TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 29 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – EB ir Alžyro asociacijos susitarimas – Darbuotojų migrantų alžyriečių ir juos pergyvenusių asmenų socialinė apsauga – Išmokų perkėlimas į Alžyrą taikant mokančiosios valstybės narės įstatymuose nustatytus dydžius – Maitintojo netekimo išmoka – Nacionalinis teisinis reglamentavimas, pagal kurį taikomas gyvenamosios vietos valstybės principas – Gyvenamosios vietos sąlyga, pagal kurią Alžyre gyvenantiems gavėjams mokamos maitintojo netekimo išmokos suma yra sumažinama“
Byloje C‑549/22
dėl Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnybos bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai) 2022 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2022 m. rugpjūčio 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
X
prieš
Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Prechal, teisėjai F. Biltgen, N. Wahl, J. Passer ir M. L. Arastey Sahún (pranešėja),
generalinis advokatas A. M. Collins,
posėdžio sekretorius D. Dittert, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. birželio 28 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank, atstovaujamos teisės patarėjų C. Speear, W. van den Berg ir M. Van der Ent-Eltink,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir H. S. Gijzen,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B.-R. Killmann, D. Martin ir F. van Schaik,
susipažinęs su 2023 m. spalio 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, įsteigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją (OL L 265, 2005, p. 2; toliau – EB ir Alžyro asociacijos susitarimas), 68 straipsnio 4 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant X ir Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank (Socialinio draudimo įstaigos valdyba, Nyderlandai) (toliau – SVB) ginčą dėl maitintojo netekimo išmokos, kuri mokama X, sumos sumažinimo dėl to, kad ji gyvena Alžyre.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
EB ir Alžyro asociacijos susitarimas
3 EB ir Alžyro asociacijos susitarimas buvo pasirašytas Valensijoje (Ispanija) 2002 m. balandžio 22 d., o Europos bendrijos vardu patvirtintas 2005 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimu 2005/690/EB (OL L 265, 2005, p. 1). EB ir Alžyro asociacijos susitarimas, remiantis jo 110 straipsnio 1 dalimi, įsigaliojo 2005 m. rugsėjo 1 d.; tai matyti iš Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 292, 2005, p. 10) paskelbtos informacijos. Be to, pagal jo 110 straipsnio 2 dalį nuo jo įsigaliojimo jis pakeitė Europos ekonominės bendrijos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą Alžyre (Alžyras) 1976 m. balandžio 26 d. ir Bendrijos vardu patvirtintą 1978 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2210/78 (OL L 263, 1978, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 13 t., p. 40; toliau – EEB ir Alžyro bendradarbiavimo susitarimas).
4 EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 1 straipsnyje numatyta:
„1. Steigiama Bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro asociacija.
2. Šio Susitarimo tikslai:
– suteikti šalių politiniam dialogui tinkamą pagrindą, taip sudarant sąlygas stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą visose srityse, kurios, kaip mano tos šalys, yra svarbios,
– plėtoti prekybą, užtikrinti subalansuotų ekonominių ir socialinių santykių tarp šalių augimą ir nustatyti laipsniško prekybos prekėmis, paslaugomis ir kapitalu liberalizavimo sąlygas,
– skatinti žmogiškuosius mainus, visų pirma vykdant administracines procedūras,
– skatinti Magrebo šalių integraciją sudarant palankias sąlygas prekybai ir bendradarbiavimui visoje Magrebo šalių grupėje bei tarp jos ir Bendrijos bei jos valstybių narių,
– skatinti bendradarbiavimą ekonomikos, socialinėje, kultūros ir finansų srityse.“ (neoficialus vertimas)
5 Šio susitarimo 68 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Taikant kitose šio straipsnio dalyse numatytas nuostatas, Alžyro pilietybę turintiems darbuotojams ir visiems su jais gyvenantiems šeimos nariams socialinės apsaugos srityje taikomas požiūris, kuriuo nediskriminuojama dėl pilietybės, palyginti su valstybių narių, kuriose jie dirba, piliečiais.
