BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. lapkričio 24 d.

Byla T‑670/13 P

Europos Komisija

prieš

Luigi D’Agostino

„Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Sutartininkas – Sprendimas nepratęsti sutarties – Rūpestingumo pareiga – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 a straipsnio 2 dalies pažeidimas – Pareiga motyvuoti – Bylos medžiagos iškraipymas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2013 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo D’Agostino / Komisija (F‑93/12, Rink. VT, EU:F:2013:155) panaikinimo.

Sprendimas:      Panaikinti 2013 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimą D’Agostino / Komisija (F‑93/12) tiek, kiek Tarnautojų teismas klaidingai taikė rūpestingumo pareigą. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Panaikinti Sprendimą D’Agostino / Komisija tiek, kiek Tarnautojų teismas nenusprendė dėl pirmos antrojo pagrindo dalies ir ją iškraipė. Atmesti likusią priešpriešinio apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą nagrinėti Tarnautojų teismui. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo ir tarnybos interesus – Teisminė kontrolė – Ribos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnis ir 3a straipsnis)

2.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Nepratęsimo motyvas – Įrodinėjimo pareiga

3.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Terminuotos sutarties nepratęsimas remiantis teisėtu pagrindu, visiškai nesusijusiu su priekabiavimu – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 2 dalies pažeidimas – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 2 dalis)

1.      Argumentai, kuriuos Tarnautojų teismas pateikė dėl tarnautojų, įdarbintų pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnį, t. y. dėl laikinųjų tarnautojų, ir dėl rūpestingumo pareigos apimties, taikytini a fortiori tarnautojams, įdarbintiems pagal minėtų sąlygų 3a straipsnį, t. y. sutartininkams.

Šiuo klausimu iš teismo praktikos matyti, kad galimybė pratęsti laikinojo tarnautojo sutartį yra tik paprasta galimybė, dėl kurios sprendžia kompetentinga tarnyba, nes institucijos turi plačią diskreciją organizuoti savo tarnybas, atsižvelgdamos į joms patikėtus uždavinius, ir skirti savo personalą su sąlyga, kad skiriama dėl tarnybos interesų. Be to, kompetentinga tarnyba, priimdama sprendimą dėl tarnautojo padėties, privalo atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius lemti jos sprendimą, t. y. ne tik į tarnybos, bet ir, be kita ko, į atitinkamo tarnautojo interesus. Tai lemia administracijos rūpinimosi pareiga, atspindinti abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kuri Pareigūnų tarnybos nuostatais ir pagal analogiją Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis įtvirtinta viešosios valdžios institucijos ir jos tarnautojų santykių atžvilgiu. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į didelę institucijų diskreciją šioje srityje, teismo kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nenumatyta išankstinė administracijos pareiga išnagrinėti galimybę įdarbinti laikinąjį tarnautoją kitoje darbo vietoje nei neterminuotos sutarties nutraukimo, nei terminuotos sutarties nepratęsimo atveju.

Taigi, jeigu administracija neturi išankstinės pareigos išnagrinėti galimybę įdarbinti kitoje darbo vietoje laikinuosius tarnautojus, kurie buvo priimti užimti etatų plane numatytas pareigas, kitaip neturėtų būti ir sutartininkų, kurie nėra paskirti į minėtame plane numatytas pareigas, atveju. Priešingai, net ir šios tarnautojų kategorijos atveju, nors jie neužima etatų plane numatytų pareigų, administracija privalo, kai priima sprendimą dėl tarnautojo situacijos, atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius lemti jos sprendimą, t. y. ne tik į tarnybos, bet ir, be kita ko, į atitinkamo tarnautojo interesus.

(žr. 32–34 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1994 m. birželio 29 d. Sprendimo Klinke / Teisingumo Teismas, C‑298/93 P, Rink., EU:C:1994:273, 38 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 1996 m. balandžio 18 d. Sprendimo Kyrpitsis / EESRK, T‑13/95, Rink. VT, EU:T:1996:50, 52 punktas; 2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Potamianos / Komisija, T‑160/04, Rink. VT, EU:T:2008:438, 30 punktas; 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo ETF / Landgren, T‑404/06 P, Rink., EU:T:2009:313, 162 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo ETF / Schuerings, T‑107/11 P, Rink. VT, EU:T:2013:624, 98 punktas; 2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo ETF / Michel, T‑108/11 P, Rink. VT, EU:T:2013:625, 99 punktas ir 2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Komisija / Macchia, T‑368/12 P, Rink. VT, EU:T:2014:266, 57 punktas.

2.      Šalis, kuri tvirtina, kad sprendimas nepratęsti terminuotos sutarties pagrįstas kitokiais motyvais nei administracijos nurodytieji skundžiamame sprendime, turi tai įrodyti.

(žr. 66 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2014 m. sausio 13 d. Nutarties Lebedef / Komisija, T‑116/13 P ir T‑117/13 P, Rink. VT, EU:T:2014:21, 41 punktas.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 2 dalis, pagal kurią psichologinį ar seksualinį priekabiavimą patyrusiam pareigūnui institucijos veiksmai neturi turėti jokių žalingų padarinių, o apie psichologinį ar seksualinį priekabiavimą liudijusiam pareigūnui institucijos veiksmai neturi turėti jokių žalingų padarinių, jeigu pareigūnas buvo sąžiningas, netrukdo administracijai nutraukti sutartinių santykių remiantis teisėtu pagrindu, visiškai nesusijusiu su priekabiavimu.

(žr. 59 ir 60 punktus)