BENDROJO TEISMO (didžioji kolegija) NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 7 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Aplinka ir žmonių sveikatos apsauga – Tam tikrų boratų klasifikavimas, pakavimas ir ženklinimas kaip pavojingų medžiagų – Direktyva 2008/58/EB – Direktyva 67/548/EEB – Reglamentas (EB) Nr. 790/2009 – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 – Reikalavimų pakeitimas – SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos taikymas laiko atžvilgiu – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑539/08
Etimine SA, įsteigta Betembūre (Liuksemburgas),
ir
AB Etiproducts Oy, įsteigta Espoo (Suomija),
atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem,
ieškovės,
palaikomos
Borax Europe Ltd, įsteigtos Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokato K. Nordlander ir solisitoriaus S. Kinsella,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Oliver ir D. Kukovec,
atsakovę,
palaikomą
Danijos Karalystės, atstovaujamos B. Weis Fogh,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo iš dalies panaikinti, pirma, 2008 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos direktyvą 2008/58/EB, kuria 30-ąjį kartą iš dalies keičiama ir su technikos pažanga derinama Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL L 246, p. 1), ir, antra, 2009 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 790/2009, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga (OL L 235, p. 1), tiek, kiek šiais aktais pakeičiama tam tikrų boratų klasifikacija,
BENDRASIS TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai J. Azizi (pranešėjas), A. W. H. Meij, M. Vilaras, N. J. Forwood, E. Martins Ribeiro, O. Czúcz, I. Wiszniewska-Białecka, I. Pelikánová, E. Cremona, I. Labucka, S. Frimodt Nielsen ir K. O’Higgins,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
1 Šiuo ieškiniu ieškovės Etimine SA ir AB Etiproducts Oy ginčija tam tikrų boratų klasifikacijų kaip pavojingų medžiagų (toliau − ginčijamos klasifikacijos) teisėtumą; šios klasifikacijos iš pradžių buvo numatytos 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL L 196, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 27) I priede, o vėliau įtrauktos į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, p. 1), VI priedą.
2 Ginčijamos klasifikacijos buvo įtvirtintos 2008 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos direktyva 2008/58/EB, kuria 30-ąjį kartą iš dalies keičiama ir su technikos pažanga derinama Direktyva 67/548/EEB (OL L 246, p. 1, toliau − ginčijama direktyva), ir pakartotos 2009 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 790/2009, iš dalies keičiančiame Reglamentą Nr. 1272/2008, siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga (OL L 235, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas), kuris įsigaliojo 2009 m. rugsėjo 25 d. (toliau kartu − ginčijami aktai).
Teisinis pagrindas
EB ir ESV sutarčių nuostatos
3 Pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą:
„Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali tokiomis pačiomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.“
4 SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta:
„Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.“
Direktyva 67/548
5 Direktyvoje 67/548, iš dalies pakeistoje, be kita ko, 1992 m. balandžio 30 d. Tarybos direktyva 92/32/EEB, septintą kartą iš dalies keičiančia Direktyvą 67/548 (OL L 154, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 11 t., p. 155), ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/121/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 67/548/EEB siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą (OL L 396, p. 851; klaidų ištaisymas OL L 396, 2007 5 29, p. 281), įtvirtinamos taisyklės dėl tiekimo rinkai tam tikrų „medžiagų“, kurios apibrėžiamos kaip „natūralūs arba gamybos procese gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant bet kokius priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui (tvarumui) išlaikyti, ir bet kokias naudojamame procese atsirandančias priemaišas, bet išskyrus bet kokius tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties“.
6 Tam Direktyvoje 67/548, kaip numatyta jos 4 straipsnio 1 dalyje, medžiagos klasifikuojamos esminių savybių pagrindu pagal jos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas kategorijas. Medžiagą klasifikavus kaip šios direktyvos I priedo „pavojingą“ medžiagą, reikalaujama, kad prieš ją pateikiant į rinką jos pakuotė būtų atitinkamai privalomai paženklinta, nurodant, be kita ko, pavojingumo, susijusio su tos medžiagos naudojimu, simbolius ir standartines frazes, nurodančias specialius rizikos faktorius, atsirandančius dėl pavojų, susijusių su medžiagos naudojimu, ir su patarimais dėl saugaus medžiagos naudojimo.
7 Pagal iki priimant Reglamento Nr. 1272/2008 55 straipsnio 2 dalį galiojusios Direktyvos 67/548 redakcijos 4 straipsnio 3 dalį:
„I priede pateikiamas pagal [šio straipsnio] 1 ir 2 dalyse nurodytus principus suklasifikuotų medžiagų sąrašas, kartu nurodant jų suderintą klasifikavimą ir ženklinimą. Sprendimas įtraukti medžiagą į I priedą [kuriame pateikiamas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis suklasifikuotų medžiagų sąrašas] kartu su [jų] suderintu klasifikavimu ir ženklinimu priimamas [šios direktyvos] 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“
8 Direktyvos 67/548 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo bendrieji principai taikomi pagal VI priede pateikiamus kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai atskirose direktyvose pavojingiems preparatams konkrečiai nurodomi priešingi reikalavimai.“
9 Direktyvos 67/548 VI priedo 1.2 skirsnyje nurodoma:
„Šis priedas nustato bendruosius principus, reguliuojančius medžiagų ir preparatų, nurodytų šios direktyvos 4 straipsnyje, <...> klasifikavimą ir ženklinimą.“
Jis skirtas visiems (gamintojams, importuotojams, nacionalinėms valdžios institucijoms), susiduriantiems su pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo metodais.“
10 Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.2 skirsnyje numatyta:
„Jei gamintojas, prekybininkas ar importuotojas turi informacijos, rodančios, kad medžiaga turėtų būti klasifikuojama ir ženklinama pagal 4.2.1, 4.2.2 ar 4.2.3 skirsnio kriterijus, jis laikinai paženklina medžiagą pagal šiuos kriterijus remdamasis kompetentingo asmens įrodymų vertinimu.“
11 Pagal Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.3 skirsnį „gamintojas, prekybininkas ar importuotojas vienai iš valstybių narių, kurioje ši medžiaga pateikiama į rinką, turi kaip galima greičiau pateikti dokumentą, apibendrinantį visą reikalingą informaciją“.
12 Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.4 skirsnyje patikslinama:
„Be to, gamintojas, prekybininkas ar importuotojas, kurie turi naujų duomenų, reikalingų medžiagai klasifikuoti ir ženklinti pagal kriterijus, nurodytus 4.2.1, 4.2.2 ar 4.2.3 skirsnyje, šiuos duomenis kuo greičiau pateikia vienai iš valstybių narių, kurioje ši medžiaga yra pateikiama į rinką.“
13 Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.5 skirsnis išdėstytas taip:
„Kad Bendrijos suderinta klasifikacija pagal šios direktyvos 28 straipsnyje apibrėžtą procedūrą būtų parengta kaip galima greičiau, valstybės narės, turinčios gamintojo ar ne gamintojo pateiktą atitinkamą informaciją, patvirtinančią medžiagų klasifikavimą pagal vieną iš šių kategorijų, privalo tokią informaciją kartu su pasiūlymais dėl klasifikavimo ir ženklinimo kuo greičiau persiųsti Komisijai.
Gautus pasiūlymus dėl klasifikavimo ir ženklinimo Komisija siunčia kitoms valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė gali kreiptis į Komisiją dėl jos gautos informacijos.
<…>“
Direktyvos 67/548 derinimo su technine pažanga tvarka
14 Pagal Direktyvos 67/548 28 straipsnį pataisos, reikalingos jos priedams suderinti su technine pažanga, priimamos 29 straipsnyje numatyta tvarka. Taikant šią tvarką, pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), 5 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 807/2003, suderinančio su Sprendimu 1999/468 nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi tvarka (balsų vieningumu) (OL L 122, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 335), III priedo 1 punktu, Europos Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Pagal minėto sprendimo 5 straipsnio 3 dalį Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę. Tačiau šio sprendimo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai nustatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, kreipiamasi į Europos Sąjungos Tarybą ir apie tai informuojamas Europos Parlamentas.
Dalinis Direktyvos 67/548 panaikinimas, pataisymas ir pakeitimas Reglamentu Nr. 1272/2008
15 Direktyva 67/548 buvo iš dalies panaikinta, pataisyta ir pakeista Reglamentu Nr. 1272/2008, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 20 d. Šiuo reglamentu siekiama, be kita ko, įgyvendinti Jungtinių Tautų parengtą Pasauliniu mastu suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (Reglamento Nr. 1272/2008 5−8 konstatuojamosios dalys).
16 Nors Reglamento Nr. 1272/2008 55 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad „[Direktyvos 67/548] I priedas išbraukiamas“, šio reglamento įsigaliojimo momentu jo VI priede nebuvo ginčijamų klasifikacijų, kurių priėmimo procedūra labai užsitęsė, o buvo tik klasifikacijos, įtvirtintos atliekant ankstesnius Direktyvos 67/548 derinimus su technine pažanga, įskaitant numatytąsias 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvoje 2004/73/EB, dvidešimt devintą kartą derinančioje su technikos pažanga Direktyvą 67/548 (OL L 152, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 448).
17 Dėl to Reglamento Nr. 1272/2008 53 konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„Siekiant visapusiškai atsižvelgti į darbą ir patirtį Direktyvos 67/548 <...> srityje, įskaitant konkrečių [minėtos direktyvos] I priede išvardytų cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą, visos galiojančios suderintos klasifikacijos turėtų būti konvertuotos į naujas suderintas klasifikacijas naudojant naujus kriterijus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento taikymas yra atidėtas, o suderintos klasifikacijos, remiantis Direktyvoje 67/548<...> nustatytais kriterijais, yra tinkamos cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimui pereinamuoju laikotarpiu, visos galiojančios suderintos klasifikacijos be pakeitimų turėtų būti taip pat perkeltos į šio reglamento priedą. Siekiant visus būsimus klasifikacijų derinimus atlikti pagal šį reglamentą, reikėtų vengti suderintų tos pačios cheminės medžiagos klasifikacijų pagal galiojančius ir naujus kriterijus neatitikimų.“
18 Reglamento Nr. 1272/2008 36 straipsnyje „Cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo nustatymas“, be kita ko, numatyta:
„1. Cheminei medžiagai, atitinkančiai I priede nustatytus toliau nurodytų pavojų kriterijus, paprastai taikomi klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai pagal 39 [37] straipsnį:
a) kvėpavimo takų jautrinimas, 1 kategorija (I priedo 3.4 skirsnis);
b) mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.5 skirsnis);
c) kancerogeniškumas, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.6 skirsnis);
d) toksinis poveikis reprodukcijai, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.7 skirsnis).