Sąvoka „socialinė apsauga“ apima socialinės apsaugos sritis, susijusias su ligos ir motinystės išmokomis, neįgalumo, senatvės ir maitintojo netekimo išmokomis, išmokomis nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos atveju, išmokomis mirties atveju, bedarbio pašalpomis ir išmokomis šeimai.
Tačiau dėl šių nuostatų netaikomos kitos koordinavimo taisyklės, numatytos Bendrijos teisės aktuose remiantis [SESV 48] straipsniu, išskyrus šio Susitarimo 70 straipsnyje numatytomis sąlygomis.
<…>
4. Šie darbuotojai gali nevaržomai į Alžyrą perkelti pensijas ir anuitetus, susijusius su senatvės, maitintojo netekimo, nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokomis, taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius, išskyrus specialiąsias neįmokines išmokas.
<…>“ (neoficialus vertimas)
6 Minėto susitarimo 70 straipsnyje nustatyta:
„1. Įsigaliojus šiam Susitarimui, Asociacijos taryba per vienus metus patvirtina nuostatas 68 straipsnyje išdėstytiems principams įgyvendinti.
2. Asociacijos taryba patvirtina išsamias administracinio bendradarbiavimo taisykles, kuriose numato būtinas šio straipsnio 1 dalyje minėtų nuostatų taikymo administravimo ir kontrolės garantijas.“ (neoficialus vertimas)
Asociacijos tarybos sprendimo projektas
7 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimo 2010/699/ES dėl Europos Sąjungos pozicijos, kurios ji turi laikytis Asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimu, įsteigiančiu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją, dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų priėmimo (OL L 306, 2010, p. 14), priede yra Asociacijos tarybos sprendimo projektas (toliau – Asociacijos tarybos sprendimo projektas), kuriuo siekiama įgyvendinti šio susitarimo 70 straipsnį.
8 Šį projektą Europos Sąjungos Taryba priėmė remdamasi Asociacijos tarybos sprendimo projektu, pridėtu prie 2007 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos pateikto Tarybos sprendimo pasiūlymo (COM(2007) 790 final).
9 Asociacijos tarybos sprendimo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šiame sprendime:
<…>
i) eksportuojamos išmokos:
i) valstybių narių atveju:
<…>
– maitintojo netekimo pensijos,
<…>
kaip apibrėžta [2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72)], išskyrus specialias neįmokines išmokas pinigais, kaip nustatyta reglamento X priede;
<…>“
10 Šio projekto 2 straipsnis „Asmenys, kuriems taikomas šis sprendimas“ suformuluotas taip:
„Šis sprendimas taikomas:
a) darbuotojams, kurie yra Alžyro piliečiai ir kurie yra arba buvo teisėtai įdarbinti valstybės narės teritorijoje ir kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar kelių valstybių narių teisės aktai, taip pat asmenims, kurie tokiam darbuotojui mirus neteko maitintojo;
<…>“
11 Minėto projekto 4 straipsnio „Gyvenamosios vietos sąlygos netaikymas“ 1 dalyje numatyta:
„1 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytos eksportuojamos išmokos, į kurias teisę turi 2 straipsnio a ir c punktuose nurodyti asmenys, negali būti mažinamos, keičiamos, sustabdomas jų mokėjimas, panaikinamos ar konfiskuojamos motyvuojant tuo, kad jų gavėjas gyvena:
i) Alžyro teritorijoje, kai išmoka mokama pagal valstybės narės teisės aktus; arba
ii) valstybės narės teritorijoje, kai išmoka mokama pagal Alžyro teisės aktus.“
Nyderlandų teisė
ANW
12 Algemene Nabestaandenwet (Maitintojo netekusių asmenų bendrojo draudimo įstatymas, toliau – ANW) 14 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Teisę gauti maitintojo netekimo išmoką turi maitintojo netekęs asmuo, kuris:
a) turi nesusituokusį vaiką, kuriam nėra sukakę 18 metų ir kuris nepriklauso kito asmens namų ūkiui; arba
b) yra nedarbingas
<…>“
13 ANW, iš dalies pakeisto 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Wet woonlandbeginsel in de sociale zekerheid (Įstatymas dėl gyvenamosios vietos valstybės principo socialinės apsaugos srityje), 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Nustatoma tokia bruto maitintojo netekimo išmoka, kad atskaičius iš darbo užmokesčio išskaičiuojamą mokestį ir socialinio draudimo įmokas, kurios turi būti išskaičiuotos iš tos sumos už asmenį, kuris dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus, atsižvelgiant tik į Wet op de loonbelasting 1964 (1964 m. Iš darbo užmokesčio išskaičiuojamo mokesčio įstatymas) 22 straipsnyje nurodytą bendrą mokesčio sumažinimą, neto maitintojo netekimo išmoka būtų lygi 70 % neto minimaliojo darbo užmokesčio.
