 1997 m. lapkričio mėn. nacionalinė kompetentinga institucija atmetė prašymą skirti eksporto grąžinamąsias išmokas už sušaldytos jautienos, kuri buvo paskersta nedelsiant dėl skubos (pvz., po nelaimingo atsitikimo) siuntą, nes tie produktai nebuvo „geros ir tinkamos prekinės kokybės“. Nors mėsa buvo sertifikuota kaip tinkama vartoti žmonėms, pagal Vokietijos teisę jai galiojo svarbūs apribojimai. Tie apribojimai susiję su jos gamyba, apdorojimu ir platinimu. Pirmiausia tą mėsą gali parduoti tik tam tikros izoliuotų skerdyklų agentūros, gavusios leidimą iš kompetentingų institucijų ir jų prižiūrimos. Be to, mėsai taikomi judėjimo apribojimai (tuometinėje) Bendrijoje – ja buvo galima prekiauti tik vietoje. Teisingumo Teismas nusprendė, kad produktų, kuriems taikomi tokie apribojimai, negalima laikyti tinkamais parduoti įprastomis sąlygomis.
59. Man atrodo, kad tos aplinkybės labai skiriasi nuo to, kas numatyta Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalyje. Pagal tos nuostatos pirmą ir trečią pastraipas, jeigu produktas tinkamai paženklintas, „kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kurias panaudojus, būtų galima pateikti tokią siuntą į [Europos Sąjungos] rinką“.
60. Byla Fleisch-Winter taip pat susijusi su atsisakymu patenkinti prašymą skirti eksporto grąžinamąsias išmokas už sušaldytą jautieną. Buvo nuogąstavimų, kad nagrinėjama mėsa pagaminta Jungtinėje Karalystėje ir įvežta į Belgiją pažeidžiant eksporto draudimą, numatytą taisyklėse, kurios buvo priimtos siekiant užtikrinti apsaugą nuo galvijų spongiforminės encefalopatijos (toliau – GSE) plitimo(40).
61. Produktų, kuriems dėl tokių situacijų, kaip GSE krizė, taikomas draudimas išgabenti Europos Sąjungos teritorijoje ir į trečiąsias šalis, aiškiai negalima laikyti parduodamais įprastomis sąlygomis. Vis dėlto man atrodo, kad šios bylos aplinkybės visiškai kitokios.
62. Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalis yra leidimą suteikianti nuostata. Pagal 16 straipsnio 6 dalį ne tik nedraudžiama parduoti paukštienos, kurios vandens kiekis viršija nustatytas ribas, bet ir aiškiai leidžiama ja prekiauti, jeigu ji aiškiai atitinkamai paženklinta(41).
63. Todėl pagal tą nuostatą, atrodo, galima pagrįstai daryti išvadą, kad, ES teisės aktų leidėjo nuomone, vištiena, kuri kitais požiūriais tinkama vartoti pagal paskirtį, „gali būti parduodama [Europos Sąjungoje]“, net jeigu vandens kiekis viršija nustatytas ribas, su sąlyga, kad ji tinkamai paženklinama.
64. Dėl tokio ženklinimo reikalavimo neatsiranda didelių nagrinėjamų produktų gamybos, apdorojimo ar platinimo apribojimų, palyginti su nustatytas ribas atitinkančia paukštiena. Taigi, pavyzdžiui, nėra reikalavimo, kad vištiena, kurios vandens kiekis viršija nustatytas ribas, turėtų būti gaminama konkrečiose vietose, kad ji turėtų būti platinama per kitas pardavimo vietas nei tas ribas atitinkanti vištiena arba kad ji galėtų būti naudojama tik tam tikriems procesams ar tikslams.
65. Taigi, man atrodo, nesant priemonių, kuriomis būtų ribojamas nagrinėjamos paukštienos judėjimas Europos Sąjungos teritorijoje, arba priemonių, kuriomis būtų labai ribojama to produkto gamyba, apdorojimas ar platinimas valstybėje narėje, kurioje tokia paukštiena auginama, ženklinimas pagal Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalį savaime nėra pakankamas, kad būtų laikoma, jog mėsa nėra parduodama ES teritorijoje „įprastinėmis sąlygomis“.