<…>“
19 Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 37 straipsnį „Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimo tvarka“:
„1. Valstybės narės kompetentinga institucija gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo bei tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, arba pasiūlymą dėl jų patikslinimo [peržiūrėjimo].
<…>
2. Cheminės medžiagos gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl tos cheminės medžiagos suderinto klasifikavimo ir ženklinimo ir tam tikrais atvejais pasiūlymą dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, jeigu VI priedo 3 dalyje nėra įrašo apie tą cheminę medžiagą, susijusio su tame pasiūlyme nurodyta pavojingumo klase arba diferenciacija.
<…>
4. Agentūros Rizikos vertinimo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies c punktą, priima nuomonę dėl pagal 1 arba 2 dalį pateikto pasiūlymo per 18 mėnesių nuo pasiūlymo gavimo datos, suteikdamas galimybę suinteresuotoms šalims pateikti pastabas. Šią nuomonę ir visas pastabas Agentūra perduoda Komisijai.
5. Jeigu Komisija nustato, kad tikslinga suderinti atitinkamos cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą, ji nepagrįstai nedelsdama pateikia sprendimo projektą dėl tos cheminės medžiagos kartu su atitinkamais klasifikacijos bei ženklinimo elementais, o tam tikrais atvejais – ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis arba m faktoriais, įtraukimo į I priedo 3 dalies 3.1 lentelę.
Laikantis tų pačių sąlygų, iki 2015 m. gegužės 31 d. atitinkamas įrašas įtraukiamas į VI priedo 3 dalies 3.2 lentelę.
Ši priemonė, kuria siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinama pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. <…>
6. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, turintys naujos informacijos, dėl kurios gali prireikti keisti VI priedo 3 dalyje nurodytos cheminės medžiagos suderintą klasifikaciją ir ženklinimo elementus <...>, pateikia pasiūlymą vienos iš valstybių narių, kurioje ši cheminė medžiaga tiekiama rinkai, kompetentingai institucijai.“
20 Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 53 straipsnį „Derinimas su technikos ir mokslo pažanga“:
„1. Komisija gali tikslinti bei derinti su technikos ir mokslo pažanga <...> I–VII priedus, įskaitant deramą atsižvelgimą į tolesnius [Pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos] pokyčius <...>. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. <...>“
21 Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 54 straipsnį „Komiteto procedūra“:
„1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas.
<…>
3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468 <...> 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
<…>“
22 Sprendimo 1999/468, iš dalies pakeisto 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, p. 11), 5a straipsnyje įtvirtinta „reguliavimo procedūra su tikrinimu“, kurią taikant, pagal šio straipsnio 1 dalį „Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas Reguliavimo procedūros su tikrinimu komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas“. Pagal šio sprendimo 5a straipsnio 3 dalį, jei numatytos priemonės atitinka komiteto nuomonę, Komisija nedelsdama pateikia priemonių projektą Tarybai ir Europos Parlamentui tikrinti ir, tik jei praėjus trijų mėnesių laikotarpiui Europos Parlamentas ir Taryba nepaprieštarauja priemonių projektui, Komisija gali priemones priimti. Šio sprendimo 5a straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba jei nuomonė nepateikiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, ir tuo pačiu metu perduoda jį Europos Parlamentui.
Reglamentas (EEB) Nr. 793/93 ir Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006
23 Iš dalies pakeisto 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (OL L 84, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 212) 4 konstatuojamojoje dalyje numatytas įsipareigojimų pasidalijimas ir koordinavimas tarp valstybių narių, Komisijos ir pramonininkų siekiant įvertinti riziką, kurią kelia šių pramonininkų gaminamos, importuojamos ir (arba) naudojamos medžiagos. Todėl šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatyta tokių medžiagų gamintojų ir importuotojų pareiga pateikti atitinkamus duomenis, atsižvelgiant į gamybos ir importo apimtis.
24 Pagal Reglamento Nr. 793/93 8 straipsnio 1 dalį Komisija rengia medžiagų, kurių keliamą riziką būtina vertinti prioritetine tvarka, sąrašus. Siekiant įvertinti tokią riziką žmogui ir aplinkai, kiekvienos iš šių medžiagų atveju kompetentinga valstybės narės institucija paskiriama kaip pranešėja (Reglamento Nr. 793/93 10 straipsnio 1−3 dalys).
25 Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 793/93 9 straipsnyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje numatyta gamintojų ir importuotojų pareiga prireikus pateikti papildomos informacijos arba atlikti tyrimus tam, kad būtų gauti trūkstami duomenys keliamai rizikai įvertinti. Šio reglamento 12 straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tyrimus gali atlikti vienas arba daugiau gamintojų arba importuotojų, veikdami kitų suinteresuotų gamintojų arba importuotojų vardu. Be to, pagal to paties reglamento 9 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai, pateikdami tinkamą pagrindimą, gali prašyti pranešėjo, kad būtų atleisti nuo kai kurių arba visų papildomų tyrimų, remiantis tuo, kad atitinkama informacijos dalis arba nėra būtina vertinant keliamą riziką, arba jos neįmanoma gauti. Jie gali taip pat reikalauti ilgesnio laikotarpio, jeigu to reikalauja aplinkybės.
26 Atlikęs keliamos rizikos įvertinimą tam tikrais atvejais pranešėjas gali pasiūlyti strategiją ir priemones, kaip sumažinti nustatytą riziką (Reglamento Nr. 793/93 10 straipsnio 3 dalis). Remdamasi pranešėjo pateiktu rizikos įvertinimu ir rekomenduotina strategija, Komisija pateikia pasiūlymą dėl prioritetinių medžiagų rizikos įvertinimo rezultatų ir, jei būtina, rekomendaciją dėl atitinkamos strategijos, kaip apriboti tokią riziką, tam, kad jie būtų patvirtinti taikant Reglamento Nr. 793/93 15 straipsnyje nurodytą Komiteto procedūrą. Remdamasi taip patvirtintais rizikos įvertinimu ir rekomenduota strategija, Komisija nusprendžia, jei būtina, pasiūlyti Bendrijos priemones pagal iš dalies pakeistą 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (OL L 262, p. 201; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 3 t., p. 317) arba kitus galiojančius atitinkamus Bendrijos aktus (Reglamento Nr. 793/93 11 straipsnio 1−3 dalys).
27 Reglamentas Nr. 793/93 buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiu Direktyvą 1999/45 bei panaikinančiu Reglamentą Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Direktyvą 76/769 ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (OL L 396, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 136, p. 3, toliau − REACH reglamentas).
28 Pagal REACH reglamento 1 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Dėl to jame numatytos nuostatos dėl 3 straipsnyje apibrėžtų cheminių medžiagų ir preparatų, kurios taikomos tokių medžiagų – atskirų ar esančių preparatų ar gaminių sudėtyje, – gamybai, tiekimui rinkai ar naudojimui (REACH reglamento 1 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal REACH reglamento 1 straipsnio 3 dalį šis reglamentas grindžiamas principu, pagal kurį gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų gaminamos, tiekiamos rinkai ar naudojamos cheminės medžiagos neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai, ir atsargumo principu.
29 Atsižvelgiant į REACH reglamento 5 straipsnyje įtvirtintą taisyklę „Nėra duomenų, nėra rinkos“ ir šio reglamento 6 bei 7 straipsniuose numatytas pareigas, gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip 1 toną cheminės medžiagos, turi pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) apie tokią medžiagą ir ją įregistruoti. Šiuo atžvilgiu pagal REACH reglamento 10 ir 13 straipsnius jie turi pateikti išsamią techninę dokumentaciją, kurioje būtų informacija apie atitinkamą cheminę medžiagą, įskaitant apie jos gamybą ir naudojimą, jos klasifikaciją ir savybes, kurios prireikus turi būti įrodomos atitinkamais bandymais arba atitinkamų tyrimų rezultatais.
Faktinės bylos aplinkybės
Ieškovės ir atitinkamos medžiagos
30 Viena iš ieškovių, Etimine, yra pagal Liuksemburgo teisę įsteigta bendrovė. Kita ieškovė, Etiproducts, yra bendrovė, įsteigta pagal Suomijos teisę. Ieškovės importuoja į Sąjungą medžiagas, kurių sudėtyje yra borato, išgautas Emet, Kestelek, Bigadic ir Kirka (Turkija) boro rūdos kasyklose, kurias eksploatuoja jų patronuojanti bendrovė Eti Mine Works General Management (toliau − Eti Mine Works), t. y pagal Turkijos teisę įsteigta bendrovė, kurios visas kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei.
31 Etimine yra išimtinė minėtų medžiagų platintoja penkiolikoje valstybių narių: Belgijos Karalystėje, Čekijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Prancūzijos Respublikoje, Airijoje, Italijos Respublikoje, Didžiojoje Liuksemburgo Hercogystėje, Vengrijos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Austrijos Respublikoje, Portugalijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje ir Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Etiproducts yra išimtinė šių medžiagų platintoja septyniose kitose valstybėse narėse: Danijos Karalystėje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Suomijos Respublikoje ir Švedijos Respublikoje.
32 Turkijos Respublika turi didelius boro išteklius ir yra antrąją vietą pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų užimanti boro rūgšties gamintoja. Eti Mine Works, pirmoji pasaulyje boro eksploatuotoja, turi išimtines teises eksploatuoti šios nutarties 30 punkte nurodytas kasyklas. Šios eksploatavimo teisės jai buvo suteiktos remiantis 1985 m. birželio 15 d. Turkijos įstatymo Nr. 3213 dėl kasyklų eksploatavimo (T. C. Resmî Gazele, Nr. 18785, 1985 m. birželio 15 d.) 6 ir 24 straipsniais.
