2024 m. sausio 30 d. Dioikitiko Protodikeio Thessalonikis (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WI / Anexartiti Archi Dimosion Esodon
(Byla C-73/24, Keladis II 1 )
Proceso kalba: graikų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Dioikitiko Protodikeio Thessalonikis
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: WI
Atsakovas: Anexartiti Archi Dimosion Esodon
Prejudiciniai klausimai
1. Ar kilus pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruotų prekių muitinė vertė yra tikroji prekių pardavimo vertė, bet atliekant tikrinimą išleidus prekes neįmanoma nustatyti pardavimo vertės remiantis Reglamento Nr. 2913/921 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose (tapačių ir panašių prekių sandorio vertė) ir Reglamento Nr. 952/20132 74 straipsnio 2 dalyje nurodytais metodais, nes, pirma, prekės nebuvo konfiskuotos, taigi neįmanoma atlikti jų fizinio patikrinimo ir, antra, prekių aprašymas kartu su importo deklaracija pateiktuose dokumentuose, ar su Reglamento Nr. 2913/92 30 straipsnio 2 dalies c punkto ir Reglamento Nr. 952/2013 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis suderinama tokia administracinė praktika, pagal kurią, taikant šiose nuostatose numatytą „dedukcinį metodą“, Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu programos (AFIS) automatizuotoje stebėsenos programoje (AMT) apibrėžtos ir statistiniais metodais nustatytos vadinamosios „slenkstinės kainos“ naudojamos kaip pagrindas prekių rinkos vertei nustatyti?
2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas: ar minėtomis „slenkstinėmis kainomis“ galima remtis taikant kurį nors kitą Reglamento Nr. 2913/92 30 ir 31 straipsniuose bei Reglamento Nr. 952/2013 74 straipsnio 1–3 dalyse aprašytą metodą? Tai visų pirma pasakytina apie pagrįstą lankstumą, kuris turi būti būdingas „išlygos metodo“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2913/92 31 straipsnyje ir Reglamento Nr. 952/2013 74 straipsnio 3 dalį, taikymui, ir aiškų draudimą nustatyti muitinę vertę remiantis minimaliomis muitinėmis vertėmis, numatytą pačiame „išlygos metode“ (Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 2 dalies f punktas ir Reglamento Nr. 2015/24471 144 straipsnio 2 dalies f punktas).
3. Jei atsakymas į abu ankstesnius klausimus būtų neigiamas: ar pagal Sąjungos teisę leidžiama nereikalauti nesurinkto PVM importuotojui, kai vėliau buvo nustatyta, kad jis (sistemingai) importavo prekes už mažesnę kainą nei ta, kuri yra nustatyta kaip minimali komerciniu požiūriu tinkama kaina, jeigu muitinė, atlikdama patikrinimą išleidus prekes, negali nustatyti importuotų prekių muitinės vertės taikydama kurį nors iš Reglamento Nr. 2913/92 30 ir 31 straipsniuose ir Reglamento Nr. 952/2013 74 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų metodų, ar tokiu atveju galiausiai leidžiama jo reikalauti remiantis statistiškai nustatytomis minimaliomis pagrįstomis kainomis, kaip tai jau buvo leista tuo atveju, kai Komisija priskyrė prarastus nuosavus išteklius valstybei narei, kuri neatliko tinkamo muitinio tikrinimo (žr. 2022 m. kovo 8 d. Sprendimą Komisija / Jungtinė Karalystė, C-213/19, EU:C:2022:167)?
4. Jei atsakymas į antrąjį arba trečiąjį klausimus būtų teigiamas: ar statistiškai nustatytos minimalios kainos turėtų atspindėti importą, vykdytą tuo pačiu laikotarpiu kaip patikrintas importas arba artimais laikotarpiais, o jei taip, koks būtų maksimalus toleruotinas laikotarpis tarp importo, kuriuo remiantis buvo nustatytas statistinis rezultatas, ir patikrinto importo (būtų galima, pavyzdžiui, pagal analogiją taikyti 90 dienų laikotarpį, numatytą Reglamento Nr. 2454/931 152 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento 2015/2447 142 straipsnio 2 dalyje)?
5. Jei atsakymas į bent vieną iš trijų pirmųjų klausimų dėl „slenkstinių kainų“ naudojimo importuotų prekių rinkos vertei nustatyti būtų teigiamas: jeigu importo metu laikytasi Reglamento Nr. 2913/92 81 straipsnyje ir Reglamento Nr. 952/2013 177 straipsnyje numatytos procedūros, siekiant supaprastinti muitinės deklaracijų rengimo procedūrą sugrupuojant prekių TARIC kodus, ar draudimo nustatyti savavališkai apskaičiuotas arba fiktyvias muitines vertes atitinka tokia administracinė praktika, pagal kurią visų pagal kiekvieną importo deklaraciją importuotų prekių muitinė vertė apskaičiuojama pagal nustatytą konkretaus produkto „slenkstinę kainą“, kurios TARIC kodas nurodytas importo deklaracijoje, tiek, kiek muitinė turi būti laikoma susaistyta importuotojo atlikto grupavimo, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 2015/2447 222 straipsnio 2 dalies b punkte, ar, priešingai, kiekvieno produkto vertė turi būti nustatoma pagal jos pačios tarifinę poziciją, net jei kodas nenurodytas importo deklaracijoje, kad būtų išvengta savavališkų muitų taikymo rizikos?
____________
1 Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.
1 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).
1 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1).
1 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558).
1 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3).