Byla C‑821/19
Europos Komisija
prieš
Vengriją
2021 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Prieglobsčio politika – Direktyvos 2013/32/ES ir 2013/33/ES – Tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra – Nepriimtinumo pagrindai – Sąvokos „saugi trečioji šalis“ ir „pirmoji prieglobsčio šalis“ – Prieglobsčio prašytojams teikiama pagalba – Kriminalizavimas – Draudimas atvykti į atitinkamos valstybės narės pasienio zoną“
1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Prašymas, kurį valstybės narės gali pripažinti nepriimtinu – Pagrindai – Saugios trečiosios šalies buvimas – Pirmosios prieglobsčio šalies buvimas – Prašymas, pateiktas asmens, vykusio tranzitu per trečiąją šalį, kurioje jam užtikrinamas tinkamas apsaugos lygis, jis nėra persekiojamas arba jam nekyla didelės žalos grėsmė – Neįtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 33 straipsnis)
(žr. 33, 34 punktus)
2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Prašymas, kurį valstybės narės gali pripažinti nepriimtinu – Pagrindas – Saugios trečiosios šalies buvimas – Saugios trečiosios šalies koncepcija – Pakankamo ryšio tarp prašytojo ir atitinkamos trečiosios šalies reikalavimas – Prašytojo vykimas tranzitu per minėtą šalį – Pakankamo ryšio nebuvimas – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias galima atmesti kaip nepriimtiną tarptautinės apsaugos prašymą remiantis tokiu pagrindu – Neleistinumas – Įsipareigojimų neįvykdymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 33 straipsnio 2 dalies c punktas ir 38 straipsnio 2 dalies a punktas)
(žr. 36–42 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33 – Sulaikymo sąlygos – Pagalba šiems prašytojams – Taikymo sritis – Pagalba, susijusi su prieglobsčio paprašymu ar prašymo pateikimu, kurią teikia asmuo, žinantis, kad prašymas negali būti patenkintas – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 8 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 10 straipsnio 4 dalis)
(žr. 79, 87, 92, 93 punktus)
4. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33 – Sulaikymo sąlygos – Pagalba šiems prašytojams – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias taikomos baudžiamosios sankcijos už pagalbą, susijusią su prieglobsčio paprašymu ar prašymo pateikimu, kurią teikia asmuo, žinantis, kad prašymas negali būti patenkintas – Neleistinumas – Minėtomis direktyvomis įtvirtintų teisių apribojimas – Pateisinimas – Nebuvimas – Įsipareigojimų neįvykdymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 8 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 10 straipsnio 4 dalis)
(žr. 95, 96, 99, 115–117, 133, 134, 138, 143, 144 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
5. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas – Komisijai tenkanti pareiga – Prezumpcijos – Neleistinumas – Ieškinys, pateiktas tik dėl nacionalinės nuostatos turinio ir įgyvendinimo, kurių atitinkama valstybė narė neginčijo – Įrodymams keliamų reikalavimų įvykdymas
(SESV 258 straipsnis)
(žr. 106 punktą)
6. Europos Sąjungos teisė – Bendrieji teisės principai – Draudimas sukčiauti ar piktnaudžiauti remiantis Sąjungos teise – Praktikos, kai sukčiaujama arba piktnaudžiaujama, buvimas – Pareiga atsisakyti taikyti Sąjungos teisėje įtvirtintas teises
(žr. 111 punktą)
7. Pagrindinės teisės – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Galimybė kreiptis į teismą, užtikrinantį Sąjungos teisės garantuojamų teisių paisymą – Būtinybė teisės turėtojui pažeisti nacionalinę teisę ir rizikuoti būti nubaustam už šį pažeidimą nustatyta sankcija – Neleistinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)
(žr. 124 punktą)
8. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33 – Sulaikymo sąlygos – Pagalba šiems prašytojams – Nusikalstama veika, kurią sudaro asmens teikiama pagalba prašant prieglobsčio ar pateikiant prieglobsčio prašymą, nors jis žino, kad šis prašymas negali būti patenkintas – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias atimama teisė artintis prie išorės sienų bet kuriam asmeniui, įtariamam padarius tokią nusikalstamą veiką – Neleistinumas – Minėtomis direktyvomis įtvirtintų teisių apribojimas – Pateisinimas – Nebuvimas – Įsipareigojimų neįvykdymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 8 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 10 straipsnio 4 dalis)
(žr. 154, 163, 164 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
Santrauka
Nustačiusi baudžiamąją atsakomybę už organizavimo veiklą, kuria siekiama sudaryti sąlygas pradėti tarptautinės apsaugos procedūrą asmenims, neatitinkantiems nacionalinių šios apsaugos suteikimo kriterijų, Vengrija pažeidė Sąjungos teisę. Šios veiklos kriminalizavimas pažeidžia Sąjungos teisės aktų leidėjo užtikrinamų teisių, susijusių su pagalba tarptautinės apsaugos prašytojams, įgyvendinimą.