33 2007 m. Etimine, remdamasi tarp jos ir Eti Mine Works sudaryta išimtinio platinimo sutartimi, importavo į Sąjungą apie 245 500 tonų boratų, t. y. 44 000 tonų boro rūgšties, 189 000 tonų borakso pentahidrato ir 12 500 tonų borakso dekahidrato. Tuo pačiu laikotarpiu Etiproducts, remdamasi analogiška platinimo sutartimi, importavo į Sąjungą apie 85 700 tonų boratų. Šis importas sudarė didžiąją dalį boro rūgšties, borakso dekahidrato ir borakso pentahidrato importo į Sąjungą 2007 metais.
Procedūra, per kurią nustatytos ginčijamos klasifikacijos
34 1999 m. sausio 28 d. Prancūzijos Respublika pateikė Komisijai pasiūlymą priskirti boro rūgštį pagal Direktyvą 67/548 prie 2 kategorijos toksiškai reprodukciją ir vystymąsi veikiančių medžiagų, kurią atitinka frazės R60 (gali pakenkti vaisingumui) ir R61 (gali pakenkti negimusiam kūdikiui), nes ši medžiaga iki tol nebuvo numatyta Direktyvos 67/548 I priede.
35 1999 m. vasario 10 d. Danijos Karalystė pateikė pasiūlymą, kuris buvo parengtas Danijos aplinkos apsaugos agentūrai (Danish Environmental Protection Agency), priskirti boro rūgštį ir borakso dekahidratą pagal Direktyvą 67/548 prie 2 kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančių medžiagų, kurią atitinka frazė R60 (gali pakenkti vaisingumui), ir prie 3 kategorijos toksiškai vystymąsi veikiančių medžiagų, kurią atitinka frazė R 63 (gali pakenkti negimusiam kūdikiui).
36 Per 2000 m. lapkričio 15−17 d. d. vykusį susitikimą Komisijos darbo grupė dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo prie Europos cheminių medžiagų biuro (toliau − K & Ž darbo grupė) pasiūlė pagal Direktyvą 67/548 priskirti boro rūgštį prie 3 kategorijos toksiškai tiek reprodukciją, tiek vystymąsi veikiančių medžiagų. Borakso dekahidratą ir dinatrio tetraboratą C & E darbo grupė pasiūlė priskirti pagal Direktyvą 67/548 prie 3 kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančių medžiagų.
37 Komisijos generaliniam direktoratui (GD) „Aplinka“ paprašius Europos cheminių medžiagų biuras sukvietė specializuotus ekspertus, kad būtų peržiūrėta boratų klasifikacija pagal Direktyvą 67/548, atsižvelgiant į jų toksiškumą reprodukcijai. Per 2004 m. spalio 5 ir 6 dienomis vykusį susitikimą Komisijos darbo grupė, sudaryta iš ekspertų, kurie specializacija – toksiškumas reprodukcijai, išnagrinėjo kelias medžiagas, kurių sudėtyje yra borato, tarp jų borakso pentahidratą, boro oksidą, boro rūgštį, borakso dekahidratą ir dinatrio tetraboratą, ir padarė išvadą, kad šios medžiagos turi būti priskirtos pagal Direktyvą 67/548 prie 2 kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančių medžiagų, atsižvelgiant į bandymus, atliktus su gyvūnais.
38 2005 m. balandžio 4 d. įvyko Turkijos valdžios institucijų, Etimine ir Komisijos susitikimas, per kurį Turkijos valdžios institucijos ginčijo pasiūlytą medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, priskyrimą prie 2 kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančių medžiagų. Grįsdamos šį prieštaravimą Turkijos valdžios institucijos 2005 m. gegužės 18 d. laišku pateikė GD „Aplinka“ Turkijos toksikologų parengtą techninį raštą, kuris buvo žodžiu pristatytas per 2005 m. balandžio 4 d. susitikimą, ir ataskaitą „Turkijos toksikologų nuomonė dėl boro rūgšties ir boratų priskyrimo prie toksiškai reprodukciją veikiančių medžiagų“.
39 2005 m. balandžio 8 d. laišku, skirtu GD „Aplinka“, Etimine ginčijo specializuotų ekspertų darbo grupės išvadas ir prašė, kad Komisija į jas neatsižvelgtų.
40 Per 2005 m. rugsėjo 8 d. susitikimą K & Ž darbo grupė, dalyvaujant Turkijos valdžios institucijų, Eti Mine Works ir Turkijos toksikologų atstovams, toliau aptarė pasiūlytą medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, klasifikaciją pagal Direktyvą 67/548, prieš nuspręsdama pritarti specializuotų ekspertų darbo grupės nuomonei ir pasiūlyti minėtas medžiagas priskirti prie 2 kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančių medžiagų.
41 2005 m. rugsėjo 30 d. laišku Turkijos valdžios institucijos paprašė Komisijos atidėti sprendimą dėl medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, klasifikavimo pagal Direktyvą 67/548, kol bus užbaigti šiuo tikslu atliekami tyrimai.
42 2005 m. spalio 17 d. laišku, skirtu GD „Aplinka“, Etimine pakartojo savo prašymą, kad 30-ąjį kartą su technikos pažanga derinant Direktyvą 67/548 medžiagos, kurių sudėtyje yra borato, nebūtų priskirtos prie 2 kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančių medžiagų.
43 2005 m. lapkričio 18 d. laišku GD „Aplinka“ nurodė tinkamai atsižvelgęs į Etimine pastabas ir atsakė į kai kuriuos šios iškeltus klausimus savo 2005 m. balandžio 8 d. laiške.
44 2006 m. vasario 6 d. Komisijai skirtu laišku Turkijos valdžios institucijos pareiškė savo prieštaravimą dėl pasiūlytos medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, klasifikacijos pagal Direktyvą 67/548.
45 2007 m. vasario 16 d. komitetas, kaip apibrėžtas Direktyvos 67/548 29 straipsnyje, skaitomame kartu su Sprendimo 1999/468 5 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 807/2003 III priedo 1 punktu (žr. šios nutarties 15 punktą), pritarė direktyvos, kuria 30-ąjį kartą su technikos pažanga derinama Direktyva 67/548, pasiūlymui, kuriame pakartotas pasiūlymas dėl medžiagų, turinčių borato, klasifikacijos.
46 2008 m. rugpjūčio 21 d. Komisija priėmė ginčijamą direktyvą.
47 Ginčijamos klasifikacijos, kurios numatytos ginčijamos direktyvos 1G priede, iš esmės atrodo taip:
„Indekso Nr. | Cheminės medžiagos pavadinimas | Klasifikacija | Ženklinimas |
<…> | <…> | <…> | <…> |
005-007-00-2 | boro rūgštis; <...> boro rūgštis, neapdorota gamtinė, turinti daugiau kaip 85 % H3BO3, skaičiuojant sausos medžiagos masei <...> | Repr. Cat. 2; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-008-00-8 | diboro trioksidas boro oksidas | Repr. Cat. 2; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-011-00-4 | dinatrio tetraboratas, bevandenis [bevandenio] boro rūgšties dinatrio druska <...> dinatrio tetraboro heptoksido, hidratas <...> ortoboro rūgšties natrio druska <...> | Repr. Cat. 2; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-011-01-1 | dinatrio tetraborato dekahidratas borakso dekahidratas | Repr. Cat. 2; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-011-02-9 | dinatrio tetraborato pentahidratas borakso pentahidratas | Repr. Cat. 2 ; R 60‑61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
<…> | <…> | <…> | <…>“ |
48 2009 m. rugpjūčio 10 d. Komisija, remdamasi, be kita ko, Reglamento Nr. 1272/2008 53 straipsniu, priėmė ginčijamą reglamentą.
49 Ginčijamu reglamentu ginčijamos klasifikacijos buvo įtrauktos į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedą ir įsigaliojo 2009 m. rugsėjo 25 d.
50 Ginčijamo reglamento 1−3 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„1. Reglamento <...> Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje pateikti du pavojingų cheminių medžiagų suderintų klasifikacijų ir ženklinimo sąrašai. 3.1 lentelėje pateiktas pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas, sudarytas remiantis Reglamento <...> Nr. 1272/2008 I priedo 2–5 dalyse nustatytais kriterijais. 3.2 lentelėje pateiktas pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas, sudarytas remiantis <...> Direktyvos 67/548 <...> VI priede nustatytais kriterijais. Šiuos abu sąrašus reikia iš dalies pakeisti į ir juos įtraukti atnaujintas cheminių medžiagų, kurioms jau taikoma suderinta klasifikacija, klasifikacijas ir įtraukti naujas suderintas klasifikacijas. Be to, būtina išbraukti tam tikroms medžiagoms skirtus įrašus.
2. Siekiant atsižvelgti į neseniai priimtus Direktyvos 67/548 <...> I priedo pakeitimus, padarytus [ginčijama] direktyva <...>, ir 2009 m. sausio 15 d. Komisijos direktyva 2009/2/EB, 31-ąjį kartą iš dalies keičiančia ir su technikos pažanga derinančia Tarybos direktyvą 67/548 <...>, būtina iš dalies pakeisti Reglamento <...> Nr. 1272/2008 VI priedą. Šiomis priemonėmis tas priedas suderinamas su technikos ir mokslo pažanga pagal Reglamento <...> Nr. 1272/2008 53 straipsnį.
3. Reglamento <...> Nr. 1272/2008 53 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad reikėtų visapusiškai atsižvelgti į darbą, atliktą įgyvendinant Direktyvą 67/548 <...>, ir įgytą patirtį, įskaitant konkrečių tos direktyvos I priede išvardytų cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą.“
51 Ginčijamo reglamento 1 straipsnyje, be kita ko, nustatyta:
„Reglamento <...> Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalis iš dalies keičiama taip:
3.1 lentelė iš dalies keičiama taip:
a) įrašai, atitinkantys I priede nurodytus įrašus, pakeičiami tame priede pateiktais įrašais;
b) II priede nurodyti įrašai įtraukiami 3.1 lentelėje nustatyta įrašų pateikimo tvarka;
<…>
3.2 lentelė iš dalies keičiama taip:
a) įrašai, atitinkantys IV priede nurodytus įrašus, pakeičiami tame priede pateiktais įrašais;
b) V priede nurodyti įrašai įtraukiami 3.2 lentelėje nustatyta įrašų pateikimo tvarka;
<…>“
52 Pagal ginčijamo reglamento 2 straipsnį:
„1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. 1 straipsnis taikomas nuo 2010 m. gruodžio 1 d.
3. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, VI priedo 3 dalyje nustatytas suderintas klasifikacijas galima pradėti taikyti iki 2010 m. gruodžio 1 d.“
53 Ginčijamos klasifikacijos, įtrauktos į ginčijamo reglamento I ir IV priedus, atrodo taip:
„II Priedas
Indekso Nr. | Tarptautinė cheminė identifikacija | Klasifikacija | Ženklinimas | |
| | | Pavojingumo klasės ir kategorijos kodas (-ai) | Pavojingumo frazės kodas (‑ai) | Piktogramos, signalinio žodžio kodas (‑ai) | Pavojingumo frazės kodas (‑ai) |
<…< | <…> | <…> | <…> | <…> | <…> |
005-007-00-2 | boric acid; <...> boric acid, crude natural, containing not more than 85 per cent of H3BO3 calculated on the dry weight <…> | Repr. 1B | H360FD | GHS08 Dgr | H360FD |
005-008-00-8 | diboron trioxide; boric oxide | Repr. 1B | H360FD | GHS08 Dgr | H360FD |
005-011-00-4 | disodium tetraborate, anhydrous; boric acid, disodium salt; <...> tetraboron disodium heptaoxide, hydrate; <...> orthoboric acid, sodium salt <...> | Repr. 1B | H360FD | GHS08 Dgr | H360FD |
005-011-01-1 | disodium tetraborate decahydrate; borax decahydrate | Repr. 1B | H360FD | GHS08 Dgr | H360FD |
005-011-02-9 | disodium tetraborate pentahydrate; borax pentahydrate | Repr. 1B | H360FD | GHS08 Dgr | H360FD |
<…> | <…> | <…> | <…> | <…> | <…>“ |
„V Priedas
Indekso Nr. | Tarptautinė cheminė identifikacija | Klasifikacija | Ženklinimas |
<…> | <…> | <…> | <…> |
005-007-00-2 | boric acid; <...> boric acid, crude natural, containing not more than 85 per cent of H3BO3 calculated on the dry weight <..> | Repr. Cat. 2 ; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-008-00-8 | diboron trioxide; boric oxide | Repr. Cat. 2 ; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-011-00-4 | disodium tetraborate, anhydrous; boric acid, disodium salt; <...> tetraboron disodium heptaoxide, hydrate; <...> orthoboric acid, sodium salt | Repr. Cat. 2 ; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-011-01-1 | disodium tetraborate decahydrate; borax decahydrate | Repr. Cat. 2 ; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
005-011-02-9 | disodium tetraborate pentahydrate; borax pentahydrate | Repr. Cat. 2 ; R 60-61 | T R : 60-61 S : 53-45 |
<…> | <…> | <…> | <…>“ |
Procesas ir šalių reikalavimai
54 Ieškovės pareiškė šį ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo (dabar Bendrasis Teismas, toliau − Teismas) kanceliarija gavo 2008 m. gruodžio 5 dieną.
55 Danijos Karalystė pateikė prašymą įstoti į šią bylą Komisijos pusėje, kurį Teismo kanceliarija gavo 2009 m. balandžio 6 dieną. 2009 m. liepos 7 d. nutartimi Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas leido jai įstoti į šią bylą.
56 Pagal Anglijos teisę įsteigta bendrovė Borax Europe Ltd (toliau − Borax), gaminanti boratus ir jais prekiaujanti, pateikė prašymą įstoti į šią bylą ieškovių pusėje, kurį Teismo kanceliarija gavo 2009 m. balandžio 9 dieną. 2009 m. liepos 7 d. nutartimi Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas leido jai įstoti į šią bylą.
57 2009 m. kovo 11 d. Teismo kanceliarija gavo Komisijos pagal Teismo procedūros reglamento 114 straipsnį pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo ir prašymą pripažinti, kad nėra reikalo priimti sprendimą pagal to paties reglamento 113 straipsnį. 2009 m. balandžio 30 d. ieškovės pateikė savo pastabas dėl šio prieštaravimo ir prašymo. 2009 m. rugpjūčio 24 d. Borax pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą tik dėl priimtinumo klausimo.
58 Ieškinyje ir savo pastabose, susijusiose su prieštaravimu dėl priimtinumo, ieškovės, palaikomos Borax, Teismo prašo:
– atmesti prieštaravimą dėl priimtinumo ir pripažinti ieškinį priimtinu,
– visų pirma panaikinti ginčijamos direktyvos 1 G priedo lentelės įrašus, susijusius su šiomis medžiagomis:
– boro rūgštis ir boro rūgštis, neapdorota gamtinė (Indekso Nr. 005‑007‑00‑2),
– diboro trioksidas ir boro oksidas (Indekso Nr. 005‑008‑00‑8),
– dinatrio tetraboratas, bevandenio boro rūgštis, dinatrio druska; dinatrio tetraboro heptoksidas, hidratas, ortoboro rūgštis ir natrio druska (Indekso Nr. 005‑011‑00‑4),
– dinatrio tetraborato dekahidratas ir borakso dekahidratas (Indekso Nr. 005‑011‑01‑1),
– dinatrio tetraborato pentahidratas ir borakso pentahidratas (Indekso Nr. 005‑011‑02‑9),
– nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, panaikinti ginčijamos direktyvos 1 G priedo lentelės įrašus, susijusius su šiomis medžiagomis:
– diboro trioksidas ir boro oksidas (Indekso Nr. 005‑008‑00‑8),
– dinatrio tetraboratas, bevandenio boro rūgštis, dinatrio druska; dinatrio tetraboro heptoksidas, hidratas, ortoboro rūgštis ir natrio druska (Indekso Nr. 005‑011‑00‑4),
– dinatrio tetraborato dekahidratas ir borakso dekahidratas (Indekso Nr. 005‑011‑01‑1),
– dinatrio tetraborato pentahidratas ir borakso pentahidratas (Indekso Nr. 005‑011‑02‑9),
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
59 Savo prieštaravime dėl priimtinumo Komisija Teismo prašo:
– visų pirma atmesti ieškinį dėl to, kad nebėra jo dalyko,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti ieškinį akivaizdžiai nepriimtinu,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
60 2009 m. lapkričio 6 ir 30 d. bei gruodžio 8 d. Teismo kanceliarijos gautuose atsakymuose į Teismo raštu pateiktą klausimą, ieškovės paprašė joms leisti pakeisti savo reikalavimus ir panaikinimo pagrindus taip, kad jie apimtų ir ginčijamame reglamente pakartotas ginčijamas klasifikacijas.
61 Savo prašyme leisti pakeisti reikalavimus ir panaikinimo pagrindus ieškovės, palaikomos Borax, Teismo iš esmės prašo:
– pripažinti ieškinį su prašomais jo pakeitimais priimtinu ir pagrįstu,
– patenkinti jų prašymą leisti pakeisti reikalavimus ir panaikinimo pagrindus taip, kad jie apimtų ir ginčijamo reglamento I ir IV priedų lentelių įrašus, atitinkančius ginčijamas klasifikacijas,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
62 2009 m. lapkričio 9 d. Teismo kanceliarijos gautame Komisijos dokumente nurodyta, kad ji neprieštarauja dėl reikalavimų ir panaikinimo pagrindų pakeitimo, tačiau patikslinta, jog šis prašymas leisti pakeisti turėjo būti pateiktas iki pasibaigiant terminui pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento.
63 2009 m. lapkričio 19 d. laišku Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas informavo ieškoves apie savo sprendimą leisti joms pakeisti reikalavimus ir panaikinimo pagrindus.
64 2009 m. gruodžio 21 d. Teismo kanceliarijos gautame atsakyme į Teismo raštu pateiktą klausimą ieškovės, palaikomos Borax, tvirtino, kad bet kuriuo atveju jų ieškinys priimtinas dėl 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusios SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos. Tą pačią dieną pateiktu pareiškimu Komisija ginčijo šią poziciją.
65 Taikydamas Procedūros reglamento 14 straipsnį ir išklausęs šalis pagal šio reglamento 51 straipsnį Teismas, Teismo pirmininko siūlymu, 2010 m. sausio 14 d. nusprendė perduoti bylą išplėstinės sudėties sprendžiančiam teismui (didžiajai kolegijai), kad šis priimtų sprendimą dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.
Dėl teisės
66 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį, jei šalis prašo, Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nenagrinėjęs bylos iš esmės. Pagal šio straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai Teismas nusprendžia kitaip, likusi proceso dalis vyksta žodžiu.
67 Šiuo atveju Teismas mano, kad bylos dokumentuose yra pakankamai informacijos, todėl jis nusprendė sprendimą priimti nepradėdamas žodinės proceso dalies motyvuota nutartimi.
Dėl SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos taikymo
Šalių argumentai
68 Komisija mano, kad SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinė sakinio dalis šioje byloje netaikytina.
69 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad ieškinio priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį jo pateikimo momentu. Be to, jeigu SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa būtų taikoma iki 2009 m. gruodžio 1 d. pareikštiems ieškiniams, tai sukeltų savavališkų pasekmių atsižvelgiant į tai, ar Teismas priimtų sprendimą iki, ar po šios datos.
70 Komisija remdamasi tuo daro išvadą, kad SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa taikoma tik po 2009 m. lapkričio 30 d. pareikštiems ieškiniams. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas 2008 m. gruodžio 5 d., o prašymas leisti pakeisti reikalavimus ir panaikinimo pagrindus pateiktas iki 2009 m. gruodžio 1 d., šiai bylai SESV 263 straipsnis jokios reikšmės neturi.
71 Ieškovės, palaikomos Borax, tvirtina, kad Lisabonos sutartimi padaryti pakeitimai taikomi šiai bylai. Tai matyti iš kartu skaitomų ESS 1 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies a punkto. Iš tikrųjų jokioje Lisabonos sutarties nuostatoje nenumatyta, kad EB sutartyje įtvirtintos taisyklės bus toliau taikomos pereinamuoju laikotarpiu po 2009 m. gruodžio 1 d. Taigi Sąjungos teismas turi taikyti SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, įskaitant ieškinio, kuriuo siekiama ginčyti reglamentuojančio pobūdžio teisės akto teisėtumą, priimtinumo sąlygas 2009 m. gruodžio 1 d. nagrinėjamoms byloms.
