2024 m. vasario 7 d. Sąd Najwyższy (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X.Y.

(Byla C-103/24, Zastępca Rzecznika Dyscyplinarnego)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Najwyższy

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: X.Y.

Kita proceso šalis: Zastępca Rzecznika Dyscyplinarnego przy Sądzie Okręgowym w Piotrkowie Trybunalskim

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad:

–    nacionalinis Aukščiausiasis Teismas specialiu procesu, kurį inicijuoja šalis pateikdama prašymą įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, paskirtas į kolegiją, nagrinėjančią bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą, atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, privalo ex officio įvertinti, ar iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka paskirta kolegija yra taip pat „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas;

–    jeigu prašymas įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, grindžiamas tuo, kad toks teisėjas buvo paskirtas į šias pareigas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, tai į penkių teisėjų kolegiją, sudarytą atsitiktine tvarka iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties, negali būti įtraukti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti pagal tą pačią ydingą paskyrimo procedūrą, nes tokia Aukščiausiojo Teismo sudėtis negali būti laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu?

Tuo atveju, jei į 1 punkto antroje įtraukoje pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai:

2.    Ar teisėjų kolegijos sudarymo neteisėtumui – byloje, kurioje nagrinėjama Aukščiausiojo Teismo teisėjo atitiktis nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimams – turi įtakos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, tai, kad penkių narių kolegijoje tik du teisėjai buvo paskirti pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūrą, t. y. ar tokiu atveju vis dėlto galima tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu dėl daugumos paskirtų kolegijos narių nekyla paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ydingumo problema?

Tuo atveju, jei į 2 punkte pateiktą klausimą būtų atsakyta, kad jeigu pagal nacionalinę teisę reikalaujamoje penkių teisėjų kolegijoje vis dėlto yra du ar net vienas ydingai paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, toks teismas nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, tiek, kiek paskyrimo proceso trūkumai yra esminiai?

3.    Ar siekiant užtikrinti, kad šalys turėtų teisę į tai, kad teismas per protingą terminą išnagrinėtų jų bylą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, leidžiama, kad prašymą įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas (paskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą) atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, nagrinėtų teismas, sudarytas iš vieno teisėjo pranešėjo, kurio paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūroje nebuvo jokių trūkumų, kaip prašymą nušalinti Aukščiausiojo Teismo teisėją remiantis bendraisiais principais?

____________