2018 m. Vengrija iš dalies pakeitė tam tikrus įstatymus dėl priemonių prieš neteisėtą imigraciją ir priėmė, be kita ko, nuostatas, kuriomis, pirma, buvo įtrauktas naujas prieglobsčio prašymų nepriimtinumo pagrindas ir, antra, priskirta prie nusikalstamų veikų organizavimo veikla, kuria siekiama palengvinti prieglobsčio prašymų pateikimą asmenims, neturintiems teisės į prieglobstį pagal Vengrijos teisę, taip pat nustatė judėjimo laisvės apribojimus, taikomus asmenims, kurie įtariami padarę tokią nusikalstamą veiką.
Manydama, kad priėmusi šias nuostatas Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Procedūrų(1) ir Priėmimo(2) direktyvas, Europos Komisija Teisingumo Teisme pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
Teisingumo Teismas, posėdžiaudamas didžiosios kolegijos sudėties, iš esmės patenkino Komisijos ieškinį.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirmiausia Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Procedūrų direktyvą(3), leidusi atmesti kaip nepriimtiną tarptautinės apsaugos prašymą motyvuojant tuo, kad prašytojas atvyko į jos teritoriją per valstybę, kurioje jis nėra persekiojamas ar jam nekyla didelės žalos pavojus arba kurioje užtikrinamas tinkamas apsaugos lygis. Procedūrų direktyvoje(4) pateikiamas išsamus atvejų, kai valstybės narės gali pripažinti, kad tarptautinės apsaugos prašymas yra nepriimtinas, sąrašas. Tačiau Vengrijos teisės normose įtvirtintas nepriimtinumo pagrindas neatitinka nė vienos iš šių situacijų(5).
Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Procedūrų(6) ir Priėmimo(7) direktyvas savo nacionalinėje teisėje nustačiusi baudžiamąją atsakomybę už bet kurio asmens, kuris vykdydamas organizavimo veiklą padeda jos teritorijoje paprašyti prieglobsčio arba pateikti prieglobsčio prašymą, veiksmus, kai be jokių pagrįstų abejonių gali būti įrodyta, kad šis asmuo žinojo, jog šis prašymas negali būti patenkintas pagal šią teisę.
Tam, kad padarytų šią išvadą Teisingumo Teismas išnagrinėjo, pirma, ar Vengrijos teisės normos, kuriose numatyta ši nusikalstama veika, yra teisių, kylančių iš Procedūrų ir Priėmimo direktyvų, apribojimas ir, antra, ar šis apribojimas gali būti pateisinamas atsižvelgiant į Sąjungos teisę.
Taigi, pirma, patikrinęs, ar tam tikra Procedūrų ir Priėmimo direktyvose nurodyta veikla, kuria teikiama pagalba tarptautinės apsaugos prašytojams, patenka į Vengrijos teisės normų taikymo sritį, Teisingumo Teismas konstatavo, kad ji yra šiose direktyvose įtvirtintų teisių apribojimas. Konkrečiau kalbant, nurodytina, kad šiomis teisės normomis ribojamos, pirma, teisė susitikti su tarptautinės apsaugos prašytojais ir teisė bendrauti su jais(8) ir, antra, prieglobsčio prašytojui užtikrinamos teisės turėti galimybę savo lėšomis konsultuotis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju veiksmingumas(9).
Antra, Teisingumo Teismas mano, kad tokio apribojimo negali pateisinti Vengrijos teisės aktų leidėjo nurodyti tikslai, t. y. kova su pagalba, teikiama siekiant piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, ir pagalba neteisėtai imigracijai, kai pasitelkiamas klaidinimas.
Dėl pirmojo tikslo Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Vengrijos teisės normose taip pat baudžiama už veiksmus, kurie negali būti laikomi sukčiavimu ar piktnaudžiavimu. Iš tiesų, kai tik galima įrodyti, kad atitinkamas asmuo žinojo, jog individas, kuriam padėjo, negalėjo įgyti pabėgėlio statuso pagal Vengrijos teisę, už bet kokią vykdant organizavimo veiklą teikiamą pagalbą siekiant palengvinti paprašyti prieglobsčio ar pateikti prieglobsčio prašymą gali būti baudžiama baudžiamąja tvarka, net jei ši pagalba teikiama laikantis procedūrinių taisyklių ir nesiekiant suklaidinti sprendžiančiosios institucijos.