72 Todėl įsigaliojus SESV 263 straipsnio ketvirtai pastraipai ieškovių prašymas iš dalies panaikinti ginčijamus aktus yra priimtinas ir jos neturi įrodyti, kad šie aktai su jomis konkrečiai susiję.
Teismo vertinimas
73 Visų pirma dėl ginčijamo reglamento reikia pastebėti, kad ieškinio pareiškimo terminas pagal EB 230 straipsnio penktą pastraipą pasibaigė 2009 m. lapkričio 30 d., t. y. dar galiojant EB sutarčiai, ir kad ieškovės savo prašymą leisti pakeisti jų reikalavimus ir panaikinimo pagrindus pateikė iki šios datos. SESV 263 straipsnio įsigaliojimo dieną, t. y. 2009 m. gruodžio 1 d., bet koks galimas prašymas panaikinti ginčijamą reglamentą bet kuriuo atveju būtų buvęs nepriimtinas dėl jo šeštoje pastraipoje, kurioje pakartojamos EB 230 straipsnio penktos pastraipos nuostatos, numatyto ieškinio pateikimo termino nesilaikymo. Be to, tai juo labiau mutatis mutandis taikoma ir 2008 m. gruodžio 5 d. pateiktam prašymui panaikinti ginčijamą direktyvą.
74 Šalių nuomonės nesutampa dėl to, ar SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, ypač jos paskutinė sakinio dalis, taikoma šioje byloje ratione temporis. Konkrečiai tariant, ieškovės, palaikomos Borax, teigia, kad toje pastraipoje numatytos pakeistos priimtinumo sąlygos dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų taikomos nedelsiant ir todėl jų prašymas iš dalies panaikinti ginčijamus aktus yra priimtinas, joms neprivalant įrodyti, kad ginčijamos klasifikacijos konkrečiai su jomis susijusios. Tačiau Komisija mano, kad ši nuostata šioje byloje netaikoma, nes ieškinių priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į ieškinio pateikimo momentu galiojusias priimtinumo sąlygas.
75 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad Sutartyje dėl ESV nenumatyta jokia speciali pereinamojo laikotarpio nuostata, kuria būtų reglamentuojamas atsakymas į klausimą, ar SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa taikoma 2009 m. gruodžio 1 d. nagrinėjamoms byloms.
76 Konkrečiai kalbant apie taisyklių, kuriose įtvirtintos privataus asmens Sąjungos teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygos, taikymą laiko atžvilgiu, reikia pažymėti, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog, pirma, vadovaujantis principu adage tempus regit actum (šiuo klausimu žr. 1971 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henck, 12/71, Rink. p. 743, p. 5), ieškinio priimtinumo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis jo pateikimo dieną galiojusiomis taisyklėmis (1973 m. gegužės 8 d. Sprendimas Campogrande prieš Komisiją, 60/72, Rink. p. 489, 4 punktas; pagal analogiją šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. vasario 22 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Kozlowski, C‑66/08, Rink. p. I‑0000, 7 punktą) ir, antra, ieškinio priimtinumo sąlygos vertinamos ieškinio pareiškimo momentu, t. y. kai pateikiamas ieškinio pareiškimas (2002 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑61/96, C‑132/97, C‑45/98, C‑27/99, C‑81/00 ir C‑22/01, Rink. p. I‑3439, 23 punktas; 2002 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shaw ir Falla prieš Komisiją, T‑131/99, Rink. p. II‑2023, 29 punktas ir 2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Alitalia prieš Komisiją, T‑301/01, Rink. p. II‑1753, 37 punktas), kurio trūkumus pašalinti galima tik prieš pasibaigiant ieškinio pateikimo terminui (1984 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bensider ir kt. prieš Komisiją, 50/84, Rink. p. 3991, 8 punktas).
77 Priešingu atveju kiltų, be kita ko, savivalės vykdant teisingumą rizika, nes ieškinio priimtinumas priklausytų nuo Teismo galutinio sprendimo paskelbimo datos, kuri, beje, yra nežinoma (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1981 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Salumi ir kt., 212/80–217/80, Rink. p. 2735, 14 punktą).
78 Nagrinėjamu atveju, ieškinio pareiškimo momentu, t. y. tuo momentu, kai buvo pateiktas ieškinio pareiškimas bei prašymas leisti pakeisti reikalavimus ir panaikinimo pagrindus, jo priimtinumo sąlygos buvo reglamentuojamos EB 230 straipsniu. Todėl, atsižvelgiant į šio šios nutarties 76 punkte primintą teismų praktiką, klausimas, ar ieškovės turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo, turi būti sprendžiamas remiantis šiuo straipsniu. Be to, net darant prielaidą, kad SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, ypač jos sakinio paskutine dalimi, šioje byloje ieškovėms galėjo būti suteikta teisė pareikšti ieškinį, kuri joms nesuteikta pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, į tokią teisę nebūtų galima atsižvelgti vertinant šio ieškinio priimtinumą, nes ieškinio dėl ginčijamų aktų panaikinimo pareiškimo terminas tiek pagal EB 230 straipsnio penktą pastraipą, tiek pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą buvo jau pasibaigęs 2009 m. gruodžio 1 d., t. y. SESV 263 straipsnio įsigaliojimo dieną.
79 Šio vertinimo nepaneigia teiginys, kad SESV 263 straipsnis priklauso procedūrinėms taisyklėms, dėl kurių teismo praktikoje pripažįstama, jog procedūrinės normos, skirtingai nei materialinės normos, paprastai laikomos taikytinomis visoms jų įsigaliojimo metu nagrinėjamoms byloms (71 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Salumi ir kt. 9 punktas; 2006 m. kovo 9 d. Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services, C‑293/04, Rink. p. I‑2263, 19 punktas ir 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Dell’Orto, C–467/05, Rink. p. I‑5557, 48 punktas). Iš tikrųjų net pripažinus, kad jurisdikcijos klausimus reglamentuoja procedūrinės normos (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Dell’Orto 49 punktą), reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šios nutarties 76 ir 77 punktuose minėtos teismų praktikos, siekiant nustatyti taikytinas nuostatas, kuriomis remiantis turi būti vertinamas ieškinio, pareikšto dėl Sąjungos akto panaikinimo, priimtinumas, reikia taikyti principą adage tempus regit actum.
80 Iš to išplaukia, kad SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa šiam ieškiniui netaikoma.
81 Todėl reikia išnagrinėti, ar ieškovės pagrindė savo teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.
Dėl šio ieškinio priimtinumo
Šalių argumentai
82 Grįsdama pagal Procedūros reglamento 113 ir 114 straipsnius pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo ir prašymą pripažinti, kad nėra reikalo priimti sprendimą, Komisija teigia, kad Direktyvos 67/548 I priedas, įskaitant ginčijamas klasifikacijas, kokios buvo įtrauktos ginčijama direktyva, panaikintas 2009 m. sausio 20 d. Reglamento Nr. 1272/2008 55 straipsnio 11 dalimi, dėl ko automatiškai tą pačią dieną buvo panaikinta ginčijama direktyva, kuria šis priedas buvo pakeistas ir kuri nebegalioja. Todėl prašymas iš dalies panaikinti ginčijamą direktyvą neteko dalyko, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 113 straipsnį.
83 Net darant prielaidą, kad taip nėra, Komisija mano, kad ginčijamuose aktuose numatytos ginčijamos klasifikacijos nesusijusios su ieškovėmis nei tiesiogiai, nei konkrečiai, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.
84 Ieškovės, palaikomos Borax, mano, kad ginčijamuose aktuose numatytos klasifikacijos yra tiesiogiai ir konkrečiai su jomis susijusios, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.
85 Dėl konkrečios sąsajos kriterijaus ieškovės nurodo, kad ginčijami aktai su jomis susiję konkrečiai dėl tam tikrų joms būdingų savybių ar faktinės padėties, kuri jas išskiria iš visų kitų asmenų ir dėl to individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam jos skirtos. Dėl to reikėtų atsižvelgti į keletą aspektų, galinčių padėti įrodyti tokią konkrečią sąsają.
86 Pirma, ieškovės yra ginčijamomis klasifikacijomis paveiktų išimtinių teisių, susijusių su boro eksploatavimu Turkijoje, turėtojos. Antra, Etimine yra didžiausia medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, importuotoja Sąjungoje. Ieškovės importuoja didžiąją dalį Sąjungoje naudojamų medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, ir jų vidaus rinkoje vykdoma veikla priklauso nuo šių medžiagų importo ir pardavimo. Trečia, ieškovės aktyviai dalyvavo procedūroje, per kurią buvo priimtos ginčijamos klasifikacijos. Ketvirta, jas galima identifikuoti ginčijamos direktyvos antroje konstatuojamojoje dalyje. Penkta, Komisija ginčijamas klasifikacijas grindė negalutiniu rizikos vertinimu pagal Reglamentą Nr. 793/93, pagal kurį ieškovėms suteiktos procedūrinės garantijos.
87 Pirma, dėl išimtinių teisių ieškovės primena, kad jos yra vieninteliai ūkio subjektai Sąjungoje, kuriems leista importuoti ir prekiauti vidaus rinkoje Turkijoje išgautomis medžiagomis, kurių sudėtyje yra borato. Šios išimtinės teisės joms buvo suteiktos prieš priimant ginčijamą direktyvą ir taip jas išskiria iš visų kitų ūkio subjektų. Tačiau šias teises paveikia pareiga ant gaminių, kurių sudėtyje yra borato, pritvirtinti etiketes su kaukole ir frazėmis R60 (gali pakenkti vaisingumui) ir R61 (gali pakenkti negimusiam kūdikiui), o tai prilygsta įpareigoti ieškoves laikytis techninės specifikacijos. Be to, pagal Direktyvą 67/548 medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, priskyrimas prie 2 kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų lemtų tai, kad atitinkami gaminiai nebegalėtų būti parduodami plačiajai visuomenei.