66. Taip pat primenu, jog byloje Nowaco Germany Teisingumo Teismas konstatavo, kad „kitomis <…> nuostatomis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kokybe (pavyzdžiui, su pavadinimu ir ženklinimu etiketėmis susiję reikalavimai) ir kuriomis siekiama informuoti vartotoją bei ūkio subjektus, neturėtų būti remiamasi [atsisakant skirti grąžinamąją išmoką]“ (38 punktas, išskirta mano)(42). Man atrodo, kad etikete paženklintas produktas, kaip numatyta Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalyje, žymimas kaip „vištiena, kurios vandens kiekis viršija [ES] ribą“ ir šia prasme etiketė produktui suteikia kitokį pavadinimą, kuris skiriasi nuo „standartinės vištienos“(43). Galima tikėtis, kad vištiena su didesniu vandens kiekiu būtų parduodama mažesne kaina nei tas ribas atitinkanti vištiena. O etiketės tikslas – informuoti vartotojus ir ekonominės veiklos vykdytojus.
67. Galiausiai dėl tvarkos pridursiu, jog Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta, kad eksporto grąžinamoji išmoka „skiriama ir tais atvejais, kai eksportuojamiems produktams paskirties valstybėje taikomos tam tikros privalomos sąlygos, visų pirma susijusios su sveikata ir higiena, kurios neatitinka [Europos Sąjungoje] galiojančių normų ir praktikos“(44). Tokiomis taisyklėmis tikriausiai užtikrinama vartotojų apsauga ir (arba) informacijos apie produktą teikimas tokiu lygmeniu, kuris, tos trečiosios valstybės kompetentingų institucijų nuomone, yra tinkamas. Bent jau tokio požiūrio aiškiai laikosi ES teisės aktų leidėjas numatydamas, kad tokiomis aplinkybėmis skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos (išskirta mano). Teisingumo Teismui nepateikta informacijos, ar nagrinėjamiems produktams ta nuostata taikoma, ar gali būti taikoma. Šį klausimą prireikus taip pat turės išspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
– Pagrindinės pastabos
68. Komisijos teigimu, būtina turėti omenyje, kad eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos tikslas – suteikti finansinę paramą į pasaulio rinką eksportuojamiems produktams ir išvengti tokių produktų pertekliaus vidaus rinkoje, dėl kurio susiformuoja mažesnės kainos ir ekonominės veiklos vykdytojai gauna mažesnes pajamas(45). Už nustatytas ribas viršijančią paukštieną neturėtų būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nes ji nekonkuruoja su tas taisykles atitinkančia paukštiena. Nekokybiškos sušaldytos vištienos eksportas gadina ES žemės ūkio produktų įvaizdį, todėl nenusipelnė finansinės paramos.
69. Mano nuomone, šis požiūris nėra įtikinamas.
70. Pirma, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui nepateikta jokios informacijos, kaip Europos Sąjungoje platinama nustatytas ribas atitinkanti paukštiena ir jas viršijanti paukštiena. Abiejų tipų sušaldytą vištieną galima arba negalima parduoti tame pačiame platinimo grandinės etape to paties tipo pirkėjams tais pačiais tikslais. Antra, nenurodyta, ar nagrinėjama paukštiena buvo sertifikuota kaip skirta eksportuoti, kaip numatyta Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje(46). Jeigu taip būtų, kompetentinga institucija privalėtų imtis būtinų priemonių, kad užkirstų kelią prekybai nustatytas ribas viršijančia paukštiena Europos Sąjungoje, o klausimo, ar ji konkuruoja su tas ribas atitinkančia paukštiena, galėtų nekilti atsižvelgiant į faktines aplinkybes(47). Trečia, atrodo, intuityviai pagrįsta daryti prielaidą, jog laikantis Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo taisyklių ES teritorijoje parduodama sušaldyta vištiena tikriausiai tiesiogiai konkuruoja Europos Sąjungoje su tas nustatytas ribas atitinkančia paukštiena(48). Žinoma, būtinas faktines aplinkybes turės nustatyti nacionalinis teismas. Galiausiai, atrodo, būtų kiek tendencinga teigti, jog „nekokybiškos“ sušaldytos vištienos eksportas „sugadins“ ES žemės ūkio produktų įvaizdį, kai tie patys produktai, kaip jau matėme, gali būti teisėtai parduodami Europos Sąjungoje.
71. Taip pat pabrėžtina, jog faktas, ar tie konkretūs sušaldytos vištienos produktai buvo, ar nebuvo paženklinti pagal 16 straipsnio 6 dalį kaip produktai su vandens kiekio pertekliumi, nėra svarbus nagrinėjant principinį klausimą, ar tokia vištiena yra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“. Jeigu tokia vištiena parduodama ES vidaus rinkoje, ji tikrai turi būti paženklinta. Bet remiantis faktinėmis aplinkybėmis tos siuntos buvo eksportuotos.
72. Todėl darytina išvada, jog sušaldyta ir greitai sušaldyta vištiena, kurioje vandens kiekis viršija nustatytas ribas pagal Reglamento Nr. 543/2008 15 straipsnio 1 dalį, gali būti laikoma „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ tuo pagrindu, kad paukštiena gali būti parduodama Europos Sąjungos teritorijoje „įprastinėmis sąlygomis“, kaip numatyta Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalyje, jeigu ji paženklinta pagal Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalį ir jai netaikomos specialiosios priemonės, pirmiausia ribojančios jos judėjimą ES teritorijoje ar valstybės narės viduje arba gerokai ribojančios jos gamybą, apdorojimą ar platinimą.
Ketvirtasis klausimas
73. Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar bandymai, kuriais siekiama nustatyti, ar vandens kiekis sušaldytuose viščiukuose viršija nustatytas ribas, pakankamai tikslūs arba ar Prancūzijos valdžios institucijos privalo patvirtinti priemones pagal Reglamento Nr. 543/2008 18 straipsnio 2 dalį, kad atliktų būtinas eksporto patikras.
74. Nors reglamentai, žinoma, tiesiogiai taikomi nacionalinėje teisėje, yra tos taisyklės išimtis, kai tam tikro reglamento nuostatos nėra pakankamai tikslios(49). Reglamento Nr. 543/2008 18 straipsnio 2 daliai taikoma tokia išimtis, nes pagal ją konkrečiai reikalaujama, kad valstybės narės patvirtintų praktines priemones patikrinimams, be kita ko, numatytiems 15 ir 16 straipsniuose dėl Europos Sąjungoje parduodamos sušaldytos vištienos, atlikti.
75. Tačiau šiuo atveju kalbama apie finansinės paramos skyrimą ekonominės veiklos vykdytojams už sušaldytą paukštieną, skirtą eksportuoti į trečiąsias šalis, ir tos taisyklės netaikomos. Vietoj jų taikoma Reglamento Nr. 1276/2008 5 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, jog muitinės įstaiga užtikrina, kad eksportuojami produktai būtų geros ir tinkamos prekinės kokybės pagal Reglamento Nr. 612/2009 28 straipsnio 1 dalį. Tam muitinės įstaiga privalo atsižvelgti į taikytinas ES nuostatas, įskaitant Reglamento Nr. 543/2008 15 straipsnį, ir visas svarbias nuostatas, pavyzdžiui, susijusias su gyvūnų sveikata. Pagal Reglamento Nr. 1276/2008 5 straipsnio 4 dalį valstybės narės nėra įpareigojamos priimti praktines priemones.
76. Taigi darytina išvada, jog valstybės narės neprivalo pagal Reglamentą Nr. 543/2008 patvirtinti praktinių priemonių, kad nustatytų, ar vandens kiekis eksportui skirtuose sušaldytuose viščiukuose viršija to reglamento VI ir VII prieduose nustatytas ribas.
Penktasis klausimas
77. Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reguliarūs vandens kiekio sušaldytuose viščiukuose patikrinimai turi būti atliekami skerdyklose bent kartą per du mėnesius pagal VI ar VII priedą. Jeigu tokių patikrinimų rezultatai rodo, jog vandens kiekis viršija nustatytas ribas, laikoma, kad produktai neatitinka Reglamento Nr. 543/2008. Tačiau pagal 16 straipsnio 5 dalį skerdykla gali paprašyti atlikti atsakomąją rezultatų analizę. Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar pagal tas nuostatas eksportuotojai taip pat turi teisę prašyti atlikti atsakomąją analizę dėl eksportui skirtos paukštienos ir ar tokie patikrinimai turėtų būti atliekami dalyvaujant suinteresuotajam ekonominės veiklos vykdytojui.
78. Manau, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti neigiamai.
79. Pirma, Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 2 punkte aiškiai nurodyta, kad vandens kiekio sušaldytuose viščiukuose patikrinimų (kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje) galima neatlikti, jei skerdenos skirtos tik eksportui. Kaip jau pažymėjau, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neaišku, ar nagrinėjami produktai buvo sertifikuoti kaip tik eksportui skirti produktai (arba, jeigu ne, kada tiksliai jie tapo eksportui skirtais produktais).
80. Antra, eksportui skirtų prekių tyrimo tvarka reglamentuojama Muitinės kodekse. Taigi tame etape netaikomos 16 straipsnio 2 ir 5 dalyse, susijusiose su ES teritorijoje parduodama sušaldyta vištiena, nustatytos taisyklės. Muitinės kodeksas „<…> numato tam tikrą eksportuotojo ir nacionalinės muitinės įstaigos bendradarbiavimą <…>“(50). Per šiai bylai svarbų laikotarpį deklarantas (arba pagrindinėje byloje – eksportuotojas) turėjo teisę dalyvauti ar būti atstovaujamas tiriant prekes ir imant mėginius. Svarbu, kad manydamas, jog kompetentingų institucijų gauti rezultatai negalioja, jis gali reikalauti, kad prekės būtų toliau tikrinamos arba imami papildomi pavyzdžiai(51).
81. Trečia, pateikdamas prašymą dėl grąžinamosios išmokos, eksportuotojas ir toliau aiškiai arba numanomai tvirtina, jog nagrinėjamas produktas yra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“. Pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintas įrodymų taisykles būtent eksportuotojas turi įrodyti, kad tas reikalavimas faktiškai tenkinamas, jeigu nacionalinėms valdžios institucijoms kyla klausimų dėl deklaracijos. Prima facie neatrodo, kad tokia tvarka būtų netinkama. Pridursiu, jog Chartijos 41 straipsnis susijęs tik (kaip aiškiai nurodoma 41 straipsnio 1 dalyje) su asmens teise „į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“. Taigi tai negali būti svarbu ekonominės veiklos vykdytojui bendradarbiaujant su muitinės įstaigomis.
82. Galiausiai, kadangi Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 2 dalis netaikoma eksportui skirtos sušaldytos paukštienos patikrinimo procedūroms, 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė į atsakomąją analizę taip pat netaikoma.
Išvada
83. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal administratif de Rennes (Reno administracinis teismas, Prancūzija) pateiktus klausimus:
– Vandens kiekio ribos, nustatytos 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės, VI priedo 7 punkte, suderinamos su ES teise.
– Sušaldyta ir greitai sušaldyta vištiena, kurioje vandens kiekis viršija nustatytas ribas pagal Reglamento Nr. 543/2008 15 straipsnio 1 dalį, gali būti laikoma „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ remiantis tuo, kad paukštiena gali būti parduodama Europos Sąjungos teritorijoje „įprastinėmis sąlygomis“, kaip numatyta 2009 m. liepos 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, 28 straipsnio 1 dalyje, jeigu ji paženklinta pagal Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 6 dalį ir jai netaikomos specialiosios priemonės, pirmiausia ribojančios jos judėjimą ES teritorijoje ar valstybės narės viduje arba gerokai ribojančios jos gamybą, apdorojimą ar platinimą.
– Valstybės narės neprivalo pagal Reglamentą Nr. 543/2008 patvirtinti praktinių priemonių, kad būtų nustatyta, ar vandens kiekis eksportui skirtoje sušaldytoje vištienoje viršija to reglamento VI ir VII prieduose nustatytas ribas.
– Reglamento Nr. 543/2008 16 straipsnio 2 ir 5 dalyse nereglamentuojamos eksportui skirtos sušaldytos vištienos patikrinimo procedūros. Reikšmingos taisyklės nustatytos 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 450/2008, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą.