2024 m. kovo 25 d. Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Società Eredi Raimondo Bufarini Srl – Servizi Ambientali / Ministero dell'Interno, Ministero della Transizione Ecologica, Comitato tecnico regionale delle Marche, Coordinamento per l’uniforme applicazione sul territorio nazionale di cui all’art. 11 del D.Lgs. 105/2015
(Byla C-224/24, Società Eredi Raimondo Bufarini – II)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė: Società Eredi Raimondo Bufarini Srl – Servizi Ambientali
Kitos apeliacinio proceso šalys: Ministero dell'Interno, Ministero della Transizione Ecologica, Comitato tecnico regionale delle Marche, Coordinamento per l’uniforme applicazione sul territorio nazionale di cui all’art. 11 del D.Lgs. 105/2015
Prejudiciniai klausimai
1. Ar „pavojingų cheminių medžiagų buvimo“ apibrėžčiai, nurodytai Direktyvos 2012/18/ES1 3 straipsnio 12 dalyje, prieštarauja praktika, pagal kurią atliekų apdorojimo įrenginyje esančių pavojingų medžiagų kiekių nustatymas atliekamas pagal veiklos vykdytojo įgyvendinamą veiklos procedūrą (ir galimai jam taikomas Direktyvos 2008/98/EB2 23 straipsnyje arba Direktyvos 2010/75/ES3 4 straipsnyje nurodytas leidimas), pagal kurią, kvalifikuojant atliekas kaip mišinius, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2012/18/ES 3 straipsnio 11 dalį, numatoma nuolatinė įrenginyje esančių pavojingų medžiagų kiekio stebėsena ir užtikrinama, kad nebūtų viršytos atitinkamai Direktyvos 2012/18/ES 1 priedo 2 ir 3 skiltyse nustatytos žemesnės ir aukštesnės ribos?
2. Ar pagal Direktyvos 2012/18/ES 7 straipsnį, kuriame numatyta, kad veiklos vykdytojas privalo nusiųsti „pranešimą kompetentingai valdžios institucijai“, kuriame būtų pateikta tos pačios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, aiškinama atsižvelgiant į konkurencijos ir įsisteigimo laisvės principus, draudžiama tokia nuostata, kaip decreto legislativo n. 105/2015 (Įstatyminis dekretas Nr. 105/2015) 13 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys, kuriose numatyta, kad informacija turi būti perduodama tik „pranešimu, parengtu pagal 5 priede pateiktą formą“ (1 dalis), „pasirašytu savarankiško sertifikavimo būdu pagal galiojančias teisės normas“ (2 dalis), „veiklos vykdytojo išsiųstu gavėjams 1 dalyje nurodyta forma elektroniniu formatu, naudojant elektroninio perdavimo paslaugas ir priemones, kurios yra prieinamos 5 straipsnio 3 dalyje nurodytame objektų, galinčių sukelti dideles avarijas, registre“, arba „tik skaitmeniniu parašu patvirtintu elektroniniu paštu“ (5 dalis), taigi atmetant informacijos perdavimo būdą, vykdomą taikant „veiklos vykdytojo įgyvendinamą veiklos procedūrą“, kuri apima nuolatinę įrenginyje esančių pavojingų medžiagų kiekio stebėseną ir užtikrina, kad nebūtų viršytos atitinkamai Direktyvos 2012/18/ES 1 priedo 2 ir 3 skiltyse nustatytos žemesnės ir aukštesnės ribos?
____________
1 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012, p. 1).
1 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3).
1 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija) (OL L 334, 2010, p. 17).