88 Ieškovės ginčija Komisijos argumentą, kad šios išimtinės teisės nesusijusios su Sąjunga. Šiuo atžvilgiu Komisija neatsižvelgia į ypatingus Sąjungos ir Turkijos Respublikos santykius, kurie egzistuoja nuo 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje pasirašyto susitarimo, įsteigiančio Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, pagal kurį komercinių ir ekonominių santykių su Turkijos Respublika stiprinimas yra pagrindinis Sąjungos tikslas. Be to, ieškovių turimos išimtinės kasyklų eksploatavimo teisės yra panašios į tas, kurias valstybės narės suteikia panašiomis aplinkybėmis ir kurios yra jų bendrų tradicijų sudėtinė dalis.
89 Be to, anot ieškovių ir Borax, yra neteisingas argumentas, kad minėtos išimtinės teisės kartu su kitais individualizuojančiais kriterijais negali jų išskirti iš visų kitų ūkio subjektų. Iš tikrųjų buvo nuspręsta, kad kai ginčijamas aktas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų grupę. Taip gali būti, be kita ko, tuomet, kai šis aktas pakeičia iki jį priimant šių asmenų įgytas teises, kaip antai išimtines retransliavimo per televiziją teises (2008 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Infront WM, C‑125/06 P, Rink. p. I‑1451, 71, 72, 75 ir 76 punktai). Lygiai taip pat nagrinėjamu atveju ieškovių išimtinės boratų kasyklų eksploatavimo ir boratų pardavimo teisės Turkijoje egzistavo iki ginčijamos direktyvos priėmimo, o ginčijamos klasifikacijos lemia naujus šių teisių apribojimus, kurie neegzistavo tuo metu, kai ieškovės šias teises įgijo, ir dėl kurių jų įgyvendinimas tampa sudėtingesnis. Taigi tokių išimtinių teisių pakanka, kad būtų galima ieškoves identifikuoti kaip priklausančias 29 bendrovių, turinčių ginčijamos direktyvos paveiktas boratų kasyklų eksploatavimo teises, grupei.
90 Antra, Etimine yra didžiausia medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, importuotoja Sąjungoje (žr. šios nutarties 33 punktą), kuri 2007 m. importavo 56 % visų importuotų medžiagų, turinčių borato. Atitinkamai tų metų 72 ir 53 % Etimine ir Etiproducts apyvartos sudarė boro rūgšties, borakso dekahidrato ir borakso pentahidrato pardavimas Sąjungoje. Be to, ieškovės yra tarp trijų bendrovių, kurioms priklauso 61 % visų boratų gamybos pasaulio mastu pajėgumų. Atsižvelgiant į jų komercinės veiklos priklausomybę nuo minėtų medžiagų, ieškovės turi būti laikomos kaip labiausiai ginčijamų klasifikacijų paveikti ūkio subjektai, kaip tai suprantama pagal 1991 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą Extramet Industrine prieš Tarybą (C‑358/89, Rink. p. I‑2501, 17 punktas), kurio principai taikomi ne tik dempingo srityje (2008 m. vasario 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BUPA ir kt. prieš Komisiją, T‑289/03, Rink. p. II‑81, 79 punktas). Todėl jų padėtis yra ypatinga ir išskiria jas iš visų kitų ūkio subjektų.
91 Trečia, net jei ieškovės šiuo atveju neturėjo procedūrinių teisių, jos per Eti Mine Works ir Turkijos valstybę aktyviai dalyvavo procedūroje, per kurią buvo priimtos ginčijamos klasifikacijos, būtent pateikdamos Komisijai keletą tyrimų ir didelį kiekį informacijos bei dalyvaudamos keliuose susitikimuose su Komisija ir K & Ž darbo grupės susirinkimuose. Nors vien šis aktyvus dalyvavimas negali individualizuoti ieškovių, tai yra joms būdinga savybė, kuri kartu su kitais specifiniais aspektais, jas išskiria iš visų kitų ginčijamos direktyvos paveiktų ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai, kad visas Eti Mine Works akcijų kontrolinis paketas priklauso Turkijos valstybei ir kad ji savo ruožtu kontroliuoja 100 % ieškovių kapitalo, Eti Mine Works ir Turkijos valdžios institucijų aktyvus dalyvavimas aptariamoje procedūroje yra neabejotinai priskirtinas ieškovėms.
92 Ketvirta, ginčijamos direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į ieškovių pateiktą informaciją, t. y. M. K. tyrimą, susijusį su kasdieniu boro poveikiu žmonėms vietovėje, kurioje jo gausu. Turkijos valdžios institucijos šį tyrimą ieškovių vardu perdavė Komisijai 2007 m. liepos 3 d. ir pateikė savo pastabas dėl Bendrijos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Techninių prekybos kliūčių komitetui pateikto trisdešimtojo Direktyvos 67/548 derinimo su technine pažanga projekto. Be to, ginčijamos direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į atliekamus epidemiologinius tyrimus, įskaitant Badirma (Turkija) esančioje Eti Mine Works gamykloje atliekamą tyrimą, dėl kurio rezultato − jį turėtų pateikti būtent ieškovės, − atsižvelgiant į tos pačios konstatuojamosios dalies formuluotę, galėtų būti pakeistos ginčijamos klasifikacijos. Šiuo atžvilgiu ieškovės ir Borax ginčija tai, kad šioje konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda tik į Kinijoje atliktą tyrimą. Jos pažymi, kad, skirtingai nei ginčijamoje direktyvoje, atliekant ankstesnius Direktyvos 67/548 derinimus su technine pažanga nebuvo daroma nuoroda į pramonės sektoriaus dalyvavimą. Galiausiai šios nuorodos įrodo, kad į ieškovių pateiktą informaciją buvo atsižvelgta vykstant sprendimo priėmimo procesui, per kurį priimtos ginčijamos klasifikacijos, ir kad į šią informaciją bei kitą, kurią turi pateikti pramonės sektorius, įskaitant ieškoves, bus atkreiptas ypatingas dėmesys kitą kartą peržiūrint šią klasifikaciją. Taigi ieškovės yra identifikuojamos kaip apibrėžtos grupės, kurią sudaro pramonės sektoriaus atstovai, narės, pateikusios svarbią informaciją apie medžiagas, kurių sudėtyje yra borato. Todėl jų padėtis yra ypatinga ir išskiria jas iš visų kitų asmenų.
93 Penkta, ieškovės tvirtina, kad ginčijamos klasifikacijos grindžiamos negalutiniu rizikos vertinimu pagal Reglamentą Nr. 793/93, kurį atliekant jos pateikė informacijos ir turėjo procedūrines teises. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės, kaip importuotojos ir gamintojos, kurioms buvo aktuali minėtame reglamente numatyta rizikos vertinimo procedūra, kartu su kitomis bendrovėmis 2004 m. kovo 26 d. pateikė ir pasirašė ketinimų deklaraciją dėl prioritetinių medžiagų, t. y. boro rūgšties ir dinatrio tetraborato, keliamos rizikos (toliau − ketinimų deklaracija). Tik keturioms ketinimų deklaraciją pasirašiusioms bendrovės, tarp kurių Eti Mine Works, buvo aktualus šis rizikos vertinimas. Ši deklaracija buvo pateikta vykstant pirmajam rizikos vertinimo etapui, kurį sudarė pavojaus nustatymas pagal 1994 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1488/94, nustatančio esamų medžiagų keliamos rizikos žmonėms ir aplinkai įvertinimo principus, numatytus Tarybos reglamente (EEB) Nr. 793/93 (OL L 161, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 360), 4 ir 5 straipsnius. Joje buvo pateikiama informacija dėl atitinkamų medžiagų keliamo pavojaus žmogaus sveikatai siekiant, kad valstybė narė pranešėja, Austrijos Respublika, kuri taip pat pasirašė minėtą deklaraciją, preliminariai įvertintų keliamą riziką.
94 Ieškovės remdamosi tuo daro išvadą, kad ginčijamos klasifikacijos turės didelę įtaką keliamos rizikos vertinimui, inicijuotam ketinimų deklaracija. Iš tikrųjų atlikdama šį vertinimą pranešėja Austrija turi atsižvelgti į išvadą dėl toksiškumo reprodukcijai pavojaus, todėl ji tiesiogiai paveiks boro rūgšties ir dinatrio tetraborato keliamos rizikos vertinimą. Taigi ginčijama direktyva paveikiamas ieškovių dalyvavimas vertinant keliamą riziką ir jų lūkesčiai dėl to, kaip šis vertinimas bus atliekamas. Be to, Komisija atliko savo negalutinį keliamos rizikos vertinimą pagal Reglamente Nr. 1488/94 numatytus principus, kai nagrinėjo Direktyvoje 67/548 numatytą įprasto įtempimo ir deformacijos jėgų ir naudojimo kriterijų. Taip šis negalutinis vertinimas lemia keliamos rizikos vertinimą pagal Reglamentą Nr. 793/93, kurį turi atlikti pranešėja Austrija remdamasi ketinimų deklaracija. Remdamosi tuo ieškovės daro išvadą, kad Komisija pranešėjos Austrijos vertinimą, kuris vis dar atliekamas, pakeitė savu vertinimu ir kad ginčijama direktyva gali daryti jam neigiamą poveikį.
95 Iš to išplaukia, kad ieškovių padėtis yra ypatinga ir individualizuoja jas kaip adresates, nes, pirma, per Eti Mine Works jos priklauso keturių ūkio subjektų, kuriems aktualus keliamos rizikos vertinimas pagal Reglamentą Nr. 793/93, grupei ir, antra, ginčijamos klasifikacijos paveikia šį keliamos rizikos vertinimą, nes jį lemia Komisijos jau atliktas vertinimas.
96 Galiausiai ieškovės, palaikomos Borax, ginčija faktą, kad jų ieškinys neteko dalyko panaikinus Direktyvos 67/548 I priedą.
Teismo vertinimas
97 Visų pirma reikia išnagrinėti, ar ginčijamuose aktuose numatytos ginčijamos klasifikacijos yra konkrečiai susijusios su ieškovėmis, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.