Taigi visų pirma baudžiamasis persekiojimas gresia tam, kas padeda paprašyti prieglobsčio ar pateikti prieglobsčio prašymą, nors žino, kad šis prašymas negali būti patenkintas pagal Vengrijos teisės normas, tačiau mano, kad šios normos prieštarauja, be kita ko, Sąjungos teisei. Taigi šie prašytojai gali negauti pagalbos, kuri jiems leistų vėlesniame šios prieglobsčio suteikimo procedūros etape ginčyti jų situacijai taikytinų nacionalinės teisės normų teisėtumą, atsižvelgiant, be kita ko, į Sąjungos teisę.
Be to, pagal šias teisės normas baudžiama už asmeniui teikiamą pagalbą siekiant paprašyti prieglobsčio arba pateikti prieglobsčio prašymą Vengrijoje, jei jis nebuvo persekiojamas ir jam nekilo persekiojimo pavojus bent vienoje valstybėje, per kurią jis keliavo tranzitu prieš atvykdamas į Vengriją. Tačiau pagal Procedūrų direktyvą draudžiama atmesti prieglobsčio prašymą kaip nepriimtiną dėl šios priežasties. Todėl tokia pagalba jokiu būdu negali būti prilyginama sukčiavimui ar piktnaudžiavimui.
Galiausiai dėl to, kad pagal jas neatmetama galimybė, jog asmuo gali būti nuteistas baudžiamąja tvarka, jei gali būti konkrečiai įrodyta, kad jis negalėjo nežinoti, jog prašytojas, kuriam jis padėjo, neatitinka prieglobsčio suteikimo sąlygų, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal šias teisės normas asmenys, norintys teikti tokią pagalbą, jau nuo prieglobsčio paprašymo ar prieglobsčio prašymo pateikimo momento privalo išnagrinėti, ar šis prašymas gali būti patenkintas pagal Vengrijos teisę. Tačiau, viena vertus, iš šių asmenų negalima tikėtis tokios kontrolės, juo labiau kad prašytojams gali būti sunku šiame etape pateikti reikšmingas aplinkybes, leidžiančius jiems gauti pabėgėlio statusą. Kita vertus, dėl to, kad atitinkamiems asmenims gali būti taikoma ypač griežta baudžiamoji sankcija, t. y. laisvės atėmimas, vien dėl to, kad jie negalėjo nežinoti, jog prieglobsčio prašymas bus atmestas, kyla abejonių dėl bet kokios pagalbos, skirtos tam, kad būtų įvykdyti šie du esminiai prieglobsčio suteikimo procedūros etapai, teisėtumo. Taigi šios teisės normos gali labai atgrasyti bet kurį asmenį, norintį teikti pagalbą šiais procedūros etapais, nors šia pagalba siekiama tik suteikti galimybę trečiosios šalies piliečiui pasinaudoti pagrindine teise prašyti prieglobsčio valstybėje narėje, ir jomis viršijama tai, kas būtina tikslui kovoti su sukčiavimu ar piktnaudžiavimu pasiekti.
Dėl antrojo Vengrijos teisės normomis siekiamo tikslo Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagalbos teikimas siekiant paprašyti prieglobsčio arba pateikti prieglobsčio prašymą valstybėje narėje negali būti laikomas veikla, padedančia trečiosios šalies piliečiui neteisėtai atvykti į šios valstybės narės teritoriją ar joje gyventi, todėl Vengrijos teisės normose nustatytas veikos baudžiamumas nėra tinkama priemonė tokiam tikslui pasiekti.
Galiausiai Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Procedūrų(10) ir Priėmimo(11) direktyvas, atėmusi teisę artintis prie jos išorės sienų bet kuriam asmeniui, kuris įtariamas, vykdydamas organizavimo veiklą, padėjęs paprašyti prieglobsčio arba pateikti prieglobsčio prašymą jos teritorijoje, kai be jokių pagrįstų abejonių gali būti įrodyta, kad šis asmuo žinojo, jog šis prašymas negali būti patenkintas. Šiomis teisės normomis ribojamos šiomis direktyvomis užtikrinamos teisės, kai atitinkamas asmuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nes teikė pagalbą minėtomis aplinkybėmis, nors tokių veiksmų kriminalizavimas prieštarauja Sąjungos teisei. Tuo remiantis darytina išvada, kad toks apribojimas negali būti pagrįstai pateisinamas pagal šią teisę.