<…>
3. Maitintojo netekusiam asmeniui, gyvenančiam ne Nyderlanduose, ne vienoje iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ne kitoje Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyje ir Šveicarijoje, bruto maitintojo netekimo išmoka yra ministro įsakymu nustatyta procentinė sumos, nustatytos pagal 1, 2 arba 5 dalį, dalis. Procentinė dalis nustatoma taip, kad atspindėtų pragyvenimo išlaidų lygio šalyje, kurioje gyvena maitintojo netekęs asmuo, ir Nyderlanduose santykį. Procentinė dalis negali viršyti 100 %.“
Įsakymas dėl gyvenamosios vietos valstybės principo
14 Regeling woonlandbeginsel in de sociale zekerheid 2012 (2012 m. Įsakymas dėl gyvenamosios vietos valstybės principo socialinės apsaugos srityje, toliau – Įsakymas dėl gyvenamosios vietos valstybės principo) 1 straipsnyje numatyta:
„ANW 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta procentinė dalis, taikoma gyvenamosios vietos valstybei, išskyrus:
a) Nyderlandus,
b) vieną iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių,
c) vieną iš kitų valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir
d) Šveicariją,
yra šio įsakymo priede nurodyta procentinė dalis.“
15 Pagal šio reglamento priedą, kiek tai susiję su Alžyru, gyvenamosios vietos valstybės koeficientas, nurodytas Įsakymo dėl gyvenamosios vietos valstybės principo 1 straipsnyje, nuo 2013 m. sausio 1 d. yra 60 %, o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 40 %.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
16 X gyvena Alžyre. Jos sutuoktinis prieš mirtį dirbo Nyderlanduose ir buvo apdraustas pagal ANW. Nuo 1999 m. sausio 1 d. ji, kaip sutuoktinį pergyvenęs asmuo, pagal ANW turi teisę į maitintojo netekimo išmoką.
17 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimais SVB, vykdydama 2016 m. lapkričio 10 d. rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) sprendimą, atgaline data atnaujino maitintojo netekimo išmokos mokėjimą X, kurį buvo nutraukusi 2012 m. lapkričio 1 d. Be to, SVB informavo X apie tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. ši maitintojo netekimo išmoka sumažinta, nes nuo tos dienos ji turėjo būti mokama pagal gyvenamosios vietos valstybės principą, t. y. remiantis procentine dalimi, atspindinčia pragyvenimo šioje šalyje išlaidų lygį, palyginti su pragyvenimo Nyderlanduose išlaidomis. Remiantis Įsakymo dėl gyvenamosios vietos valstybės principo priedo nuostatomis, nustatyta, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. Alžyrui ši procentinė dalis yra 60 % maksimalios maitintojo netekimo išmokos sumos, o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 40 % maksimalios sumos.
18 X apskundė tą sprendimą; 2018 m. gruodžio 4 d. SVB sprendimu skundas buvo pripažintas nepagrįstu.
19 Kadangi rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) skundą dėl pastarojo sprendimo pripažino nepagrįstu, X pateikė apeliacinį skundą Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnybos bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
20 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad šalys nesutaria dėl to, ar pagal EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį draudžiama sumažinti X mokamos maitintojo netekimo išmokos dydį remiantis gyvenamosios vietos valstybės principu.
21 Pirma, šiuo klausimu teismui kyla abejonių dėl to, ar toks asmuo, kaip X, patenka į šios nuostatos taikymo ratione personae sritį. Jis pabrėžia, kad ši nuostata – priešingai nei EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 ir 3 dalys – taikoma tik darbuotojams, o ne jų šeimos nariams.
22 Be to, tuo atveju, jei maitintojo netekę asmenys, kaip išmokų gavėjai, patektų į šio susitarimo 68 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, teismui kyla klausimas, ar tik Nyderlanduose gyvenantys maitintojo netekę asmenys gali laisvai perkelti savo išmokų sumas į Alžyrą, ar, kaip jis linkęs manyti, šia nuostata gali remtis ir Alžyre gyvenantys asmenys.
23 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis veikia tiesiogiai. Jo teigimu, šio susitarimo 68 straipsnyje numatyti tam tikri bendrieji principai, tačiau pagal šio susitarimo 70 straipsnį tikslus šių principų materialinis turinys ir valstybių, kurios yra šio susitarimo šalys, bendradarbiavimo tvarka reglamentuojami Asociacijos tarybos sprendimu. Vis dėlto teismas mano, kad pagal analogiją su, be kita ko, 1991 m. sausio 31 d. Sprendimu Kziber (C‑18/90, EU:C:1991:36) ir 1995 m. balandžio 5 d. Sprendimu Krid (C‑103/94, EU:C:1995:97), taip pat 2006 m. birželio 13 d. Nutartimi Echouikh (C‑336/05, EU:C:2006:394) ir 2007 m. balandžio 17 d. Nutartimi El Youssfi (C‑276/06, EU:C:2007:215) būtinybė priimti tokį sprendimą netrukdo tam, kad tam tikri 68 straipsnio elementai, kaip antai šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas diskriminacijos socialinės apsaugos srityje draudimas, galėtų veikti tiesiogiai.
24 Konkrečiau kalbant apie EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nei šio susitarimo tekstas, nei tikslas, nei pobūdis, kaip matyti iš jo 1 straipsnio, nedraudžia pripažinti šios nuostatos tiesioginio veikimo. Tokiomis aplinkybėmis jis pripažįsta, kad pareiga eksportuoti Alžyre gyvenantiems asmenims mokamas išmokas, kai yra vykdoma, gali priklausyti nuo vėlesnio akto – t. y. akto, kuriuo nustatoma administracinio bendradarbiavimo tvarka, užtikrinanti būtinas administravimo ir kontrolės garantijas, numatytas šio susitarimo 70 straipsnio 2 dalyje, – priėmimo.
25 Galiausiai, trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis draudžia mažinti išmokas remiantis gyvenamosios vietos valstybės principu. Jis mano, kad net jei Asociacijos tarybos sprendimo projektas, pridėtas prie šio sprendimo 8 punkte nurodyto pasiūlymo, dar nebuvo priimtas, jo 4 straipsnis galėtų suteikti informacijos apie EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, o tai leistų manyti, kad šioje nuostatoje įtvirtintas gyvenamosios vietos sąlygų draudimo principas.
26 Tokiomis aplinkybėmis Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnybos bylų apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [EB ir Alžyro asociacijos] susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma Alžyre gyvenančiam maitintojo (miręs darbuotojas) netekusiam asmeniui, kuris gyvena Alžyre ir gaunamas maitintojo netekimo išmokas norėtų perkelti į Alžyrą?