98 Ginčijami aktai, įskaitant ginčijamas klasifikacijas, yra visuotinai taikomi, nes jie taikomi objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisines pasekmes bendrai ir abstrakčiai nurodytų asmenų kategorijai, t. y. bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, gaminančiam ir (arba) parduodančiam atitinkamas medžiagas. Tačiau tai, jog tam tikras aktas dėl savo pobūdžio ir turinio yra visuotinai taikomas, nes taikomas visiems suinteresuotiems ūkio subjektams, nepaneigia to, kad su kai kuriais iš jų jis gali būti konkrečiai susijęs (2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją, C‑362/06 P, Rink. p. I‑2903, 29 punktas; 2002 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Japan Tobacco ir JT International prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑223/01, Rink. p. II‑3259, 29 punktas ir 2003 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Villiger Söhne prieš Tarybą, T‑154/02, Rink. p. II‑1921, 40 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1994 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Codorníu prieš Tarybą, C‑309/89, Rink. p. I‑1853, 19 punktą).
99 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad asmuo, kuriam nėra skirtas aktas, gali teigti, jog yra konkrečiai susijęs, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik jei šis aktas jį paveikia dėl tam tikrų jo ypatingų savybių ar faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir taip individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam skirtas sprendimas (1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plaumann prieš Komisiją, 25/62, Rink. p. 197, 223 punktas ir 2009 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo nutarties Região autónoma dos Açores prieš Tarybą, C‑444/08 P, Rink. p. I‑0000, 36 punktas).
100 Be to, jei sprendimas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl šios grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų grupę (2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C‑182/03 ir C‑217/03, Rink. p. I‑5479, 60 punktas; 89 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Infront WM, C‑125/06 P, Rink. p. I‑1451, 71 punktas ir 98 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją 30 punktas).
101 Vis dėlto galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę, visiškai nereiškia, kad ši priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, kai akivaizdu, jog nagrinėjama priemonė taikoma atsižvelgiant į joje apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes (šios nutarties 98 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją 31 punktas; 2008 m. balandžio 8 d. Teisingumo teismo nutarties Saint-Gobain Glass Deutschland prieš Komisiją, C‑503/07 P, Rink. p. I‑2217, 70 punktas).
102 Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nagrinėti šio ieškinio priimtinumą.
103 Ieškovės mano, kad ginčijamos klasifikacijos yra konkrečiai su jomis susijusios, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, dėl visumos konkrečių savybių, į kurias visas reikia atsižvelgti. Pirma, jos tvirtina, kad ginčijamomis klasifikacijomis pažeidžiami jų išimtinių teisių importuoti į Sąjungą ir joje parduoti iš Turkijos kasyklų, kurias valdo Eti Mine Works, kilusius boratus apimtis ir įgyvendinimas. Kaip šių teisių turėtojos, jos priklauso apibrėžtai ypač paveiktų ūkio subjektų grupei, nes ginčijamomis klasifikacijomis šioms teisėms nustatomi nauji apribojimai, apsunkinantys naudojimąsi jomis. Antra, Etimine yra didžiausia medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, importuotoja Sąjungoje. Trečia, per Turkijos valdžios institucijas ir Eti Mine Works, kurių veiksmai priskirtini ieškovėms, šios aktyviai dalyvavo Direktyvos 67/548 derinimo su technine pažanga procedūroje, per kurią buvo priimtos ginčijamos klasifikacijos. Ketvirta, ginčijamos direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į ieškovių pateiktą informaciją, t. y. M. K. tyrimą. Penkta, ginčijamos klasifikacijos grindžiamos negalutiniu keliamos rizikos vertinimu pagal Reglamentą Nr. 793/93, per kurį ieškovės pateikė informacijos ir turėjo procedūrines teises.
104 Pirma, kalbant apie ieškovių nurodytas išimtines teises, reikia pažymėti, kad tai, jog egzistuoja įgyta ar subjektyvi teisė, įskaitant tą, kuri suteikiama pagal visuotinai taikomą teisės aktą ir kurios taikymo sritį ar įgyvendinimą potencialiai paveikia ginčijamas aktas, savaime negali individualizuoti tokios teisės turėtojo, ypač kai kiti ūkio subjektai gali turėti analogiškas teises, o jų padėtis gali būti tokia pati kaip ir šios teisės turėtojo (šiuo klausimu žr. šios nutarties 98 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją 32 ir 34 punktus; 2005 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties EEB ir kt. prieš Komisiją, T‑94/04, Rink. p. II‑4919, 53−55 punktus ir 2007 m. rugsėjo 11 d. Nutarties Fels-Werke ir kt. prieš Komisiją, T‑28/07, neskelbiamos Rinkinyje, 63 punktą).
105 Tačiau nagrinėjamu atveju, nepaisant ieškovių bendro teiginio, kad iš viso yra 29 ūkio subjektai, turintys ginčijamomis klasifikacijomis paveiktas teises eksploatuoti boratus (žr. šios nutarties 89 punktą), jos nenurodė šių kitų ūkio subjektų ir nepatikslino priežasčių, dėl kurių, atsižvelgiant į jų konkrečias savybes, jie galėjo sudaryti apibrėžtą grupę pagal šios nutarties 100 punkte nurodytą teismų praktiką, kuris nebegali būti išplėstas įsigaliojus ginčijamoms klasifikacijoms (šiuo klausimu žr. 1990 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sofrimport prieš Komisiją, C‑152/88, Rink. p. I‑2477, 11 punktą ir 2004 m. rugsėjo 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties SNF prieš Komisiją, T‑213/02, Rink. p. II‑3047, 62 ir 63 punktus). Dar daugiau, ieškovės taip pat neįrodė, kad šioje ūkio subjektų grupėje jos buvo ypač paveiktos dėl kliūties, sudarytos jų išimtinėms teisėms importuoti ir parduoti Sąjungoje medžiagas, kurių sudėtyje yra borato, nes kiti šios grupės ūkio subjektai gali turėti analogiškas teises importuoti ir parduoti tokias medžiagas, kilusias iš kitų trečiųjų šalių, ir patirti tokias pačias pasekmes.
106 Ieškovės taip pat neįrodė, kad ginčijamomis klasifikacijomis buvo siekiama paveikti arba jomis paveikta nurodytų išimtinių teisių apimtis ar net sutrukdyta jomis naudotis, pavyzdžiui, kaip tokiais atvejais, dėl kurių buvo priimtas 1985 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Piraiki-Patraiki ir kt. prieš Komisiją (11/82, Rink. p. 207, 31 punktas) ir šios nutarties 98 punkte minėtas Sprendimas Codorníu prieš Tarybą (21 ir 22 punktai) (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo nutarties SNF prieš Komisiją, C‑482/04 P, neskelbiamos Rinkinyje, 40 ir 41 punktus ir 2009 m. vasario 17 d. Nutarties Galileo Lebensmittel prieš Komisiją, C‑483/07 P, Rink. p. I‑959, 44−46 punktus). Iš tikrųjų svarbu pažymėti, kad ginčijamomis klasifikacijomis nepažeidžiamos išimtinės ieškovių teisės importuoti ir parduoti Sąjungoje medžiagas, kurių sudėtyje yra borato, išgauto Eti Mine Works eksploatuojamose Turkijos kasyklose. Vien to, kad šios klasifikacijos gali tam tikrais atvejais apsunkinti šių išimtinių teisių įgyvendinimą, nepakanka, jog ieškovės būtų individualizuojamos, kaip tai suprantama pagal EB 230 ketvirtą pastraipą, nes jos a priori vienodai paveikia visus ūkio subjektus, kurie vykdo arba gali vykdyti veiklą, apimančią importą ir (arba) pardavimą medžiagų, kurių sudėtyje yra borato, Sąjungoje, nesvarbu, ar jos tam turi išimtines teises (šiuo klausimu žr. šios nutarties 98 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją 32 ir 34 punktus; taip pat žr. priešingos generalinio advokato Y. Bot išvados šiam sprendimui, Rink. p. I‑2906, 116−119 punktus). Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad galimybės, jog ieškovės patirs ekonominių sunkumų − net didelių − dėl ginčijamų klasifikacijų, nepakanka įrodyti, jog šios klasifikacijos jas individualizuoja kurio kito ūkio subjekto, galinčio patirti analogiškų pasekmių, atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Nürburgring prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑311/03, neskelbiamos Rinkinyje, 65 ir 66 punktus).
107 Antra, net pripažįstant, kad Etimine yra didžiausia boratų importuotoja Sąjungoje, vis dėlto ji tėra viena iš kelių ūkio subjektų, kuriuos ginčijami aktai paveikia dėl jų objektyvaus boratų importuotojų statuso ir kurių padėtis panaši ginčijamų klasifikacijų atžvilgiu. Iš tikrųjų mažesnis ūkio subjektas, turintis analogiškas platinimo teises, patirs panašių ekonominių sunkumų, nes šios klasifikacijos juos visus paveikia dėl šio statuso, proporcingai pagal jų dydį ir komercinės veiklos, susijusios su boratais, apimtį (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Arcelor prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑16/04, Rink. p. I‑0000, 111 punktą). Bet kuriuo atveju šiuo atžvilgiu ieškovių nurodyti skaičiai ir procentiniai dydžiai (žr. šios nutarties 90 punktą) nėra pakankamai panašūs į kitų ūkio subjektų, kaip antai Borax, kuri, jos teigimu, taip pat iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Sąjungą importuoja didelį kiekį boratų. Todėl ieškovės teisiškai pakankamai neįrodė, kad tariamas Etimine priskiriamas didžiausios Sąjungoje boratų importuotojos statusas galėjo ją, kaip ieškoves bylose, kuriose buvo priimti šios nutarties 90 punkte minėti sprendimai Extramet Industrine prieš Tarybą (17 punktas) ir BUPA ir kt. prieš Komisiją (78 ir 79 punktai), individualizuoti bet kurio kito panašią ekonominę veiklą vykdančio ūkio subjekto atžvilgiu.
108 Trečia, reikia įvertinti, ar ieškovės gali pagrįstai teigti, jog yra konkrečiai susijusios dėl, pirma, jų, kaip ir Eti Mine Works ir Turkijos valdžios institucijų, aktyvaus dalyvavimo procedūroje, per kurią priimtos ginčijamos klasifikacijos, ir, antra, dėl jų procedūrinio statuso vykstant keliamos rizikos vertinimo procedūrai pagal Reglamentą Nr. 793/93.