Jei taip:
2. Ar [EB ir Alžyro asociacijos] susitarimo 68 straipsnio 4 dalis, atsižvelgiant į šio susitarimo tekstą, tikslą ir pobūdį, turi būti aiškinama taip, kad ji veikia tiesiogiai, taigi asmenys, kuriems ši nuostata taikoma, turi teisę ja tiesiogiai remtis valstybių narių teismuose, siekdami, kad būtų netaikomos su ja nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos?
Jei taip:
3. Ar [EB ir Alžyro asociacijos] susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti gyvenamosios vietos valstybės principą, kaip jis suprantamas pagal [ANW] 17 straipsnio 3 dalį, kai taikant šį principą apribojamas maitintojo netekimo išmokų perkėlimas į Alžyrą?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl antrojo klausimo
27 Antruoju klausimu, kurį reikia išnagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji veikia tiesiogiai, taigi asmenys, kuriems ši nuostata taikoma, turi teisę ja tiesiogiai remtis valstybių narių teismuose, siekdami, kad būtų netaikomos su ja nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos.
28 Iš šio 68 straipsnio 4 dalies matyti, kad Alžyro pilietybę turintys darbuotojai gali nevaržomai į Alžyrą perkelti pensijas arba anuitetus, susijusius su senatvės, maitintojo netekimo, nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokomis, ir tokiais atvejais taikomi mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatyti dydžiai, išskyrus specialiąsias neįmokines išmokas.
29 Be to, iš EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 70 straipsnio matyti, kad, įsigaliojus šiam susitarimui, Asociacijos taryba per vienus metus patvirtina, pirma, nuostatas minėtame 68 straipsnyje išdėstytiems principams įgyvendinti ir, antra, administracinio bendradarbiavimo taisykles, kuriose numato būtinas šių nuostatų taikymo administravimo ir kontrolės garantijas. Vis dėlto, nors Taryba priėmė šio sprendimo 7 punkte nurodytą Sprendimą 2010/699, kurio priede pateiktas Asociacijos tarybos sprendimo, skirto minėto susitarimo 70 straipsniui įgyvendinti, projektas, minėtos nuostatos, kurias Asociacijos taryba turėjo priimti per vienus metus nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., t. y. EB ir Alžyro asociacijos susitarimo įsigaliojimo dienos, vis dar nebuvo priimtos.
30 Dėl EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies galimo tiesioginio veikimo reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos su trečiosiomis valstybėmis sudaryto susitarimo nuostata turi būti laikoma taikoma tiesiogiai, jeigu, atsižvelgiant į jos tekstą, susitarimo tikslą ir pobūdį, joje nustatyta aiški ir tiksli pareiga, kurios įgyvendinimas ar padariniai nėra susieti su kokio nors vėlesnio akto priėmimu (šiuo klausimu žr. 1987 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Demirel, 12/86, EU:C:1987:400, 14 punktą ir 2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Akdas ir kt., C‑485/07, EU:C:2011:346, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
31 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, pirma, kad EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje aiškiai, tiksliai ir besąlygiškai įtvirtinta teisė į Alžyrą nevaržomai perkelti šioje nuostatoje nurodytas pensijas ir anuitetus, taikant mokančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus dydžius. Taigi šioje nuostatoje, remiantis jos tekstu, valstybėms narėms nustatyta aiški ir tiksli pareiga pasiekti rezultatą, t. y. leisti suinteresuotiesiems asmenims pasinaudoti tokiu laisvu perkėlimu, o šios pareigos įgyvendinimas ar padariniai nėra susieti su kokio nors vėlesnio akto priėmimu.
32 Viena vertus, ši teisė į laisvą perkėlimą nėra absoliuti, nes konkretūs jos padariniai kiekvienu konkrečiu atveju, kaip nurodyta EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje, priklausys nuo „mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytų dydžių“. Vis dėlto ši frazė negali būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms savo nuožiūra apriboti minėtą teisę į laisvą perkėlimą ir taip padaryti ją beprasmę (pagal analogiją žr. 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Deutscher Handballbund, C‑438/00, EU:C:2003:255, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Kita vertus, šioje nuostatoje numatytos teisės įgyvendinimas ar padariniai nepriklauso nuo kito akto priėmimo, būtent nuo to, ar Asociacijos taryba priėmė EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 13 d. Nutarties Echouikh, C‑336/05, EU:C:2006:394, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Minėta nuostata Asociacijos tarybai pavestas vaidmuo – palengvinti teisės į šio susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje numatytų pensijų ir anuitetų laisvą perkėlimą į Alžyrą užtikrinimą, tačiau ji negali būti laikoma nustatančia šios teisės taikymo nedelsiant sąlygą (pagal analogiją žr. 1991 m. sausio 31 d. Sprendimo Kziber, C‑18/90, EU:C:1991:36, 19 punktą).
34 Antra, dėl EB ir Alžyro asociacijos susitarimo tikslo ir pobūdžio Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šio susitarimo tikslai, numatyti jo 1 straipsnio 2 dalyje, yra tiesioginė tikslų, kuriais buvo grindžiamas EEB ir Alžyro bendradarbiavimo susitarimas, tąsa (pagal analogiją žr. 2006 m. birželio 13 d. Nutarties Echouikh, C‑336/05, EU:C:2006:394, 40 punktą), ir pastarojo susitarimo tikslas skatinti visapusišką susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą, be kita ko, darbo jėgos srityje patvirtina, kad šio bendradarbiavimo susitarimo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nediskriminavimo principas gali tiesiogiai reguliuoti asmenų teisinę padėtį, todėl ši nuostata veikia tiesiogiai (šiuo klausimu žr. 1998 m. sausio 15 d. Sprendimo Babahenini, C‑113/97, EU:C:1998:13, 17 ir 18 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
35 Taigi EB ir Alžyro asociacijos susitarimo tikslai, kurie patvirtina norą sustiprinti ir išplėsti EEB ir Alžyro bendradarbiavimo susitarimo tikslus, a fortiori turi būti laikomi patvirtinančiais EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės į laisvą pensijų ir anuitetų perkėlimą į Alžyrą tiesioginį veikimą (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Gattoussi, C‑97/05, EU:C:2006:780, 27 punktą).
36 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji veikia tiesiogiai, taigi asmenys, kuriems ši nuostata taikoma, turi teisę ja tiesiogiai remtis valstybių narių teismuose, siekdami, kad būtų netaikomos su ja nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos.
Dėl pirmojo klausimo
37 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma darbuotoją pergyvenusiems asmenims, kurie norėtų savo maitintojo netekimo išmoką perkelti į Alžyrą, tačiau patys nėra darbuotojai ir gyvena Alžyre.
38 Pirma, šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad minėto 68 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyti tik „[š]ie darbuotojai“, o tai reiškia to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus „Alžyro pilietybę turinčius darbuotojus“. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad pagal šios 4 dalies tekstą tarp išmokų, kurios gali būti laisvai perkeltos į Alžyrą, yra maitintojo netekimo pensijos ir anuitetai. Tokias išmokas iš esmės gali gauti ne darbuotojai, o juos pergyvenę asmenys. Todėl, kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 44 punkte, EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis netektų veiksmingumo, jeigu šie maitintojo netekę asmenys nepatektų į jos taikymo ratione personae sritį.
39 Ginčydama tokią išvadą SVB savo rašytinėse pastabose remiasi Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, 1971, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35), 2 straipsnio; pagal šią jurisprudenciją darbuotojo šeimos nariai turi tik išvestines, o ne savarankiškas teises, kiek tai susiję su šio reglamento nuostatomis, kurios taikomos tik darbuotojams (1996 m. balandžio 30 d. Sprendimas Cabanis-Issarte, C‑308/93, EU:C:1996:169, ir 2006 m. vasario 21 d. Sprendimas Hosse, C‑286/03, EU:C:2006:125).
40 Vis dėlto reikia priminti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokia jurisprudencija negali būti taikoma ir tokiam susitarimui, kaip EB ir Alžyro asociacijos susitarimas (šiuo klausimu žr. 1998 m. sausio 15 d. Sprendimo Babahenini, C‑113/97, EU:C:1998:13, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2007 m. balandžio 17 d. Nutarties El Youssfi, C‑276/06, EU:C:2007:215, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
41 Antra, nors nėra jokių abejonių, kad EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis taikoma, kai maitintojo netekęs asmuo gyvena mokančiojoje valstybėje narėje, reikia pažymėti, kad, kaip generalinis advokatas iš esmės pažymėjo išvados 46 ir 47 punktuose, reikalavimas, kad gavėjas gyventų mokančiojoje valstybėje narėje, prieštarautų logikai, kuria grindžiamas pats laisvo išmokų perkėlimo į Alžyrą principas.
42 Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma darbuotoją pergyvenusiems asmenims, kurie norėtų savo maitintojo netekimo išmoką perkelti į Alžyrą, tačiau patys nėra darbuotojai ir gyvena Alžyre.
Dėl trečiojo klausimo
43 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama sumažinti maitintojo netekimo išmokos dydį dėl to, kad šios išmokos gavėjas gyvena Alžyre.
44 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas sumažinimas išplaukia iš Įstatymo dėl gyvenamosios vietos valstybės principo socialinės apsaugos srityje, kuriuo šis principas buvo nustatytas, kiek tai susiję, be kita ko, su pagal ANW mokamomis maitintojo netekimo išmokomis. Be to, šiuo principu siekiama užtikrinti, kad su Nyderlandų minimaliu darbo užmokesčiu susijusios išmokos, mokamos ne Nyderlanduose, atspindėtų pragyvenimo išlaidų lygio gavėjo gyvenamosios vietos valstybėje ir pragyvenimo išlaidų lygio Nyderlanduose santykį. Pagrindinėje byloje aptariama maitintojo netekimo išmoka kaip tik yra viena iš išmokų, susietų su Nyderlandų minimaliu darbo užmokesčiu, nes pagal ANW 17 straipsnio 1 dalį jos neto suma sudaro 70 % neto minimaliojo darbo užmokesčio.
45 Šiuo klausimu per teismo posėdį SVB nurodė, kad tai yra maksimali procentinė dalis, nes kiekvieno maitintojo netekusio asmens išmokos suma apskaičiuojama pagal jo pajamas. Be to, per teismo posėdį Nyderlandų vyriausybė paaiškino, kad maitintojo netekimo išmoka yra rizikos draudimas ir už šią išmoką mokamų įmokų suma visiems apdraustiesiems yra tokia pati. Ji taip pat pažymėjo, kad minimalus darbo užmokestis Nyderlanduose tikslinamas atsižvelgiant į pragyvenimo šioje valstybėje narėje išlaidas.
46 Primintina, kad EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė nevaržomai perkelti joje numatytas išmokas į Alžyrą, „taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius“.
47 Iš šio patikslinimo matyti, kad, kaip generalinis advokatas iš esmės pažymėjo išvados 57 punkte, mokančioji valstybė narė turi diskreciją nustatyti taisykles, susijusias su šio 68 straipsnio 4 dalyje nurodytų išmokų sumos apskaičiavimu. Konkrečiau kalbant, kadangi minėtas patikslinimas yra šio susitarimo nuostatoje, susijusioje su šių išmokų perkėlimu į Alžyrą, jis turi būti aiškinamas kaip iš principo leidžiantis šiai valstybei narei numatyti taisykles, skirtas minėtų išmokų sumai patikslinti atliekant perkėlimą, pavyzdžiui taisyklę, grindžiamą pagrindinėje byloje nagrinėjamu gyvenamosios vietos valstybės principu.
48 Vis dėlto tokios taisyklės turi atitikti teisės laisvai perkelti išmokas esmę, nepanaikindamos šios teisės veiksmingumo (pagal analogiją žr. 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Deutscher Handballbund, C‑438/00, EU:C:2003:255, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Iš pagrindinėje byloje nagrinėjamą maitintojo netekimo išmoką apibūdinančių elementų, nurodytų šio sprendimo 44 ir 45 punktuose, matyti, kad jos dydis nustatomas atsižvelgiant į pragyvenimo Nyderlanduose išlaidas, todėl šia išmoka siekiama užtikrinti, kad maitintojo netekę asmenys gautų bazines pajamas, apskaičiuotas atsižvelgiant į pragyvenimo šioje valstybėje narėje išlaidas. Todėl, kiek tai susiję su minėtos išmokos perkėlimu į Alžyrą, kaip numatyta EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje, neatrodo, kad jos dydžio patikslinimas siekiant atsižvelgti į pragyvenimo šioje trečiojoje valstybėje išlaidas gali panaikinti teisės į laisvą perkėlimą esmę, jeigu patikslinimo tikslais naudojamo dydžio nustatymas yra pagrįstas objektyviais kriterijais, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
50 Galiausiai, kalbant apie tai, kad Asociacijos tarybos sprendimo projekto 4 straipsnyje numatytas draudimas, be kita ko, sumažinti tokios išmokos, mokėtinos pagal valstybės narės teisės aktus, dydį dėl to, kad jos gavėjas gyvena Alžyre, reikia pažymėti: kadangi Asociacijos taryba šio projekto iki šiol nepriėmė, jo poveikis negali būti panašus į tą, kuris analogiškai nuostatai, t. y. 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo darbuotojams turkams ir jų šeimos nariams (OL C 110, 1983, p. 60) 6 straipsnio 1 daliai, buvo pripažintas 2011 m. gegužės 26 d. Sprendime Akdas ir kt. (C‑485/07, EU:C:2011:346).
51 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama sumažinti maitintojo netekimo išmokos dydžio dėl to, kad šios išmokos gavėjas gyvena Alžyre, jeigu šia išmoka siekiama užtikrinti bazines pajamas, apskaičiuotas atsižvelgiant į pragyvenimo mokančiojoje valstybėje narėje išlaidas, ir toks sumažinimas atitinka teisės laisvai perkelti tokią išmoką esmę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, įsteigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją, 68 straipsnio 4 dalis
turi būti aiškinama taip:
ji veikia tiesiogiai, taigi asmenys, kuriems ši nuostata taikoma, turi teisę ja tiesiogiai remtis valstybių narių teismuose, siekdami, kad būtų netaikomos su ja nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos.
2. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, įsteigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją, 68 straipsnio 4 dalis
turi būti aiškinama taip:
ji taikoma darbuotoją pergyvenusiems asmenims, kurie norėtų savo maitintojo netekimo išmoką perkelti į Alžyrą, tačiau patys nėra darbuotojai ir gyvena Alžyre.
3. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, įsteigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją, 68 straipsnio 4 dalis
turi būti aiškinama taip:
pagal ją nedraudžiama sumažinti maitintojo netekimo išmokos dydžio dėl to, kad šios išmokos gavėjas gyvena Alžyre, jeigu šia išmoka siekiama užtikrinti bazines pajamas, apskaičiuotas atsižvelgiant į pragyvenimo mokančiojoje valstybėje narėje išlaidas, ir toks sumažinimas atitinka teisės laisvai perkelti tokią išmoką esmę.
Parašai.