109 Šiuo atžvilgiu reikia visų pirma priminti, kad tai, jog asmuo dalyvauja Sąjungos akto priėmimo procedūroje, jį gali individualizuoti tokio akto atžvilgiu tik tuomet, jei šio asmens naudai Sąjungos teisės aktuose buvo numatytos procedūrinės garantijos. Taigi, jei Sąjungos teisės nuostata įpareigoja priimant sprendimą laikytis procedūros, kuriai vykstant fizinis ar juridinis asmuo gali reikalauti tam tikrų teisių, įskaitant teisę būti išklausytam, dėl jo ypatingo teisinio statuso jis individualizuojamas, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą (žr. 106 punkte minėtos Nutarties Galileo Lebensmittel prieš Komisiją, C‑483/07 P, Rink. p. I‑959, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
110 Toliau reikia pažymėti, kad tokia konkreti sąsaja vis dėl to pripažįstama, tik jei procedūrinės garantijos, kuriomis remiamasi, yra numatytos taikomuose teisės aktuose (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Jégo‑Quéré, C‑263/02 P, Rink. p. I‑3425, 47 punktą; 2006 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo nutarties Polyelectrolyte Producers Group prieš Komisiją ir Tarybą, C‑368/05 P, 58 punktą ir 106 punkte minėtos Nutarties Galileo Lebensmittel prieš Komisiją 46 ir 54 punktus; 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99, Rink. p. I‑3305, 101 punktą ir Sprendimo Alpharma prieš Tarybą, T‑70/99, Rink. p. II‑3495, 93 punktą). Taigi iš teismų praktikos išplaukia, kad aktyvus ieškovo dalyvavimas procedūroje, ypač kai ji skirta visuotinai taikomam aktui priimti, gali jį individualizuoti, tik jei šis dalyvavimas grindžiamas tokiomis procedūrinėmis garantijomis (šiuo klausimu žr. 2001 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo La Conqueste prieš Komisiją, T‑215/00, Rink. p. II‑181, 42 ir 43 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją 73 punktą).
111 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad pačios ieškovės pripažįsta neturinčios tokių procedūrinių garantijų pagal Direktyvą 67/548 arba Reglamentą Nr. 1272/2008.
112 Kalbant apie ginčijamą direktyvą, pakanka priminti, jog atitinkamose procedūros taisyklėse, apibrėžiančiose jos priėmimo procesą, būtent Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.2−4.1.5 skirsniuose, iš tikrųjų nenumatytos tokios procedūrinės garantijos ūkio subjektams, kuriuos gali paveikti Direktyvos 67/548 suderinimo su technine pažanga procedūros rezultatas (šiuo klausimu žr. šios nutarties 110 punkte minėtos 2005 m. gruodžio 14 d. Nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją 72–80 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
113 Tas pats pasakytina ir apie Reglamento Nr. 1272/2008 nuostatas, ypač jo 53 straipsnio 1 dalį ir jo 54 straipsnio 3 dalį, skaitomas kartu su Sprendimo 1999/468 5a straipsnio 1−4 dalimis (žr. šios nutarties 20−22 punktus), kuriomis reglamentuojamas ginčijamo reglamento priėmimas. Šio vertinimo nepaneigia aplinkybė, jog Reglamento Nr. 1272/2008 37 straipsnio (žr. šios nutarties 19 punktą) 2−4 dalyse numatyta gamintojų, importuotojų ar tolesnių naudotojų teisė pateikti ECHA pasiūlymą dėl cheminės medžiagos suderinto klasifikavimo ir ženklinimo ir gauti, pateikus galimas pastabas, ECHA Rizikos vertinimo komiteto nuomonę. Iš tikrųjų galimos Reglamento Nr. 1272/2008 37 straipsnyje numatytos garantijos būtų taikomos tik tuo atveju, jei nacionalinė valdžios institucija arba gamintojas, arba importuotojas ar tolesnis naudotojas pateiktų tokį pasiūlymą, o šiuo atveju taip nebuvo.
114 Kadangi ieškovės remiasi savo procedūriniu statusu pagal Reglamentą Nr. 793/93, reikia pastebėti, kad neabejotinai šio reglamento 6−10 straipsniuose kaip specialios procedūrinės teisės ir pareigos (šios nutarties 23−26 punktai) numatytas suinteresuotųjų ūkio subjektų aktyvus dalyvavimas keliamos rizikos vertinimo procedūroje siekiant parengti prioritetinį atitinkamų medžiagų ir galimų strategijų pasiūlymų ar priemonių, kad būtų apribota nustatyta rizika, sąrašą. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, pirma, Reglamento Nr. 793/93 nuostatos netaikomos tam tikros medžiagos klasifikavimo kaip pavojingos medžiagos procedūrai ir, antra, boratų keliamos rizikos vertinimo procedūra, kuri, kaip tai pripažįsta pačios ieškovės, dar nebuvo pasibaigusi, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalį, ginčijamų klasifikacijų priėmimo momentu, skiriasi nuo tos, per kurią buvo priimtos ginčijamos klasifikacijos. Šį vertinimą patvirtina Reglamento Nr. 793/93 11 straipsnio 1−3 dalys, pagal kurias tik remdamasi galutiniu rizikos įvertinimu ir pranešėjo rekomenduota galima strategija Komisija gali, jei būtina, pasiūlyti Bendrijos priemones pagal Direktyvą 76/769 arba kitus atitinkamus galiojančius Bendrijos instrumentus (žr. šios nutarties 26 punktą). Tačiau reikia konstatuoti, kad šiose nuostatose visiškai nedetalizuojamos sąlygos, kuriomis rizikos vertinimo rezultatas gali lemti atitinkamos medžiagos klasifikacijos pasiūlymą pagal Direktyvą 67/548 ar net Reglamentą Nr. 1272/2008, o tai įrodo rizikos vertinimo procedūros nepriklausomumą nuo medžiagos klasifikavimo kaip pavojingos medžiagos.
115 Taigi minėtose Reglamento Nr. 793/93 nuostatose nenumatytos procedūrinės garantijos, taikomos klasifikuojant tam tikrą medžiagą kaip pavojingą pagal Direktyvą 67/548 ar Reglamentą Nr. 1272/2008. Jose nenustatytas ir ryšys tarp tam tikros medžiagos keliamos rizikos vertinimo procedūros ir procedūros, kuri skirta ją klasifikuoti kaip pavojingą, dėl ko būtų galima daryti išvadą, kad Reglamentu Nr. 793/93 užtikrinamos procedūrinės garantijos taikomos pastarojoje procedūroje.
116 Todėl reikia atmesti argumentą, kad šios procedūrinės garantijos ir naudojimasis jomis per rizikos vertinimo procedūrą gali individualizuoti ieškoves ginčijamų klasifikacijų atžvilgiu, nes pastarosios yra ne rizikos vertinimo procedūros pagal Reglamentą Nr. 793/93 rezultatas, bet atitinkamų atskirų Direktyvos 67/548 ir Reglamento Nr. 1272/2008 suderinimo su technine pažanga procedūrų, per kurias ieškovės tokių garantijų neturi, rezultatas.
117 Be to, nesant procedūrinės garantijos, susijusios su pastarosiomis procedūromis, negalima pritarti argumentui, kad ieškovės individualizuojamos dėl to, kad aktyviai dalyvavo procedūrose, per kurias priimtos ginčijamos klasifikacijos. Todėl nebūtina spręsti klausimo, ar į Eti Mine Work ir Turkijos valdžios institucijų dalyvavimą šiose institucijose galima atsižvelgti vertinant šio ieškinio priimtinumą.
118 Ketvirta, reikia taip pat atmesti argumentą, kad ginčijamos direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje aiškiai daroma nuoroda į Turkijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, ypač į M. K. tyrimą. Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad, nepaisant nuorodos į vykdomą Kinijos tyrimą, ši konstatuojamoji dalis yra labai abstrakti ir joje nenurodoma, iš kur paimta informacija, į kurią buvo atsižvelgta vykstant Direktyvos 67/548 derinimo su technine pažanga procedūrai. Bet kuriuo atveju ir neatsižvelgiant į tai, ar ieškovės, kaip Eti Mine Works, kurią kontroliuoja Turkijos valstybė, dukterinės bendrovės gali pagrįstai remtis šiuo teiginiu, neįrodyta, kad ši informacija apima M. K. tyrimą ar kad ji yra būtent ta, kurią Turkijos valdžios institucijos pateikė vykstant aptariamai procedūrai.
119 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovės neįrodė, jog dėl joms būdingų savybių ginčijamos klasifikacijos, įtrauktos į ginčijamus aktus, buvo konkrečiai su jomis susijusios, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.
120 Todėl prašymą iš dalies panaikinti ginčijamus aktus reikia atmesti kaip nepriimtiną atsižvelgiant į EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.
121 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ir nesant būtinybės spręsti dėl prašymo pripažinti, jog nėra reikalo priimti sprendimą dėl ieškinio, kiek juo prašoma iš dalies panaikinti ginčijamą direktyvą, reikia visą ieškinį atmesti kaip nepriimtiną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
122 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus padengia bylinėjimosi išlaidas.
123 Pagal to paties reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą į bylą įstojusios valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Danijos Karalystė pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
124 Pagal šio reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą Bendrasis Teismas gali nurodyti, kad į bylą įstojusi šalis turi pati padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje ieškovės reikalavimams palaikyti įstojusi į bylą šalis Borax pati padengia savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Etimine SA ir AB Etiproducts Oy padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
3. Danijos Karalystė ir Borax Europe Ltd pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2010 m. rugsėjo 7 d. Liuksemburge.
Turinys
Teisinis pagrindas
EB ir ESV sutarčių nuostatos
Direktyva 67/548
Direktyvos 67/548 derinimo su technine pažanga tvarka
Dalinis Direktyvos 67/548 panaikinimas, pataisymas ir pakeitimas Reglamentu Nr. 1272/2008
Reglamentas (EEB) Nr. 793/93 ir Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006
Faktinės bylos aplinkybės
Ieškovės ir atitinkamos medžiagos
Procedūra, per kurią nustatytos ginčijamos klasifikacijos
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos taikymo
Šalių argumentai
Teismo vertinimas
Dėl šio ieškinio priimtinumo
Šalių argumentai
Teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų